Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisėjas Vytautas Krikščiūnas Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-368-366/2014 Teisminio proceso Nr. 4-08-3-01604-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.

2014 m. rugsėjo 11 d.

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Sigitas Bagdonavičius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko Virginijaus Mačėno apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-07-21 nutarimo A. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-07-21 nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 126 str. 1 d., pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, nubausta 1100 Lt bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

A. R. nubausta už tai, kad 2014 m. gegužės 30 d., 02.01 val., Panevėžio m. sav., Pajuostės plentu vairavo automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (nustatytos 0,50 promilės alkoholio).

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas Virginijus Mačėnas prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-07-21 nutarimą, paskiriant ne vien baudą, bet ir ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytą papildomą administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. R. atžvilgiu taikė ATPK 30¹ straipsnį, numatantį mažesnės, nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimą arba administracinės nuobaudos neskyrimą. Teigiama, kad ATPK 30' straipsnio nuostatos numato galimybę skirti mažesnę nuobaudą nei numatyta įstatymo arba jos visai neskirti tik esant tam tikroms išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) nutartys administracinėse bylose Nr. N5-l647/2006, N17-148/2006, N1-1396/2007). Tuo tarpu teismas, apelianto manymu, tokių aplinkybių 2014-07-21 nutarime nekonstatavo. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog A. R. padarytas pažeidimas yra vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai, Teismo nustatytos aplinkybės, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuoširdžiai gailisi, nėra teistas, nebausta administracine tvarka, nėra niekuo išskirtinės ir LVAT suformuotoje praktikoje analogiškose administracinėse bylose nelemia ir neturėtų lemti išskirtinai švelnios administracinės nuobaudos taikymą. Asmeniui dėl skirtos nuobaudos galimai kilsiantys nepatogumai nesudaro pagrindo taikyti aptariamas išimtines nuostatas, nes bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir tai yra nuobaudoms keliamų tikslų dalis. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su teisės pažeidimu.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiant, kad paskirta nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, yra per švelni. Skundžiamu nutarimu A. R. pripažinta kalta padariusi ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, už kurį, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, jai paskirta administracinė nuobauda – 1100 Lt bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcija numato baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, įvertinus ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. R. atžvilgiu taikė ATPK 30¹ str. nuostatas. Teismas pripažino jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ATPK 31 straipsnio 1 punkte (dėl padaryto pažeidimo kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi), atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra. Vertinant pažeidimo pobūdį (automobilį vairavo, nes nesijautė neblaivi, nustatytas alkoholio kiekis nežymiai viršijo leistiną ribą, nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ar sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai), pažeidėjo asmenybę (neteista, administracine tvarka nebausta), šis pažeidimas, lyginant jį su kitais tos pačios rūšies pažeidimais, yra mažiau pavojingas. Negalima neatkreipti dėmesio ir į tai, kad A. R. per visą savo vairavimo stažą baudžiama administracine tvarka už KET pažeidimą pirmą kartą. Minėtos aplinkybės rodo, kad A. R. yra drausminga vairuotoja, o šis pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio. Šiomis aplinkybėmis pritariama skundžiamo nutarimo išvadai, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai A. R. gali būti pasiekti skiriant švelnesnę, nei įstatymu numatytą nuobaudą (ATPK 30¹ str.).

Pareiškėjas skunde teigia, kad, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, švelnesnės, nei įstatymo numatytos nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, kaip ypač švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu ir remiasi suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Tačiau pažymėtina, kad ATPK 30¹ straipsnyje apie jokias pareiškime minimas išskirtines aplinkybes nenurodoma, tuo tarpu ATPK 30¹ straipsnyje minimas aplinkybes teismas nustatė. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėju, kad padarytas pažeidimas nelaikomas mažareikšmiu, priešingai, jis vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Tokiai teismų praktikai pritaria ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris pagal nustatytą kompetenciją nagrinėja apeliacine tvarka išnagrinėtas bylas ir keičia teismų sprendimus tik esant esminiams materialinės ir proceso teisės pažeidimams (LAT administracinė byla Nr. 2AT-3-2011).

Taigi, keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-07-21 nutarimą palikti nepakeistą, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko Virginijaus Mačėno apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.