Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. (A. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. sausio 3 d. nutarties civilinėje byloje e2VP-1237-804/2025 pagal pareiškėjo T. L. pareiškimą dėl išieškotojo pakeitimo bei vykdomojo rašto išdavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas T. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas išduoti vykdomąjį raštą dėl 2 700 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo civilinėje byloje Nr. e2-10443-804/2024, kurioje teismo 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimu buvo priteista iš atsakovo A. K. ieškovei A. V. I. 8 632,71 Eur žalos atlyginimas, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (8 632,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. liepos 11 d.), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 700 Eur bylinėjimosi išlaidos. Pareiškėjas taip pat prašė vykdymo procese išieškotoją A. V. I. pakeisti į jo teisių perėmėją T. L.. Nurodė, kad 2024 m. gruodžio 23 d. tarp ieškovės A.V. I. ir T. L. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis (toliau – ir Reikalavimo perleidimo sutartis), pagal kurią ieškovė perleido byloje dalį savo materialinių ir procesinių teisių, t. y. perleido T. L. reikalavimo teisę į atsakovą dėl 2 700,00 Eur sumokėjimo (bylinėjimosi išlaidos).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. sausio 3 d. nutartimi pareiškimą tenkino: pakeitė kreditorę A. V. I. į kreditorių T. L. civilinėje byloje Nr. e2-10443-804/2024, pagal 2024 m. gruodžio 23 d. Reikalavimo perleidimo sutartį dalyje dėl 2 700,00 Eur (bylinėjimosi išlaidos) priteisimo; išdavė išieškotojui T. L. vykdomąjį raštą dėl 2 700 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko A. K..

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10443-804/2024 iš atsakovo A. K. priteista ieškovei A. V. I. 8 632,71 Eur žalos atlyginimas, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (8 632,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. liepos 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 700 Eur bylinėjimosi išlaidas. Sprendimas įsiteisėjo 2024 m. gruodžio 11 d.

Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų įvykdęs 2024 m. lapkričio 20 d. teismo sprendimą ir sumokėjęs ieškovei priteistą žalos sumą bei atlyginęs bylinėjimosi išlaidas, todėl išieškotojui išduotinas vykdomasis raštas.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad pateikta Reikalavimo perleidimo sutartis, sudaryta 2024 m. gruodžio 23 d., patvirtina, kad pradinė kreditorė perleido reikalavimo teisę į skolininko A. K. 2 700 Eur skolą (bylinėjimosi išlaidų) A. V. I., o naujasis kreditorius įgijo reikalavimo teisę. Įvertinęs aukščiau nurodytoms aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad pradinė išieškotoja keistina į jos reikalavimo teisių ir pareigų perėmėją – naująjį kreditorių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 596 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovas A. K. (toliau – ir apeliantas, ir atsakovas) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. sausio 3 d. nutartį ir atmesti pareiškėjo T. L. pareiškimą dėl išieškotojo pakeitimo ir vykdomojo rašto išdavimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmos instancijos teismas citavo negaliojančią procesinės teisės normos (CPK 596 straipsnio 1 dalis) redakciją, kas nulemia priimtos nutarties neteisėtumą. Tiek prašymo pateikimo metu, tiek nutarties priėmimo metu galiojanti CPK redakcija 596 straipsnio 1 dalyje nurodo, kad pradėjus vykdymo procesą, skolininko ar išieškotojo pakeitimo klausimą antstolis išsprendžia savo iniciatyva arba vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Taigi CPK 596 straipsnio 1 dalis nesuteikė teismui teisės keisti vykdymo šalies.

2. Pareiškėjas T. L. nepateikė duomenų apie reikalavimo perleidimo teisės pranešimo išsiuntimą arba įteikimą atsakovui, todėl nutartis negalėjo būti priimta, kadangi nebuvo išlaikyta reikalavimo perleidimo informavimo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK 6.101 straipsnio pažeidimas).

3. Atsakovas atskirojo skundo pateikimo metu jau yra pateikęs prašymą dėl civilinės bylos Nr.e2-10443-804/2024 atnaujinimo, kadangi padaryti procesinės ir materialinės normų pažeidimai aiškiai lėmė neteisėto sprendimo priėmimą.

Pareiškėjas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Šiuo atveju pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl apelianto atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. sausio 3 d. nutartis, kuria ieškovė A. V. I. pakeista į pareiškėją T. L. civilinėje byloje Nr. e2-10443-804/2024, pagal 2024 m. gruodžio 23 d. Reikalavimo perleidimo sutartį dalyje dėl 2 700,00 Eur (bylinėjimosi išlaidos) priteisimo, bei išduotas išieškotojui T. L. vykdomasis raštas dėl 2 700 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko A. K..

Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos nutartimi, nesutikimą motyvuodamas netinkamos redakcijos teisės normos taikymu, reikalavimo perleidimo procedūros pažeidimu bei informuoja, jog yra pateikęs teismui prašymą atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-10443-804/2024 procesą dėl procesinių pažeidimų.

Dėl nutarties (ne) teisėtumo

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-10443-804/2024 teismo 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimu iš atsakovo A. K. priteista ieškovei A. V. I. 8 632,71 Eur žalos atlyginimas, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (8 632,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. liepos 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 700 Eur bylinėjimosi išlaidos. Sprendimas įsiteisėjo 2024 m. gruodžio 11 d.

Iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad iki pareiškėjo T. L. pareiškimo (DOK-157) teismui padavimo 2025 m. sausio 2 d., byloje Nr. e2-10443-804/2024 yra išduotas 2024 m. gruodžio 12 d. vykdomasis raštas išieškoti iš atsakovo A. K. priteistą valstybei 194,00 Eur žyminį mokestį (įmokos kodas 5660), bei 23,79 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5662). Duomenų, kad dėl vykdomojo rašto išdavimo prašymą teismui būtų pateikusi ieškovė A. V. I., byloje nėra. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vykdymo procesas byloje nėra pradėtas, todėl pareiškimą nagrinėti visiškai pagrįstai priėmė pirmosios instancijos teismas.

Sutiktina su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nurodė nebegaliojančią CPK normą. Pagal galiojančią redakciją CPK 596 straipsnio 1 dalis numato, kad antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Antstolio patvarkymas pakeisti arba atsisakymas pakeisti vykdymo procese išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų nustatytais atvejais gali būti skundžiamas CPK nustatyta tvarka. Apie vykdymo proceso šalies pakeitimą antstolis praneša vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai ir vykdymo proceso šalims Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.

Kaip minėta, byloje nėra pradėtas vykdymo procesas, todėl šiuo atveju taikytina ne CPK 596 straipsnio 1 dalis, o CPK 48 straipsnis, reglamentuojantis procesinį teisių perėmimą, tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų nustatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas. Taigi pirmosios instancijos teismas, nors ir pacituodamas netinkamą teisės normą, visgi pagrįstai pakeitė ieškovę A. V. I. jos materialinių ir procesinių teisių perėmėju T. L. pagal Reikalavimo teisių parleidimo sutartį.

Atmestinas ir antrasis apelianto skundo argumentas dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo. Reikalavimo teisei perleisti nereikia skolininko sutikimo, išskyrus įstatymo ar sutarties nustatytas išimtis (CK 6.101 straipsnio 1, 5 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008). Apeliantas nenurodė esant įstatymo nustatytas išimtis (CPK 178straipsnis). Be to, pareiškėjas pateikė teismui 2024 m. sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nenustatyta, jog Reikalavimo perleidimo sutartis būtų ginčijama. Taigi apelaicinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino įvykusį teisių perleidimą ir jo pagrindu ieškovę pakeitė pareiškėju.

Apeliantas nurodo, kad atskirojo skundo pateikimo metu jau yra pateikęs teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-10443-804/2024, kadangi padaryti procesinės ir materialinės normų pažeidimai aiškiai lėmė neteisėto sprendimo priėmimą. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad teismas priėmė atsakovo pareiškimą ir paskyrė teismo posėdį. Savo ruožtu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškimo dėl proceso atnaujinimo pateikimas teismui nėra susijęs su sprendžiamos nutarties teisėtumo patikrinimo klausimu. Juolab, kad teismas, nagrinėjantis minėtą atsakovo prašymą, nėra sustabdęs vykdymo proceso civilinėje byloje Nr. e2-10443-804/2024.

Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nors ir citavo neaktualią CPK normą, tačiau procesinį prašymą išsprendė tinkamai, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo nutartį panaikinti ar pakeisti. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis).

Teismui atmetus atskirąjį skundą, apeliantas netenka teisės į apeliaciniame procese patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo A. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.