- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-10
- Bylos Nr.
- e2A-524-464/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00374-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Neringa Švedienė, Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- R. J.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Švedienės ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Growth Labs“ ieškinį atsakovui R. J. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – LUAB) „Growth Labs“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R. J. 143 880,30 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija „Valdymo ekspertai“. Atsakovas R. J. buvo ieškovės vadovu nuo 2020 m. vasario 29 d. iki bankroto bylos iškėlimo. Nemokumo administratorė 2023 m. sausio 3 d. elektroniniu paštu ir atsakovo gyvenamosios vietos adresu išsiuntė atsakovui nurodymą dėl dokumentų ir turto perdavimo. Reikalavimas perduoti dokumentus atsakovui 2023 m. kovo 28 d. išsiųstas pakartotinai, taip pat administratorė ne kartą susisiekė su atsakovu ir telefonu. Atsakovas žadėjo perduoti bendrovės dokumentus ir turtą, tačiau to nepadarė. Už dokumentų ir turto neperdavimą atsakovui Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartimi bankroto byloje skirta bauda.
3. Ieškovės teigimu, atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas) pasireiškė kaip Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos perduoti nemokumo administratoriui visą juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis bei visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla, pažeidimas. Dėl netinkamo apskaitos organizavimo ir visų dokumentų neišsaugojimo bei neperdavimo nemokumo administratorė neturi galimybės nustatyti bendrovės veiklos, jos viso turimo (turėto) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo) ir žalos yra akivaizdus, kadangi atsakovas, neperduodamas nemokumo administratorei bendrovės turto ir finansinių dokumentų, nesudarydamas bendrovės balanso nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, užkirto galimybę administratorei patikrinti bendrovės sandorius, sudarytus per ne mažesnį nei 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, vykdyti debitorinių skolų išieškojimą, išaiškinti tikrąjį bendrovės turtą, jo sudėtį, buvimo vietą, bendrovės veiklą, skolininkus ir skolas pagrindžiančius dokumentus bei iš bankroto proceso metu gautų lėšų tenkinti kreditorių reikalavimus.
4. Ieškovė pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas 2023 m. vasario 6 d. nutartimi patvirtino, o 2023 m. vasario 17 d. ir 2023 m. balandžio 26 d. nutartimis patikslino ieškovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kurį sudaro 143 880,30 Eur. Bankroto proceso metu bendrovės kreditorių reikalavimai nebuvo tenkinami, nes administratorei nėra perduotas turtas, kurį realizavus būtų galima tenkinti finansinius reikalavimus. Dėl atsakovo kaltų veiksmų (neveikimo) nėra galimybės nustatyti, kokį turtą ar debitorines skolas bendrovė turėjo iškeliant bankroto bylą, nors pagal paskutinius bendrovės finansinės atskaitomybės duomenis už 2019 metus bendrovė turėjo turto už 196 808 Eur. Kadangi atsakovas nėra perdavęs nemokumo administratorei bendrovės turto ir dokumentų, laikytina, kad atsakovo padarytos žalos dydį sudaro bankroto byloje teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma, t. y. 143 880,30 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
5. Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimu už akių ieškinys buvo visiškai patenkintas: 1) ieškovei LUAB „Growth Labs“ iš atsakovo R. J. priteistas 143 880,30 Eur žalos atlyginimas ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugpjūčio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) valstybei iš atsakovo R. J. priteistas 2 054 Eur žyminis mokestis.
Šalies argumentai
6. Atsakovas R. J. 2023 m. rugsėjo 28 d. pateikė pareiškimą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimą už akių ir ieškinį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
7. Kauno apygardos teismas 2023 m. spalio 26 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apygardos teismas 2024 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) priteisė ieškovei LUAB „Growth Labs“ iš atsakovo R. J. 117 085,68 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugpjūčio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisė valstybei iš atsakovo R. J. 1 853 Eur žyminį mokestį; 3) grąžino atsakovui R. J. 2 000 Eur užstatą, sumokėtą į teismo depozitinę sąskaitą 2024 m. balandžio 22 d.
9. Teismas, remdamasis LUAB „Growth Labs“ 2020 m. kovo 31 d. balanso duomenimis, nurodė, kad jau šiame balanse yra užfiksuotas bendrovės nemokumas, nes 494 065 Eur trumpalaikiai bendrovės įsipareigojimai viršijo viso ieškovės turto vertę (438 445 Eur). Atsakovo pateiktame bendrovės 2021 m. kovo 31 d. balanse užfiksuota dar labiau išaugusi trumpalaikių prievolių suma (2 192 837 Eur) bei sumažėjusi turto vertė (102 165 Eur), o 2022 m. kovo 31 d. duomenimis sudarytame balanse nurodoma 2 182 402 Eur trumpalaikių prievolių suma bei iki 476 334 Eur padidėjusi turto vertė. Šie atsakovo jau po bankroto bylos iškėlimo pateikti duomenys leido teismui padaryti išvadą, kad visą aptariamą laikotarpį ieškovė buvo nemoki. Teismas atkreipė dėmesį ir į tokią aplinkybę, kad pagal vėliausius finansinės atskaitomybės duomenis bendrovės turto vertė kelis kartus viršijo bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumą.
10. Teismo vertinimu, atsakovas nepateikė įrodymų ir neįvardijo detalesnių argumentų, kuriais nuginčytų jam kylančią civilinę atsakomybę. Pažymėjo, kad atsakovui šioje byloje daugybę kartų buvo suteikta galimybė (suteikiami papildomi terminai) įrodymams pateikti ir galutinei pozicijai suformuluoti, buvo išduoti teismo liudijimai gauti informaciją iš bankų bei valstybės institucijų. Atsakovo 2023 m. gruodžio 11 d. pateikti keli jo paties pasirašyti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai negali būti vertinami kaip vadovo pareigos perduoti nemokumo administratorei bendrovės turtą ir dokumentus įvykdymas. Nors atsakovas 2024 m. balandžio 9 d. pateikė į bylą USB laikmeną su įvairaus pobūdžio duomenimis, jis konkrečiai neįvardijo, kokie šioje laikmenoje užfiksuoti duomenys yra reikšmingi ginčui išspręsti ir kokias bylai svarbias aplinkybes jie patvirtina. Atsakovo atstovas 2024 m. gegužės 27 d. vykusiame teismo posėdyje apsiribojo vien bendro pobūdžio teiginiais, kad atsakymų į jai kylančius klausimus nemokumo administratorė turėtų pati ieškoti atsakovo į bylą pateiktuose dokumentuose. Tokią atsakovo (jo atstovo) procesinę poziciją teismas įvertino kaip akivaizdų nepageidavimą nurodyti argumentus bei pateikti juos patvirtinančius įrodymus, neatsakant į nemokumo administratorės klausimą, koks konkrečiai turtas priklausė ieškovei nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną.
11. Teismas, be kita ko, pritarė bendrovės nemokumo administratorei, kad atsakovas nėra perdavęs tinkamai sukomplektuotų dokumentų. Tokie bendrovės veikloje privalomi dokumentai, kaip darbo sutartys, darbo santykius reglamentuojantys vidiniai dokumentai (tvarkos, įsakymai ir pan.), dokumentų registrai nebuvo perduoti, juolab kad 2024 m. gegužės 27 d. vykusiame teismo posėdyje atsakovo atstovas nesutiko kartu peržiūrėti pateiktų dokumentų sąrašo ir nurodyti konkrečią USB laikmenos vietą, kurioje minėti dokumentai yra. Teismas taip pat pritarė nemokumo administratorei, kad didžioji dalis dokumentų apima ne visą ieškovės veiklos laikotarpį, pažymėjęs, kad arba atsakovas perdavė ne visus duomenis, arba didžiojoje knygoje užfiksuota informacija neatitinka tikrovės. Pavyzdžiui, už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. yra užfiksuotos įvairaus pobūdžio veiklos sąnaudos, tačiau jokių duomenų apie 2021 – 2022 metų laikotarpiu ieškovei jos kontrahentų išrašytas sąskaitas atsakovas nepateikė.
12. Teismas atkreipė dėmesį ir į kitų duomenų prieštaringumą. Pagal atsakovo po bankroto bylos iškėlimo parengtus duomenis bendrovė 2022 m. gruodžio 30 d. turėjo vienintelį debitorių – „Health Optimisation Supplements Ltd“, kuriam reikalavimo suma yra 67 664,57 Eur, tačiau jo paties 2022 m. gruodžio 31 d. sudarytoje kasos knygoje yra užfiksuota 63 695,60 Eur per vienerius metus gautina suma ir 121 738,37 Eur sumokėtų avansų suma. Atsakovui nepateikus jokių paaiškinimų, kas sudaro minėtą balansinį turtą, bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovės nurodytam debitoriui išrašytos sąskaitos pateiktos pardavimų aplanke, teismas priėjo prie išvados, jog atsakovas nei nemokumo administratorei, nei teismui nepateikė duomenų apie 121 738,37 Eur sumokėtų avansų, kaip bendrovės turto, mokėjimo paskirtį, ir dėl to negalima įvertinti šio turto išreikalavimo iš debitorių bei jo panaudojimo kreditorių reikalavimams tenkinti galimybės.
13. Pasisakydamas dėl ieškovės ir debitoriaus „Health Optimisation Supplements Ltd“ tarpusavio santykių, teismas nurodė, kad į bylą nėra pateikta duomenų, kurie leistų įvertinti atsakovo deklaruojamo 67 664,57 Eur debitorinio reikalavimo pagrįstumą. Net ir žinodamas, kad 2024 m. gegužės 2 d. rašytiniuose paaiškinimuose nemokumo administratorė išreiškė abejones dėl atsakovo teikiamų dokumentų patikimumo, atsakovas nepasinaudojo jam suteikta galimybe išdėstyti savo poziciją raštu arba, atvykus į teismo posėdį, žodžiu, o jo atstovas nepageidavo teikti papildomų įrodymų ar paaiškinimų. Taigi, nei nemokumo administratorei, nei teismui nebuvo perduota sutartis, kurios pagrindu buvo išrašomos sąskaitos, prekių, paslaugų ar darbų perdavimą ir priėmimą patvirtinantys dokumentai, duomenys apie debitoriaus vykdytus mokėjimus. Vienintelis atsakovo pateiktas dokumentas, kuris gali būti vertinamas kaip debitoriaus pozicija santykiuose su ieškove, yra 2022 m. birželio 30 d. duomenimis parengtas dokumentas, kuriame nurodyta, kad už laikotarpį iki 2021 m. birželio 1 d. skolų nėra, įvardijami ieškovės parengtose sąskaitose už laikotarpį iki 2022 m. birželio 30 d. atitinkantys duomenys su bendra 31 028 Eur prievolių suma ir būtent toks skolos likutis termino pabaigoje. Jokių duomenų apie galimus skolos pokyčius vėlesniu laikotarpiu (išrašytas sąskaitas ar atliktus mokėjimus) atsakovas neteikė. Šie duomenys įrodo atsakovo pateiktų dokumentų nepilnumą ir prieštaringumą, o kartu ir netinkamą apskaitos tvarkymą ir (arba) vengimą perduoti visus turimus dokumentus, dėl to nėra galimybės įvertinti, kas konkrečiai sudaro į balansą įtrauktą 63 695,60 Eur per vienerius metus gautiną sumą.
14. Teismas pažymėjo, kad nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo 2022 m. gruodžio 30 d. įsiteisėjus, atsakovas kitos dienos, t. y. 2022 m. gruodžio 31 d., duomenimis jo sudarytoje kasos knygoje nurodė 186 714,98 Eur vertės bendrovės turtą, kurio būtų visiškai užtekę atsiskaityti su bendrovės kreditoriais. Tačiau atsakovas neperdavė nemokumo administratorei net ir kasos knygoje nurodyto 964,39 Eur vertės ilgalaikio turto bei neįvardijo, kas šį turtą sudaro, nenurodė, kas sudaro 121 738,37 Eur sumokėtus avansus ir mažiausiai 32 667,60 Eur (63 695,60 Eur į kasos knygą įtraukta suma – 31 028 Eur dokumentais grindžiama „Health Optimisation Supplements Ltd“ debitorinio reikalavimo suma) per vienerius metus gautinas sumas, nors šio turto suma (964,39 Eur + 121 738,37 Eur + 32 667,60 Eur = 155 370,36 Eur) viršija ieškinio sumą. Visa tai leido teismui padaryti išvadą, kad dėl netinkamai tvarkytos buhalterinės apskaitos ir (ar) atsakovo vengimo perduoti bendrovės turtą ir dokumentus nėra galimybės bendrovės turto panaudoti kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti.
15. Kita vertus, nagrinėjamo ginčo kontekste teismas svarbiomis pripažino ir tokias aplinkybes, kad nemokumo administratorė 2024 m. gegužės 27 d. posėdyje patvirtino nebandžiusi iš „Health Optimisation Supplements Ltd“ išieškoti 31 028 Eur, taip pat ji nepatikrino visų bendrovės banko sąskaitų, kuriose pagal kasos knygos duomenis turėtų būti 316,62 Eur. Nors nemokumo administratorė teigė, kad „Revolut bank“, UAB sąskaitoje nėra bendrovei priklausančių lėšų, šiuos teiginius pagrindžiantys įrodymai į bylą nepateikti. Teismas konstatavo, kad nemokumo administratorei yra žinoma apie dalį į balansą įtraukto turto, tačiau ji nesiėmė atitinkamų priemonių turtui, kurio vertė 31 344,62 Eur (31 028 Eur + 316,62 Eur), atgauti.
16. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nurodė, kad ieškovės nemokumo byloje 2022 m. gruodžio 7 d. ir 2023 m. sausio 19 d. nutartimis patvirtinta 4 550 Eur administravimo išlaidų suma (3 650 Eur bazinis administratoriaus darbo užmokestis ir 900 Eur administravimo išlaidos). Kadangi nemokumo administratorė neįvykdė jai tenkančios pareigos įrodyti, kad šią sumą viršijanti potencialiai išreikalautino turto vertė (31 344,62 Eur – 4 550 Eur = 26 794,62 Eur) negalėtų būti skirta kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, byloje įrodytas tik dalies ieškiniu prašomos priteisti žalos, padarytos atsakovo veiksmais, t. y. 117 085,68 Eur (143 880,30 Eur – 26 794,62 Eur), faktas. Pripažinęs, kad egzistuoja visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti, teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 117 085,68 Eur žalos atlyginimą, o valstybei – 1 853 Eur žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Atsakovas R. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
17.1. Kauno apygardos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nevertino to, kad iki pat bankroto bylos iškėlimo LUAB „Growth Labs“ vadovas, t. y. atsakovas, elgėsi rūpestingai, veikė pagal įstatymus ir siekė išsaugoti bendrovę. COVID-19 pandemijos metu kilus sunkumams, kaip ir daugeliui viso pasaulio bendrovių, atsakovas patyrė didelių finansinių nuostolių, kurie nebuvo jo bendrovės valdymo pasekmė. Atsakovas dėjo pastangas, kad bendrovė būtų išlaikyta: stengėsi maksimaliai didinti pelną, mažinti išlaidas, be to, kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių dėl įsipareigojimų ir atsiskaitymo tvarkos išdėstymo. Bendrovės bankrotas – normali bendrovės eiga atsiradus finansiniams sunkumams, todėl tai neturi būti siejama su vadovo nesąžiningumu ir tyčiniu žalos sukėlimu bendrovei ir kreditoriams.
17.2. Priešingai nei nurodoma skundžiamame sprendime, bendrovei iškėlus bankroto bylą atsakovas Kauno apygardos teismui pateikė visus jo žinioje esančius bendrovės dokumentus, t. y. LUAB „Growth Labs“ buhalterinės apskaitos dokumentus, įskaitant, bet neapsiribojant, pirminiais LUAB „Growth Labs“ buhalterinės apskaitos dokumentais. Atsižvelgiant į itin didelį dokumentų kiekį, minėti dokumentai buvo pateikti „Google“ disko nuorodoje, kurią atidarius buvo galima peržiūrėti pateiktus dokumentus.
17.3. Įstatyme nėra nustatyta pareiga vadovui perduoti dokumentus pagal nemokumo administratoriaus nustatytus reikalavimus, kaip įstatyme nėra suteikta teisė nemokumo administratoriui atsisakyti priimti ar vertinti dokumentus vien dėl to, kad, nemokumo administratoriaus įsitikinimu, pateikti dokumentai nėra kompleksiški.
17.4. Nemokumo administratorius privalo būti aktyvus ir imtis visų įmanomų veiksmų, kad tinkamai perimtų visus bendrovės dokumentus bei turtą, jis atsakingas už tinkamą proceso administravimą. Nemokumo administratorė nepateikė jokių duomenų, kokių veiksmų ėmėsi, kad jai būtų pateikti reikalingi (trūkstami) dokumentai. Nemokumo administratorė nepasižymėjo aktyvumu ir nesiekė kiek įmanoma operatyviau perimti (surinkti) trūkstamų bendrovės dokumentų, be kita ko, nesiėmė priemonių bendrovės turtui atgauti.
17.5. Nemokumo administratorė neįrodė, kad nėra galimybių bendrovės turtu patenkinti visų bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų.
17.6. Kauno apygardos teismas priėmė teisiškai nemotyvuotą sprendimą, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) įtvirtintų įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, netinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus. Kadangi pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, neanalizavo ir nevertino visų bylos aplinkybių, yra pagrindas pripažinti, kad teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės nuostatas ir dėl to byla akivaizdžiai buvo išspręsta neteisingai.
Atsiliepimas
18. Ieškovė LUAB „Growth Labs“ atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti, priimti naujus įrodymus. Nurodo tokius argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
18.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad USB laikmenoje teismui pateikti dokumentai apima ne visą bendrovės veiklos laikotarpį ir nepateikti tokie bendrovės veiklai privalomi dokumentai, kaip darbo sutartys, darbo santykius reglamentuojantys vidiniai dokumentai (tvarkos, įsakymai ir pan.), dokumentų registrai.
18.2. JANĮ 57 straipsnio 1 dalis nustato būtent atsakovui, kaip buvusiam valdymo organui, pareigą perduoti visus bendrovės dokumentus, registrus, turtą, kitą informaciją apie bendrovės veiklą. Analogiška pareiga atsakovui buvo nustatyta ir Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi. Atsakovui apie šią jo pareigą vėliausiai buvo žinoma nuo 2023 m. kovo 6 d., kai jis pateikė ieškovės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui atsiliepimą į nemokumo administratorės prašymą skirti baudą už dokumentų ir turto neperdavimą. Pavienių bendrovės veiklos dokumentų pateikimas USB laikmenoje teismui, kuris nagrinėja bylą dėl žalos atlyginimo, nėra tapatus bendrovės dokumentų ir turto perdavimui nemokumo administratorei bankroto byloje. Nors ir šioje byloje nemokumo administratorė ne kartą reikalavo, kad atsakovas perduotų jai bendrovės dokumentus ir turtą, tačiau atsakovas to nepadarė, vilkindamas bylos nagrinėjimą pažadais juos netrukus perduoti.
18.3. Pirmosios instancijos teismas „Health Optimisation Suplemens Ltd“ 31 028 Eur skolos bendrovei dalimi bei 316,62 Eur galbūt esančių banko sąskaitoje lėšų dalimi sumažino priteistos žalos dydį, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad nemokumo administratorė neįrodė galimybės bendrovės turtu patenkinti bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų, jau yra aptarti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje, kurios ieškovė neskundė. Nemokumo administratorė kreipėsi į „Health Optimisation Suplemens Ltd“ su prašymu grąžinti skolą ir jokio atsakymo negavo. Teisiniai veiksmai, nesant dokumentų, kurie pagrįstų debitorinės skolos egzistavimą, atsižvelgus ir į „Health Optimisation Suplemens Ltd“ buvimo vietą (Didžioji Britanija), objektyviai neįmanomi.
18.4. Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnis nustato, kad už apskaitos organizavimą atsako subjekto vadovas, šiuo atveju – atsakovas. Būtent atsakovas turėjo užtikrinti, kad apskaitą tvarkančiam asmeniui būtų laiku pateikta teisinga, tiksli, išsami informacija apie ūkines operacijas ir apie turto bei įsipareigojimų vertės nustatymui taikytinas prielaidas, taip pat atsakovas turėjo užtikrinti, kad turto ir įsipareigojimų sąskaitų likučiai būtų pagrindžiami inventorizacijos duomenimis, kai inicijuojamas nemokumo procesas. 2022 m. gruodžio 31 d. duomenimis bendrovė turėjo 186 714,98 Eur vertės turto, kuris nebuvo perduotas nemokumo administratorei ir kuris galėjo būti panaudotas atsiskaitymui su kreditoriais. Nors pirmosios instancijos teismas sumažino priteistą žalos atlyginimą abejotinos 31 028 Eur debitorinės skolos ir 316,62 Eur neva esančių banko sąskaitoje sumomis, iš esmės teisingai kvalifikavo teisinius santykius, nustatė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir iš esmės teisingai išsprendė bylą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
19. Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – pretenziją debitoriui „Health Optimisation Suplemens Ltd“ ir jos išsiuntimo patvirtinimą su vertimais. Nurodė, kad šie įrodymai negalėjo būti pateikti anksčiau, kadangi jie atsirado po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Šie įrodymai tik patvirtina ieškovės poziciją, kad, apeliantui neperdavus atitinkamų dokumentų, pagrindžiančių debitorinio įsiskolinimo egzistavimą, skolos atgauti nėra galimybės.
20. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes užkertant kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalinama (ar sumažinama) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).
21. Kadangi draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus visgi nėra absoliutus ir naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra šio teismo diskrecija, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas). Tai, ar būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sąlyga, kurios egzistavimą visų pirma turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 45 punktas).
22. Nagrinėjamu atveju ieškovė iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo nebuvo pateikusi bendrovės debitoriui „Health Optimisation Suplemens Ltd“ pretenzijos dėl debitorinio įsiskolinimo, tokį veiksmą ji atliko tik po skundžiamo sprendimo priėmimo. Tačiau tokia aplinkybė, kaip pretenzijos parengimo ir jos išsiuntimo data, pati savaime neteikia pagrindo išimčiai iš bendrojo draudimo dėl naujų įrodymų priėmimo taikyti. Ieškovė prašyme nenurodo, kad tokio dokumento dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių ji objektyviai negalėjo parengti ir išsiųsti debitoriui bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Visi įrodymai, kuriais yra grindžiami šalių reikalavimai bei atsikirtimai, į bylą turi būti teikiami iki pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo, o ne tada, kai teismas ginčą išsprendžia ir nurodo vienokius ar kitokius argumentus, kuriais remdamasis jis priima atitinkamą sprendimą.
23. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovė neįrodė CPK 314 straipsnyje įtvirtintos būtinosios naujų įrodymų priimtinumo apeliacinės instancijos teisme sąlygos, t. y. aplinkybės, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Todėl kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus naujus įrodymus priimti atsisakytina.
Dėl bylos esmės (ne)atskleidimo
24. Apeliantas apeliaciniame skunde kelia skundžiamo teismo sprendimo nepakankamo motyvavimo ir bylos esmės neatskleidimo klausimus. Dėl tokių apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija visų pirma ir pasisakys.
25. CPK 327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu: 1) nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai; 2) neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla; tokiu atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
26. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos (neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme), turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 31 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018, 47 punktas).
27. CPK įtvirtina teismui pareigą motyvuoti savo sprendimą (nutartį). Motyvuojamosios teismo sprendimo (nutarties) dalies paskirtis – pagrįsti teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje teismo sprendimo (nutarties) dalyje. CPK 270 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus teismo sprendimo turiniui, 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai.
28. Vertinant, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvykdė pareigą motyvuoti skundžiamą sprendimą ir atskleidė bylos esmę, visų pirma būtina identifikuoti kilusio byloje ginčo ribas. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Asmuo, kuris mano, kad jo teisės pažeistos, tik pats nusprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti; suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, asmuo nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas (CPK 13 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 31 punktas). Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ne tik ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas, bet ir atsakovo pateiktų atsikirtimų į ieškinį dalykas ir faktinis pagrindas. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-969/2022, 24 punktas; 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-381/2023, 39 punktas).
29. Nagrinėjamu atveju ši civilinė byla buvo iškelta ir nagrinėjama pagal ieškovės ieškinį dėl 143 880,30 Eur žalos atlyginimo. Ieškovė ieškinio reikalavimus grindė tokiomis faktinėmis aplinkybėmis, kad apeliantas neperdavė nemokumo administratorei bendrovės turto ir dokumentų, kuriuos įvertinus būtų galima imtis bendrovės turto suradimo (išieškojimo), siekiant atsiskaityti su finansinius reikalavimus bankroto byloje pareiškusiais kreditoriais, siejant 143 880,30 Eur žalos dydį su bendrovės bankroto byloje patvirtintų ir nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų suma. Apeliantas siekė įrodyti, kad jam, kaip vadovui, tekusias turto ir dokumentų perdavimo nemokumo administratorei pareigas jis yra įvykdęs.
30. Atsižvelgiant į ieškinyje nurodytus jo elementus (dalyką ir pagrindą) bei apelianto atsikirtimus, buvo apibrėžtos šios civilinės bylos nagrinėjimo ribos. Civilinės bylos yra nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, todėl kiekviena šalis turi pareigą įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus į juos (CPK 12 straipsnis). Taigi, ieškovei teko pareiga įrodyti faktą, kad apeliantas po bankroto bylos bendrovei iškėlimo neperdavė nemokumo administratorei turto ir (ar) dokumentų, pagal kuriuos būtų įmanoma identifikuoti šio turto buvimo vietą bei jo suradimo (priteisimo ar išieškojimo iš bendrovės skolininkų) galimybes (neteisėtus veiksmus), faktą, kad turtas, iš kurio vertės būtų galima visiškai ar iš dalies patekinti kreditorių finansinius reikalavimus, egzistavo, bet nebuvo perduotas, arba buvo vadovo prarastas (neišsaugotas) iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo (žalą ir jos dydį, neteisėtų veiksmų ir atsiradusios bendrovei bei jos kreditoriams žalos priežastinį ryšį). Atitinkamai, apeliantui teko pareiga paneigti kaltės dėl neišsaugoto ir (ar) neperduoto turto bei dokumentų prezumpciją arba įrodyti savo atsikirtimus, kad konkrečios vertės turtą bei dokumentus, sudarančius prielaidas jo buvimo vietai identifikuoti, jis nemokumo administratorei yra perdavęs.
31. Skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas analizavo apelianto civilinės atsakomybės sąlygas, nurodė ginčui aktualias svarbiausias faktines ir teisines bylos aplinkybes, analizavo byloje esančius įrodymus, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės, juos įvertino šalims priskirtų įrodinėjimo pareigų kontekste. Iš sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad 3–4 punktuose pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas faktines bylos aplinkybes, 10–17 punktuose pateikė įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą, 5–8, 18 punktuose nurodė įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais vadovavosi, kitaip tariant, įgyvendino CPK 270 straipsnio 4 dalies 1– 4 punktuose įtvirtintus reikalavimus teismo sprendimo motyvuojamajai daliai. Vien apelianto nesutikimas su teismo sprendime padarytomis išvadomis, nenurodant jokių konkrečių sprendimo motyvuojamosios dalies trūkumų, negali būti interpretuojamas kaip byloje kilusio ginčo esmės neatskleidimas. Juo labiau kad apeliaciniame skunde apeliantas tik cituoja CPK nuostatas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą byloje, bei įvardija savo subjektyviu įsitikinimu pagrįstas abstraktaus pobūdžio abejones apie esminius sprendimo, kaip procesinio dokumento, trūkumus. Tačiau šie apelianto pasvarstymai neteikia pagrindo daryti išvadą apie neatskleistą bylos esmę, o dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodinėjimo procesu, teisėjų kolegija pasisakys toliau šioje nutartyje.
Dėl byloje taikyto įrodinėjimo proceso (ne)tinkamumo
32. Apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tuo aspektu, kad teismas nesuteikė įrodomosios reikšmės byloje esantiems įrodymams, kurie patvirtina iki bankroto bylos iškėlimo sąžiningą ir rūpestingą, siekiant išsaugoti bendrovę, apelianto elgesį, dėl kurio bendrovės bankrotas neturėjo būti siejamas su apelianto nesąžiningumu ar tyčiniu žalos sukėlimu bendrovei ir kreditoriams.
33. Kaip jau šioje nutartyje buvo nurodyta pirmiau (žr. nutarties 28 punktą), bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas bei atsakovo pateiktų atsikirtimų į ieškinį dalykas ir faktinis pagrindas. Ieškovė, kuriai yra suteikta teisė nuspręsti, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (CPK 13 straipsnis), kaip ieškinio pagrindą įvardijo tokias faktines aplinkybes, kad apeliantas neperdavė nemokumo administratorei viso bendrovės turto ir dokumentų, dėl to nemokumo administratorė prarado galimybę patikrinti bendrovės sandorius, sudarytus per ne mažesnį nei 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, vykdyti debitorinių skolų išieškojimą, išaiškinti tikrąjį bendrovės turtą, jo sudėtį, buvimo vietą, bendrovės veiklą, skolininkus ir skolas pagrindžiančius dokumentus bei iš bankroto proceso metu gautų lėšų patenkinti 143 880,30 Eur dydžio kreditorių reikalavimus.
34. Taigi, apelianto veiksmų neteisėtumas yra grindžiamas JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje numatytų pareigos, iškėlus bankroto bylą per teismo nustatytą terminą perduoti paskirtai nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla, pažeidimu. Vadinasi, į bylos nagrinėjimo ribas nepateko nei apelianto apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su bendrovės bankroto priežastimi (jo netyčiniu pobūdžiu), nei apelianto veiksmų, valdant bendrovę, sąžiningumas ar jo turimi ketinimai tęsti bendrovės veiklą, nes su šiomis aplinkybėmis reikalavimas atlyginti žalą nebuvo siejamas.
35. Kasacinio teismo išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį (priešieškinyje), nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 49 punktas; 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-3-220-381/2023, 41 punktas).
36. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinio skundo argumentai, susiję su apelianto vadovavimo bendrovei principais bei tikslais, yra teisiškai neaktualūs. Tokio pobūdžio argumentai negali lemti išvados, kad apeliantas ieškinyje įvardytų konkrečių veiksmų (neveikimo) neatliko ir nėra padaręs žalos bendrovei.
37. Apeliantas apeliaciniu skundu taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nustatytą faktą dėl bendrovės dokumentų, leidžiančių identifikuoti jos turto sudėtį ir buvimo vietą, neperdavimo po bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Apelianto teigimu, tokie dokumentai buvo pateikti „Google“ disko nuorodoje, kurią atidarius juos buvo galima peržiūrėti. Su tokia apelianto pozicija teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti.
38. Iš nagrinėjamos bylos procesinės eigos matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. spalio 26 d. nutartimi, kuria panaikino 2023 m. rugsėjo 8 d. byloje priimtą sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, be kita ko, įpareigojo apeliantą iki 2023 m. lapkričio 15 d. pateikti rašytinius įrodymus, kuriais jis grindžia savo atsikirtimus dėl ieškinio reikalavimų nepagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. lapkričio 16 d. rezoliucija, atsižvelgęs į apelianto 2023 m. lapkričio 13 d. prašymą iki 2023 m. gruodžio 11 d. pratęsti jam terminą pateikti rašytinius įrodymus, šį prašymą patenkino ir apeliantui terminą dokumentams pateikti pratęsė iki 2023 m. gruodžio 11 d. Pirmosios instancijos teisme 2024 m. sausio 17 d. vykusio teismo posėdžio metu apeliantui buvo nustatytas naujas terminas iki 2024 m. vasario 5 d. visiems dokumentams ir argumentams pateikti. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 13 d. nutartimi už įpareigojimo pateikti reikalaujamus įrodymus neįvykdymą paskyrė apeliantui 1 000 Eur baudą. Nuobaudos dydis sumažintas iki 500 Eur pirmosios instancijos teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartimi, kartu patenkinus apelianto 2024 m. vasario 22 d. prašymą dėl teismo liudijimų išdavimo apie jo teisę gauti informaciją iš akcinės bendrovės (toliau – AB) „Swedbank“, AB „Citadele bankas“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
39. Apeliantas 2024 m. balandžio 9 d. pateikė į bylą USB laikmenas su, apelianto teigimu, bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais, įskaitant pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus. Kaip matyti iš į bylą pateiktos USB laikmenos (į kurią buvo įkelti pagal „Google“ disko nuorodą pasiekiami apelianto pateikti dokumentai), joje yra fragmentiški duomenys apie bendrovės veiklą ar tam tikras su bendrove susijusias finansines operacijas, apimantys ne visą bendrovės veiklos laikotarpį. Duomenų apie teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, kurioms išsiaiškinti pirmosios instancijos teismas apeliantui buvo išdavęs 2024 m. vasario 27 d. teismo liudijimus, apeliantas nepateikė, priežasčių, kodėl šių bylai reikšmingų įrodymų nepateikė, apeliantas nepaaiškino.
40. Iš aptartos sekos, susijusios su įrodymų pateikimu į bylą, galima padaryti išvadą, kad dalį bendrovės veiklos dokumentų apeliantas į bylą pateikė tik praėjus beveik 5 mėnesiams nuo šioje civilinėje byloje teismo nustatyto pirmojo termino įrodymams pateikti. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo įpareigojimas apeliantui pagrįsti teiginius apie žalos bendrovei nepadarymą objektyviais įrodymais, kas kartą nustatant tam naują terminą, nebuvo savitikslis. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas apeliantui vis naują procesinį terminą, sudarė apeliantui realią galimybę apsiginti nuo ieškinio, pateikiant jo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo argumentus, kad jis žalos nepadarė ir perduos visus bendrovės dokumentus, pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
41. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Našta įrodyti faktines aplinkybes, t. y. faktinį šalies reikalavimo ar atsikirtimo pagrindą, tenka ne teismui, o šaliai, turinčiai įrodinėjimo pareigą. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 26 punktas).
42. Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-916/2024, 34 punktas).
43. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visų abejonių dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas; 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-916/2024, 33–34 punktai).
44. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, ir kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024, 106 punktas).
45. Skundžiamo teismo sprendimo turinys patvirtina, kad USB laikmenoje esančius įrodymus pirmosios instancijos teismas analizavo bei vertino (sprendimo 13 punktas), pasisakęs dėl USB laikmenoje esančių dokumentų įrodomosios reikšmės bei galimybės paneigti ieškovės nurodytas faktines aplinkybes (sprendimo 13.1 – 13.5 papunkčiai). Apeliantas vien deklaratyviai teigia, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu, tačiau neįvardija jokio konkretaus pirmosios instancijos teismo padaryto įrodinėjimo ar įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad vien tai, jog byloje dalyvaujantis asmuo nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, juos interpretuoja kitaip, nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-469/2022, 53 punktas).
46. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas, pateikęs į bylą įrodymus USB laikmenoje, nenurodė, kokie minėtoje USB laikmenoje esantys dokumentai (ar jų duomenys) paneigia ieškovės įrodinėtas aplinkybes, kad bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose yra užfiksuotas turto buvimo faktas, kurio vertinės išraiškos būtų pakakę atsiskaityti su kreditoriais, tačiau nei šio turto sudėtis, nei jo buvimo vieta, neperdavus nemokumo administratorei atitinkamų dokumentų, liko nežinomi. Šioje situacijoje būtent apeliantui, turinčiam tiek materialųjį, tiek procesinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, kilo tokio pobūdžio aplinkybių įrodinėjimo pareiga. Apelianto pozicija, kad į šią bylą jo pateiktų dokumentų analizę turėjo atlikti pati ieškovė (jos nemokumo administratorė) ir nurodyti, kokių dar dokumentų turtui surasti jai trūksta, todėl ieškinio argumentai, jog nėra galimybių bendrovės turtu patenkinti visų bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų, pripažintini neįrodytais, aiškiai stokoja pagrįstumo.
47. Asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti (lot. probatio diabolica) arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas, kitaip tariant, asmeniui negali būti priskirta neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo našta. Priešingas aiškinimas suponuotų asmens teisės į teisingą teismą paneigimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-969/2019, 107 punktas). Nagrinėjamoje byloje apeliantas nė neįrodinėjo, kad ieškovei atstovaujanti nemokumo administratorė į bylą pateikė ne visus apelianto jai perduotus, ginčui išspręsti reikšmingus bendrovės dokumentus, susijusius su bendrovės turtu, todėl siekis jam pačiam tenkančią įrodinėjimo pareigą perkelti ieškovei iš esmės reiškia, kad apeliantas siūlo ieškovei įrodinėti tai, ko nėra.
48. CPK 13 straipsnyje yra įtvirtintas dispozityvumo principas, pagal kurį proceso dalyviai teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, ir tik pats proceso dalyvis sprendžia, kokių leistinų procesinių gynybos priemonių imtis civiliniame procese, kokį procesinio elgesio modelį pasirinkti konkrečioje byloje. Bylą nagrinėjantis teismas yra saistomas šalių reikalavimų bei atsikirtimų ir negali dispozityviose bylose, prie kurių priskirtina ir nagrinėjama byla, prisiimti tik proceso šalims būdingų funkcijų bei pats nuspręsti, kokie konkretūs šalių pateikti dokumentai (šalims to nenurodant ir neįrodinėjant) skiriami konkrečioms faktinėms aplinkybėms patvirtinti arba paneigti.
49. Akivaizdu, kad apeliantas, neįrodinėdamas, kokie konkrečiai byloje esantys dokumentai patvirtinta jo pozicijos teisingumą, yra pasirinkęs pasyvų procesinio elgesį modelį. Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek 2024 m. gegužės 27 d. vykusio teismo posėdžio metu, kuriame apeliantui (jo atstovui) buvo išaiškinta įrodinėjimo pareiga, apeliantas (jo atstovas) apsiribojo vien bendro pobūdžio teiginiais apie ieškinio nepagrįstumą bei pasiūlymu nemokumo administratorei pačiai ieškoti atsakymų į jai kylančius klausimus, susijusius su bendrovės finansine būkle ir turtu, į nagrinėjamą bylą pateiktuose dokumentuose.
50. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į civiliniame procese pripažįstamą bei teismų praktikoje taikomą contra spoliatorem (pažeidėjui nepalankus) prezumpciją, pagal kurią šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti bylai reikšmingus įrodymus laikoma egzistuojant nepalankiausius tai šaliai faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2020, 59 punktas). Kadangi ieškovė ieškinio reikalavimus grindė faktinėmis aplinkybėmis, kad apeliantas, be kita ko, neperdavė ieškovei bendrovės dokumentų, kuriuos įvertinus būtų galima imtis bendrovės turto suradimo (išieškojimo) veiksmų, apeliantas turėjo procesinę pareigą paneigti šias aplinkybes įrodymais, kad dokumentus, leidžiančius identifikuoti bendrovės turto struktūrą ir jo buvimo vietą, po bankroto bylos iškėlimo jis, kaip rūpestingas ir protingas bendrovės vadovas, yra perdavęs paskirtai nemokumo administratorei. Tokios procesinės pareigos neatlikus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo apeliantui nepalankiausią faktą, t. y. kad turtas ir (ar) jį identifikuoti galintys dokumentai po bankroto bylos iškėlimo nemokumo administratorei neperduoti.
51. Nepagrįsti ir tokie apeliacinio skundo argumentai, kad nemokumo administratorei pagal įstatymą nėra suteikta teisė atsisakyti priimti bei vertinti jai vadovo perduodamus dokumentus vien dėl jų pateikimo formos ar nepakankamos apimties ir nenuoseklumo, todėl nemokumo administratorė turėjo apelianto USB laikmenoje pateiktus dokumentus priimti kaip tinkamus.
52. Teisėjų kolegija pažymi, kad, viena vertus, nemokumo administratorė neatsisakė priimti dokumentų, kuriuos apeliantas teikė į šią civilinę bylą USB laikmenoje, tačiau nurodė tokius šių dokumentų trūkumus, kaip nekomplektiškumas, neišsamumas, nenuoseklumas. Kita vertus, apeliantui perduoti nemokumo administratorei bendrovės dokumentus pareiga kilo bankroto byloje, o ne šioje civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas jo civilinės atsakomybės klausimas už bendrovei padarytą žalą, neperdavus turto ir dokumentų. Nagrinėjamoje civilinėje byloje apeliantui teko pareiga pateikti leistinumo reikalavimus atitinkančius įrodymus, kuriais būtų įrodinėjami jo atsikirtimai į ieškinį dėl žalos bendrovei nepadarymo (CPK 177 straipsnis). Tai reiškia, kad USB laikmenoje esančius duomenis susieti su šioje byloje nagrinėjamu ginču bei pagrįsti, kokie konkretūs įrodymai pagrindžia arba paneigia bylai reikšmingas aplinkybes, buvo būtent apelianto, kaip šiuos įrodymus pateikusio asmens, procesinė pareiga. Skirtingai nei nurodo apeliantas, ne ieškovės nemokumo administratorė, bet pats apeliantas, vykdydamas jam priskirtą procesinę įrodinėjimo pareigą, turėjo kartu su pateiktais įrodymais pateikti pirmosios instancijos teismui ir jų vertinimą, aiškiai įvardijant, koks įrodymas ir kokias aplinkybes gali patvirtinti ar paneigti.
53. Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta ir tokius apelianto teiginius, kad nemokumo administratorė, vykdydama bankroto procese jai tenkančią pareigą veikti aktyviai, privalėjo imtis visų įmanomų veiksmų, kad tinkamai perimtų visus apelianto turimus bendrovės dokumentus bei turtą, tačiau tokių veiksmų nesiėmė. Pirma, kaip jau buvo minėta anksčiau, pagal JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1–2 punktus pareiga perduoti bankrutuojančios bendrovės dokumentus ir turtą visų pirma nustatyta buvusiam bendrovės vadovui. Antra, byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantas ėmėsi visų įmanomų priemonių bendrovės dokumentams ir turtui perduoti, tačiau nemokumo administratorė nepagrįstai atsisakė juos priimti, nesutiko su apeliantu bendradarbiauti bendrovės dokumentų ir turto perdavimo procese ar sudarė jam kitokias kliūtis pareigai perduoti bendrovės dokumentus ir turtą įvykdyti. Priešingai, byloje esantys duomenys leidžia padaryti išvadą apie apelianto vengimą vykdyti šias jam priskirtas pareigas.
54. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių bankroto bylos duomenų matyti (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad nemokumo administratorė 2023 m. sausio 2 d. raštu kreipėsi į apeliantą dėl bendrovės turto ir duomenų perdavimo. Nemokumo administratorės prašymo pagrindu Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-555-638/2023 apeliantui paskirta 200 Eur bauda už Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi jam skirtų įpareigojimų (perduoti bendrovės dokumentus ir turtą) nevykdymą. Akivaizdu, kad nemokumo administratorė veikė aktyviai, siekdama perimti bendrovės dokumentus ir turtą, tačiau savo pareigas vykdyti vengė pats apeliantas.
Dėl vadovo civilinės atsakomybės atsiradimo prielaidų
55. Juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant jų kompetencijai priskirtas pareigas, jiems, be kitų atsakomybės rūšių, gali kilti civilinė atsakomybė. Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai). Tokiose bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir jos dydį bei neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė, kuri yra preziumuojama teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas.
56. Apie juridinio asmens vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama atsižvelgiant į tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, t. y. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo, Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo, JANĮ, reglamentuojančių valdymo organo ar jo nario pareigas, reikalavimų. Vadovo rūpestingumo pareiga, be kita ko, apima pareigą saugoti juridinio asmens turtą, tinkamai vesti šio turto apskaitą, elgtis su juo rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Tuo atveju, kai atsakovas pagal įstatymą yra atsakingas už bendrovės turto apskaitos organizavimą, turto ir dokumentų išsaugojimą ir perdavimą, ieškovui pateikus visus jam objektyviai prieinamus įrodymus ir tinkamai įvykdžius įrodinėjimo pareigą, būtent atsakovui tenka procesinė pareiga pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius turto struktūrą ir jo kiekvieno vieneto vertę. Pats turto bei jo apskaitos dokumentų neišsaugojimo faktas, atsakovui nepateikiant įrodymų, kad turtas (jo dalis) kam nors perleistas teisėtai ar jo realiai ir nebuvo, lemia išvadą, jog pareiga juos išsaugoti buvo pažeista, o kartu tai leidžia konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2016, 40 punktas; 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022, 37 punktas).
57. Teisėjų kolegija, aptardama pirmosios instancijos teisme vykusį įrodinėjimo procesą, jau pasisakė, kad apeliantas nepaneigė skundžiamame sprendime padarytos išvados, kad jis atliko neteisėtus veiksmus, po bankroto bylos bendrovei iškėlimo neperdavęs nemokumo administratorei bendrovės valdomo ir naudojamo turto pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis bei visų bendrovės dokumentų. Tuo atveju, kai bendrovė nebegali atsiskaityti su kreditoriais ir jai iškeliama bankroto byla, patvirtinami bankrutuojančios bendrovės kreditorių reikalavimai. Jeigu nepakanka bendrovės turto šiems reikalavimams patenkinti ir nustatoma, kad šio turto nepakanka dėl to, jog bendrovės valdymo organai pažeidė jiems teisės aktų ir bendrovės dokumentuose nustatytas (kartu – ir fiduciarines) pareigas, tai bendrovės valdymo organai turi atlyginti bendrovei padarytą žalą.
58. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad prašomos priteisti bendrovei žalos dydis negali būti ribojamas jos bankroto byloje patvirtintų (nepatenkintų) kreditorių reikalavimų ir patvirtintų administravimo išlaidų suma. Toks aiškinimas, be kita ko, grindžiamas tuo, kad ieškinį tokiose bylose pareiškia bankrutuojanti bendrovė kaip savarankiškas juridinis asmuo, o ne jos kreditoriai. Jokie teisės aktai nenustato, kad juridinio asmens teisė į jam padarytos žalos atlyginimą galėtų priklausyti nuo šio juridinio asmens teisinio statuso (bankrutuojantis ar ne) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019, 29 punktas). Nagrinėjamu atveju ginčo dėl bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų dydžio nekilo, o ieškovė nereikalavo didesnės žalos, nei nepatenkinti bendrovės kreditorių reikalavimai, atlyginimo, taip pat ji neskundė teismo sprendimo dėl atmestos ieškinio dalies, todėl išsamiau šiuo aspektu (dėl teismo sprendimu nustatyto atlygintino žalos dydžio ir bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų santykio) teisėjų kolegija nepasisako.
59. Nors apeliantas nesutinka su ieškovės teiginiais, kad nėra galimybės iš bendrovės turto vertės patenkinti visų bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų, jokių faktų, susijusių su bendrovės turtu, t. y. koks konkrečiai turtas buvo bendrovėje iki jai iškeliant bankroto bylą, kur jis dabar yra, kam, kokiu pagrindu ir aplinkybėmis bendrovės turtas buvo perduotas (jei buvo perduotas), apeliantas neįvardija. Konstatuotina, kad apeliantas neįrodė savo pozicijos, t. y. kad bendrovėje yra turto, kuris nemokumo administratorės galėtų būti surastas (išieškotas iš debitorių) ir skirtas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, pagrįstumo. Apeliantas, kaip buvęs bendrovės vadovas, kuriam geriausiai žinoma bendrovės turtinė padėtis ir kuris pagal pareigas iki bankroto bylos iškėlimo dienos disponavo bendrovės dokumentais bei turtu, turėjo pateikti visus bendrovės dokumentus, pagrindžiančius turto sudėtį, jo vertę, buvimo vietą, pagrįsti turto sudėties pokyčius bei perduoti nemokumo administratorei tokį turtą.
60. Atsižvelgiant į išdėstytą, pripažintina, kad ieškovė tinkamai įvykdė jai priskirtą įrodinėjimo pareigą ir įrodė byloje visas apelianto civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, apeliantui neperdavus nemokumo administratorei visų bendrovės dokumentų ir turto, žalą, kurios dydis pagrįstas nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų suma, bei priežastinį apelianto neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai).
61. Apeliantas, be pirmiau nepagrįstais jau pripažintų abstraktaus pobūdžio teiginių apie įrodinėjimo proceso netinkamumą, nepateikė konkrečių ir svarių argumentų, kuriais būtų ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos jo civilinės atsakomybės sąlygos.
62. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
63. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
64. Kadangi apelianto apeliacinis skundas atmestas, o ieškovė nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jų atlyginti neprašė, šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.