Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. K. (A. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Darmus“ bankrotas pripažintas tyčiniu, civilinėje byloje pagal pareiškėjos Rusijos Federacijos ribotos atsakomybės bendrovės „MAY“ (rus. OOO „МАЙ“) prašymą dėl atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Darmus“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Darmus“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Posterus“, A. K. (A. K.), L. L. (L. L.) ir H. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB, BUAB) „Darmus“ iškelta bankroto byla. Įmonės nemokumo administratore paskirta UAB „Posterus“. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, tarp jų – ir kreditorės Rusijos Federacijos ribotos atsakomybės bendrovės (toliau – RAB ) „MAY“ 35 578,10 Eur finansinis reikalavimas.

2. Pareiškėja (kreditorė) RAB „MAY“ pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė pripažinti UAB „Darmus“ bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad bendrovės valdymo organai sąmoningai veikė taip, jog būtų išvengta prievolių įvykdymo pareiškėjai ir kitiems kreditoriams. Šiuo metu bankrutavusi įmonė neturi turto, iš kurio būtų galima patenkinti kreditorių reikalavimus. BUAB „Darmus“ vadovas ir akcininkas A. K. nuo 2015 m. lapkričio 6 d. iki 2016 m. gegužės 2 d. iš įmonės banko sąskaitos išėmė grynais pinigais ir persivedė į savo asmeninę sąskaitą iš viso 83 415,74 Eur. Ši suma gauta be jokio pagrindo. Taip pat A. K. sudarė sandorį, pagal kurį BUAB „Darmus“, tikėtina, neatlygintinai trečiajam asmeniui perleido savo reikalavimo teisę į UAB „Bilietų pasaulis“ 49 613,49 Eur skolą.

3. Dėl galbūt nuskalstamų BUAB „Darmus“ valdymo organų veiksmų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Suinteresuoto asmens pateikti apskaitos registrai neatitinka faktiškai įmonės vykdytų ūkinių operacijų. Bankrutuojanti įmonė sudarė sutartį su RAB „Sfera“ ir pagal ją atliko mokėjimus, nors RAB „Sfera“ nėra registruota Rusijos Federacijos registruose, tai yra neegzistuojanti įmonė. Tokie veiksmai atitinka apgaulingą ir (arba) netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Nuo 2016 m. UAB „Darmus“ nevykdo veiklos. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2116-258/2017 pareiškėjai iš UAB „Darmus“ buvo priteista 26 945,39 Eur skola. Tačiau bankrutuojančios įmonės vadovas nevykdė įstatymo nustatytos pareigos ir neteikė Juridinių asmenų registrui (toliau – JAR) finansinės atskaitomybės dokumentų, taip pat nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. BUAB „Darmus“ visą laiką faktiškai vadovavo A. K., o L. L. ir H. K. buvo fiktyvūs vadovai.

4. Suinteresuotas asmuo L. L. nesutiko su prašymu UAB „Darmus“ bankrotą pripažinti tyčiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėja Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje Nr. e2-946-1014/2022 yra pareiškusi ieškinį atsakovui A. K. dėl 26 945,39 Eur priteisimo ir savo reikalavimą grindžia analogiškomis aplinkybėmis, kaip ir nagrinėjamoje byloje. BUAB „Darmus“ vadovo A. K. civilinės atsakomybės sąlygų nenustatė Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-2116-258/2017. A. K. bankrutuojančiai įmonei buvo paskolinęs 21 931,34 Eur. UAB „Darmus“ vadovas 32 000 Eur sumokėjo RAB „Sfera“, kuri organizavo atlikėjų pasirodymą 2015 m. gruodžio 13 d. Vilniuje, renginyje Comedy Woman šou, o 40 000 Eur sumokėjo RAB „Masterplast plius“, kuri organizavo atlikėjų pasirodymą 2016 m. kovo 30 d. Londone. UAB „Darmus“ neturėjo reikalavimo teisės į UAB „Bilietų pasaulis“. UAB „Darmus“ apyvartos žiniaraščiuose yra nurodyta ir daugiau UAB „Bilietų pasaulis“ bei UAB „Darmus“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, kurių pareiškėja neįtraukė į skaičiavimus.

5. L. L. bankrutavusioje įmonėje dirbo nuo 2014 m., organizavo renginius. Įmonės veikla buvo sėkminga. Dėl to pareiškėja nepagrįstai teigia, kad L. L. buvo tik fiktyviu vadovu. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. e2-2116-258/2017, taikė atsakovei laikinąsias apsaugos priemones, dėl to UAB „Darmus“ negalėjo toliau tęsti veiklos ir ją sustabdė. L. L. visus įmonės dokumentus perdavė naujajam vadovui H. K., kuris 2021 m. liepos 9 d. pateikė įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus.

6. Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėja patikslintame ieškinyje civilinėje byloje Nr.e2-4571-258/2016 ir šioje byloje teikia tapačius reikalavimus (reikalauja iš A. K. skolos priteisimo pagal paslaugų sutartį) dėl to paties dalyko (ieškovė įrodinėjo A. K., kaip buvusio vadovo, deliktinę atsakomybę, kuri kilo iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje numatytų pareigų, ieškovei nurodant, kad A. K. siekė išvengti laikinųjų apsaugos priemonių bei prievolės vykdymo). Šalys šiuo atveju sutampa. Taigi sutapus ieškovės 2017 m. sausio 3 d. patikslintame ieškinyje civilinėje byloje Nr.e2-4571-258/2016 nurodytoms teisinėms ir faktinėms aplinkybėms, kuris yra išnagrinėtas tiek Vilniaus apygardos teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo, ir šioje civilinėje byloje pareikštam pareiškimui, prašė palikti nenagrinėtą pareiškimą šioje civilinėje byloje.

7. Be to, nurodė, kad A. K. civilinė atsakomybė kildinama iš žalos atsiradimo, t. y. nuo to momento, kai buvo atlikti neteisėti veiksmai, kurie pasireiškė vėliausiai iki 2016 m. gegužės 2 d. Vertinant tai, kad A. K. vadovo pareigas ėjo nuo 2014 m. rugpjūčio 4 d. iki 2016 m. gruodžio 15 d., o civilinėje byloje Nr.e2-4571-258/2016 patikslintas ieškinys pateiktas 2017 m. sausio 3 d., ieškovė apie A. K. vadovavimą ir visą informaciją sužinojo iki 2017 m. sausio 3 d. Pareiškėjai nepateikus naujų duomenų, kurie būtų susiję su A. K. veiksmais, šioje civilinėje byloje pateikus pareiškimą 2022 m. sausio 6 d., ieškinio senaties terminas yra praleistas.

8. A. K. vadovavo UAB „Darmus“ nuo 2014 m. rugpjūčio 4 d. iki 2016 m. gruodžio 15 d., tuo tarpu pareiškėja nurodė, kad žala kilo UAB „Darmus“ neįvykdžius sutarties pagrindu priteistos skolos, kuri buvo priteista 2018 m. gruodžio 13 d., todėl pareiškėja turėjo pareigą įrodyti, jog žalą patyrė būtent A. K. vadovavimo laikotarpiu. Pareiškėjai nurodant, kad žala kilo priėmus 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį, pareiškimas A. K. atžvilgiu yra nepagrįstas. Be to, A. K. negalėjo imtis neteisėtų veiksmų, kadangi Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2-4571-258/2016 UAB „Darmus“ atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones, taigi, areštavus visą turtą, taip pat ir sąskaitas, A. K. negalėjo iššvaistyti UAB „Darmus“ lėšų ir turto.

9. Pareiškėja apsiribojo tik samprotavimais, tačiau nenurodė konkrečių vadovo civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. savo pareiškimo nepagrindė teisiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis. Pareiškėja nenurodo konkrečių A. K. neteisėtų veiksmų, o tik deklaratyviai teigia, kad neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, jog A. K. gavo 83 415,74 Eur sumą, perleido 49 613,49 Eur reikalavimo teises į UAB „Bilietų pasaulis“, atliko sandorius, kurie leido išvengti realaus prievolės įvykdymo pareiškėjai, L. L. buvo statytinis vadovas.

10. A. K. buvo perdavęs visus UAB „Darmus“ dokumentus naujajam direktoriui, be to, UAB „Darmus“ buvo paskolinęs 21 931,34 Eur. Šie duomenys grindžiami apyvartos žiniaraščiais, kurie buvo perduoti direktoriui ir turėtų būti bankroto administratoriaus dispozicijoje. Vykdant komercinę veiklą, su atlikėjais buvo atsiskaitoma ir grynaisiais pinigais, todėl visi pinigų panaudojimo dokumentai buvo teikti buhalterinei įmonei, o vėliau, tikėtina, ir bankroto administratoriui. Vykdant komercinę veiklą nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 15 d. buvo įvykdyti pirkimai už 237 510,99 Eur, lėšos naudojamos atsiskaitymui. Visos lėšos buvo panaudotos teisiniu pagrindu ir apskaitytos, todėl faktinio pagrindo sutikti su pareiškimu nėra.

11. Pareiškėja nesutikdama su UAB „Darmus“ galutiniu renginių organizavimo paskaičiavimu, pareiškė ieškinį UAB „Darmus“, vėliau – ir A. K., kaip buvusiam vadovui, nurodydama tuos pačius teiginius dėl 80 244 Eur išvaistymo, tačiau pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nusprendė, kad lėšos nebuvo išvaistytos, A. K. atžvilgiu ieškinys nepagrįstas, o iš UAB „Darmus“ priteisė kelis kartus mažesnę sumą, nei to prašė ieškovė. Teismams išnagrinėjus pagal paslaugų teikimo sutartį gautų 80 244 Eur panaudojimą, nėra teisinio pagrindo nagrinėti vėl tas pačias aplinkybes. Pareiškėja konkrečiai nenurodė, kokius neteisėtus veiksmus atliko A. K. ir kokia reali žala dėl jo veiksmų kilo. Pareiškėjos deklaratyvūs teiginiai, kad tuometinis vadovas disponavo pinigais ar įmonė buvo nemoki, nėra teisiškai pagrįsti, tą nustatė ir Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi. Nesant įrodymų dėl neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo, priežastinio ryšio sąlyga taip pat neįrodyta.

12. Pareiškėja RAB „MAY“ rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad dokumentai, kuriuos pateikė A. K., pagrįsdamas jo gautų lėšų panaudojimą bendrovės interesais, yra suklastoti, juose nurodytas juridinis asmuo, su tokiais identifikuojančiais duomenimis, kurie yra nurodyti dokumentuose, niekada neegzistavo ir negalėjo egzistuoti. Tiek A. K., tiek L. L., siekdami pateisinti savo neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus, teismams teikė melagingus ir tikrovės neatitinkančius paaiškinimus, tačiau tokie paaiškinimai yra paneigti byloje esančiais įrodymais. Be to, pateiktuose dokumentuose yra panaudotas suklastoto antspaudo spaudas. Bendrovės valdymo organai, vykdydami atsiskaitymą su neegzistuojančiu juridiniu asmeniu, veikė priešingai bendrovės ir jos kreditorių naudai, kadangi tokiu būdu buvo imituotas atsiskaitymas už neegzistuojančio juridinio asmens neva tai teiktas paslaugas, todėl tokie bendrovės valdymo organų veiksmai atitinka tyčinio bankroto požymius.

13. Bendrovės apskaita buvo vedama netinkamai, dėl to negalima nustatyti visų vykusių finansinių ūkinių operacijų. Bendrovė atsiskaitymus vykdė, pažeisdama atsiskaitymų eiliškumą, atsiskaitymo prioritetą suteikė bendrovės vadovui ir akcininkui A. K. bei kitiems tretiesiems asmenims, todėl tokie bendrovės valdymo organų veiksmai atitinka tyčinio bankroto požymius.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

14. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi pareiškėjos RAB „MAY“ pareiškimą patenkino ir pripažino BUAB „Darmus“ bankrotą tyčiniu.

15. Teismas nurodė, kad kreditorė prašė įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu keturiais pagrindais: 1) dėl įmonės vadovo nevykdymo įstatymuose jam nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas); 2) dėl sudarytų nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų įmonei sandorių, įskaitant ir sandorių, susijusių su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas); 3) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas); 4) dėl apgaulingai ir(ar) netinkamai tvarkytos buhalterinės apskaitos bei dėl to nesant galimybės visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

16. JAR duomenimis teismas nustatė, kad UAB „Darmus“ buvo įregistruota 2014 m. liepos 24 d. Juridinio asmens vadovų pareigas ėjo: 1) nuo 2014 m. liepos 24 d. iki 2014 m. rugpjūčio 4 d. S. (S.) J.; 2) nuo 2014 m. rugpjūčio 4 d. iki 2016 m. gruodžio 15 d. A. K.; 3) nuo 2016 m. gruodžio 15 d. iki 2021 m. birželio 2 d. L. L.; 4) nuo 2021 m. birželio 2 d. iki 2021 m. liepos 19 d. H. K.. BUAB „Darmus“ akcininkai buvo: 1) nuo 2014 m. liepos 24 d. iki 2014 m. rugpjūčio 4 d. UAB „Gloteka“; 2) nuo 2014 m. rugpjūčio 4 d. iki 2021 m. gegužės 10 d. A. K.; 3) nuo 2021 m. gegužės 10 d. H. K.. Suinteresuotas asmuo A. K. gavo darbo užmokestį UAB „Darmus“ nuo 2014 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d., L. L. – nuo 2015 m. kovo 2 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. Nuo 2016 m. gruodžio 15 d. bendrovė veiklos nevykdė (buvo sustabdyta).

17. Teismas pažymėjo, kad byloje keliami klausimai dėl suinteresuotų asmenų (skirtingais laikotarpiais buvusių juridinio asmens vadovų: A. K., L. L. ir H. K.) veiksmų, atliktų BUAB „Darmus“ faktinio veikimo metu (iki 2016 m. gruodžio 31 d. veiklos sustabdymo), dėl to jų veiksmai vertinami pagal iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio juridinių asmenų bankroto procesą reglamentavusio teisės akto (ĮBĮ) nuostatas.

18. Siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, aktualus bendrovės nemokumo faktas, t. y. teismas turi nustatyti momentą kada bendrovė tapo faktiškai nemokia. Byloje pateikti BUAB „Darmus“ 2014 m. balanso duomenys patvirtina, kad bendrovė 2014 m. gruodžio 31 d. turėjo 11 964 Lt (3 465 Eur) vertės turto (960 Lt (278 Eur) ilgalaikio (nematerialaus) ir 11 004 Lt (3 187 Eur) trumpalaikio), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 6 385 Lt (1 849 Eur). BUAB „Darmus“ 2014 m. gruodžio 31 d. grynasis pelnas (nuostoliai) sudarė - (minus) 4 421 Lt. Iš BUAB „Darmus“ 2015 m. balanso duomenų nustatyta, kad BUAB „Darmus“ 2015 m. gruodžio 31 d. turėjo 74 517 Eur vertės turto (1 271 Eur ilgalaikio ir 73 246 Eur trumpalaikio), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai buvo 59 738 Eur. BUAB „Darmus“ 2015 m. gruodžio 31 d. turėjo 13 164 Eur pelno. BUAB „Darmus“ 2016 m. balanso duomenys patvirtina, kad BUAB „Darmus“ 2016 m. gruodžio 31 d. turėjo 19 137 Eur vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 8 819 Eur sumą. BUAB „Darmus“ 2016 m. gruodžio 31 d. grynasis pelnas (nuostoliai) sudarė - (minus) 6 177 Eur.

19. Teismas, įvertinęs BUAB „Darmus“ 2014–2016 m. laikotarpio turtą ir įsipareigojimus, nustatė, kad 2014 m. gruodžio 31 d. per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai (1 849 Eur) nedaug (233 Eur) viršijo pusės į balansą įrašyto turto vertės (3 465 Eur). 2015 m. gruodžio 31 d. BUAB „Darmus“ buvo nemoki, nes per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai (59 738 Eur) viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės (74 517 Eur). Taip pat ir 2016 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, nes per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo į balansą įrašytą turto vertę.

20. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-739-803/2022, kuria iškelta bankroto byla UAB „Darmus“, pripažino, kad atsakovė ilgą laiką nevykdė veiklos, neturėjo dirbančių apdraustųjų asmenų, bet turėjo įsiskolinimų kreditoriams RAB „MAY“ (26 945,39 Eur) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) (221,02 Eur); paskutinį kartą Juridinių asmenų registrui (toliau – JAR) pateikė 2016 m. finansinės atskaitomybės dokumentus; teismui nepateikė duomenų apie realią UAB „Darmus“ finansinę padėtį. JAR atsakovės pateikta pelno (nuostolių) ataskaita už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31d. patvirtina, kad bendrovė patyrė 6 177 Eur nuostolius.

21. Civilinėje byloje Nr. eB2-739-803/2022 buvo gautas BUAB „Darmus“ 2021 m. liepos 9 d. balansas (pateikė buvęs vadovas A. K.), kurio duomenimis nustatyta, kad UAB „Darmus“ turėjo 9 137 Eur vertės turto (277 Eur ilgalaikio ir 18 859 Eur trumpalaikio, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 8 818 Eur). 2021 m. liepos 9 d. balanso duomenys yra iš esmės analogiški 2016 m. gruodžio 31 d. balanso duomenims.

22. Byloje nustatyta, kad 2016 m. tarp šalių kilo ginčas dėl RAB „MAY“ ir UAB „Darmus“ sudarytos 2015 m. spalio 16 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 1/151016 vykdymo. Vilniaus apygardos teisme buvo užvesta civilinė byla Nr. e2-2116-258/2017, kurioje Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi ieškovės RAB „MAY“ reikalavimams užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuota atsakovei UAB „Darmus“ priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas; nesant ar nepakankant turto, areštuota atsakovės turtinės teisės ir piniginės lėšos, buvusios bankų ir(ar) kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančios atsakovei ir buvusios pas ją ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, neviršijant bendros 53 719,60 Eur sumos, leidžiant UAB „Darmus“ iš areštuotų piniginių lėšų mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomuosius mokesčius į valstybės (savivaldybės) bei socialinio draudimo biudžetus, taip pat atsiskaityti su ieškove pagal pareikštą ieškinį. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei RAB „MAY“ iš atsakovės UAB „Darmus“ 26 945,39 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. balandžio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; paskirstė bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr. e2-2116-258/2017). Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimas paliktas nepakeistas (civilinė byla Nr. e2A-713-302/2018).

23. Kreditorės RAB „MAY“ reikalavimas (26 945,39 Eur skola ir 6 proc. metinės procesinės palūkanos) nuo 2018 m. gruodžio 13 d. turėjo būti įtrauktas į skolininkės BUAB „Darmus“ pradelstų įsipareigojimų masę (apimtį), tačiau 2021 m. liepos 9 d. balanse nurodyti neteisingi duomenys, nes į įsipareigojimų masę neįtrauktas kreditorės RAB „MAY“ reikalavimas. Taip pat į bendrovės turto masę (19 137 Eur) yra įtrauktos debitorių 17 154 Eur skolos, kurios, pagal BUAB „Darmus“ nemokumo administratoriaus pateiktą informaciją, neatitinka bendrovės pradinėje finansinėje atskaitomybėje atspindėtų faktinių duomenų. Nemokumo administratorius 2021 m. lapkričio 5 d. rašte nurodė, kad debitoriams buvo išsiųsti pranešimai sumokėti skolas, bet iš debitorių gauti dokumentai (sąskaitos faktūros), patvirtinantys apie suteiktas paslaugas, t. y. skolų bendrovei neturėjimą.

24. Nustatyti duomenys patvirtina, kad atsakovės BUAB „Darmus“ 2016 m. gruodžio 31 d. apskaityto turto (19 137 Eur) nepakako kreditorės RAB „MAY“ reikalavimui, egzistavusiam nuo 2015 m. pabaigos, patenkinti, o debitorių skolos nepagrįstai įtrauktos į bendrovės turto masę. Pagal bylos duomenis, bendrovės 2015 m. spalio 22 d. – 2016 m. balandžio 20 d. gautų pajamų (248 892,81 Eur) banko sąskaitoje, iš kurių buvo vykdomi mokėjimai (ir atsiskaitymai su RAB „Sfera“, RAB „Masterplast plius“), pakako sumokėti kreditorei RAB „MAY“ skolą. Tačiau skola pareiškėjai nebuvo grąžinama, nes nuo 2016 m. balandžio mėn. iki 2018 m. pabaigos tarp šalių vyko teisminis ginčas dėl kreditorės RAB „MAY“ skolos pagrįstumo ir dydžio. Nors, vykstant teisiniam ginčui, į skolininkės BUAB „Darmus“ pradelstų įsipareigojimų masę galėjo būti neįtrauktas kreditorės RAB „MAY“ reikalavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1487-186/2016), tačiau tai nereiškia, kad šis reikalavimas neegzistavo, kadangi skola kreditorei RAB „MAY“ priteista teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimu, įsiteisėjusiu 2018 m. gruodžio 13 d. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2016 m. gruodžio 15 d. bendrovė veiklos nevykdė (sustabdė, pajamų negavo), o po skolos priteisimo 2018 m. gruodžio 13 d. BUAB „Darmus“ įsipareigojimai padidėjo kreditorės RAB „MAY“ reikalavimo suma ir skolininkė neturėjo turto ir lėšų šiam reikalavimui patenkinti, daroma išvada, jog 2018 m. gruodžio 13 d. BUAB „Darmus“ buvo nemoki. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi UAB „Darmus“ bankroto byloje patvirtintas trečios eilės kreditorės RAB „MAY“ 35 578,10 Eur finansinis reikalavimas. BUAB „Darmus“ neturi turto ir lėšų, iš kurių būtų galima patenkinti bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimus (iš viso – 35 799,12 Eur).

25. Ginčui aktualiu laikotarpiu bendrovės vadovu buvo L. L., akcininku – A. K.. Priteisus skolą, nuo 2018 m. gruodžio 13 d. bendrovės valdymo organui buvo suprantama, kad veiklos nevykdanti UAB „Darmus“ negalės (neturėjo lėšų ir turto) atsiskaityti su pareiškėja. Tačiau buvęs bendrovės vadovas L. L. dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą laiku nesikreipė. Bankroto byla įmonei iškelta tik Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi, kai į teismą kreipėsi bendrovės kreditorė RAB „MAY“.

26. Bankroto byla UAB „Darmus“ laiku neinicijuota sąmoningai, nes iki 2016 m. bendrovė turėjo lėšų (pajamų), iš kurių vykdė mokėjimus, išskyrus kreditorei RAB „MAY“; nuo 2016 m. pabaigos bendrovė lėšų neturėjo ir pajamų negavo (veiklos nevykdė); nuo 2018 m. gruodžio 13 d. UAB „Darmus“ tapo nemokia ir ilgą laiką (iki 2020 m. COVID-19 pandemijos) bei iki 2021 m. balandžio 16 d. nebuvo imtasi veiksmų atnaujinti UAB „Darmus“ veiklą ar inicijuota bendrovei bankroto byla.

27. Taigi bendrovės vadovas, nuo 2016 m. gruodžio 15 d. bendrovei nevykdant veiklos ir negaunant pajamų, esant priteistai skolai, suvokė realią finansinę padėtį bei įmonės nemokumą, todėl turėjo suprasti apie pareigą inicijuoti bankroto bylą. Bendrovės vadovas nėra nurodęs jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių buvo pažeista ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte) įtvirtinta pareiga inicijuoti bankroto (nemokumo) procesą. Atsižvelgiant į nustatytas byloje aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad bendrovės buvęs vadovas sąmoningai pažeidė pareigą laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ir tai yra tyčinio bankroto požymis.

28. JAR duomenimis nustatyta, kad BUAB „Darmus“: 2014 m. finansinių ataskaitų rinkinį 2015 m. gegužės 25 d. patvirtino ir 2015 m. birželio 2 d. pateikė, 2015 m. finansinių ataskaitų rinkinį 2016 m. gegužės 6 d. patvirtino ir 2016 m. birželio 6 d. pateikė, 2016 m. finansinių ataskaitų rinkinį 2017 m. balandžio 28 d. patvirtino ir 2017 m. gegužės 30 d. pateikė buvęs direktorius A. K., kuris nuo 2016 m. gruodžio 15 d. nebuvo UAB „Darmus“ direktorius, tačiau buvo akcininkas. Taigi suinteresuotas asmuo A. K. vykdė pareigą teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį JAR (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 2 ir 6 punktai). Tačiau daromos priešingos išvados vertinant suinteresuoto asmens L. L. veiksmus dėl pareigos teikti kasmetinius finansinių ataskaitų rinkinius.

29. Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad suinteresuotas asmuo L. L. (ar kiti asmenys pagal kompetenciją) nesiėmė priemonių UAB „Darmus“ mokumui atkurti (ūkinės komercinės veiklos neatnaujino), 2017–2020 m. finansinės apskaitos dokumentų nesudarė, netvirtino bei JAR neteikė, nemokiai UAB „Darmus“ bankroto bylos neinicijavo iki 2021 m. balandžio 16 d., t. y. kai kreditorė RAB „MAY“ pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

30. Teismas pažymėjo, kad UAB „Darmus“ finansiniai įsipareigojimai kreditoriams iki bankroto bylos iškėlimo nebuvo iš esmės padidinti, tačiau iki atsakovės veiklos sustabdymo suinteresuotas asmuo A. K., vėliau suinteresuotas asmuo L. L., nevykdė prievolių pareiškėjai, taip pat nerengė ir neteikė JAR UAB „Darmus“ 2017–2020 m. finansinių ataskaitų, ilgą laiką sąmoningai bendrovės mokumo neatkūrė, skolų nemokėjo ir UAB „Darmus“ bankroto bylos iškėlimo neinicijavo. Aptariamų pareigų pažeidimai kvalifikuojami kaip tyčinio bankroto požymis, nes bendrovės valdymo organas (organai) tinkamai nevykdė įstatymuose nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu. Tokie juridinio asmens valdymo organų veiksmai (neveikimas) sudaro pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

31. Byloje pateikti pareiškėjos įrodymai paneigia suinteresuoto asmens A. K. 32 000 Eur paimtų bendrovės grynųjų pinigų perdavimo RAB „Sfera“ pagrįstumą ir teisėtumą. Byloje taip pat nėra galimybės nustatyti, kokiu pagrindu buvo išgryninamos ir kitos piniginės lėšos – 40 000 Eur. Byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių būtinybę imti iš bendrovės sąskaitos tokias pinigų sumas, taip pat nėra įrodymų, kad paimti pinigai buvo panaudoti bendrovės veikloje.

32. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nurodytų piniginių sumų išgryninimai buvo nuostolingi, ekonomiškai nenaudingi UAB „Darmus“, o suinteresuoto asmens A. K. veiksmai, išgryninant bendrovės lėšas ir nesant objektyvių įrodymų dėl šių lėšų panaudojimo bendrovės reikmėms, vertinami kaip sąmoningas siekis esmingai bloginti bendrovės padėtį, siekiant išvengti įsipareigojimų bendrovės kreditorei vykdymo. Byloje taip pat nustatyta, kad bendrovė deklaravo apskaitos registre ūkinę komercinę operaciją 37 500 Eur su RAB „Sfera“, t. y. su neegzistuojančiu juridiniu asmeniu. Todėl teismas sutiko su pareiškėja, kad bendrovės valdymo organai, vykdydami atsiskaitymą su neegzistuojančiu juridiniu asmeniu, veikė priešingai bendrovės interesams, tuo pažeidžiant ir kreditorės RAB „MAY“ interesus.

33. Teismas sprendė, kad byloje pakanka įrodymų išvadai pripažinti UAB „Darmus“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant prašymą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu pakanka bent vieno ĮBĮ (JANĮ) nustatyto tyčinio bankroto požymio nustatymo, teismas dėl kitų tyčinio bankroto požymių nepasisakė.

III. Atskirojo skundo argumentai

34. Atskiruoju skundu suinteresuoto asmens A. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartį ir atmesti RAB „May“ pareiškimą dėl BUAB „Darmus“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

34.1. Skundžiamos nutarties dalyje teismas pasisakė, kad RAB „MAY“ reikalavimas nuo 2018 m. gruodžio 13 d. turėjo būti įtrauktas į skolininkės BUAB „Darmus“ pradelstų įsipareigojimų masę, tačiau kitoje dalyje nurodė, jog vykstant teisiniam ginčui šis kreditorės reikalavimas galėjo būti ir neįtrauktas į BUAB „Darmus“ pradelstų įsipareigojimų masę. Todėl teismo motyvas, kad 2016 m. gruodžio 31 d. RAB „MAY“ reikalavimas turėjo būti įtrauktas, yra nepagrįstas, nes jis prieštarauja pačios nutarties motyvams.

34.2. Nagrinėjamu atveju teismas negalėjo daryti išvados dėl 26 945,39 Eur reikalavimo įtraukimo į 2016 m. gruodžio 31 d. balansą, kadangi toks finansinis reikalavimas atsirado tik 2018 m. gruodžio 31 d. po Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimo, kuriuo reikalavimas A. K. buvo atmestas, o iš BUAB „Darmus“ priteista 26 945,39 Eur skola RAB „MAY“, įsiteisėjimo. Tuo tarpu ieškinys 2016 m. balandžio 25 d. buvo pareikštas 53 719,60 Eur, t. y. 2016 m. gruodžio 31 d. RAB „MAY“ reikalavo dvigubai didesnės sumos. Taigi teismas iš esmės nusprendė reikalavimą įtraukti retrospektyviai.

34.3. Teismas netinkamai nustatė nemokumo momentą tvirtinančias aplinkybes, todėl teigti, kad 2016 m. gruodžio 31 d. įmonė pasiekė nemokumo ribą, nebuvo faktinio pagrindo. Pripažįstant bankrotą tyčiniu svarbus bendrovės nemokumo fakto nustatymas, t. y. teismas turi nustatyti momentą, kada bendrovė tapo faktiškai nemokia. Šiuo atveju pagrindo teigti, kad 2016 m. gruodžio 31 d. egzistavo skolinis įsipareigojimas RAB „MAY“, nėra, kadangi 2016 m. RAB „MAY“ kėlė reikalavimą dėl 53 719,60 Eur skolos ir tik Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi reikalavimas įgijo privalomumą dėl 26 945,39 Eur skolos, tai lemia, jog 2016 m. gruodžio 31 d. 26 945,39 Eur kreditoriaus finansinis reikalavimas teismo buvo įtrauktas nepagrįstai, nes jis atsirado 2018 m. gruodžio 13 d.

34.4. Teismas klaidingai vertino ir 2015 m. gruodžio 31 d. balansą, kadangi įmonė veikė pelningai, sugeneravo 13 164 Eur pelno, todėl teismo išvados dėl 2015 m. gruodžio 31 d. nemokumo yra nepagrįstos.

34.5. Įmonės veikla tapo paralyžiuota nuo kreditoriaus RAB „MAY“ prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, pateikus 2016 m. balandžio 25 d. ieškinį. Visi dokumentai buvo perduoti direktoriui H. K., kuris ir pateikė balansą 2021 m. liepos 9 d.

34.6. Teismas nedetalizavo, kad būtent šių finansinės atskaitomybės rinkinių nepateikimas kokiu tai būdu lėmė sąmoningą duomenų slėpimą, sutrukdymą nustatyti UAB „Darmus“ veiklą ar tai, jog dokumentai nebuvo perduoti. Teismas nenustatė, kad egzistuoja dokumentų trūkumas, siekiant nustatyti įmonės turtą. Esant visų dokumentų perdavimui, paskutinio direktoriaus H. K. 2021 m. liepos 9 d. balanso pateikimui, nėra faktinio pagrindo laikyti, kad L. L. siekė nuslėpti UAB „Darmus“ veiklą. Dėl nurodytų aplinkybių, nėra teisinio pagrindo laikyti, kad nepateikus finansinių ataskaitų rinkinių, yra pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu.

34.7. Vien aplinkybė, kad savalaikiai nebuvo pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, nėra savarankiškas teisinis pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu. Nagrinėjamu atveju nėra įrodymų, kurie leistų spręsti, kad UAB „Darmus“ faktiškai esant nemokiai, jos vadovas būtų sąmoningai bloginęs bendrovės finansinę padėtį, sudaręs bendrovei aiškiai ekonomiškai nenaudingus, proporcingos verslo rizikos neatitinkančius sandorius ar priėmęs bendrovės kreditorių interesus pažeidžiančius sprendimus. Tokių aplinkybių pareiškėja pareiškime neįrodinėja.

34.8. Teismas netinkamai vertino 2015–2016 m. sudarytus sandorius ir atliktus mokėjimus, nenustatė ir nenurodė, kokius konkrečiai netinkamus ir neteisėtus veiksmus atliko A. K. ir L. L., kadangi sumokėtos lėšos yra pagrįstos realiai atliktais darbais. Teismas iš esmės vertino tik du sandorius (su RAB „Sfera“ ir RAB „Masterplast plius“), kuriuos vertino ne tyčinio bankroto kontekste, o sandorių negaliojimo, kadangi aplinkybių, jog atliekant sandorius buvo kilęs įsipareigojimas RAB „MAY“, byloje nenustatyta, sandorių atlikimo metu laikinosios apsaugos priemonės nebuvo taikytos, nebuvo RAB „MAY“ ieškinio, nėra aišku, kieno konkrečiai teisės ar interesai buvo pažeisti. Faktinės aplinkybės byloje paneigia abejones dėl minimų sandorių realumo, todėl teismas mokėjimus nepagrįstai laikė fiktyviais.

34.9. Teismas nurodė, kad visi duomenys dėl išgrynintų ir į A. K. sąskaitą pervestų pinigų panaudojimo buvo pagrįsti, tai reiškia, jog A. K. jų nepasisavino, o panaudojo tik bendrovės veiklai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

35. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

36. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas prašymas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

37. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl ginčo teisiniams santykiams taikytino teisinio reglamentavimo

38. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad įstatyme įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiojo pobūdžio, todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016). Prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas yra susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo įmonės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu. Todėl, sprendžiant dėl tyčinio bankroto pagrindų ir jų nustatymo, turi būti taikomas jų atlikimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021 32 punktas).

39. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu grindžia atsakovų veiksmais (neveikimu), kurie buvo atlikti galiojant ĮBĮ nuostatoms. Įstatymo nuostatos, susijusios su įmonių bankroto pripažinimu tyčiniu, yra materialiosios teisės normos, todėl nagrinėjamu atveju analizuojant, ar yra pagrindas spręsti dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, taikytinos ĮBĮ nuostatos.

Dėl tyčinio bankroto požymių

40. Dėl aplinkybių, kurioms esant bankrotas pripažįstamas tyčiniu, pažymėtina, kad ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir(arba) teisėtus interesus.

41. Kasacinis teismas, aiškindamas ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje ir 20 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, susijusį su bankroto pripažinimu tyčiniu, yra nurodęs, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, nustatęs bent vieną iš ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų požymių, dėl kurio kilo įmonės bankrotas; preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu nustatomas bent vienas iš ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų atvejų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-690/2017). Tačiau pagal kasacinio teismo praktiką visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Tai reiškia, kad jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

42. Nagrinėjamu atveju aktualūs ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti tyčinio bankroto požymiai (pareiškėja (kreditorė) įmonės bankrotą prašė pripažinti tyčiniu keturiais pagrindais (nutarties 15 punktas)), nes pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje pakanka įrodymų išvadai pripažinti UAB „Darmus“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais, o dėl kitų tyčinio bankroto požymių nepasisakė. Dėl kitų tyčinio bankroto pagrindų, nustatytų ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse, atskirajame skunde nepasisako ir apeliantas.

43. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. To paties straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad bankrotas tyčiniu pripažįstamas ir tais atvejais, kai buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai.

44. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad BUAB „Darmus“ 2015 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, nes per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai (59 738 Eur) viršijo pusę į balansą įrašytos turto vertės (74 517 Eur). Taip pat ir 2016 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, nes per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo visą į balansą įrašytą turto vertę. Bendrovė nuo 2016 m. gruodžio 15 d. veiklos nevykdė (sustabdė), t. y. daugiau pajamų negavo. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimu priteisė ieškovei RAB „MAY“ iš atsakovės UAB „Darmus“ 26 945,39 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. balandžio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 682 Eur bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr. e2-2116-258/2017). Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimas paliktas nepakeistas (civilinė byla Nr. e2A-713-302/2018). Priteisus skolą, 2018 m. gruodžio 13 d. BUAB „Darmus“ įsipareigojimai padidėjo kreditorės RAB „MAY“ reikalavimo suma, tačiau skolininkė neturėjo turto ir lėšų kreditorės reikalavimui patenkinti, todėl nemokumo momentas nustatytas nuo šios datos, t .y. 2018 m. gruodžio 13 d. BUAB „Darmus“ buvo visiškai nemoki.

45. Konstatavęs bendrovės nemokumo momentą, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iki atsakovės veiklos sustabdymo suinteresuotas asmuo A. K. ir vėliau suinteresuotas asmuo L. L. nevykdė prievolių pareiškėjai, taip pat nerengė ir neteikė JAR UAB „Darmus“ 2017–2020 metų finansinių ataskaitų, ilgą laiką sąmoningai bendrovės mokumo neatkūrė, skolų nemokėjo ir UAB „Darmus“ bankroto bylos iškėlimo neinicijavo. Teismas nusprendė, kad nustatytos aplinkybės patvirtina esant tyčinio bankroto požymį nurodytą ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte, nes bendrovės valdymo organas (organai) netinkamai vykdė įstatymuose nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.

46. Apelianto teigimu, vien tai, kad nuo 2016 m. gruodžio 15 d. įmonei nebevykdant jokios veiklos, jos valdymo organai nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, nereiškia, jog šios prievolės nevykdymas lėmė tyčinį įmonės bankrotą. Teismas netinkamai nustatė nemokumo momentą tvirtinančias aplinkybes, todėl teigti, kad 2016 m. gruodžio 31 d. įmonė pasiekė nemokumo ribą, nebuvo faktinio pagrindo. Šiuo atveju 2016 m. gruodžio 31 d. neegzistavo skolinis įsipareigojimas RAB „MAY“, kadangi 2016 m. RAB „MAY“ kėlė reikalavimą dėl 53 719,60 Eur skolos priteisimo ir tik Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi reikalavimas įgijo privalomumą, bet tik dėl 26 945,39 Eur skolos, tai lemia, jog 2016 m. gruodžio 31 d. balanse 26 945,39 Eur kreditoriaus finansinis reikalavimas teismo buvo įtrauktas nepagrįstai, nes jis atsirado tik 2018 m. gruodžio 13 d. Teismas klaidingai vertino ir 2015 m. gruodžio 31 d. balansą, kadangi įmonė veikė pelningai, sugeneravo 13 164 Eur pelno, todėl teismo išvados dėl 2015 m. gruodžio 31 d. nemokumo yra nepagrįstos. Esant visų dokumentų perdavimui, paskutinio direktoriaus H. K. 2021 m. liepos 9 d. balanso pateikimui, nėra faktinio pagrindo laikyti, kad L. L. siekė nuslėpti UAB „Darmus“ veiklą. Taip pat nėra įrodymų, kurie leistų spręsti, kad UAB „Darmus“ faktiškai esant nemokiai, jos vadovas būtų sąmoningai bloginęs bendrovės finansinę padėtį, sudaręs bendrovei aiškiai ekonomiškai nenaudingus, proporcingos verslo rizikos neatitinkančius sandorius ar priėmęs bendrovės kreditorių interesus pažeidžiančius sprendimus. Apelianto teigimu, šios aplinkybės rodo, kad įmonės bankrotas nėra tyčinis. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti šiems apelianto argumentams.

47. Nagrinėjamu atveju apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad UAB „Darmus“ buvo nemoki 2016 m. gruodžio 31 d., nes per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo visą į balansą įrašytą turto vertę; bendrovė nuo 2016 m. gruodžio 15 d. veiklos nevykdė (sustabdė), pajamų negavo, o 2018 m. gruodžio 13 d. įsiteisėjęs teismo sprendimas BUAB „Darmus“ įsipareigojimus padidino kreditorės RAB „MAY“ reikalavimo suma – 26 945,39 Eur, tačiau bendrovė neturėjo turto ir lėšų kreditorės reikalavimui patenkinti. Nepaisant to, UAB „Darmus“ valdymo organai ir dalyviai nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti bei nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.

48. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad teismas negalėjo daryti išvados dėl 26 945,39 Eur reikalavimo įtraukimo į 2016 m. gruodžio 31 d. balansą, kadangi toks finansinis reikalavimas atsirado tik 2018 m. gruodžio 31 d. po Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimo, kuriuo reikalavimas A. K. buvo atmestas, o iš BUAB „Darmus“ priteista 26 945,39 Eur skola RAB „MAY“, įsiteisėjimo. Tuo tarpu ieškinys 2016 m. balandžio 25 d. buvo pareikštas 53 719,60 Eur, t. y. 2016 m. gruodžio 31 d. RAB „MAY“ reikalavo dvigubai didesnės sumos. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apelianto argumentu nesutinka.

49. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo ir skundžiamoje nutartyje aptarė bei įvertino UAB „Darmus“ finansinę situaciją nuo 2015 m., kadangi tokie duomenys jam buvo pateikti. Nustatytos aplinkybės leido teismui spręsti, kad jau 2015 m. gruodžio 31 d. BUAB „Darmus“ buvo nemoki, nes per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai (59 738 Eur) viršijo pusę į balansą įrašytos turto vertės (74 517 Eur), nepaisant to, jog įmonė sugeneravo 13 164 Eur pelno. Taip pat ir 2016 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, nes per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai (8 819 Eur + 26 945,39 Eur skola kreditorei RAB „MAY“) viršijo visą į balansą įrašytą turto vertę. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas į įsipareigojimų sumą įtraukė vėliau įsiteisėjusiu teismo sprendimu RAB „MAY“ iš UAB „Darmus“ priteistą sumą, o ne visą sumą (53 719,60 Eur), kurios pareikštu ieškiniu prašė RAB „MAY“. Taigi, vertinant 2016 m. gruodžio 31 d. įmonės finansinę situaciją, minima suma privalėjo būti įtraukta į įsipareigojimų sąrašą, kadangi ji atsirado 2015 m. pabaigoje, o 2018 m. gruodžio 13 d. buvo patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

50. Bylos duomenimis nustatyta, kad bendrovė nuo 2016 m. gruodžio 15 d. veiklos nevykdė (sustabdė), t. y. daugiau pajamų negavo. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimu priteisė ieškovei RAB „MAY“ iš atsakovės UAB „Darmus“ 26 945,39 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. balandžio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 682 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šį sprendimą Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi paliko nepakeistą. Taigi, priteisus skolą, 2018 m. gruodžio 13 d. BUAB „Darmus“ įsipareigojimai padidėjo kreditorės RAB „MAY“ reikalavimo suma, tačiau skolininkė neturėjo turto ir lėšų kreditorės RAB „MAY“ reikalavimui patenkinti, todėl nemokumo momentas ir nustatytas nuo šios datos, t .y. kad 2018 m. gruodžio 13 d. BUAB „Darmus“ buvo visiškai nemoki. Nepaisant to, bendrovės vadovai ir toliau nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.

51. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bankroto byla UAB „Darmus“ laiku neinicijuota sąmoningai, t. y. iki 2016 m. bendrovė turėjo lėšų (pajamų), iš kurių vykdė mokėjimus, išskyrus kreditorei RAB „MAY“ (nepadengta jokia skolos dalis), nuo 2016 m. pabaigos bendrovė lėšų neturėjo ir pajamų negavo (veiklos nevykdė); nuo 2018 m. gruodžio 13 d. UAB „Darmus“ tapo visiškai nemokia ir ilgą laiką (iki 2020 m. COVID -19 pandemijos ir iki 2021 m. balandžio 16 d.) nebuvo imtasi veiksmų atnaujinti UAB „Darmus“ veiklą ar inicijuota bendrovei bankroto byla. Apeliantas nepateikė šias teismo išvadas paneigiančių įrodymų.

52. Pažymėtina, kad bendrovės vadovas, nuo 2016 m. gruodžio 15 d. nevykdant veiklos bei negaunant pajamų, esant priteistai skolai, suvokė realią finansinę padėtį bei įmonės nemokumą, todėl turėjo suprasti apie pareigą inicijuoti bankroto bylą. Tačiau buvęs bendrovės vadovas (-ai) nėra nurodę jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių buvo pažeista ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje (JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte) įtvirtinta pareiga inicijuoti bankroto (nemokumo) procesą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendrovės buvęs vadovas (-ai) sąmoningai pažeidė pareigą laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ir tai yra tyčinio bankroto požymis.

53. Apelianto teigimu, teismas nedetalizavo, kad būtent finansinės atskaitomybės rinkinių nepateikimas kokiu tai būdu lėmė sąmoningą duomenų slėpimą, sutrukdymą nustatyti UAB „Darmus“ veiklą ar tai, jog dokumentai nebuvo perduoti. Teismas nenustatė, kad egzistuoja dokumentų trūkumas, siekiant nustatyti įmonės turtą. Esant visų dokumentų perdavimui, paskutinio direktoriaus H. K. 2021 m. liepos 9 d. balanso pateikimui, nėra faktinio pagrindo laikyti, kad L. L. siekė nuslėpti UAB „Darmus“ veiklą. Dėl nurodytų aplinkybių, nėra teisinio pagrindo laikyti, kad nepateikus finansinių ataskaitų rinkinių, yra pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti šiems apelianto argumentams, juolab kad suinteresuotas asmuo L. L. teismo nutarties, kuria bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu, apeliacine tvarka neskundžia.

54. Pagal ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punktą bendrovės vadovas atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį JAR, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

55. Atkreiptinas dėmesys, kad JAR nėra registruojami juridinio asmens sprendimai dėl veiklos sustabdymo, todėl juridiniai asmenys privalo teikti JAR finansines ataskaitas, nepriklausomai nuo to, ar jie ataskaitiniais metais vykdė (nevykdė) veiklą. Numatyta pareiga imperatyviai privaloma visų formų juridiniams asmenims, kurios nepaneigia aplinkybės, ar jie ataskaitiniais metais gavo pelno, ar ne, todėl esant laikinai nevykdomai veiklai, vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims vis tiek išlieka pareiga bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinius teikti juridinių asmenų registro tvarkytoju. Byloje nustatyta, kad, nors 2016 m. gruodžio 15 d. UAB „Darmus“ veikla buvo sustabdyta, o JAR bendrovės finansinės ataskaitos turėjo būti teikiamos, UAB „Darmus“ iki bankroto bylos iškėlimo 2016 m. finansinių ataskaitų rinkinį 2017 m. balandžio 28 d. patvirtino ir 2017 m. gegužės 30 d. pateikė A. K., tačiau laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 15 d. iki 2021 m. birželio 2 d. atsakovės vadovo pareigas ėjęs suinteresuotas asmuo L. L. neteikė JAR 2017–2020 m. finansinės atskaitomybės ataskaitų rinkinių, t. y. nevykdė įstatymuose nustatytos pareigos, susijusios su bendrovės valdymu. Taigi pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad buvęs vadovu L. L. (ar kiti asmenys pagal kompetenciją) nesiėmė priemonių UAB „Darmus“ mokumui atkurti (ūkinės komercinės veiklos neatnaujino), 2017–2020 m. finansinės apskaitos dokumentų nesudarė, netvirtino bei JAR neteikė ir nemokiai UAB „Darmus“ bankroto bylos neinicijavo iki 2021 m. balandžio 16 d., t. y. kai kreditorė RAB „MAY“ pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

56. Atmestini kaip nepagrįsti apeliantų argumentai, kad teismas netinkamai vertino 2015–2016 m. sudarytus sandorius ir atliktus mokėjimus, nenustatė ir nenurodė, kokius konkrečiai netinkamus ir neteisėtus veiksmus atliko A. K. ir L. L., nes sumokėtos lėšos yra pagrįstos realiai atliktais darbais. Teismas iš esmės abejojo ir vertino tik du sandorius (su RAB „Sfera“ ir RAB „Masterplast plius“), tačiau faktinės aplinkybės byloje paneigia abejones dėl minimų sandorių realumo, todėl teismas mokėjimus nepagrįstai laikė fiktyviais.

57. Byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 16 d. iki 2021 m. liepos 9 d. bendrovė turėjo (buvo gavusi) 248 892,81 Eur (pajamų), iš trečiųjų asmenų (paslaugų, prekių pardavėjų) pagal išrašytas PVM sąskaitų faktūras buvo gavusi 86 633,80 Eur, taip pat buvo vykdomi pirkimai ir bendrovė gavo pajamų – iš viso 237 510,99 Eur, kurias naudojo atsiskaitymams su atlikėjais (buvo atsiskaitoma ir grynais pinigais), suinteresuotas asmuo A. K. buvo paskolinęs bendrovei (įnešęs į bendrovės kasą) savo asmenines lėšas – 21 931,34 Eur ir 22 143,74 Eur. Iš BUAB „Darmus“ banko sąskaitoje buvusių lėšų (iš gautų pajamų) buvo atsiskaitoma su Valstybine mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, VSDFV, darbuotojais, trečiaisiais asmeninis ir t.t.

58. Byloje taip pat nustatyta, kad suinteresuotas asmuo A. K. laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 6 d. iki 2016 m. gegužės 2 d. paėmė iš BUAB „Darmus“ banko sąskaitos 83 415,74 Eur. Paimtų 72 000 Eur lėšų panaudojimas bendrovės interesais grindžiamas UAB „Darmus“ ir RAB „Sfera“ sudaryta 2015 m. rugsėjo 16 d. paslaugų teikimo sutartimi Nr. 5CW bei jos pagrindu išrašytais 2015 m. gruodžio 13 d. aktu Nr. 7 ir 2015 m. gruodžio 2 d. ir 2015 m. gruodžio 13 d. kvitais (32 000 Eur) bei UAB „Darmus“ ir RAB „Masterplast plius“ sudaryta 2016 m. sausio 1 d. paslaugų teikimo sutartimi Nr. 6 ir jos pagrindu išrašytais 2016 m. sausio 29 d., 2016 m. vasario 29 d. ir 2016 m. kovo 29 d. kvitais (40 000 Eur).

59. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs suinteresuotų asmenų ir pareiškėjos pateiktus duomenis, vertino, kad pareiškėjos pateiktos Pažymos duomenys paneigia suinteresuoto asmens A. K. 32 000 Eur paimtų bendrovės grynų pinigų perdavimo RAB „Sfera“ pagal 2015 m. rugsėjo 16 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 5CW, 2015 m. gruodžio 13 d. aktą Nr. 7 bei 2015 m. gruodžio 2 d. ir 2015 m. gruodžio 13 d. kvitus pagrįstumą ir teisėtumą. Kartu pažymėjo, jog interneto puslapyje https://www.audit-it.ru/contragent/ 1073911001812_ooo-sfera yra nurodyta informacija apie juridinio asmens valdymo organus ir šiame puslapyje nurodytas generalinis direktorius ( rus (duomenys neskelbtini)), o 2015 m. rugsėjo 16 d. paslaugų teikimo sutartyje Nr. 5CW generaliniu direktoriumi nurodytas M. A. Ž., grynųjų pinigų sumos taip pat perduotos RAB „Sfera“ (rus. OOO „Сфера“) generaliniam direktoriui, vyriausiajam buhalteriui ir kasininkui M. A. Ž.. Nustatyti trūkumai sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui pripažinti, kad suinteresuoto asmens pateikti duomenys (2015 m. rugsėjo 16 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. 5CW su RAB „Sfera“ , 2015 m. gruodžio 13 d. aktas Nr. 7 bei 2015 m. gruodžio 2 d. ir 2015 m. gruodžio 13 d. kvitai) nėra tinkamos įrodinėjimo priemonės, galinčios patvirtinti 32 000 Eur paimtų grynųjų pinigų teisėtumą.

60. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad BUAB „Darmus“ 2015 m. lapkričio 1 d.– 2016 m. gruodžio 15 d. apskaitos registre „Pirkimai, PVM“ yra nurodytas bendrovės 2016 m. kovo 1 d. 37 500 Eur pirkimas iš RAB „Sfera“. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, kad Rusijos juridinių asmenų registre nėra informacijos apie šį juridinį asmenį, jo kodai 3911002605, 3911002605 neteisingi bei registracijos numeris 102587005609 nepriklauso RAB „Sfera“, teismas pripažino, jog ir 37 500 Eur mokėjimas RAB „Sfera“ nėra pagrįstas. Tokiu būdu byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad bendrovė įvykdė (deklaravo) atsiskaitymą su neegzistuojančiu juridiniu asmeniu RAB „Sfera“. Apeliacinės instancijos teismas minėtas aplinkybes ir įrodymus vertinti kitaip neturi pagrindo, o atskirojo skundo argumentai jų taip pat nepaneigia.

61. Suinteresuoto asmens A. K. paimtų 72 000 Eur lėšų panaudojimas bendrovės interesais grindžiamas ir UAB „Darmus“ bei RAB „Masterplast plius“ 2016 m. sausio 1 d. paslaugų teikimo sutartimi Nr. 6 ir jos pagrindu išrašytais 2016 m. sausio 29 d., 2016 m. vasario 29 d. ir 2016 m. kovo 29 d. kvitais, iš viso 40 000 Eur, pagal kuriuos RAB „Masterplast plius“ direktoriui S. A. K. sumokėta grynais 40 000 Eur. Minėtos paslaugų teikimo sutarties 1.1 punkte nurodyta, jog vykdytojas (RAB „Masterplast plius“) įsipareigoja užsakovo (UAB „Darmus“) pavedimu suteikti P. V. koncertą 2016 m. kovo 30 d. Londone, Troxy arenoje. Paslaugų tiekimo sutarties 4.3 punkte nustatyta, kad, remdamasis paslaugų teikimo rezultatais, vykdytojas surašo koncerto organizavimo ir rengimo paslaugų aktą ir jį pasirašo dvišaliu būdu. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta duomenų, kad toks aktas buvo pasirašytas.

62. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad suinteresuoto asmens A. K. pateikti kvitai nepatvirtina, jog iš BUAB „Darmus“ banko sąskaitos paimti pinigai buvo panaudoti bendrovės interesais, sumokant 40 000 Eur RAB „Masterplast plius“ (2016 m. sausio 29 d., 2016 m. vasario 29 d. ir 2016 m. kovo 29 d. kvituose nėra duomenų, kas sumokėjo nurodytas pinigines sumas, mokėjimų kvitai be numerių, serijų (be identifikuojančių požymių), pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kad ūkinė operacija buvo tikrai atlikta); suinteresuotas asmuo nepateikė teisės aktų reikalavimus atitinkančių buhalterinės apskaitos privalomų dokumentų (apskaitos registrų, buhalterinių pažymų, registrų išrašų, kompiuterinių programų duomenų ir kt.), remiantis kuriais galima būtų įsitikinti atliktų mokėjimų teisėtumu. Nesutikti su tokiu pirmosios instancijos vertinimu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, priešingai apeliantas neįrodo, skundo argumentai grindžiami tomis pačiomis aplinkybėmis ir įrodymais, kurie jau buvo ištirti ir įvertinti pirmosios instancijos teisme.

63. Apelianto teiginys, kad visi buhalteriniai dokumentai, kurie buvo bendrovės vadovų žinioje, buvo perduoti bankroto administratoriui, paneigiamas bankroto bylos duomenimis, tą konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, aptardamas tokių įrodymų (ne)gavimo aplinkybes bei suinteresuoto asmens A. K. pareigą juos pateikti. Konstatavęs, kad byloje pareiškėjos pateikti įrodymai paneigia suinteresuoto asmens A. K. 32 000 Eur paimtų bendrovės grynųjų pinigų perdavimo RAB „Sfera“ pagrįstumą ir teisėtumą, o galimybės nustatyti, kokiu pagrindu buvo išgryninamos ir kitos piniginės lėšos (40 000 Eur), byloje nėra, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių būtinybę imti iš bendrovės sąskaitos tokias pinigų sumas, taip pat nėra įrodymų, kad paimti pinigai buvo panaudoti bendrovės veikloje. Kitaip vertinti susiklosčiusią situaciją apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

64. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad paminėtų piniginių sumų išgryninimai buvo nuostolingi, ekonomiškai nenaudingi UAB „Darmus“, o suinteresuoto asmens A. K. veiksmai, išgryninant bendrovės lėšas ir nesant objektyvių įrodymų dėl šių lėšų panaudojimo bendrovės reikmėms, vertinami kaip sąmoningas siekis esmingai bloginti bendrovės padėtį, siekiant išvengti įsipareigojimų bendrovės kreditorei vykdymo. Pažymėtina ir tai, kad bendrovė deklaravo apskaitos registre ūkinę komercinę operaciją (37 500 Eur) su RAB „Sfera“, t. y. su neegzistuojančiu juridiniu asmeniu. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad bendrovės valdymo organai, vykdydami atsiskaitymą su neegzistuojančiu juridiniu asmeniu, veikė priešingai bendrovės interesams, tuo pažeidžiant ir kreditorės RAB „MAY“ interesus.

65. Atsakovės BUAB „Darmus“ nemokumo momentas nustatytas 2016 m. gruodžio 31 d. pagal JAR pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus, t. y. bendrovė neturėjo turto kreditorės RAB „MAY“ reikalavimui, egzistavusiam nuo 2015 m. pabaigos, patenkinti. Tačiau pagal į bylą pateiktus duomenis, bendrovės 2015 m. spalio 22 d. – 2016 m. balandžio 20 d. gautų pajamų (248 892,81 Eur) buvusių banko sąskaitoje, iš kurių buvo vykdomi mokėjimai (ir atsiskaitymai su RAB „Sfera“, RAB „Masterplast plius“) būtų pakakę sumokėti kreditorei RAB „MAY“ visą skolą. Įvertinęs tai, kad nuo 2016 m. gruodžio 15 d. bendrovė veiklos nevykdė (sustabdė), pajamų negavo, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog bendrovės ginčui aktualiu laikotarpiu veikla buvo organizuojama, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditorei vykdymo, t. y. bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, dėl kurių kreditorė neteko galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą. Taigi šiuo atveju egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp sąmoningai blogo UAB „Darmus“ valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybių visumą, pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

66. Apibendrinus minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog, nepaisydami bendrovės sunkios finansinės padėties, bendrovės valdymo organai sąmoningai pažeidė pareigą laiku kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo ir tolesniais veiksmais dar labiau pablogino jau nemokia buvusios bendrovės situaciją, todėl BUAB „Darmus“ bankrotas pagrįstai buvo pripažintas tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 2 punkte numatytais pagrindais.

67. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, nes jie neturi teisinės reikšmės šios bylos galutiniam rezultatui.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

68. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas prieina išvados, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nusprendė dėl UAB „Darmus“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Atskirojo skundo argumentai šios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

69. Atskirojo skundo netenkinus, apelianto bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.