Vilniaus apygardos teismo nutartis

4. Nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 17 d. nutartimi institucija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo šią nutartį panaikinti ir palikti galioti institucijos 2025 m. gegužės 13 d. nutarimą.

4.1. Skunde teigiama, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias asmenų atsakomybę už kontrabandos pažeidimus (ANK 208 straipsnis), ir proceso teisės normas, reglamentuojančias administracinės nuobaudos skyrimą (ANK 34 straipsnio 6 dalis), kadangi nepagrįstai sumažino administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ANK 208 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą. Institucijos vertinimu, nutartyje nurodyti argumentai ir aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. R. patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad gabeno 5,9 bloko cigarečių „Marlboro“ (1180 vnt.) cigarečių (nepaženklintų LR nustatyta tvarka), jų nepateikė muitinei, nors žinojo, kad negalima vežti cigarečių, tačiau tyčia tikėjosi išvengti asmeninio bagažo patikrinimo. E. R. iš trečiosios šalies gabeno cigaretes 6 kartus viršydama leistiną normą, todėl institucijos nuomone, jau, vien toks kiekis prekių, turėjo jai kelti pagrįstų abejonių dėl jų gabenimo leistinumo (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439 patvirtintomis Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklėmis (toliau – Taisyklės) 8.1.1. punktas numato, kad keleiviams, atvykstantiems oro transportu nustatomas įvežamų cigarečių, neapmokestinamų importo PVM ir akcizais, kiekis – 200 vienetų), todėl institucijos nuomone, teismas nepagrįstai vertino šį nusižengimą, kaip mažesnio pavojingumo visuomenei laipsnio, nes nagrinėjamu atveju asmuo vyksta iš trečiosios šalies ir privalo pasidomėti leistinais akcizinių prekių kiekiais.

4.2. Skunde pažymima, kad E. R. aktyvus elgesys – pasirinktas žaliasis kanalas – negali būti vertinamas kaip atsitiktinis ar nesąmoningas veiksmas. Vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 (Sąjungos muitinės kodekso) 139 straipsnio 1 dalies a punktu, importuojamos prekės turi būti nedelsiant pateikiamos muitinei, todėl kiekvienas keleivis, turintis muitinei deklaruotinų prekių, privalo tai žinoti ir atitinkamai pasirinkti raudonąjį kanalą. E. R. pasirinktas žaliasis kanalas laikytinas tyčiniu muitinės kontrolės išvengimo veiksmu. Šiame kontekste pabrėžtina, jog ANK imperatyviai reglamentuoja, jog įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia (ANK 2 straipsnio 2 dalis). Muitinėje žaliasis kanalas reiškia teisinių pasekmių žinojimą ir jų prisiėmimą, todėl šis pasirinkimas paneigia atsitiktinumą.

4.3. Skunde teigiama, kad kontrabandos nusižengimai yra vieni pavojingiausių ir didžiausią žalą visuomenės interesams ir valstybės ūkio ir finansų sistemai darančių administracinių nusižengimų. Dėl kontrabanda įvežtų prekių nesurenkami mokesčiai (akcizo ir PVM) į valstybės biudžetą, nelegalios prekės patenka į Lietuvos Respublikos rinką ir gali neigiamai veikti asmenų sveikatą. Aktuali teismų praktika numato, kad tokio pobūdžio nusižengimai (kontrabanda) padaromi tik tiesiogine tyčia, t. y. kontrabandą gabenantis asmuo supranta savo veikos pavojingą pobūdį, kad jis per valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus ar uždraustus ar ribotos apyvartos daiktus, nepateikdamas jų muitinės kontrolei, ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo, ir nori taip veikti. Dėl to, institucijos nuomone, baudos už tyčinius administracinius nusižengimus apskritai negali būti skiriamos mažesnės nei įstatymo sankcijoje numatyta minimali bauda.

4.4. Aktualioje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto nusižengimo ir už nusižengimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su ANK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017,Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-60-851/2018). Tyčinio nusižengimo padarymas nėra neišvengiamybė, todėl asmuo turi galimybę apie tokių pasekmių kilimą pagalvoti iš anksto, o sąmoningai nusprendus pažeisti įstatymus – atsakyti įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat pažymėtina, jog įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio nusižengimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu (Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. ATP-368-366/2014, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-23-365/2017, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. AN2-365-606/2018). E. R. tyčia padarė vieną iš pavojingiausių, didžiausią žalą visuomenės interesams, valstybės ūkio ir finansų sistemai darančių veikų. Pabrėžtina, kad visi teisės aktai yra asmenims viešai prieinami, o muitinės puslapyje taip pat yra nurodyta informacija apie prekių iš trečiųjų šalių įsivežimą.

4.5. Institucijos vertinimu E. R. paskirta minimali ANK 208 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta 1820 Eur dydžio bauda nėra per griežta, ji atitinka byloje nustatytas nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, kurias institucija tinkamai įvertino ir į jas motyvuotai atsižvelgė, taip pat ji neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, kadangi vien tik simbolinės, pažeidėją tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai prieštarautų ANK numatytiems administracinės nuobaudos skyrimo tikslams – skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pagal teismų praktiką, ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-198-988/2024). Sankcijoje numatytos baudos mažinamos tik ypatingais atvejais nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).

4.6. Institucija skunde nesutinka su teismo vertinimu, kad E. R. padarytas administracinis nusižengimas yra mažesnio pavojingumo laipsnio, nes neteisėtai gabentų daiktų vertė 14,32 Eur viršijo ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatytą ribą. Įstatymo leidėjas susiejo neteisėtai gabenamų prekių vertę su atitinkamomis nuobaudomis, institucijos nuomone, būtent įstatymų leidėjas įvertinęs neteisėtos veikos žalą ir pavojingumą nustatė nuobaudos dydžius, kurie yra teisingi ir proporcingi nuobaudos keliamiems tikslams, be to nustatė gana plačias sankcijos ribas nuo 1820 Eur iki 4000 Eur.

4.7. Skunde teigiama, kad byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų ir rodytų išimtines aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą paskirti mažesnę baudą negu ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatyta minimali bauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Teismo nustatytos aplinkybės, kad E. R. nežinojo tvarkos, augina mažametį vaiką, turi būsto kreditą, yra charakterizuojama teigiamai, cigaretes įsigijo savo reikmėms, cigarečių specifiškai neslėpė nuo muitinės kontrolės, nesiekė sąmoningai išvengti muitinės kontrolės, neteisėtai gabentų cigarečių vertė tik nežymiai (14,32 Eur) viršija ANK 208 straipsnio 2 dalyje sankcijos ribą – jokiu būdu nėra išimtinės aplinkybės, dėl ko turėtų būti institucijos paskirta bauda mažinama. Teismas paliko galioti institucijos nutarimo dalį dėl E. R. pripažinimo kalta dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 208 straipsnio 2 dalyje, kuris padaromas tik tyčia, negalėjo tokiais motyvais, kuriuos nurodė, skirti mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali baudą.

4.8. Institucijos nuomone, teismas nepagrįstai sumažino institucijos paskirtą baudą savo iniciatyva sumenkindamas administracinio nusižengimo pavojingumo visuomenei laipsnį. ANK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas administracines nuobaudas ir poveikio priemones parinkti iš kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymo, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų nusižengimų. Institucijos nuomone nepagrįstas įstatymų leidėjo numatytų baudų mažinimas formuotų visuomenės nuomonę, kad galima lengvai išvengti didelių baudų, ar net administracinės atsakomybės.

4.9. Skunde teigiama, kad nuobauda institucijos nutarimu paskirta laikantis nustatytų taisyklių, nuobaudos dydis atitinka nuobaudų tikslus ir nusižengusio asmens asmenybę. Institucija visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai taikė materialiosios teisės normas, todėl pakeisti skundžiamą nutarimą ir paskirti mažesnę baudą nei jau paskirta nėra įstatymu numatytų pagrindų.