- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-11-04
- Bylos Nr.
- 1A-243-919/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Albinas Antanaitis
- Nuteistasis
- A. J.
- Nukentėjusysis
- V. U., A. K.-U.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Vingilės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. J. ir nukentėjusiųjų V. U., A. K.-U. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį ir nuteista 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose.
Nukentėjusiųjų A. K.-U. ir V. U. civilinis ieškinys tenkintas dalinai, nukentėjusiesiems iš A. J. skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta priteisti 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei 1 725 eurus turtinės žalos atlyginimo, viso 2 025 eurai.
Taip pat iš A. J. nukentėjusiųjų naudai nuspręsta priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo civilinio ieškinio dalyje visiško įvykdymo.
(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtos išlaidos (300 eurų) dėl gyvatvorei padarytos žalos įvertinimo nelaikytinos proceso išlaidomis ir iš A. J. nepriteistinos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. J. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pripažinta kalta pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad (duomenys neskelbtini), tyčia, maždaug 90–135 cm aukštyje nupjovė, tai nurodžiusi atlikti nenustatytiems asmenims, A. K.-U. ir V. U. priklausančius mažiausiai 75 tujų krūmus, kurių vieneto vertė 23 eurai, sudarančius tujų gyvatvorę, ir taip sugadino svetimą turtą – tujų gyvatvorę, tuo padarydama nukentėjusiesiems 1725 eurų turtinę žalą.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistoji A. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtus.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. J. veikoje iš viso nėra jokio nusikaltimo sudėties, o pirmosios instancijos teismas, įžvelgęs BK 187 straipsnio 1 dalies nusikaltimo sudėtį, be jokio pagrindo kriminalizavo civilinius teisinius santykius, nors tokiuose civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra civilinio delikto požymių. O jeigu taip ir būtų, tai spręstini ne baudžiamosios teisės ir proceso, o kitų teisės šakų priemonėmis ir būdais. A. J. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas ne išsamiu, logine analize pagrįstu visos bylos duomenų išnagrinėjimu, o prielaidomis, kurių pirmosios instancijos teismas iki galo nepašalino, tačiau tokias nepašalintas prielaidas traktavo nuteistosios nenaudai. Užuot tenkinęs nuteistosios (be kita ko, netgi ir nukentėjusiųjų) advokatų prašymą skirti šioje byloje dendrologinę ekspertizę, teismas tokį prašymą nepagrįstai atmetė, ir, pats neturėdamas specialiųjų žinių, ėmėsi skaičiuoti, esą, sugadintų tujų vertė lygi 1 725 eurai, tuo būdu ne tik dirbtinai sukūrė BK 187 straipsnio 1 dalies objektyviosios pusės požymį, leidžiantį pereiti į baudžiamosios teisės sritį, bet tuo pačiu ir tenkino civilinį ieškinį tokiai sumai.
Žemesnės instancijos teismas
2.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad esminius prieštaravimus nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymuose pirmosios instancijos teismas vertino A. J. nenaudai. Dar viena esminė pirmosios instancijos teismo skundžiamo nuosprendžio yda yra ta, kad pirmosios instancijos teismas nevertino nuteistosios gynėjo nuosekliai dėstomos pozicijos, kad šioje baudžiamojoje byloje iš viso nebuvo nustatytas veikęs subjektas. Byloje yra pakankamai duomenų, jog tujų gyvatvorė buvo genima ne tik tų nenustatytų asmenų, bet ir paties sklypo savininko V. U., be to, turint daugiau nei įtikinamų duomenų, kad tujų gyvatvorė yra žaliuojanti, tai yra, nesunaikinta ir nesugadinta, pirmosios instancijos teismas atsisakė atlikti įvykio vietos apžiūrą, nors toks proceso veiksmas buvo įmanomas pirmosios instancijos teisme, A. J. gynėjas prašė tokį veiksmą atlikti, taip pat toks proceso veiksmas išlieka įmanomas ir apeliacinės instancijos teisme. Tai, kad tujų gyvatvorė yra žaliuojanti, nuosekliai aiškino ne tik A. J., bet ir patys nukentėjusieji, liudytojai A. Z., M. P., K. K., specialistas J. B. (bent du kartus buvęs šalia gyvatvorės), A. J. gynėjas savo baigiamojoje kalboje. Esant tokiai situacijai, kuri užfiksuota ir nuotraukose (akivaizdžiai matyti, kad tujų gyvatvorė žaliuojanti, nėra būtinojo nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymio - sunaikinimo ar sugadinimo).
2.3. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo faktą, kad toje vietoje jokios tujų gyvatvorės iš viso negalėjo būti, ir tokia pirmosios instancijos teismo pozicija grubiausiu būdu pažeidžia esminį teisės principą ex iniuria ius non oritur (iš neteisės teisė neatsiranda). Pirmosios instancijos teismas, užuot nustatydamas fakto aplinkybes taip, kaip tai priklauso pagal logikos dėsnius, vertindamas specialistų, nuteistosios, liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymus, perėjo prie teisės akto - „Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir/ar objektus, skaičiavimo metodika“, kuris šiuo atveju iš viso netaikytinas. Dar labiau neleistinu dalyku apeliantė mano esant tai, kad pirmosios instancijos teismas netgi taiko „Želdinių atkuriamosios vertės įkainius“ pagal analogiją, tai yra, visiškai neleistina teisės aiškinimo ir taikymo klaida, nes, kaip minėta, sodo sklypas nepriklauso valstybei ir juo labiau nesudaro įregistruoto kraštovaizdžio komplekso, todėl šiuo aspektu visiškai be reikalo nutylėti specialistų J. B. ir R. V. parodymai. Kadangi liudytoja O. K. minėjo Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymą Nr. Dl-343, tai būtina pažymėti, kad šis įsakymas yra ne kas kita, kaip blanketinis teisės aktas, kurio taikymas galimas tik tada, kai taikytina Lietuvos Respublikos želdinių įstatymo 26 straipsnio 3 dalis, apie ką ir pasisakyta įsakyme. Aukščiau minėtas Įsakymas Nr. Dl- 343 buvo keistas 2016 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D-52 (pakeistas ankstesnio įsakymo Nr. Dl-343 13 punktas), ir nustatyta, kad skaičiuojant vertes, turi būti atsižvelgiama į želdinių būklę, taigi, šiuo atveju, blogos būklės želdinių atkuriamoji vertė yra mažinama 100 procentų - nors ir nėra jokio pagrindo taikyti tokį Įsakymą, nes nėra Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 26 straipsnio pagrindų, bet net ir tokį pagrindą įžvelgus, vis tiek pagal J. B. parodymus gyvatvorės būklė tiek dėl per didelio tankumo, tiek ir dėl jos nepriežiūros buvo bloga. Taigi, ir šiuo aspektu teismo skaičiavimas yra visiškai netinkamas ir netaikytinas. Pirmosios instancijos teismas visiškai neleistinai nutylėjo teisinančius įrodymus, selektyviai bandė atrinkti A. J. nepalankią duomenų dalį ir kaltę preziumavo, o fakto aplinkybę, kad tujų gyvatvorė yra žaliuojanti, tai yra, nesunaikinta ir nesugadinta, nutylėjo. Nors jokios žalos gyvatvorei padaryta nebuvo, bet pirmosios instancijos teismas, pats neturėdamas jokių specialiųjų žinių, atmetė J. B. išvadoje siūlytą variantą skaičiuoti už vieną tują po 1,80 eurų, taigi, tokiu būdu buvo padaryta esminė BK 187 straipsnio 1 dalies taikymo ir aiškinimo klaida.
Šalies argumentai
2.4. Apeliantės teigimu, skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir nėra pagrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu bei įvertinimu, nuosprendyje nepateikta įtikinama duomenų pripažinimo įrodymais analizė, o prieštaringi duomenys pirmosios instancijos teismo buvo pripažinti sudarančiais pagrindą A. J. nuteisti laisvės apribojimo bausme, nors net ir tokia bausmė daugiau nei kritikuotina, tarsi jos buvimas namuose turėtų kokios nors įtakos. Be to, skundžiamas pirmosios instancijos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis nukrypsta ir nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus praktikos šios kategorijos bylose, taip pat nuo A. J. gynėjo baigiamojoje kalboje cituotos praktikos civilinėse bylose, kas taip pat sudaro pagrindus tokį pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti. Be to, pirmosios instancijos teismas iš esmės suklydo, ir netenkinęs nuteistosios gynėjo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, nes šioje baudžiamojoje byloje pats teismas palaikė alternatyvų kaltinimą, tokio kaltinimo nesant kaltinamajame akte ir prašyme keisti kaltinimą teisme.
2.5. Skundo autorės nuomone, esminė pirmosios instancijos teismo klaida - buvo pasirinkta visiškai netinkama žalos skaičiavimo metodika, nulėmė ir nepagrįstą nebaudžiamųjų teisinių santykių kriminalizavimą, ir netinkamą civilinio ieškinio tenkinimą, kai civilinis ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas. Pažymėtina, kad nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai teisminio bylos nagrinėjimo metu netgi negalėjo paaiškinti, kodėl būtent tokia yra turtinė žala ir jos net neprisiminė. Be to, prašomo priteisti civilinio ieškinio dydis yra didesnis, nei suma, sumokėta už visą sodo sklypą kartu su visu namu, nors pati tujų gyvatvorė niekuomet kaip atskiras turto objektas nebuvo įvertinta ir išskirta, juolab ji yra žaliuojanti ir žaliuosianti ateityje. Pirmosios instancijos teismas parenka tokias skaičiavimo metodikas, kurios taikytinos tik kraštovaizdžio draustiniams, nevertinant ankstesnės prastos gyvatvorės būklės ir spręsdamas, tarsi gyvatvorę reikėtų atsodinti. Kauno apylinkės teismas netgi imasi skaičiuoti tujų aukštį, imdamas 2-3 metrus, nors kaip minėta, tujų gyvatvorė tokiu atstumu, kokiu ji auga dabar, iš viso augti negali, juolab ji negali būti aukštesnė nei 1,3 m. Samprotavimai „vos vienas kitas medelynas siūlo įsigyti nedaug virš metro aukščio tujų“ taip pat visiškai netinkami nei apkaltinamajam nuosprendžiui, nei civiliniam ieškiniui pagrįsti.
3. Apeliaciniu skundu nukentėjusieji V. U. ir A. K.-U. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendį ir jų civilinį ieškinį tenkinti pilnai.
3.1. Nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktinės bylos aplinkybes ir dėl to netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą. A. J. veika yra tyčinė, jos veiksmais buvo padaryta ženkli žala nukentėjusiesiems, jie pradėjo vengti vykti į sodybą, po šio įvykio su vaikais į sodą jie nebevažiuoja, nes nežino, kokia bus vaikų reakcija dėl nupjautų tujų, nežino, kaip jiems šį įvykį paaiškinti. Dėl įvykio patyrė šoką, nemigą, nesmagumo jausmą iki dabar pergyvenimus, kad jų nuosavybėje bet kas gali daryti ką nori. A. K.-U. taip pat išgyveno, kartu nervinosi. Nukentėjusioji nurodė, kad pamatytas vaizdas sukėlė neigiamas emocijas, buvo šokas, jaudulys, jautėsi negerai, nes pasikeitė sodo vaizdas - buvo pirktas kaip uždaras sodas, kad ramiai pabūti su vaikais, turėti savo kampelį. Nukentėjusioji kelias naktis negalėjo ramiai miegoti, nes nežinojo kaip toliau elgtis, ką daryti, nes pirko sodo namelį, nes buvo uždara erdvė, dabar atvykus jaučiasi stebimi, matomi iš visų pusių, todėl pasikeitė bendravimas su kaimynais. Tujų nugenėjimas padarė įtaką ir kitoms sklypo pusėms, nes, kai augo tujos, sklypas buvo uždaras, vartai taip pat tapo atviresni. Ji prarado saugumo jausmą. Teismas žalą įvertino vos 300 eurų, tai yra, po 150 eurų, kas yra akivaizdus pasityčiojimas iš asmens patirtų išgyvenimų.
Žemesnės instancijos teismas
3.2. Nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde pažymima, kad į bylą pateikti teisinių paslaugų aktai, sąskaitos, mokėjimų nurodymai pagrindžia, jog nukentėjusieji advokatui už jo darbą sumokėjo 5 400 eurų. Nors pirmosios instancijos teismas pripažino, jog sumokėta suma atitinka darbo ir laiko sąnaudų bei protingumo, teisingumo kriterijus, tačiau teismas pažymėjo, jog atsižvelgtina ir į A. J. amžių, jog ji yra nedirbanti, pensininkė, turinti nemažai sveikatos problemų, kartu su ja gyvena ir du jos neįgalūs vaikai, kurių rūpinimusi galimai taip pat užsiima A. J., todėl teismas sumažino priteistiną sumą nukentėjusiesiems advokato išlaidoms apmokėti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad byloje tyrimas vyko pakankami ilgai ir intensyviai, buvo atliekamos nukentėjusiųjų apklausos, akistatos, surinkta gausi bylos medžiaga, kuri buvo vertinama, įvyko 12 teismo posėdžių, kuriems buvo rengtasi ir vykta, nes advokato darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), teismo posėdžiai buvo įvairios trukmės, todėl akivaizdu, kad patirtos laiko sąnaudos atitinka Teisingumo ministro įsakymu patvirtintas rekomendacijas ir jų mažinti nėra pagrindo.
3.3. Be to, apeliaciniame skunde pažymima, kad byloje faktiškai nėra duomenų apie A. J. turtinę padėtį, nes ji tokių duomenų nepateikė, byloje nėra duomenų apie A. J. turimas pinigines lėšas (ne)banke, kredito įstaigose, nėra banko sąskaitų išrašų, duomenų apie gaunamą pensiją, išlaikymo pašalpas, nėra duomenų, kokie vaikai ir kas juos išlaiko, kokio dydžio pašalpos mokamos, ar išties tie asmenys išlaikomi ar išties neįgalūs, kokio neįgalumo (globos) poreikiai, ar yra kokie nors kreditoriai ir panašiai. Pati A. J. gimusi (duomenys neskelbtini) m., todėl akivaizdu, kad visi vaikai yra suaugę. Byloje nėra duomenų, kad A. J. ką nors globotų dėl neįgalumo. Priešingai, teismo posėdžių metu nuolat dalyvavo jos suaugęs sūnus, buvęs (duomenys neskelbtini) viršininkas, kuris iš pažiūros buvo sveikas. Byloje yra taikomas laikinas nuosavybės turto apribojimas turtui, kuris patvirtina, kad A. J. turi turto, jos materialinė padėtis nėra sunki.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į nukentėjusiųjų apeliacinį skundą nuteistosios gynėjas advokatas V. S. prašo nukentėjusiųjų apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti nuteistosios A. J. apeliacinį skundą.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad A. J. negalima pripažinta kalta dėl svetimo turto sunaikinimo, kadangi net patys nukentėjusieji pirmosios instancijos teisme pripažino, kad ir šiuo metu tujos žaliuoja ir auga. Tą patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos, kuriose akivaizdžiai matyti, kad tujų gyvatvorė žaliuojanti, kas reiškia, jog nėra būtinojo nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymio - sunaikinimo ar sugadinimo. Jeigu jau kokio nors turto nebūtų galima naudoti pagal ekonominę ar funkcinę paskirtį, tai turto savininkas imtųsi visų veiksmų, kad tokio turto likučiai (jeigu jau tai būtų likučiai) būtų pašalinti, o tujų gyvatvorė kuo puikiausiai auga šiuo metu, savininkai nė nebando išrauti žaliuojančios tujų gyvatvorės. Pažymėtina ir tai, kad civiliniu ieškiniu netgi buvo bandoma įrodinėti, esą, reikalinga pašalinti kelmus, esą reikalingi „atstatomieji darbai“, reikėtų ir drenažo darbų, ir dirvos paruošimo, ir kelmų ištraukimo (žinoma, jokių kelmų skype nėra, yra auganti ir žaliuojanti tujų gyvatvorė), ir netgi šlaito tvirtinimo, nes esą tujų gyvatvorė laiko ir iškeltą A. J. sklypą. Be to, specialistai J. B. ir R. V. nurodė, jog jeigu gyvatvorė gyva ir turi žalių šakų, ji nėra sunaikinta. Be to, specialistas J. B. teisme tvirtino, kad tujos nesunaikintos, jų būklė buvo bloga ir iki genėjimo (beje, neabejotinai nustatyta, kad pats V. U. yra genėjęs tujų gyvatvorę, o apie kokius nors nuteistosios A. J. veiksmus nėra jokių duomenų, visi asmenys tvirtino, kad nėra matę, jog A. J. būtų ką nors dariusi su gyvatvore).
4.2. Atsiliepime pažymima, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymas Nr. D1-343, apie kurį pasisakoma apeliaciniame skunde, buvo keistas 2016 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D-52 (pakeistas ankstesnio įsakymo Nr. Dl-343 13 punktas), ir nustatyta, kad skaičiuojant vertes, turi būti atsižvelgiama į želdinių būklę - blogos būklės želdinių atkuriamoji vertė yra mažinama 100 procentų. Nuteistosios gynėjo nuomone, nors ir nėra jokio pagrindo taikyti šį teisės aktą, kadangi nėra jokio pagrindo taikyti tokį įsakymą, nesant Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 26 straipsnio pagrindų, tačiau pagal specialisto J. B. parodymus, gyvatvorės būklei buvus blogai tiek dėl jos per didelio tankumo, tiek ir dėl jos nepriežiūros, želdinių atkuriamoji vertė mažinama 100 procentų.
4.3. Atsiliepime gynėjas akcentuoja, kad nukentėjusieji siekia užvaldyti A. J. (ir ne tik jos, bet ir jos neįgalių vaikų) turtą, kuomet civiliniu ieškiniu prašoma priteisti daugiau, nei kainavo visas V. U. ir A. K.-U. sklypas netgi kartu su sodo namu. Gynėjo nuomone, prašomo priteisti civilinio ieškinio dydis itin aiškiai parodo, ko yra siekiama, ir bėda tik ta, kad ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuratūra, ir netgi pirmosios instancijos teismas bent jau iš dalies pritaria tokiems siekiams, persekiodami A. J. baudžiamojo proceso tvarka, o pirmosios instancijos teismas - netgi priėmęs skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį.
4.4. Atsiliepime pažymima, kad nors nukentėjusieji apeliaciniame skunde nurodo, jog A. J. nepateikė jokių duomenų apie tai, kad prižiūri neįgalius vaikus, tačiau nuteistosios gynėjas pažymi, kad baudžiamojoje byloje yra konkretūs duomenys apie nuteistosios vaikų V. J. ir L. J. neįgalumą. Be to, nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde akcentuoja, kad A. J. sūnus R. A. yra buvęs (duomenys neskelbtini) vadovas ir kad jis yra sveikas, tačiau atsižvelgiant į A. J. amžių ir sveikatos problemas jis ją lydėjo į dalį pirmosios instancijos teismo posėdžių (yra buvę ir taip, kad yra tekę kviesti į teismo posėdžių salę ir greitosios medicinos pagalbos ekipažą), „iš pažiūros buvo sveikas“, nepriimtini ne tik dėl to, kad jie yra nesusiję su baudžiamosios bylos medžiaga, bet ir balansuoja ant žmogaus garbės ir orumo ribos.
4.5. Be to, atsiliepime pažymima, kad prašomo priteisti civilinio ieškinio suma, taip pat ir atstovavimo išlaidos gerokai viršija sumą, kurią teoriškai galėtų turėti pati tujų gyvatvorė (nesunaikinta, nesugadinta, kuo puikiausiai žaliuojanti), tai reiškia, jog yra labai nutolstama nuo baudžiamojo proceso tikslų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnyje.
5. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistoji A. J., nuteistosios įgaliotas atstovas ir gynėjas prašė A. J. apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiųjų apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Nukentėjusieji prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistosios apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras prašė atmesti tiek nukentėjusiųjų, tiek nuteistosios apeliacinius skundus.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios A. J. apeliacinis skundas tenkinamas, nukentėjusiųjų V. U., A. K.-U. apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šiuo atveju, apeliaciniuose skunduose ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, kurio pagrindu buvo daromos išvados dėl A. J. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje ir civilinio ieškinio klausimas.
Dėl A. J. apeliacinio skundo
7. Nagrinėjamu atveju nuteistoji A. J. nesutinka su jos nuteisimu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, todėl prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir ją išteisinti. Apeliantės teigimu, nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 4 dalies ir 5 dalies reikalavimus, BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatas, netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis, nepagrįstai rėmėsi nenuosekliais, neobjektyviais asmeninį suinteresuotumą šios bylos baigtimi turinčio nukentėjusiųjų parodymais ir dėl to padarė išvadas, neatitinkančias faktinėms bylos aplinkybėms, apkaltinamąjį nuosprendį priėmė nesant nenuginčijamų ir patikimų jos kaltę pagrindžiančių įrodymų, jį grindė prielaidomis.
8. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšis ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, tai yra, nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Turto sunaikinimo dalykas yra nusikalstamos veikos darymo metu kaltininkui svetimas buvęs turtas. Turto svetimumo požymį lemia pats turto statusas, tai yra, turtas nusikalstamos veikos darymo metu kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise. Svetimas turtas – tai kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantys kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, taip pat pinigai, vertybiniai popieriai ir pan. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016 ir kt.). Taip pat pažymėtina ir tai, jog BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta veika padaroma esant tiesioginei ar netiesioginei kaltininko tyčiai, tai yra, kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių pasekmių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia joms atsirasti.
9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog A. J. yra nuteista už tai, kad (duomenys neskelbtini) tyčia nenustatytiems asmenims nurodė nupjauti V. U. ir A. K.-U. priklausančius 75 tujų krūmus, sudarančius gyvatvorę ir taip sugadino svetimą turtą.
10. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu A. J. neneigė, jog pasamdė aplinką tvarkančius asmenis, kurie nupjautų kaimyno V. U. tujas, kurių šakos per tvorą patenka į jos kiemą, tačiau tai padarė, kadangi manė, jog kaimynas V. U. jai leido sutvarkyti gyvatvorę. A. J. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) metais rudenį atsiradus kaimynui U., su juo buvo kalbama dėl gyvatvorės, tačiau jis sakė pirmiausia nugenės ąžuolus ir tada sutvarkys gyvatvorę. A. J. su U. apie gyvatvorę kalbėjo tris metus, svarstė, ką su ja daryti, nes gyvatvorė buvo apleista. Kadangi U. gyvatvorės vis negenėjo, A. J. pradėjo jį raginti tai padaryti, nes prie gyvatvorės norėjo sodinti vaikams šilauoges. Gyvatvorė buvo 4 metrų aukščio – kaip siena, 25 metrų ilgio. Praėjus kažkiek laiko, U. nupjovė po kokį 1,5 m tujų gabalus, kurie sukrito į A. J. sklypą, išlaužė visas žydinčias eksperimentines jos bulves. Tai rodo, kad gyvatvorė buvo A. J. kieme, nes U. pusėje tujos neturėjo šakų. Po to U. tuos tujų gabalus iš jos sklypo per tvorą nešė į griovį. Kadangi A. J. tai matė ir žinojo, lygiai tą patį ji pasakė ir darbininkams, kur reikia nešti tujas, nes ten ne U. sklypas. Ir toliau visos tujos buvo palinkusios į A. J. sklypo pusę, ir visos tujų šakos buvo jos pusėje. Kai tujos nusipjovė, kamienai atsistojo į savo vietas. (duomenys neskelbtini) m. rugsėjo mėnesį į sodą atvažiavęs su draugu U. visą savaitę pjaustė nugenėtas ąžuolų šakas. A. J. jo prašė, kad jis sutvarkytų ir gyvatvorę. Pirmą kartą jis jai nieko neatsakė. Antrą kartą jis pasakė - abi prisiauginote, tai ir tvarkykitės. A. J. nurodžius, kad ji tujų nenupjaus, kad turės kažką samdyti, jis pasakė - žinokitės, tai yra, kad tai yra jos reikalas. Paklausus, ar U. atiduos samdomiems nupjauti tujas žmonėms sumokėtus pinigus, jis atsakė - pažiūrėsim, tai yra neprižadėjo. A. J. pasamdė įmonę, kuri buvo pasiskelbusi, jog tvarko gyvatvores. Atvykus darbininkas A. J. juos įleido į savo kiemą, leido jiems genėti gyvatvorę, nes U. jai leido. A. J. jų klausė, ar šie išrašys kvitą. Jiems nugenėjus tujas iki tvoros aukščio, A. J. parodė vietą, kur reikia nunešti nupjautas dalis, tai yra tą vietą, kur nugenėtų tujų dalis nešė U.. V. U. iškvietus policijos pareigūnus A. J. suprato, kad jis ją apgavo – buvo sakęs susitvarkyti gyvatvorę jai pačiai. V. U. buvo sakęs, kad jam negražu, jam gyvatvorės nereikia, jis nori ją išrauti, tačiau A. J. jam sakė, kad jei jis gyvatvorę raus, krūmų šaknys sugadins jos kiemą.
11. Nukentėjusysis V. U. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad su kaimyne A. J. nei anksčiau, nei dabar nebendrauja. Parodė, kad gali būti (duomenys neskelbtini) metų rugsėjo mėnesį su žmona A. K.-U. atvažiavus į sodą, pamatė, kad netolygiai nupjauta tujų tvora. Tujas nukentėjusieji laikė medžiais, nes jos augo į kamieną. Atvažiavus policijai, A. J. iškelta į viršų ranka parodė kvitą, kad ji sumokėjo už šią paslaugą 70-80 eurų ir nukentėjusieji jai už tai skolingi. Kas jame buvo parašyta, iš tolo nesimatė. Kaimynės laikomas lapelis pagal formatą buvo panašus į pinigų priėmimo kvitą. Nukentėjusiųjų sklypas – uždara teritorija, vartai rakinami spyna, atvykę vartus nukentėjusieji rado užrakintus. Tujos buvo susodintos maždaug 30 metrų ilgyje, jų buvo virš 70, joms buvo apie 20 metų, nukentėjusieji jas laiko paprasčiausiomis senovinėmis tujomis. Tujos buvo nupjautos visos, nelygiai – apytiksliai nuo 90 centimetrų iki 120 centimetrų aukščio. Tujų viršūnės buvo sumestos ant sklype esančios nedidelės tvoros ir už jos. Nukentėjusįjį šokiravo, kad jų sklype buvo tvarkomasi kaip savame. Nukentėjusiųjų ir A. J. sklypus riboja tinklo tvora, šalia kurios iš nukentėjusiųjų pusės nuo pat sklypo pirkimo pradžios auga tujos. Tinklo tvora iš nukentėjusiųjų pusės yra aukšta, nes jų sklypas ganėtinai žemesnis, nukentėjusiųjų ir A. J. sklypų aukščiai nevienodi. Iš pradžių buvo mirštančių tujų, šiuo metu tujos žaliuoja, bet kamienai neatauga. Dėl tujų atkūrimo darbų nukentėjusieji kreipėsi į įmonę „I.“, kuri, remdamasi nuotraukomis, sklypo planu, sudarė sąmatą, kurios kaina yra 9427,70 Eur. Dėl tujų kainos jiems buvo paaiškinta, kad jei sodinukai virš 2 metrų, tai rinkos kaina kinta priklausomai nuo metų laiko. Kadangi jie domėjosi rudenį, tuo metu buvo tokios kainos. Nukentėjusieji domėjosi pačių paprasčiausių tujų, nuo 2 m iki 2,5 m aukščio kaina. Savo tujų aukščio nukentėjusysis nėra matavęs, tačiau jų dydis buvo kaip jo ūgio (1,70 m) su ištiesta ranka, todėl jų tujų dydis tikrai buvo 2,5 metrų. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis nurodė, kad klaidingai jo apklausos protokole nurodyta, jog jis sakė, kad tujos buvo nupjautos iki 30 cm dydžio kelmų. Turtinę žalą sudaro tujų sodinukų kainos, atstatomieji darbai. Nuo 2 metrų aukščio paprasčiausio tujų sodinuko vieneto kaina yra 180 Eur be atsodinimo. Dirvos paruošimas, šlaito tvirtinimas, kelmų ištraukimas – visa tai susidaro virš 9 000 Eur. Pripažįsta, kad civilinis ieškinys didesnis negu viso sodo komplekso kaina. Sodas buvo pirktas už 11 000 Eur. Pirkimo – pardavimo sutartyje tujos nebuvo aptartos. Po šio įvykio su vaikais į sodą jie nebevažiuoja, nes nežino, kokia bus vaikų reakcija dėl nupjautų tujų, nežino, kaip jiems šį įvykį paaiškinti. Dėl įvykio patyrė šoką, nemigą, nesmagumo jausmą iki dabar, pergyvenimus, kad jų nuosavybėje bet kas gali daryti ką nori. Sutuoktinė taip pat išgyveno, kartu nervinosi. Iki įvykio nukentėjusysis su A. J. kažkurį laiką nebendravo, nes kaimynė buvo pradėjusi prie jų dėl visokių dalykų kabinėtis, buvo pastovūs kaltinimai, taip pat buvo pasakyta, kad ne vietoje auga nukentėjusiųjų tujos. Dėl šio klausimo – ar tujos gali toje vietoje augti – nukentėjusysis skambino į žemėtvarką, matininkui, iš savivaldybės gavo informaciją, kad jei plane tujos pažymėtos, tai problemų negali būti. Jų sklypo plane tujos yra pažymėtos. A. J. prašymo nupjauti tujas nebuvo. Taip pat ji neprašė leidimo leisti nusipjauti tujas jai pačiai. Kaimynė A. J. buvo sakiusi, kad savo sklype nori pasisodinti serbentų ar kažkokių augalų, užsiveisti sodą.
12. Nukentėjusioji A. K.-U. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad tujos buvo pasodintos šalia tvoros, kur ribojasi su A. J. sklypu, nukentėjusiųjų sklypo teritorijoje. Už tujų tarp sklypų dar buvo tvora – stulpai su tinklu. Tinklas buvo maždaug apie 1,20–1,50 m aukščio. Tujos buvo nupjautos sulig tvora. Gal tų pačių metų pavasarį nukentėjusieji tujas buvo apgenėję - patrumpinę viršūnes, iš savo pusės nukarpę šakeles. Prieš genėjimą tujos buvo apie 2 metrų aukščio. Po genėjimo tujos augo, buvo žalios. Nukentėjusieji pamatę, jog tujų gyvatvorė yra nupjauta, iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams A. J. rankose laikė popieriaus lapelį, panašų į čekį ir nurodė, jog jie turi susimokėti už tujų nupjovimą.
13. Apklausti liudytojais policijos pareigūnai I. S. ir M. M. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mėnesį, gavus pranešimą iš budėtojo, vyko į įvykį (duomenys neskelbtini), dėl išpjautų tujų. Nuvykus pas pareiškėją, ten buvę A. K.-U. ir jos vyras V. U. jiems teigė, jog žino, kad tujas išpjovė kaimynystėje gyvenanti A. J.. Kalbant su nukentėjusiaisiais savo kieme buvusi A. J. šūkavo, jog ji tai padarė, turi kvitą, ji už tai sumokėjo, ir taip moteris elgėsi pareigūnų viso buvimo pas pranešėjus laiką. Moteris pareigūnams jokio kvito nerodė. Liudytojai patvirtino, jog jiems niekas jokios įtakos nedarė, į įvykio vietą vyko budėtojo nurodymu.
14. Liudytoja K. K. parodė, kad nukentėjusysis – jos kaimynas, santykiai su juo geri, A. J. – kaimynė, santykiai blogi. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mėnesį, anūkui vežant ją į namus, ant gatvės, iš kurios ji įsuka į savo namus, stovėjo automobilis. Koks tai buvo automobilis, negali pasakyti, neprisimena, tiesiog į jį nekreipė dėmesio. Šis automobilis stovėjo prie A. J. sodo sklypo vartelių. Anūkas A. A. nuėjo prie darbininkų, kurie buvo V. U. sodo sklype, ji pasiliko prie automobilio. Tuo metu prie tvoros priėjusi A. J. pasakė, kad ją išgąsdino, nes ji pagalvojo, kad atvažiuoja U.. A. J. pasakė - pagalvojau, kad tas atvažiuoja. Po kurio laiko bendraujant su A. J., pastaroji jai sakė, kad už tujų nupjovimą sumokėjo 70 eurų. Minėtos tujos augo jau apie dvidešimt metų, ir niekada dėl jų A. J. nereiškė pretenzijų, tik kai dėl kažko užpyko ant V. U., tada jau tos tujos pradėjo jai maišyti.
15. Liudytojas A. A. parodė, kad su močiute K. K. važiuojant į sodus, ant keliuko prie močiutės sodo stovėjo mašina – gal autobusiukas. Kadangi tas keliukas tarp sodų – tai takas vienai mašinai pravažiuoti, reikėjo tą mašiną patraukti. Mašina stovėjo prie tvoros, kur gyvena A. J.. Liudytojas papypino, išlipęs pašaukė 2–3 žmonėms, galimai vyrams, buvusiems pas A. J. sklype, kad patrauktų mašiną. Ką jie ten veikė, liudytojas neatsimena. Atėjęs iš A. J. sklypo vienas žmogus (gal 40 metų) mašiną patraukė. Tarp močiutės ir A. J. gal kokie metai laiko santykiai nekokie. Liudytojas nežino, ar tas santykių pablogėjimas buvo anksčiau už įvykį, ar vėliau.
16. Liudytojas M. P. parodė, kad (duomenys neskelbtini) d. būnant savo sode, pas jį atėjęs nukentėjusysis pasakė, kad pas jį nupjautos tujos. Nuėjus pasižiūrėti, matė, kad tujos nupjautos, sumestos ir nukentėjusiojo kieme, ir šakos permestos per tvorą. Liudytojas vizualiai sprendė, kad tujos buvo gal 2,5 m aukščio. Po nupjovimo tujų aukštis buvo gal 1 metro. A. J. nėra kreiptųsi pas jį dėl tujų nupjovimo, tik sakydavo, kad nelabai sutaria su kaimynu. Soduose dauguma augina tujas, bet sodininkai tarpusavyje susitaria, kokio aukščio jas palikti. Sodininkė K. sakė mačiusi, kaip tujas pjovė. Liudytojo nuomone, po tujų nupjovimo vizualiai pažiūrėjus niekas nepasikeitė – dabar tujos atželia, bet ne visos, nors po jų nupjovimo galvojo, kad viskas nudžius.
17. Liudytojas A. Z. parodė, kad nukentėjusieji ir A. J. yra jo sodo kaimynai. (duomenys neskelbtini) mėnesį, išgirdęs baisinį triukšmą, galvodamas, kad kažkas pjauna, prie kaimynų sklypo pamatė du automobilius – pilkos spalvos „Renault“ autobusiuką su užklijuota reklama „(duomenys neskelbtini)“ ir lengvąjį automobilį, tačiau jį buvo užstojęs autobusiukas. Liudytojas pamatė, kad pas sodo kaimyną V. U. kažkas dirba – pjauna gyvatvorę, girdėjo benzopjūklo garsą, dirbo daugiau nei vienas žmogus. Žmonės, kurie pjovė gyvatvorę, vaikščiojo ir pjovė būdami V. sklype. Liudytojas iš akies sprendė, kad tujos buvo nupjautos 0,8–1 metro aukštyje, žemiau sieto, kuris yra pusantro metro aukščio. Kaimynas V. U. buvo pasimetęs, pasakojo, kad A. J. jam grasino, kad jai tujos trukdo.
18. Liudytoja G. B. parodė, kad ji yra sodų bendrijos buhalterė. Pamena, kad jai su pirmininku M. P. vaikštinėjant po sodų bendriją, pirmininkui paskambino savininkas ar policijos pareigūnas ir prašė ateiti paliudyti, kad yra nupjauti medžiai. Liudytoja kartu su pirmininku bei valdybos nariais A. P., A. Z. nuėjo pas A. J. kaimyną. Ten rado policijos pareigūnus, nukentėjusiuosius, į lauką buvo išėjusi ir A. J.. Liudytoja iš tolo matė apie 50–80 nupjautų medžių. Iki įvykio dėl šių tujų liudytojai niekas nesiskundė.
19. Liudytoja R. I. J. parodė, kad nukentėjusiuosius pažįsta kaip asmenis, su kuriais buvo sudarytas sandoris dėl sodo pardavimo, su A. J. nebuvo jokių santykių, tik pasisveikindavo. Tuo metu, kai sodas priklausė liudytojai, sodo kaimynystėje gyveno A. J. sutuoktinis su neįgaliais vaikais, kuris dėl tujų neprieštaravo. Kaimynės atsiklausti nebuvo kaip, nes jos ten nebuvo. Su kaimynu liudytoja bendravo draugiškai. Minėtu laikmečiu nereikėjo leidimo auginti tujas – buvo susitarta su kaimynais ir to užteko. Parduodant sklypą, kaimyniniame sklype jau gyveno A. J. su vaikais. Tuo metu liudytojai nebuvo sakyta pretenzijų dėl tujų. Tujų gyvatvorę liudytoja sodino pati. Sodinami augalai buvo gal 60 centimetrų dydžio. Jie buvo pasodinti apie 30 cm nuo tvoros, kas 30 cm tarpu. Tujos buvo pirktos iš turgaus, prieš 20 metų, pirktos paprasčiausios, kokias liudytoja galėjo sau leisti. Iš pradžių buvo pasodinta keletas sodinukų, vėliau liudytoja prisidaugino tujų iš šakelių. Tujos buvo pilnai pasodintos palei visą tvorą. Tujų šakos neišlįsdavo į J. sklypą, nes tujos buvo siauros, nesiplėtė į šonus. Augindama tujas, liudytoja jas prižiūrėjo - tręšė, karpė viršūnes, kad vienodai šakotųsi iš apačios. Kaimynai jos tujų neprižiūrėdavo. Pardavinėjant sklypą, tujos jau buvo gerokai virš tvoros, tikrai iki 3 metrų. Sklypą liudytoja pardavė už 11 000 Eur bendroje sumoje, į rankas gavo 10 000 Eur, agentūra pasiėmė 1000 Eur. Sutartyje buvo išskirta žemė ir išskirtas namas. Parduodant sodo sklypą, tujų gyvatvorės kaina nebuvo aptarta, sutartyje jos nebuvo atskirai išskirtos.
20. (duomenys neskelbtini) d. specialisto išvadoje, kurią specialistas J. B. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, nurodyta bei analogiškai teisme specialistas nurodė, kad sodo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame A. K.-U. ir V. U., iš viso yra nupjauta 75 tujos, 230 kamienų. Tai buvo tujų gyvatvorė (augalų pasodinimas linijinio pobūdžio (pagal tvorą), daugmaž 35 cm atstumais). Šis augalų pasodinimo atstumas yra identiškas ,,Želdinių atkuriamosios vertės įkainių“ 7 punkte nurodomam gyvatvorės augalų pasodinimo atstumui, kuomet nustatant gyvatvorių atkuriamąją vertę ,,laikoma, kad vienos eilės gyvatvorės metre yra 3 krūmai“. ,,Želdinių atkuriamosios vertės įkainių“ 1 priede nurodoma, kad tujos gali būti augančios medžiu arba krūmu. Atsižvelgiant į išvardintus teisinius aktus, į Lietuvos Respublikos Želdinių įstatymą, augalų pasodinimo vietą bei pobūdį, nupjautos tujos laikytinos krūmu. Tai vakarinė tuja (Thuja occidentalis L.), tipiniai rūšies atstovai, o ne dekoratyvinės formos ar veislės augalai. Jų dabartinis amžius apie 17 metų. Atsižvelgiant į tujų skersmenis 1 m aukštyje – nuo 1 iki 9 cm (vid. 3,4 cm)), į paties nukentėjusiojo žodinius teiginius, vadovaujantis „Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir/ar objektus, skaičiavimo metodikos“ 24–25 punktais, galima teigti, kad tujų aukščiai prieš genėjimo darbus siekė virš 2 m. Gyvatvorė nupjauta šiek tiek virš metro aukštyje. Be to, specialisto J. B. paaiškinimais, ji atrodė nekaip, tačiau ne tik dėl nupjovimo, bet ir dėl augimo vietos – kuo daugiau ant augalų krinta šešėlis nuo gretimų medžių, tuo augalai, augantys po apačia, atrodo prasčiau. Jei gyvatvorė karpoma dažnai, t. y. kas metus, tai ji nuo apačios gražiai ir tankiai uždengia viską, tačiau jei gyvatvorė paliekama laisvai augti, tai ji būna su prošvaistėmis į gretimas valdas. Dėl įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotų aplinkybių specialistas paaiškino, kad nurodymas, jog kamienai sausi, nudžiūvę – tai reiškia, kad buvo kamienų, kurie per vidurį neturėjo šakų ir jų visos šakelės buvo suaugusios viršuje, kurios ir buvo nupjautos, tai reiškia, kad ant kamieno jei lieka trys mikroskopinės šakelės, tai tas kamienas gali pilnai neišgyventi. Jei 26 metrų ilgyje yra 230 kamienų, kaip nagrinėjamoje situacijoje, tai jie susispaudę į metrą vos ne 10 kamienų, jie „lipa“ viena ant kito, tokiu atveju, kurie jaučiasi geriau, tie spėja užsiauginti šakeles, kurie prastesni, jie vos vegetuoja, stengiasi augti aukštyn. Specialisto nuomone, nagrinėjamoms tujoms yra apie 17 metų. Nustatant vidutinį tokių tujų aukštį, reikėtų žiūrėti ne į amžių, o į skersmenį – kadangi vidutinis skersmuo buvo apie 3 centimetrus, o storiausi individai siekė 8–9 centimetrus, tai tujos pilnai galėjo būti virš 2–3 metrų.
21. Apklausta specialistė R. V. parodė, kad žiemos metu vyko soduose į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) g. Ten ji matavo nupjautą tujų gyvatvorę, krūmeliai nebuvo skaičiuojami. Jos supratimu, tai buvo gyvatvorė. Kadangi pagal taisykles į metrą įeina trys krūmai, tai pagal bendras taisykles buvo paskaičiuota, kiek tokio ilgio gyvatvorėje galėjo būti krūmų. Krūmų vertė nustatoma pagal visuotinai pripažintą metodiką, pagal kurią skaičiuotina žala dėl nupjautų medžių. Skaičiuojant žalą pagal metodiką, jei ji tiksliai pamena, nupjauto kelmo vienas centimetras yra vertas 8 eurų. R. V. nurodė negalinti pasakyti, ar gyvatvorė žuvusi, nes buvo žiema, vegetacija nevyko, neaišku kaip būtų pavasarį - ar nupjauti medžiai nudžiūtų, ar jie ataugtų. Jos nuomone, centrinis tujų kamienas neataugs, ataugs tik šoniniai, šalutiniai. Mano, kad kamieno skersmens greičiausiai neskaičiavo, nes matuoti reikia kelme, o jie buvo aukščiau, taigi vertės ji irgi neskaičiavo. Jei privatus sklypas ir medžiai nėra saugotini, tai žalos gamtai kaip ir nėra padarytos. Ar buvo padaryta žala žmogui, tai vertinti nėra jos kompetencija. Minėta gyvatvorė nuo tvoros augo mažu atstumu, tikrai nebuvo išlaikytas 1 metro atstumas, taigi gyvatvorė buvo pasodinta pažeidžiant reikalavimus. Nežino, nuo kada buvo įvesti atstumų tarp augalų ir tvoros reikalavimai. Gali būti, kad prieš 12–17 metų tie reikalavimai buvo kitokie. Mano, kad įstatymai nedraudžia sodinti nesilaikant reikalavimų, jei kaimynai susitaria. Želdinių atkuriamosios vertės įkainiai taikomi skaičiuojant žalą valstybiniams, saugotiniems augalams, šiuo atveju, jos nuomone, nelabai tiktų.
22. Liudytoja O. K. parodė, kad ji dirba aplinkos apsaugos ministerijoje su želdinių klausimais. Kai kalba eina apie padarytus nuostolius, yra vienintelė metodika, kai skaičiuojama žala aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, kuri patvirtinta aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu numeris D1-269. Sunaikinimas ir sugadinimas turi būti stebimas laike – jei per tam tikrą laiką medis nudžius, vadinasi jis yra sunaikintas, jei jis žaliuos ir atauginės, duos atžalas, vadinasi jis nėra sunaikintas visiškai. Pagal šią metodiką, žala aplinkai skaičiuojama visiškai sunaikinus želdinį arba dalinai sunaikinus. Želdinių sunaikinimas pažeidžiant gyvybines funkcijas yra užfiksuotas 25.1 punkte – ¼ ir daugiau medžio lajos skeletinių šakų ir ½ ir daugiau krūmo stiebo nupjovimas, nulaužimas, nukapojimas ar kitoks sužalojimas. Taigi, jei teisės aktas sako, kad užtenka nukirsti ¼ želdinio ir tada skaitosi kaip sunaikinimas pažeidžiant gyvybines funkcijas, vadinasi reikia laikytis teisės akto. Kai tujos nukirstos iki 80 centimetrų aukščio, o jos buvo galbūt 3 metrų aukščio, tai yra augalo kaip ir sunaikinimas, nes jis savo funkcijų nebeatlieka – visa augalo struktūra yra pažeista, lieka tik augalo kamienas, o jo funkcija buvo visai kitokia – galbūt apsauginė, nes buvo pasodinta kaip gyvatvorė. Liudytojos nuomone, pagal šią metodiką neatsižvelgiama į tai, kad šakos atauga ir žaliuoja, tai nėra svarbu. Tujų yra įvairių formų. Liudytojos teigimu, vakarinė tuja, auganti medžiu, yra medis, gali turėti ir krūmo formą. Liudytojos nuomone, remiantis Metodikos 3 punktu, kuriame nurodyta, kad „metodikoje nustatyto žalos atlyginimo dydis neįvertina padarytos žalos fiziniams, juridiniams asmenims, jų turtui ir interesams. Jei dėl padaryto pažeidimo padaroma žala fizinių, juridinių asmenų turtui, jie turi teisę reikalauti atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka“, jei tujos augo privačiame žemės sklype, tai šiuo atveju žala aplinkai neskaičiuojama. Gali būti skaičiuojamas privačiam asmeniui padarytas nuostolius. Vertindama nuotraukose jai rodomus augalus, liudytoja mano, kad tai gyvatvorė. Paaiškina, kad gyvatvorė gali laisvai augti, bet yra nustatyti tam tikri aukščiai; jei gyvatvorės šakos įsiskverbia į kitą sklypą, tai taikomas civilinio kodekso 4.42 str. Šiuo atveju nėra žalos aplinkai, yra žala turtui. Ši metodika netaikoma žalai, padarytai turtui, apskaičiuoti. Liudytojos žiniomis, nėra teisės akto, skirto apskaičiuoti žalai, padarytai privatiems asmenims. Yra 2008 m. birželio 26 d. aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-343 Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo, kurių pirmas punktas sako, kad želdinių atkuriamosios vertės įkainiai taikomi norint įvertinti želdinius. Liudytojos nuomone, šiuo atveju, atsižvelgiant į šiuos įkainius, galėtų būti taikoma minimali suma, siekiant įvertinti želdinius. Įkainiuose vakarinė tuja, auganti medžiu, priskiriama 2 grupei. 2 grupės įkainis už vieną kamieno skersmens centimetrą yra 6 eurai. Taip galima paskaičiuoti sužalotos, sunaikintos tujos vertę. Vakarinė tuja yra skaitoma kaip vietinės rūšies medis ir augantis natūraliai. Visi kiti introdukuoti, išvesti, įskiepyti augalai gali kitaip augti. Vakarinės tujos turi savo pavadinimus ir veisles. Teisės aktuose, jei vakarinė tuja auga medžiu, tai ji medis, nesvarbu kiek kamienų turi. Teisės aktai reglamentuoja, kada vakarinė tuja yra laikoma medžiu. Jei vakarinė tuja yra tokios rūšies pasodinta, kuri yra auganti medžiu, tai galima tą viršūnę nukirsti ir pasodinti kelis kamienus, vis vien ji bus medis, o ne krūmas. Liudytoja nurodė vertinamų tujų nemačiusi. Krūmas yra tada, kai stiebai yra iš žemės. Medžio pati pagrindinė dalis yra šaknies kaklelis, kur šaknys susiliečia su kamienu. Jei virš šaknies kaklelio yra vienas stiebas ir 10–20 cm aukštyje jis šakojasi į kelis stiebus, tai jis laikomas medis. Svarbu, kad medis turėtų vieną stiebą nuo žemės. Liudytojos nuomone, J. B. yra prityręs miškininkas, jis galėjo duoti išvadą, kad tai krūmas.
23. Kaip jau minėta, BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta veika padaroma esant tiesioginei ar netiesioginei kaltininko tyčiai, tai yra, kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių pasekmių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia joms atsirasti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko paaiškinimais, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai-psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014, 2K-107-746/2015).
24. Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad ginčo dėl to, jog A. J. nurodymu buvo nupjauta V. U. ir A. K.-U. priklausanti tujų gyvatvorė nekyla. Nors Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendyje konstatavo, jog A. J. neturėjo V. U. sutikimo nugenėti jam priklausančias tujas, tačiau aukštesnės instancijos teismas nesutinka su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu A. J. niekada neneigė, jog jos nurodymu buvo nupjautos tujos, tačiau nuosekliai aiškino, jog jos supratimu ji turėjo kaimynų U. sutikimą apgenėti tujas, kadangi ji siekė netrukdomo savo sodo sklypo naudojimo. Bylos medžiaga nustatyta, kad A. J. ir nukentėjusiųjų žemės sklypai ribojasi. Aptariami tujų krūmai auga ties jų žemės sklypus skiriančia riba iš nukentėjusiųjų pusės, tuo tarpu iš kitos pusės yra A. J. žemės sklypas, į kurį pro tvorą yra išlindusios tujų šakos, todėl ji žeme, esančia prie tvoros, apie 70 cm, negali pilnavertiškai naudotis. Jos teigimu, ne tik tujų šakos išlindusios iš už tvoros atima jos sklypo dalį, tačiau ir aukšti tujų krūmai sudaro pavėsį, kuris trukdo užsiimti sodininkyste. Tiek A. J., tiek nukentėjusieji patvirtino, jog tarp jų vyksta konfliktai, tame tarpe ir dėl tujų. Be to, A. J. nurodė, kad ne kartą į kaimyną V. U. kreipėsi dėl tujų apgenėjimo. Iš dalies tą patvirtino ir pats nukentėjusysis V. U., kuris nurodė, kad A. J. jam ne kartą minėjus, jog jo sklype esančios tujos sudaro pavėsį ir dėl to ji negali pasisodinti uogų (1 t. b.l. 194, 3 t. b.l. 191). Taigi, A. J., paprašydama V. U. apgenėti tujų krūmus, siekė įgyvendinti savo, kaip šalia esančio sklypo savininkės, teises. Kadangi A. J. viso proceso metu nurodė, kad kaimynui pasakius, jog jis apgenėtų tujas, jis atsakydavo – pačios prisisodinot ir tvarkykit, A. J. pasiūlius V. U. sumokėti, nurodė – pažiūrėsim. Iš to A. J. suprato, jog ji gavo sutikimą dėl tujų genėjimo. Be to, A. J. tyčios nebuvimą parodo ir tai, jog V. U. iškvietus policijos pareigūnus, ji pripažino, jog ji pasamdė asmenis apgenėti nukentėjusiojo tujas ir siūlė nukentėjusiesiems grąžinti jai darbininkams sumokėtus pinigus. Teisėjų kolegijos nuomone, tai atskleidžia A. J. manymą, jog ji ne siekdama sugadinti ar sunaikinti nukentėjusiųjų tujas pasamdė darbuotojus, kurie apgenėjo gyvatvorę, o siekdama, jos manymu, sutvarkyti apleistas kaimyno tujas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aukščiau aptarti duomenys taip pat leidžia pagrįstai teigti, jog A. J. veiksmais nebuvo siekiama apgadinti V. U. ir A. K.-U. priklausančių tujų krūmų tam, kad jie patirtų žalą. A. J. veiksmai buvo nukreipti į netrukdomą jos turto naudojimą. Taigi, nesant patikimų įrodymų apie tai, kad A. J. tyčia sugadino tujų krūmus, tai yra, jos veiksmuose nesant inkriminuotos BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties (subjektyvinės pusės požymio - tyčios), teisėjų kolegija, įvertinus aukščiau aptartų aplinkybių visumą, daro išvadą, jog A. J. veika galbūt turi deliktinės civilinės atsakomybės požymių, bet ne nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje požymių.
25. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.42 straipsnyje nurodyta, kad žemės sklypo savininkas turi teisę nupjauti ir pasilikti sau kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknis ir šakas, esančias jo žemės sklype, prieš tai įspėjęs kaimyninio žemės sklypo savininką ir nustatęs terminą jas pašalinti, bet per nustatytą terminą nesulaukęs jų pašalinimo. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tokia teisė nesuteikiama žemės sklypo savininkui, jeigu kaimyniniame sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknys ir šakos, esančios jo žemės sklype, netrukdo naudoti žemės sklypą. Iš A. J. ir nukentėjusiojo V. U. parodymų, taip pat iš jų akistatos protokolo matyti, kad A. J. ne kartą yra reiškusi pretenzijas dėl V. U. sklype augančių tujų, kurių šakos per tvorą patenka į jos kiemą, taip pat skundėsi ir tujų aukščiu bei tai, kad jos auga per arti tvoros skiriančios A. J. ir nukentėjusiųjų žemės sklypus. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, jog visuma išdėstytų aplinkybių leidžia teigti, kad tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, todėl dėl kitų apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų, kaip neturinčių reikšmės sprendžiant kaltės klausimą nepasisakoma.
26. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, jog teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Taigi, priimant išteisinamąjį nuosprendį A. J. atžvilgiu nukentėjusieji V. U. ir A. K.-U. turi galimybę savo teises ginti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. Nukentėjusiųjų civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.
27. Nors kolegija konstatavo, jog nagrinėjamu atveju tarp A. J. ir nukentėjusiųjų susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nepagrįstai buvo nustatyta ir sunaikinto turto vertė, kuri, netgi jei būtų buvę konstatuota, kad nuteistosios veiksmuose buvo tyčia, nesudarytų pagrindo jos veiksmus vertinti kaip nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje.
28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatyta, kad svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016 ir kt.). Būtent sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nesunkus (BK 187 straipsnio 1 dalis) ar apysunkis nusikaltimas (BK 187 straipsnio 2 dalis), baudžiamasis nusižengimas (BK 187 straipsnio 3 dalis) ar administracinis nusižengimas (ANK 115 straipsnis).
29. Skundžiamajame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtintos „Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos“ 1 straipsnis numato, kad Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir/ar objektus, skaičiavimo metodika skirta skaičiuoti aplinkai padarytos žalos dydį, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio objektus pažeidžiant teisės aktų reikalavimus; 3 straipsnis numato, kad metodikoje nustatytas žalos atlyginimo dydis neįvertina padarytos žalos fiziniams ir juridiniams asmenims, jų turtui ir interesams. Jei dėl padaryto pažeidimo padaroma žala fizinių ir juridinių asmenų turtui, jie turi teisę reikalauti atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.
30. Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad tujos, augančios sodo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nėra priskirtini prie privačiose valdose augančių saugotinų želdinių. Taigi akivaizdu, jog nukentėjusiesiems priklausančios gyvatvorės nupjovimu žala aplinkai nebuvo padaryta, todėl „Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos“ 24 bei 25 straipsnių nuostatos neturi būti taikomos. Nors pirmosios instancijos teismas nesiremia „Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos“ nuostatomis vertinant ar tujos buvo sunaikintos, ar sužalotos, nevertina tujų sužalojimo per žalos gamtai padarymo prizmę, tačiau teismas mano, kad ,,Želdinių atkuriamosios vertės įkainiuose“ nurodytas medžių, krūmų apibūdinimas negali būti kitoks nei analogiškos augmenijos, tik auginamos privačiuose žemės sklypuose, todėl minėti įkainiai buvo paruošti atitinkamos srities specialistų ir todėl nustatant nupjautų tujų vertę vadovavosi ,,Želdinių atkuriamosios vertės įkainiuose“ nurodomais įkainiais ir nustatė, kad 1 vnt. tujų (augančių krūmu) vertė – 23 eurai, bendra V. U. ir A. K.-U. nupjautų tujų vertė turi būti 1 725 eurai. Nors Kauno apylinkės teismas teisingai konstatavo, jog Metodikos 24 ir 25 punktai šiuo atveju neturi būti taikomi, kadangi kaip jau minėta, sodo sklypas nepriklauso valstybei ir juo labiau nesudaro įregistruoto kraštovaizdžio komplekso, tačiau tujų vertę vis tiek paskaičiavo pagal šią metodiką. Šiuo atveju turi būti atkreipiamas dėmesys į tai, kad specialistas J. B. (duomenys neskelbtini) d. specialisto išvados 5 punkte nurodė, kad žala pinigine išraiška dar gali būti skaičiuojama ir pagal vidutinę 3-5 artimesnių valstybinių ir/ar privačių medelynų parduodamų tujų kainą, įskaitant jų atvežimą ir pasodiną. Iš specialisto J. B. pateiktų pavyzdžių matyti, kad priklausomai nuo tujų aukščio (0,5-1,6 m) kaina svyruoja nuo 1,8 eurų iki 4 eurų su PVM už vienetą. Taigi, šiuo atveju matyti, kad apgenėtų tujų vertė galėjo būti skaičiuojama ir tokiu būdu, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje nenurodė, kodėl tujų vertę nustatė būtent pagal „Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir/ar objektus, skaičiavimo metodikos“ 24-25 punktus ir taikė kaip analogiją, tačiau nevertino specialisto J. B. nurodytą ir kitą žalos apskaičiavimo būdą. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusieji civiliniame ieškinyje naudojo dar kitokią padarytos žalos apskaičiavimo metodiką ir nurodė, kad žala turi būti vertinama pagal tai, kiek kainuotų atkurti buvusią situaciją iki tujų apgenėjimo. Todėl jie nurodė, jog vienos tujos vertė yra 185 eurai, bendra žala 14 800 eurų. Teisėjų kolegija pažymi, jog turto atkuriamoji vertė neparodo turto sugadinimo metu buvusios turto vertės. Kadangi byloje nėra objektyvių duomenų dėl sunaikinto turto vertės, todėl kartu nėra ir visų būtinų požymių baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 187 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, jog šioje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatytas ir dar vienas privalomas nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, objektyvusis požymis (vertė), konstatuotina, jog nėra duomenų, kurie leistų žalą vertinti kaip viršijančią nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje ribą, nuo kurios galima baudžiamoji atsakomybė
31. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamosios bei baudžiamojo proceso teisės priemonės yra taikomos tik tuo atveju, kai pažeistų teisių ir interesų negalima apginti kitų teisės šakų priemonėmis. Tai reiškia, kad negalima bet kokį tarp asmenų kilusį ginčą spręsti baudžiamosios teisės pagalba, kadangi baudžiamoji atsakomybė yra traktuojama kaip griežčiausia, paskutinė priemonė (ultima ratio). Aukščiau minėta, kad šiuo konkrečiu atveju tarp A. J., V. U. ir A. K.-U. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme surinktais bei apylinkės teisme ištirtais įrodymais, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. J. veiksmus įvertino kaip nusikalstamus BK 187 straipsnio prasme, todėl apkaltinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, kuriuo A. J. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį išteisinama, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).
Dėl nukentėjusiųjų V. U. ir A. K.-U. apeliacinio skundo
32. Pagal BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktą, priimant išteisinamąjį nuosprendį, kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Taigi atsižvelgiant į tai, jog A. J. atžvilgiu priimamas išteisinamasis nuosprendis, V. U. ir A. K.-U. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtas ir dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės nagrinėjamu atveju detaliau nepasisakoma.
33. Nukentėjusieji pateikė prašymus priteisti iš A. J. turėtas atstovavimo išlaidas – pirmos instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje šios nuostatos taikomos ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-303/2014, 2K-8-696/2015, 2K-84-699/2015). Nagrinėjamu atveju atmetamas nukentėjusiųjų apeliacinis skundas, o tenkinamas A. J. apeliacinis skundas ir teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, todėl V. U. ir A. K.-U. prašymas priteisti jiems tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teisme turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, negali būti tenkinamas.
34. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nurodė, kad atlikto tyrimo kaina dėl (duomenys neskelbtini) d. specialisto išvados (dėl gyvatvorei padarytos žalos įvertinimo) yra 300 eurų su PVM (1 t. b. l. 146). Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu nusprendė nepriteisti minėtų proceso išlaidų iš A. J.. Pagal BPK 105 straipsnio 6 dalį, kai asmuo išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad proceso išlaidos, susijusios su objektų tyrimu, specialisto išvados davimu, yra susijusios su valstybės vykdoma veikla baudžiamosios justicijos srityje, šių išlaidų užtikrinimas yra valstybės pareiga, todėl išlaidos už specialisto išvados davimą baudžiamojoje byloje nepripažintinos proceso išlaidomis ir iš nukentėjusiųjų nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
nukentėjusiųjų V. U. ir A. K.-U. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistosios A. J. apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
A. J. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, išteisintajai A. J. panaikinti.
Nukentėjusiųjų A. K.-U. ir V. U. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtų išlaidų (300 eurų) dėl žalos gyvatvorei tyrimo nelaikyti proceso išlaidomis ir iš nukentėjusiųjų V. U. ir A. K.-U. nepriteisti.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. J. turtui – (duomenys neskelbtini), panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską su abonento Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių, trumpųjų žinučių, ryšio bokštų, kurių veikimo zonoje abonentas veikė, išklotinės įrašu (2 t. b. l. 34); kompaktinį diską su abonento Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių, trumpųjų žinučių, ryšio bokštų, kurių veikimo zonoje abonentas veikė, išklotinės įrašu (2 t. b. l. 55), kompaktinį diską su telefoninio pokalbio tarp A. J. ir advokato A. M. įrašu (2 t. b. l. 68), palikti byloje.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.