Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Dalios Trumpulienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo ir neteisėto procesinės prievartos priemonių taikymo, atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

20. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 15 d. sprendimo dalies, kurioje ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo buvo tenkintas iš dalies bei nepriteistos procesinės palūkanos ir 220,73 Eur bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

21. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. spalio 5 d. nukentėjusiųjų A. K. U. ir V. U. pareiškimo pagrindu dėl nupjautų tujų (svetimo turto sunaikinimo) ieškovės atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-51548-17 pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, ieškovei buvo pareikšti įtarimai padarius nurodytą nusikalstamą veiką. 2018 m. rugpjūčio 3 d. ikiteisminis tyrimas buvo baigtas, surašytas kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla perduota teismui.

22. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-118-725/2019 A. J. buvo pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad ji 2017 m. rugsėjo 27 d., apie 11 val., (duomenys neskelbtini), tyčia maždaug 90–135 cm aukštyje nupjovė, tai nurodžiusi atlikti nenustatytiems asmenims, A. .U. ir V. U. priklausančius mažiausiai 75 tujų krūmus, kurių vieneto vertė 23 Eur, sudarančius tujų gyvatvorę, taip sugadino svetimą, nukentėjusiesiems priklausantį, turtą – tujų gyvatvorę, ir padarė nukentėjusiesiems 1 725 Eur turtinę žalą. Paminėtu nuosprendžiu ieškovė buvo nuteista šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant ją nuo 23:00 val. iki 06:00 val. būti namuose, taip pat iš dalies buvo patenkintas nukentėjusiųjų A. K. U. ir V. U. civilinis ieškinys ir iš ieškovės nukentėjusiesiems priteista 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 1 725 Eur turtinės žalos atlyginimo, iš viso 2 025 Eur, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo civilinio ieškinio dalyje visiško įvykdymo ir 2 600 Eur nukentėjusiųjų patirtų advokato atstovavimo išlaidų.

23. Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 4 d. išteisinamuoju nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-243-919/2020, atmetė nukentėjusiųjų apeliacinį skundą ir patenkino nuteistosios A. J. apeliacinį skundą, panaikino Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendį ir priėmė naują nuosprendį, kuriuo A. J. išteisino, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), panaikino jai taikytą kardomąją priemonę bei laikiną nuosavybės teisės apribojimą ir paliko nenagrinėtu nukentėjusiųjų civilinį ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, kuriuo ieškovę pagal BK 187 straipsnio 1 dalį išteisino, savo sprendimą motyvavo tuo, kad byloje surinktais įrodymais nenustatyta, jog sugadinto svetimo turto vertė atitinka vertę, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, bei kad A. J. veikė turėdama tyčią sugadinti svetimą turtą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad tarp A. J. ir nukentėjusiųjų susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, o, esant tokia situacijai, remiantis baudžiamosios teisės, kaip kraštutinės priemonės (lot. ultima ratio), principu, teiktinas prioritetas civilinėms teisių gynimo priemonėms.

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. spalio 21 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-489/2021, paliko galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 4 d. išteisinamąjį nuosprendį. Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad, susipažinęs su abiejų instancijų teismų sprendimais, pripažįsta, jog nuosavybės neliečiamumas yra saugomas įstatymais, tarp ir jų ir baudžiamaisiais, todėl suprantamas nukentėjusiųjų lūkestis, kad nuosavybė turi būti saugoma ir ginama. Vis dėlto nagrinėjamu atveju, sprendžiant, ar taikyti baudžiamosios teisės numatytas poveikio priemones, vertinami: 1) A. J. asmenybę ir statusą apibūdinantys duomenys – sulaukusi garbaus amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini) m.), turi sveikatos sutrikimų, prižiūri du neįgalius vaikus, yra gretimo žemės sklypo savininkė, veikė įsitikinusi, kad teisėtai tvarko apleistas, per aukštai užaugusias kaimyno tujas, kurios trukdo naudotis jai priklausančiu sklypu; 2) specifinis svetimos nuosavybės objektas – dviejų savininkų sklypus ribojantys želdiniai – tujų gyvatvorė, dėl kurios CK 4.42 straipsnyje įtvirtintos taisyklės nustato galimybę ir ją teisėtai genėti, jei augalai savo šakomis ar šaknimis įsiterpia į svetimą sklypą ir sukelia kliūtis to žemės sklypo savininkui dėl to naudotis savo sklypu; 3) tai, kad A. J. savo veiksmais nepadarė žalos gamtos aplinkai, nes tujų krūmų augimo vieta yra ne vieša erdvė ar saugoma teritorija, o privatus sklypas; tai, kad dalis gyvatvorės išliko ir po jos apgenėjimo, skyrė sklypus iki jos likvidavimo 2020 m. balandžio 24 d.; 4) tai, kad veika padaryta nesugebėjus tarpusavio pagarbos ir geros valios principais išspręsti konflikto tarp kaimynų dėl per aukštai tarp sklypų išaugusių želdinių tvarkymo. Kasacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad dėl šių ir kitų apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodytų aplinkybių taikyti A. J. baudžiamosios teisės poveikio priemones (kriminalinę bausmę, užtraukiančią teistumą) būtų aiškiai neproporcinga. Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog, veikai turint deliktinės civilinės atsakomybės požymių, teisinių gėrių subalansavimas šiuo atveju gali būti pasiektas taikant civilinės teisės priemones.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

29. Pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala.

30. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.272 straipsnyje įtvirtintas specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019). Ieškovui neįrodžius bent vienos iš jų (CPK 178 straipsnis), žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019).

31. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų sąrašas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime byloje Nr. 23/04 pažymėjo, kad, reglamentuojant žalos atlyginimo klausimus, kai žalą padaro valstybės pareigūnai, įstatymų leidėjo diskrecija nesuteikia teisės laisva nuožiūra nustatyti išsamų baigtinį atvejų, kuriais ta žala turi būti atlyginama, sąrašą, nes tai prieštarauja konstituciniam principui, pagal kurį padaryta žala turi būti atlyginta. Dėl šios priežasties valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais taikytinos tiek bendrosios minėtos kasacinėje jurisprudencijoje suformuluotos atsakomybės taikymo sąlygos, tiek specifinis tokioms byloms būdingas kriterijus – pareigūnų klaidos esminė reikšmė asmens teisių pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-313/2019). Vien aplinkybė, kad pareigūnai savo veiksmais nepažeidė BPK normų, nepaneigia, kad gali egzistuoti neteisėti veiksmai civilinės teisės prasme kaip valstybės civilinės atsakomybės taikymo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019).

32. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neteisėti veiksmai, kaip valstybės civilinės atsakomybės pagrindas, gali būti nepagrįstas ikiteisminio tyrimo pradėjimas, vykdymas ir asmens perdavimas teismui, taip pat nepagrįstas procesinės prievartos priemonės taikymas ar kitokie pažeidimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019).

33. Ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnai organizuoja ir vykdo ikiteisminį tyrimą, siekdami greitai, išsamiai ir visapusiškai atskleisti nusikalstamas veikas bei nustatyti jas padariusius asmenis, kartu užtikrinant, kad nė vienas nekaltas asmuo nebūtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Šios minėtų pareigūnų funkcijos ir pareigos yra itin reikšmingos, nes būtent jų tinkamas vykdymas užtikrina žmogaus teises ir interesus ir visos visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Teisėsaugos pareigūnams būtent dėl jų atliekamų pareigų specifikos ir svarbos ir yra keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019).

34. Pagal kasacinio teismo praktiką, siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus, turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020).

35. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl žalos atlyginimo, taip pat įvertinama, ar tyrimą vykdę pareigūnai tinkamai teisiškai kvalifikavo asmenų faktiškai atliktus veiksmus, ar šie veiksmai sudarė teisinį pagrindą pareikšti asmeniui įtarimus nusikaltimu. Ikiteisminio tyrimo, prokurorų ar teismo klaidą gali rodyti tai, kad asmeniui buvo pareikšti įtarimai, jis perduotas teisti ar buvęs pripažintas kaltu dėl jo nustatytų ir įrodytų veiksmų, kurie galutiniu baudžiamojo teismo sprendimu pripažinti kaip nesudarantys baudžiamojo nusikaltimo ar nusižengimo. Klaidą šiuo atveju sudaro netinkamas teisinis faktinių aplinkybių, kurios nebuvo nusikalstamos, įvertinimas kaip nusikaltimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020).

36. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad vien ta aplinkybė, jog asmuo buvo išteisintas nenustačius jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų subjektyviosios pusės požymio, t. y. reikalaujamos kaltės formos, teismui padarius kitokias išvadas dėl įrodymų ir jų pakankamumo, nei bylą tyrę pareigūnai, nelaikoma esmine klaida ir nesudaro pagrindo spręsti, jog pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-313/2023).

37. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas ir pažymėjo, kad nagrinėjant šią baudžiamąją bylą A. J. padarytos veikos skirtingą vertinimą iš esmės lėmė teisinio reguliavimo dvilypumas dėl svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo, už kurį gali būti taikoma tiek civilinė, tiek baudžiamoji atsakomybė, tačiau taip pat pripažino, kad aplinkybės, jog šiuo konkrečiu atveju ikiteisminis tyrimas buvo tęsiamas, kaltinamasis aktas perduotas teismui ir byla buvo nagrinėta teisme, net ir esant duomenų, jog ieškovės padaryta veika galėjo būti vertinama ne tik baudžiamosios teisės, bet ir civilinės teisės kontekste, sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovei nepagrįstai buvo perkelta savo nekaltumo įrodinėjimo našta, o tai prilygsta jos teisių pažeidimui konstituciniu lygmeniu. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovės ieškinyje nurodytos turtinės žalos atlyginimą ir dalį (3 000 Eur) ieškovės nurodytos neturtinės žalos atlyginimo. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas pažymėjo, kad ieškovė, kuri nebuvo suimta, neįrodė, jog jos prašoma priteisti neturtinė žala yra proporcinga 10 000 Eur sumai, ir, įvertinęs teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, byloje nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais, sprendė, kad 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas šiuo atveju yra proporcingas ieškovės patirtai neturtinei žalai. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl, ieškovės manymu, nepagrįsto visos jos patirtos neturtinės žalos nepriteisimo, nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

38. Neturtinės žalos sąvoka yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių pablogėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Šių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Teismo, sprendžiančio neturtinės žalos, grindžiamos neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu), atlyginimo klausimą, pareiga – nustatyti asmeniui kiek įmanoma teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už neteisėtų veiksmų sukeltus patirtus rūpesčius, nepatogumus, netikrumo jausmą ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės. Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Visiškai suvienodinti teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos atlyginimo dydžių iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis net esant analogiško pobūdžio neteisėtiems veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018; 2024 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-421/2024).

39. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teisingam kompensacijos už neturtinę žalą dydžio nustatymui svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, nes civilinėje teisėje galioja principas, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų kriterijų siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012).

40. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-313/2020).

41. Neturtinės žalos įrodinėjimas, atsižvelgiant į neturtinės žalos sampratą, atskleistą CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, pasižymi tam tikra specifika. Neturtinė žala padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančių ir išgyvenimų. Ji pasireiškia žmogaus psichinio, vidinio pasaulio patyrimais, netektimis ar skausmais, yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais, kaip tai galėtų būti padaryta, pavyzdžiui, dėl daikto sugadinimo, yra sudėtinga. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie pat įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Neturtinės žalos atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtiems moralės ir etikos vertinimams kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010).

42. Kaip pagrįstai nurodyta ir pirmosios instancijos teismo sprendime, šioje byloje nenustatyta, kad ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu buvo pradėtas nepagrįstai, tačiau atsakovės veiksmų neteisėtumą šiuo konkrečiu atveju pagrindžia ikiteisminio tyrimo tęsimas neatsižvelgiant į galimą civilinės atsakomybės taikymą ieškovės ir nukentėjusias pripažintų asmenų situacijoje, kaltinamojo akto surašymas ir bylos perdavimu nagrinėti teismui bei nagrinėjimas teisme. Nors pirmosios instancijos teismas nepateikė šią išvadą detalizuojančių motyvų, byloje esantys duomenys pagrindžia, kad ginčui aktualiu laikotarpiu baudžiamojo proceso tvarka ieškovės atžvilgiu buvo taikytos procesines prievartos priemones ir atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai (krata, ieškovės turtui taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, pareigūnų atvykimas į ieškovės namus tamsiu paros metu, vykusios ieškovės, kaip įtariamosios, apklausos, paskirtas laikinas pasižadėjimas neišvykti ir kt.), kurie, vertinant garbų ieškovės amžių ir kitus ją charakterizuojančius duomenis, kaip antai aplinkybę, jog ieškovė globoja neveiksnų pilnametį sūnų, akivaizdžiai stokoja proporcingumo. Šiuo atveju nekyla abejonių, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių ieškovė jos atžvilgiu vykusio baudžiamojo proceso metu patyrė nemalonius išgyvenimus, įtampą, stresą, turėjusius neigiamos įtakos ieškovės fizinei ir psichinei sveikatai. Šią išvadą pagrindžia ir byloje esantys rašytiniai įrodymai – viešosios įstaigos Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties duomenys apie ginčui aktualiu laikotarpiu ieškovei ne kartą kviestą greitąją medicinos pagalbą, jos sveikatos istorijos išrašai, duomenys apie apsilankymą pas psichiatrą ir kt.

43. Vis dėlto, kaip pagrįstai pažymėta ir pirmosios instancijos teismo sprendime, įvertinus aplinkybę, kad ieškovė visgi nebuvo suimta, o jos neigiami išgyvenimai iš esmės truko ribotą laiką (iki išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo), byloje liko neįrodyta, kad dėl ieškovės patirtų išgyvenimų šiuo atveju yra pagrindas priteisti ieškovei 10 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs individualią ieškovės situaciją, pagrįstai sprendė, kad, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas laikytinas proporcingu ieškovės patirtai žalai. Jokių argumentų ar įrodymų, detalizuojančių ieškovės patirtus išgyvenimus ir atitinkamai pagrindžiančių, kad šiuo konkrečiu atveju turėjo būti priteista didesnė suma neturtinei žalai atlyginti, pavyzdžiui, kad ieškovės patirti neigiami išgyvenimai negrįžtamai pakenkė jos sveikatai ir socialiniam gyvenimui, ar kad truko nepagrįstai ilgą laiką (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-421/2024) ir pan., apeliantė nepateikė (CPK 178 straipsnis), skunde apsiribodama teiginiais apie pareigūnų padarytas klaidas ir neprofesionalų darbą. Nors neturtinė žala pasireiškia žmogaus psichinio, vidinio pasaulio patyrimais ir yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais yra sudėtinga, ieškovės nurodytos aplinkybės dėl to, kad susiklosčiusi situacija padarė neigiamą įtaką jos sveikatai, reputacijai, socialiniam gyvenimui ir sukėlė kitokius neigiamus padarinius, turėtų būti įrodinėjamos leistinomis CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ieškovei šių aplinkybių neįrodinėjant, vien jos paaiškinimai apie baudžiamąjį persekiojimą vykdžiusių pareigūnų nekompetenciją ir klaidas negali būti pakankama priemonė šioms aplinkybėms pripažinti įrodytomis ir atitinkamai spręsti dėl didesnio neturtinės žalos atlyginimo dydžio priteisimo nei nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime.

44. Apeliaciniame skunde išdėstytą ieškovės poziciją paneigia ir tai, kad pirmosios instancijos teismo ieškovei priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis iš esmės yra artimas neturtinės žalos atlyginimo dydžiams, kurie priteisiami panašaus pobūdžio bylose, kai nustatomos neteisėto nuteisimo, procesinės prievartos priemonių pritaikymo ir kt. situacijos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-425-219/2018 už beveik aštuonerius metus trukusį baudžiamąjį procesą asmeniui buvo priteistas 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas). Jokių įrodymų, kurie leistų paneigti šią išvadą, ieškovė taip pat nepateikė, o tai papildomai pagrindžia jos apeliacinio skundo argumentų nepagrįstumą.

47. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, jeigu įstatymas ar šalių sudaryta sutartis nenumato kitaip. Tokios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti.

48. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, šiuo atveju yra pagrindas sutikti su apeliacinio skundo argumentais ir atitinkamai pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nustatant, kad ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (6 846,83 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. kovo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

49. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje ieškovei nuspręsta nepriteisti jos nurodytų 220,73 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl šių išlaidų nepagrįstumo.

50. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 88 straipsnyje yra pateiktas nebaigtinis išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašas, tarp kurių, be kita ko, nurodytos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas) bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

51. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis). Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017).

52. Kasacinio teismo praktikoje, susijusioje su teisinių paslaugų išlaidų atlyginimu, yra išaiškinta, kad jeigu yra pareikštas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pateikiama įrodymų, kurie patvirtina išlaidų dydį, teismas turi išspręsti tokių išlaidų atlyginimo klausimą. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Aplinkybė, kad pateikti įrodymai yra ne pirminiai, o išvestiniai, neturi reikšmės, jei juose atsispindi pirmiau nurodyta informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017). Pagrindžiant išlaidas advokato pagalbai apmokėti nebūtina pateikti pirminių įrodymų (mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ir kt.), nes pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo atsakingo asmens (pavyzdžiui, vyr. finansininko) pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys: 1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; 3) sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); 4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).

53. Nagrinėjamu atveju ieškovė į bylą pateikė 2024 m. birželio 3 d. įgaliotinio R. A. ir ieškovės pasirašytą ataskaitą, kurioje nurodyta, kad ieškovė perdavė įgaliotiniui R. A. 220,73 Eur už bylos dokumentų skenavimo paslaugą, dokumentų kopijų gavimo apmokėjimą, vykimą į teismo posėdžius viešuoju transportu ir susipažinimą su byla. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši įgaliotinio ir ieškovės pasirašyta ataskaita negali būti prilyginama advokato pažymai apie suteiktas teisines paslaugas, todėl, sprendžiant ataskaitoje nurodytų išlaidų priteisimo ieškovei klausimą, šiuo atveju svarbu nustatyti, ar į bylą yra pateikti nurodytas išlaidas pagrindžiantys įrodymai, ar ieškovės nurodytos išlaidos atitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus. Pastebėtina, kad iš nurodytos ataskaitos nėra aišku, už kokių konkrečių dokumentų skenavimo ir kopijavimo paslaugas ir kokioje byloje nurodytos išlaidos buvo patirtos, nepateikta jokių įrodymų, kad nurodytos sumos buvo faktiškai sumokėtos atitinkamas paslaugas suteikusiems asmenims, taip pat nėra pateikta jokių įrodymų (bilietų, čekių ir pan.), patvirtinančių, kad į teismo posėdžius buvo vykstama viešuoju transportu ir kad buvo patirtos būtent tokios išlaidos, kokios nurodytos ataskaitoje, bei kitų duomenų, kurie leistų įsitikinti prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų realumu, būtinumu ir pagrįstumu. Taigi šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės patirtos 220,73 Eur bylinėjimosi išlaidos nebuvo pagrįstos jokiais leistinais įrodymais, todėl pagrindo jas priteisti nėra.

Dėl procesinės bylos baigties

54. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialinės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio dalies panaikinti, remiantis ieškovės apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, nėra pagrindo. Vis dėlto pastebėtina, kad, kaip pagrįstai nurodyta apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas neišsprendė procesinių palūkanų priteisimo klausimo, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinkamai pakeičiamas, papildomai nustatant, kad ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

55. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

56. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

57. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo pateikta duomenų apie byloje dalyvaujančių asmenų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

58. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas taip pat nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

ieškovės A. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 15 d. sprendimą pakeisti, rezoliucinėje dalyje papildomai nustatant, kad ieškovei A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisiamos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (6 846,83 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. kovo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.