- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-05
- Bylos Nr.
- eA2-1670-1150/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01908-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Ieškovas
- A. V. I.
- Atsakovas
- A. K.
- Advokatai
- Gediminas Lukoševičius
- Kategorijos
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. (A. K.) prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-10443-804/2024 pagal ieškovės A. V. I. ieškinį atsakovui A. K. (A. K.) dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Teisme gautas ieškovės A. V. I. (toliau – ieškovė) ieškinys, kuriuo prašė priteisti jos naudai iš atsakovo A. K. (toliau – atsakovas) 8 632,71 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 700 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2116-258/2017 pagal RAB „MAY“ (OOO „???“) (toliau – Pradinis kreditorius) pareikštą ieškinį atsakovams UAB „Darmus“ (toliau – Bendrovė) ir jos vadovui – atsakovui, kuriuo Pradinis kreditorius teismo prašė priteisti solidariai iš Bendrovės ir atsakovo 53 719,60 Eur skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o taip pat Pradinio kreditoriaus patirtas bylinėjimosi išlaidas.
1.2. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimu Pradinio kreditoriaus ieškinį tenkino dalinai – priteisė iš Bendrovės Pradinio kreditoriaus naudai 26 945,39 Eur skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 682 Eur žyminio mokesčio, o likusioje dalyje Pradinio kreditoriaus pareikštą ieškinį atmetė.
1.3. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi Bendrovei buvo iškelta bankroto byla, o Bendrovės nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Posterus“. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis įsiteisėjo 2021 m. liepos 9 d.
1.4. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2095-803/2021 buvo patvirtinti Bendrovės kreditorių reikalavimai 35 799,12 Eur sumai. Šia teismo nutartimi buvo patvirtintas Pradinio kreditoriaus 35 578,10 Eur reikalavimas Bendrovės bankroto byloje.
1.5. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-258-1014/2023, kurioje Pradinis kreditorius pareiškė tiesioginį ieškinį buvusiam Bendrovės vadovui (atsakovui) dėl nuostolių atlyginimo.
Šalies argumentai
1.6. Ieškiniu teismo buvo prašoma priteisti iš atsakovo 26 945,39 Eur sumą Pradinio kreditoriaus nuostoliams atlyginti, kurie buvo padaryti neteisėtais atsakovo veiksmais, nevykdant Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2116-258/17.
1.7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-258-1014/2023 ieškinį tenkino bei priteisė iš atsakovo Pradiniam kreditoriui 26 945,39 Eur žalos atlyginimą bei 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą (26 945,39 Eur) nuo civilinės bylos Nr. e2-258-1014/2023 iškėlimo teisme (2021 m. birželio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
1.8. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2386-936/2023 paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 31 d. sprendimą.
1.9. Atsakovas, vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-258-1014/2023, sumokėjo Pradinio kreditoriaus nurodytam asmeniui 26 945,39 Eur sumą priteistos žalos atlyginimui, todėl Pradinis kreditorius kreipėsi į Bendrovės bankroto bylą nagrinėjantį teismą (Vilniaus apygardos teismą) su prašymu sumažinti Pradinio kreditoriaus reikalavimą Bendrovės bankroto byloje.
1.10. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartimi toks Pradinio kreditoriaus prašymas buvo tenkintas ir Pradinio kreditoriaus reikalavimas Bendrovės bankroto byloje buvo sumažintas iki 8 632,71 Eur.
1.11. Tarp Pradinio kreditoriaus ir ieškovės 2024 m. balandžio 17 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią Pradinis kreditorius perleido ieškovei visas Pradinio kreditoriaus teises į Bendrovė, todėl ieškovė kreipėsi į Bendrovės bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl Pradinio kreditoriaus pakeitimo ieškove Bendrovės bankroto byloje.
1.12. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-156-803/2024 Pradinis kreditorius buvo išbrauktas iš Bendrovės antros eilės kreditorių sąrašo, o į antros eilės kreditorių sąrašą buvo įtraukta ieškovė su 8 632,71 Eur reikalavimu.
1.13. Taip pat, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 24 d. sprendimu buvo nutarta pripažinti Bendrovę pasibaigusia ir išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2024 m. birželio 26 d.
1.14. Kadangi ieškovės nepatenkintą reikalavimą Bendrovės bankroto byloje sudaro 8 632,71 Eur, ieškovė reiškia buvusiam Bendrovės vadovui (atsakovui) šį ieškinį dėl nuostolių atlyginimo.
1.15. Prejudicinę galią, nagrinėjant šį ieškovės ieškinį, turi ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-874-562/2023 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-663-467/2023 nustatytos aplinkybės dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Byloje dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu dalyvavo tos pačios šalys (Pradinis kreditorius, kurio materialines ir procesines teises perėmė ieškovė, Bendrovė ir atsakovas) ir byloje buvo vertinamos faktinės aplinkybės, patvirtinančios atsakovo neteisėtus veiksmus, todėl šios aplinkybės yra reikšmingos ir šiai bylai.
1.16. Įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi buvo ne tik pripažintas Bendrovės bankrotas tyčiniu, taip pat buvo konstatuota, jog būtent atsakovo neteisėti veiksmai lėmė Bendrovės kreditorių teisių pažeidimą, todėl esant įsiteisėjusiai tokiai teismo nutarčiai, ieškovė, kaip Bendrovės kreditorė, turi teisę reikšti atsakovui reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo.
1.17. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-874-562/2023, kuria Bendrovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, o Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 24 d. sprendimas įsiteisėjo tik 2024 m. birželio 26 d., laikytina, kad ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties termino.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimu (toliau – Sprendimas) tenkino ieškovės ieškinį ir iš atsakovo priteisė šios nutarties pirmame punkte nurodytą sumą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė prašymą atnaujinti civilinės bylos procesą ir ieškinį atmesti bei atsakovo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartimi civilinės bylos procesas atnaujintas.
Atsiliepimas
5. Atsakovas atsiliepimu su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad:
5.1. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, jog atsakovas galėjo suprasti ar žinoti apie reikalavimo perleidimą. Atsakovas Bendrovės bankroto byloje nedalyvavo, jokių procesinių dokumentų negavo. Tiek tyčinio bankroto byla, tiek byla dėl žalos atlyginimo buvo išskirtos į atskiras bylas. Taigi, buvo padarytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio pažeidimas, atsakovui nežinant ir negalėjus žinoti apie Bendrovės atžvilgiu reikalavimų perleidimą.
5.2. Ieškovė reikalavimą kildino iš Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-2116-258/2017. Kaip matyti, šiame sprendime atsakovo atsakomybė buvo pašalinta ir jo atžvilgiu ieškinys buvo atmestas, todėl ieškovė negalėjo tuo pačiu pagrindu kreiptis antrą kartą dėl to paties dalyko, kas turėjo lemti ieškinio priėmimo atsisakymą.
5.3. Taip pat, ieškovė visą pareikštą žalą Bendrovės bankroto byloje pareiškė ieškiniu, kuris buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2386-936/2023, tačiau ieškovė nuslėpė nuo teismo bylos medžiagą bei pareikštus reikalavimus, kas leidžia manyti, kad ieškovė selektyviai rinkosi dokumentus, kuriais įrodinėjimo ieškinio materialinį pagrindą.
5.4. Ieškovė ieškinį kildindama iš delikto atsiradusio dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-2116-258/2017, ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo žalos atsiradimo momento.
5.5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2A-2386-936/2023 spręsdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo konstatavo, kad „Pirmiausia paminėtina, kad Bendrovės skolos ieškovei dydis ir tai, kad Bendrovė nevykdo teismo sprendimo ir negali atsiskaityti su ieškovė, paaiškėjo tik po Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-713-302/2018, paliktus nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2116-258/2017. Taigi anksčiausiai nuo kada būtų galima skaičiuoti senaties terminą, t. y. 2018 m. gruodžio 13 d.”. Taigi, ieškovės reikalavimams, kylantiems pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2116-258/2017 ieškinio senaties terminas suėjo 2021 m. gruodžio 13 d., todėl buvo padaryta aiškus CK 1.125 straipsnio 9 dalies pažeidimas.
Šalies argumentai
5.6. Ieškovas faktiniu pagrindu nurodęs, jog žala kilo iš Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2116-258/2017, turėjo pareigą pagrįsti individualią žalą palūkanom skaičiuoti, kadangi ieškinio dalyką sudarė suma palūkanų, skaičiuojama nuo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2116-258/2017 priėmimo, tokiu būdu ieškovė neįrodė, o teismas padarė materialinės teisės normų, numatančių delikto atsiradimo sąlygas (CK 6.263 straipsnis, 6.249 straipsnis).
5.7. Šiuo atveju nebuvo įsitikinta nei Pradinio kreditoriaus teisiniu statusu, nei pačios ieškovės, kadangi visi Pradinio kreditoriaus reikalavimai yra nuolat perleidžiami, todėl manytina, kad ši bendrovė likviduota, o perleisti reikalavimai yra neteisėti arba egzistuoja dokumentų klastojimo požymiai.
Atsiliepimas
6. Trečiasis asmuo byloje T. L. atsiliepimu nurodo, kad jog jam yra žinoma bylos esmė ir jis nepageidauja teikti atsiliepimo į ieškinį ar kitų procesinių dokumentų. Taip pat prašo civilinę bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Šalies argumentai
7. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ieškinys grindžiamas visais sprendimais nurodytais ieškinyje. Žalą ir jos pagrindą teismas įvertino Bendrovės bankroto byloje. Atsakovas ignoravo kreditorių interesus, vengė atsiskaityti, sukėlė tyčinį Bendrovės bankrotą.
Atsiliepimas
8. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad ieškovė teikia išvestinį reikalavimą dėl palūkanų.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl teismo sprendimo panaikinimo atmetamas.
9. Byloje, kurioje atnaujintas procesas, nagrinėjamas atsakovo prašymas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-10443-804/2024, panaikinimo.
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindai, kuriems esant gali būti atnaujinamas procesas byloje.
11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proceso atnaujinimo institutas – išskirtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kuris konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2010).
12. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
13. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008).
14. Nagrinėjamu atveju, teisminis procesas išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo atnaujintas nustačius, jog atsakovui nebuvo įteikti procesiniai dokumentai dėl bylos iškėlimo, ir atsakovas neturėjo galimybės pateikti savo pozicijos dėl ieškinyje nurodytų reikalavimų.
15. Bylos nagrinėjimo ribos po jos atnaujinimo nustatomos, atsižvelgiant į CPK 371 straipsnio 1 dalyje nustatytas teismo teises. Išnagrinėjęs bylą, teismas turi teisę: 1) prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo arba panaikinimo atmesti; 2) teismo sprendimą ar nutartį pakeisti; 3) priimti naują sprendimą (nutartį). CPK 370 straipsnio 4 dalis nustato, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias šio kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai.
Dėl teismo nustatytų esminių faktinių aplinkybių, reikšmingų bylai išspręsti
16. Vienas iš reikalavimų teismo sprendimui, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės, turiniui – glausta forma nurodyti teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 270 straipsnio 4 dalies 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, šias faktines esmines bylos aplinkybes:
17.1. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. eB2-2095-803/2021, Bendrovei iškelta bankroto byla.
17.2. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. eB2-2095-803/2021, patvirtinti bankrutuojančios Bendrovės kreditoriniai reikalavimai pagal nemokumo administratorės pateiktus duomenis, o būtent: <...> OOO „May“ – 35 578,10 Eur (pagrindinė skola – 27 627,39 Eur, 7 950,71 Eur palūkanos) dydžio sumai.
17.3. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. eB2-874-562/2023, Bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu.
17.4. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2-663-467/2023, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartis palikta nepakeista.
17.5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 31 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-258-1014/2023, tenkino ieškovės ribotos atsakomybės bendrovės „May“ ieškinį, ir priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 26 945,39 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (26 945,39 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 645 Eur bylinėjimosi išlaidas.
17.6. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2A-2386-936/2023, Vilniaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 31 d. sprendimą paliko nepakeistą.
17.7. 2024 m. vasario 15 d. AB „Swedbank“ išrašo duomenimis, atsakovas T. L. pervedė 3 845 Eur, mokėjimo paskirtis – teismo išlaidos.
17.8. Advokato padėjėjas P. Š. 2024 m. kovo 18 d. pareiškimu, atsižvelgdamas į tai, kad tarp RAB „May“ ir A. K. egzistuoja vienarūšiai reikalavimai, pareiškia, kad į A. K. 26 945,39 Eur skolą RAB „May“ įskaitome RAB „May“ 1 560 Eur skolą A. K., po įskaitymo A. K. skolingas RAB „May“ 25 385,39 Eur
17.9. Advokatas V. P. 2024 m. kovo 19 d. atsakovo atstovams advokato padėjėjui P. Š. ir advokatui M. P. išsiuntė pranešimą „Dėl teismo sprendimo įvykdymo“, kuriame nurodė, kad neturi duomenų, jog RAB „MAY“ ir/ar jos valdymo organai ir/ar L. B. būtų tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su fiziniais ar juridiniais asmenimis, kurie yra taikomos ES sankcijos. Bei nurodė, kad atsakovas turi vykdytiną piniginę prievolę RAB „MAY“, kurią 2024 m. kovo 19 d. sudaro 29 076,54 Eur.
17.10. 2024 m. kovo 22 d. „Revolut“ išrašo duomenimis, Ribotos atsakomybės bendrovei „May“ pervesta 15 000 Eur vykdant Vilniaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 31 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartį.
17.11. 2024 m. balandžio 2 d. „Revolut“ išrašo duomenimis, Ribotos atsakomybės bendrovei „May“ pervesta 14 076,54 Eur vykdant Vilniaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 31 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartį.
17.12. Advokatas V. P. 2024 m. balandžio 4 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą sumažinti ribotos atsakomybės „May“ įmonei 35 578,10 Eur dydžio reikalavimą iki 8 632,70 Eur, kadangi atsakovas sumokėjo 26 945,39 Eur.
17.13. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. eB2-156-803/2024, prašymą dėl finansinio reikalavimo sumažinimo tenkino, ir sumažino antros eilės kreditorės RAB (OOO) „MAY“ finansinį reikalavimą iki 8 632,71 Eur.
17.14. 2024 m. balandžio 26 d. tarp ieškovės ir ribotos atsakomybės bendrovės „May“ sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria Pradinė kreditorė perleido ieškovei visas materialines ir procesines reikalavimo teises į Bendrovę.
17.15. Advokatas V. P. 2024 m. gegužės 23 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą pakeisti pradinį kreditorių RAB „MAY“ naujuoju kreditoriumi A. V. I..
17.16. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 24 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. eB2-156-803/2024, nuspręsta pripažinti pasibaigusia bankrutavusia uždarąją akcinę bendrovę „Darmus“ ir išregistruoti likviduotą dėl bankroto iš Juridinių asmenų registro. Patvirtinti patikslintus LDB UAB „Darmus“ kreditorių reikalavimus, iš antros eilės kreditorių sąrašo išbraukiant kreditorę OOO „MAY“ ir į antros eilės kreditorių sąrašą įtraukiant kreditorę A. V. I. su 8 632,71 Eur reikalavimu.
17.17. Civilinės bylos Nr. eB2-156-803/2024 elektroninės kortelės duomenimis, byloje dalyvavo: ieškovė ribotos atsakomybės bendrovė „May“, ieškovo atstovas V. P., atsakovė Bendrovė, atsakovės atstovai: A. K., L. L., „Posterus“.
Žemesnės instancijos teismas
17.18. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. sausio 3 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2VP-1237-804/2025, nutarta pakeisti kreditorę A. V. I., į kreditorių T. L., civilinėje byloje Nr. e2-10443-804/2024, pagal 2024 m. gruodžio 23 d. Reikalavimo perleidimo sutartį dalyje dėl 2 700 Eur (bylinėjimosi išlaidų) priteisimo, bei išduoti naujajam kreditoriui vykdomąjį raštą dėl 2 700 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko A. K..
Dėl senaties termino bei juridinio asmens, kurio bankrotas pripažintas tyčiniu, kreditoriaus teisės reikšti tiesioginį ieškinį atsakingam dėl tyčinio bankroto asmeniui
18. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl juridinio asmens kreditoriaus teisės reikšti tiesioginį ieškinį juridinio asmens vadovams ir (ar) dalyviams, išaiškinta, kad tokią teisę juridinio asmens kreditorius turi dviem atvejais: 1) tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-30-969/2021 48 punktą; 2020 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020 23 punktą). Pripažinus bankrotą tyčiniu turi būti sudaryta galimybė kiekvienam kreditoriui atskirai reikšti reikalavimą dėl žalos, kurią sudaro bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo, nereikalaujant įrodyti prieš konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 42 punktas).
19. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kol bankrutuojantis juridinis asmuo dar egzistuoja (nėra likviduotas ir išregistruotas iš Juridinių asmenų registro) kaip civilinių santykių subjektas, tokiu atveju visų kreditorių interesus gina nemokumo administratorius. Pasibaigus juridiniam asmeniui, kuris buvo skolingas savo kreditoriui bankroto byloje neišieškotą finansinio reikalavimo sumą, pasibaigia ir bankroto byla, kurioje teikiamas prioritetas visų to juridinio asmens kreditorių lygiateisiškumui. Nuo to momento kiekvienas dėl tyčinio bankroto likviduotos bendrovės kreditorius, kurio finansiniai reikalavimai (jų dalis) nebuvo patenkinti bankroto byloje, turi teisę individualiai reikšti tiesioginius reikalavimus dėl žalos (skolininkės bankroto byloje neišieškotos finansinio reikalavimo sumos) atlyginimo atsakingam dėl tyčinio bankroto asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 43 punktas; 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020, 34 punktas).
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad Bendrovei bankroto byla iškelta 2021 m. gegužės 27 d.
Žemesnės instancijos teismas
21. Taip pat nustatyta, kad 2024 m. balandžio 26 d. tarp ieškovės ir Pradinės kreditorės buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria Pradinė kreditorė perleido ieškovei visas materialines ir procesines reikalavimo teises į Bendrovę. Minėtoje Reikalavimo perleidimo sutartyje taip pat nurodyta, kad Pradinė kreditorė perleidžia naujajam kreditoriui ir visas šalutines (papildomas) teises, susijusias su perleidžiamu reikalavimu. Reikalavimas kilęs iš Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. eB2-2095-803/2021, patvirtinto bankrutuojančios Bendrovės kreditorinio reikalavimo dėl OOO „May“ įsiskolinimo – 35 578,10 Eur (pagrindinė skola – 27 627,39 Eur, 7 950,71 Eur palūkanos). Pagal advokato V. P. pateiktą prašymą, Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 17 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. eB2-156-803/2024, sumažino antros eilės kreditorės RAB (OOO) „MAY“ finansinį reikalavimą nuo 35 578,10 Eur iki 8 632,71 Eur.
22. Taigi, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ieškovė pagal minėtą Reikalavimo perleidimo sutartį perėmė Pradiniam kreditoriui ne tik esantį įsiskolinimą tačiau ir palūkanas.
23. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 24 d. sprendimu Bendrovė pripažinta pasibaigusia bei išregistruota ją likviduojant dėl bankroto. Bendra visų kreditorių finansinių reikalavimų suma 8 853,73 Eur, iš jų 8 632,71 Eur (682 Eur pagrindinė suma ir 7 950,71 Eur (palūkanos) A. V. I..
24. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. eB2-874-562/2023, Bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu. Teismų sprendimais nustatyta ir tai, jog „atsakovo A. K. veiksmai, išgryninant bendrovės lėšas ir nesant objektyvių įrodymų dėl šių lėšų panaudojimo bendrovės reikmėms, vertinami kaip sąmoningas siekis išvengti įsipareigojimų ieškovei RAB „MAY“ vykdymo“, „atsakovas A. K., būdamas įmonės vadovu, veikė tikslingai, siekdamas pažeisti ieškovės RAB „MAY“ interesus“.
25. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovė, būdama teisėta RAB „MAY“ teisių perėmėja, turėjo teisę reikšti tiesioginį ieškinį Bendrovės vadovui, šiuo atveju atsakovui.
26. CK 1.125 straipsnio 9 punktas numato, jog sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos.
27. Kaip minėta, Bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu 2023 m. gegužės 16 d., tuo tarpu ieškinys dėl nuostolių priteisimo pareikštas 2024 m. liepos 7 d., tad atsižvelgiant į šios nutarties 19 punkte nurodytą teismų praktiką, darytina išvada, jog ieškinio senaties terminas nepraleistas.
Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo bylose pagal kreditoriaus ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo
28. Bendroji įrodinėjimo naštos civilinėse bylose paskirstymo taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje, pagal kurį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas), taip pat preziumuojamų pagal įstatymus ir nepaneigtų bendra tvarka aplinkybių (CPK 182 straipsnio 4 punktas).
29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, 41 punktas; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 41 punktas).
30. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad juridinio asmens bankroto pripažinimas tyčiniu turi esminę reikšmę įrodinėjant ir nustatant sąlygas, būtinas tokio juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei atsirasti. Asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, kitaip negu bendrais vadovo civilinės atsakomybės atvejais, nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų – faktinės aplinkybės, nustatytos sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir susijusios su vadovo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, laikytinos prejudiciniais faktais. Toks kvalifikavimas reiškia, kad civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese ne tik nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų, bet tokie veiksmai apskritai nebegali būti kvestionuojami (CPK 182 straipsnio 2 dalis, 279 straipsnio 4 dalis). Be to, pati formuluotė „tyčinis bankrotas“ patvirtina, kad juridinis asmuo gali būti privestas prie bankroto tik tyčiniais, t. y. kaltais, veiksmais, todėl laikytina, kad, pripažinus bankrotą tyčiniu, kartu su neteisėtais veiksmais yra nustatyta (prejudicinių faktų forma) ir vadovo kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018, 22 punktas).
31. Teismui pripažįstant bankrotą tyčiniu, yra įvertinama įmonės veiklos visuma ir padaroma išvada, jog buvo kryptingai siekiama bankroto. Todėl galima preziumuoti, kad neatsiskaitymas su kreditoriais yra nulemtas būtent tų veiksmų, kurie privedė įmonę prie tyčinio bankroto. Vis dėlto tyčiniu bankrotu laikomi ne tik atvejai, kai įmonė tyčia privedama prie bankroto, bet ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis. Jei įmonės turtinė padėtis jau buvo sunki iki veiksmų, lėmusių tyčinio bankroto pripažinimą, atlikimo, dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų gali būti priežastiniu ryšiu nesusiję su tyčiniu bankrotu – šie reikalavimai liktų nepatenkinti nepriklausomai nuo to, ar būtų atlikti tyčinį bankrotą lėmę veiksmai. Dėl šios priežasties prezumpcija, kad nepatenkinti kreditorių reikalavimai laikytini žala, kurią lėmė dėl tyčinio bankroto kalto asmens veiksmai, gali būti paneigta šiam asmeniui įrodžius, kad visi ar dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų būtų atsiradę net ir nesant tyčinio bankroto, t. y. nėra priežastiniu ryšiu susiję su veiksmais, lėmusiais tyčinio bankroto pripažinimą. Tokį įrodinėjimo naštos perkėlimą kaltam dėl tyčinio bankroto asmeniui, siekiančiam išvengti žalos atlyginimo, pateisina ir aplinkybė, kad šis asmuo geriausiai žino įmonės veiklos aplinkybes, jos finansinę padėtį iki ir po veiksmų, privedusių prie tyčinio bankroto, atlikimo, todėl būtent šis asmuo turi didesnę galimybę įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kreditorius, reikalaujantis žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 47 punktas).
32. Taigi, civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procesui būdingas specifinis civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų juridinio asmens vadovo atsakomybei atsirasti, įrodinėjimo procesas: dvi civilinės atsakomybės sąlygos – vadovo neteisėti veiksmai ir kaltė – laikytinos nustatytomis prejudicinių faktų forma, o priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos (bankroto proceso metu nepatenkinto kreditoriaus reikalavimo) ryšys yra preziumuojamas. Juridinio asmens vadovas, pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto, gali gintis, siekdamas paneigti šią prezumpciją, tačiau būtent jam ir tenka procesinė pareiga įrodinėti, kad jo veiksmai nėra žalos atsiradimo pagrindas.
33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės reikalavimas Bendrovės bankroto byloje nebuvo visiškai patenkintas. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. e2A-2386-936/2023, nustatyta, kad „visos atsakovo, kaip buvusio Bendrovės vadovo, civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. atsakovas būdamas Bendrovės vadovu ir žinodamas arba turėdamas žinoti apie ieškovės pretenzijas dėl skolos pagal sudarytą paslaugų sutartį, siekdamas išvengti atsiskaitymo konkrečiai su ieškove, persivedė į savo sąskaitą ar išgrynino pinigus, kurie nebuvo panaudoti Bendrovės reikmėms, bei buvo veikiama priešingai bendrovės interesams, tokiu būdu buvo padaryta ieškovei individuali žala, kuri pagrįsta byloje esančiai įrodymais.“.
34. Tuo tarpu teismų sprendimais nenuginčijamai įrodyta, kad bendrovės ginčui aktualiu laikotarpiu veikla buvo organizuojama, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditorei vykdymo, t. y. bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, dėl kurių kreditorė neteko galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. eB2-874-562/2023).
35. Nustačius, kad juridinio asmens bankrotą lėmė neteisėti jo vadovo veiksmai, ieškovė įgijo teisę reikšti ieškinį tiesiogiai atsakingam už žalą asmeniui, o pastarasis, gindamasis nuo jam pareikšto reikalavimo, turėjo įrodyti, kad nepatenkinti kreditoriniai reikalavimai būtų atsiradę net ir nesant tyčinio bankroto. Nagrinėjamu atveju, atsakovas to neįrodė. Priešingai, bylos duomenimis, atsakovas tyčia neatsiskaitydavo su kreditore. Todėl teismas daro išvadą, jog Sprendimu priteista žala iš atsakovo laikytina pagrįsta visa apimtimi.
36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-10443-804/2024, paliktinas nepakeistas (CPK 371 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
38. Sprendimą palikus nepakeistą, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamos 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Prašymą dėl teismo sprendimo panaikinimo atmesti.
Palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-10443-804/2024, kuriuo ieškovės A. V. I. ieškinys tenkintinas.
Priteisti iš atsakovo A. K. (A. K.) ieškovei A. V. I. 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.