- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-05
- Bylos Nr.
- AN2-365-606/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00153-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Pažeidėjas
- M. V.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi M. V. administracinio nusižengimo bylą pagal Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK viršininko A. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. spalio 11 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK 2018 m. gegužės 23 d. nutarimu M. V. pagal Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 1 dalį, 420 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė nuobauda – 170 Eur dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams, už tai, kad 2018 m. balandžio 18 d., 7.45 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volkswagen Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 104.1 punkto, 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus, lenkė kitą važiuojančią transporto priemonę nelygiareikšmių kelių sankryžoje, kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją.
2. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. spalio 11 d. nutartimi pakeistas Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK 2018 m. gegužės 23 d. nutarimas, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, paskirtos pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas sumažintas iki vieno mėnesio, ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė nuobauda – 170 Eur dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vienam mėnesiui.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK viršininkas A. Mikalauskas prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. spalio 11 d. nutartį ir priimti naują nutartį, motyvuodamas tuo, kad teismas, priimdamas nutartį, neįvertino M. V. charakterizuojančios medžiagos. Teismui išsakyti M. V. motyvai yra tik siekis išvengti administracinės atsakomybės, laikytina kaip gynybinė pozicija. M. V. bandymas išvengti administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo – rodo atmestiną požiūrį į teisės aktus bei neleistino elgesio toleravimą. Asmuo padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir tokiu būdu sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir paties savo ir kitų eismo dalyvių gyvybei bei sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį pažeidimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų, tai yra apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Administracinėmis nuobaudomis siekiama pažeidėją priversti patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių, kurie įspėjamai veiktų į pažeidėją ir kitus asmenis, linkusius daryti pažeidimus. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad būtinumas turėti teisę vairuoti šeimos interesų tikslais, darbui, nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis. Tai nėra pakankamas pagrindas sutrumpinti ar apskritai neskirti šios teisės atėmimą. Pažeidėjo asmeniniai poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. V. kaltė dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo visiškai įrodyta administracinio nusižengimo protokolu ir nutarimu, M. V. paaiškinimu, kuriame jis nurodė, kad jeigu padarytas pažeidimas užfiksuotas specialiomis policijos naudojamomis priemonėmis, pažeidimo neginčija ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi, vaizdo įrašo medžiaga. Pažymima, kad Tauragės AVPK Šilutės r. PK nutarimu administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. V. už padarytą administracinį nusižengimą buvo skirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda bei minimaliam ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytam terminui atimta teisė vairuoti transporto priemones, todėl jos mažinti nėra teisinio pagrindo. Vien tai, kad tuo metu niekas nenukentėjo, nesudaro pagrindo veiką vertinti kaip nepavojingą. Skiriant nuobaudą, buvo atsižvelgta į nustatytą M. V. atsakomybę švelninančią aplinkybę – prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl M. V. už padarytą administracinį nusižengimą ir buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda. Už nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, privaloma skirti teisės vairuoti atėmimą. Atsižvelgiant į tai, apelianto nuomone, Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. spalio 11 d. nutartis, kuria paskirta M. V. švelnesnė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vienam (1) mėnesiui, yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas M. V. prašo Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK viršininko A. M. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. spalio 11 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Apeliaciniame skunde manoma, jog skundžiama nutartimi nepagrįstai taikytos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir nubaustajam M. V. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sumažintas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas iki vieno mėnesio.
8. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
8.1. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).
8.2. Mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.
8.3. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai. Tai reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
8.4. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
8.5. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.
8.6. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8/2013 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4/2011).
8.7. Tai, kad asmuo prisipažino ir gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl vien šios aplinkybės konstatavimas nėra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, būtina vertinti visas aplinkybes ir jų visumą, kuri sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.
8.8. Apeliaciniame skunde teigiama, kad vien tai, jog nusižengimo padarymo metu niekas nenukentėjo, nesudaro pagrindo veiką vertinti kaip nepavojingą. Tačiau pažymėtina, kad apylinkės teismas priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, M. V. padarytą nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, vertino kaip pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, atsižvelgė į tai, kad skiriant nuobaudą įstatymas prioritetu laiko visuomenės interesą, siekiant užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, kuriam taikoma nuobauda, interesus. Tačiau šiuo konkrečiu atveju atsižvelgė ir į tai, jog padarytas nusižengimas realios pavojingos situacijos kelyje nesukėlė, realus pavojus eismo saugumui nekilo. M. V. padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus vertino kaip atsitiktinio pobūdžio, sąlygotus subjektyvaus asmens suvokimo dėl susiklosčiusių aplinkybių – neįvertinus aplinkybės, jog lenkimo manevras nebus pabaigtas iki draudžiamos lenkimo zonos pradžios. Pažymėtina, kad aplinkybės, jog kelio horizontalios linijos gerai matomos nebuvo, nepaneigė ir apklausta kaip liudytoja Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK Veiklos skyriaus tyrėja A. B.. Ir ši nustatyta aplinkybė iš esmės patvirtina M. V. paaiškinimus, kad jis padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, bet ne dėl atsainaus požiūrio į Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Tai patvirtina ir M. V. pirminiame paaiškinime nurodytos aplinkybės, jog jeigu specialiomis policijos naudojamomis priemonėmis užfiksuota, kad jis padarė nusižengimą, tai jis dėl padaryto nusižengimo prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Aplinkybė, kad M. V. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnis), per 9 automobilio vairavimo stažo metus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo surašyti trys protokolai su administraciniu nurodymu – 2014 m., 2016 m. ir 2017 m., už analogiškų Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebaustas, dirba, darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini) “ generalinio direktoriaus ir serviso padalinio vadovo charakterizuojamas teigiamai, kaip patikimas, tinkamai atliekantis savo darbo funkcijas, pareigingas, atsakingas, darbštus, darbuotojas, jis ne kartą buvo skatintas žodžiu, bendrovėje dirba jau nuo 2013 m. kovo 21 d., darbas susijęs su mobiliojo serviso paslaugų atlikimu, todėl jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas.
8.9. Todėl šiuo konkrečiu atveju apygardos teismas, įvertinęs nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, pobūdį, M. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, atsižvelgęs į teigiamą jo darbovietės pateiktą charakteristiką ir kitus aptartus duomenis, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir M. V. už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, atėmus teisę vairuoti transporto priemones mažesniam negu ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo minimaliam terminui.
9. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. spalio 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą ir Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK viršininko A. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.