Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. 2015 m. spalio 27 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2015 m. spalio 20 d., apie 2.34 val., būdama neblaivi (nustatytos 2,52 promilės), savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), skambino pagalbos telefono numeriu žinodama, kad nėra pagalbos poreikio ir pranešė, kad neblaivus sugyventinis A. S. trenkė ranka į veidą, tačiau tiriant įvykio aplinkybes smurto artimoje aplinkoje faktas nepasitvirtino.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčo dėl skundžiamo nutarimo dalies, kuria G. B. pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188²⁰ straipsnyje, nėra. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl turtinio nuostolio padaryto melagingu pranešimu atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato prašymą dėl turtinės žalos atlyginimo nurodė, kad pareigūnai pagal pranešimą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas, kad nei asmeninės lėšos, nei asmeninis turtas tiesioginių funkcijų atlikimui nebuvo naudojamas, todėl pripažino, kad dėl melagingo G. B. pranešimo į iškvietimą atvykę policijos pareigūnai nepatyrė nuostolių, kaip jie suprantami CK 6.249 straipsnio prasme, dėl to negali būti pripažinti nukentėjusiu asmeniu ir reikalauti patirtos žalos atlyginimo.

Tačiau pirmosios instancijos teismas, atmesdamas Institucijos prašymą dėl turtinio nuostolio atlyginimo, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas.

Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas ATPK 37 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tokiu atveju, jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį, jeigu jo suma neviršija 144 eurų, o rajono (miesto) apylinkės teismas – nepriklausomai nuo nuostolio dydžio. Pažymėtina, jog nei ATPK 37 straipsnyje, nei kituose šio kodekso straipsniuose turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju Institucija, perduodama pirmosios instancijos teismui medžiagą dėl G. B. padaryto administracinio teisės pažeidimo, pateikė ir prašymą dėl turtinio nuostolio atlyginimo, pridėdamaTauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus 2015 m. spalio 23 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo patirtų išlaidų (b. l. 21), iš kurios matyti, kad Institucija turtine žala pripažįsta nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl to buvo sunaudotas kuras ir sutrukdytas pareigūnų darbo laikas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dalis Institucijos pateiktame apskaičiavime nurodytų išlaidų gali būti pripažįstamos turtiniais nuostoliais, patirtais dėl gauto melagingo pranešimo.

Policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tarp jų ir pareiga, gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą, nedelsiant imtis priemonių tam, kad būtų užkirstas kelias daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką (21 straipsnio 1 dalis). Šiame įstatyme nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto (28 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms atlikti, tarp jų ir vykti į įvykio vietą, darbo užmokesčiui mokėti lėšas skiria valstybė. Akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas. Policijos pareigūnams mokamas atlyginimas apskaičiuojamas pagal dirbtą laiką, nepriklausomai nuo išvykimų reaguojant į pranešimus apie įvykius skaičių. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnams, reagavusiems į G. B. pranešimą, buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, nei jis būtų buvęs išmokėtas, jeigu šio pranešimo nebūtų buvę ir policijos pareigūnai į jį nebūtų reagavę, ar būtų iškviesti papildomi pareigūnai dėl padidėjusio darbo krūvio. Taigi, šioje dalyje Institucija dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo jokių nuostolių nepatyrė, ir reikalavimas išieškoti iš G. B. pareigūnams išmokėtą darbo užmokestį už laiką, kurį jie sugaišo reaguodami į melagingą pranešimą, yra nepagrįstas.

G. B. pranešus, kad neblaivus sugyventinis A. S. trenkė ranka į veidą, policijos pareigūnai pagal šį skambutį, buvo nuvykę į pranešėjos nurodytą įvykio vietą, tam naudojo kurą ir tokiu būdu turėjo išlaidų. Šių nuostolių nebūtų buvę, jeigu G. B. nebūtų skambinusi pagalbos telefonu žinodama, kad nėra pagalbos poreikio, t. y. jei G. B. nebūtų padariusi pažeidimo, už kurį yra nubausta skundžiamu nutarimu. Todėl darytina išvada, kad dėl G. B. skambučio Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariatas patyrė nuostolių, kuriuos sudaro išlaidos degalams, sunaudotiems tarnybiniu automobiliu vykstant pagal melagingą pranešimą. Šių išlaidų suma, pagal pateiktą pažymą yra 1,74 Eur ir šias išlaidas privalo atlyginti pažeidimą padaręs asmuo – G. B.. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas atskirai neanalizavo ir neišskaidė policijos pateiktų išlaidų pažymoje pateiktų skaičiavimų ir neišskyrė išlaidų, patirtų apmokant pareigūnams už darbą ir už sudegintą kurą. Akivaizdu, kad būtent policijos patirtos išlaidos kurui atitinka CK 6.249 straipsnyje įtvirtintą nuostolių sampratą, nes skirtingai nei darbo užmokesčio pareigūnams mokėjimas, kuris nepriklausė nuo G. B. pažeidimo, policijos pareigūnų sunaudotas kuras, G. B. nepaskambinus į policiją nebūtų sunaudotas, taigi Institucijos patirti nuostoliai kilo esant priežastiniam ryšiui (CK 6.247 straipsnis) su neteisėtais kaltais (CK 6.246 straipsnis, CK 6.248 straipsnis) G. B. veiksmais.

Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą netenkinti prašymo priteisti iš G. B. nuostolius Institucijai grindė Panevėžio apygardos teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. ATP-374-185/2014, Šiaulių apygardos teismo nutartimis administracinėje byloje Nr. ATP-279-332/2015, ATP-408-282/2014. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apygardos teismai analogiškose bylose priima ir priešingus nurodytoms nutartims sprendimus ir priteisia Institucijos patirtas turėtas išlaidas degalams (Klaipėdos apygardos teismo nutartys administracinėse bylose Nr. ATP-744-174/2015, ATP-681-382/2015, ATP-552-255/2015; Kauno apygardos teismo nutartys administracinėse bylose Nr. ATP-983-478/2015, ATP-967-317/2015, ATP-882-582/2015; Panevėžio apygardos teismo nutartys administracinėse bylose Nr. ATP-270-337/2015, ATP-298-134/2015, ATP-274-350/2015; Šiaulių apygardos teismo nutartys administracinėse bylose Nr. ATP-605-116/2014, ATP-408-282/2014. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime pažymėjo, kad precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta atskirųjų teisėjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-126/2013).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktika administracinių teisės pažeidimų bylose dėl neteisėtais veiksmais (dėl žinomai melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo ir skambinimo pagalbos telefono numeriais žinant, kad nėra pagalbos poreikio) padarytos žalos Institucijoms, reaguojančioms į tokius pranešimus, dar tik formuojasi. Vertinant tos pačios instancijos (grandies) teismo sukurtus precedentus, atsižvelgiama į minėtuose apygardos teismų precedentuose pateikiamą argumentacijos įtikinamumą, sprendimų priėmimo laiką bei precedentų kiekybinę išraišką, iš to seka, jog vyraujanti ir labiau pagrįsta teismų pozicija yra atlyginti institucijų reaguojant į melagingą iškvietimą patirtas papildomas išlaidas (kuro sąnaudas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepriklausomai nuo to, jog Institucija yra asignuojama iš valstybės biudžeto, dėl teisės pažeidimo patirti nuostoliai, kurie nebūtų egzistavę, jei pažeidimas nebūtų padarytas, turi būti atlyginami. Pažymėtina, kad ir baudžiamosiose bylose, nepaisant to, kad specialiosios tarnybos yra finansuojamos iš valstybės biudžeto, joms melagingais iškvietimais padaryta žala (patirtos kuro sąnaudos) yra priteisiama (Panevėžio apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-263-531/2015).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad dėl G. B. skambinimo pagalbos telefonu žinant, kad nėra pagalbos poreikio, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariatas patyrė nuostolių, kuriuos sudaro išlaidos degalams, sunaudotiems tarnybiniu automobiliu vykstant pagal melagingą pranešimą. Šių išlaidų suma, pagal pateiktą pažymą, yra 1,74 Eur ir šias išlaidas privalo atlyginti pažeidimą padaręs asmuo – G. B.. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ATPK 37 straipsnio normas, ši nutarimo dalis keičiama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimą pakeisti.

Įpareigoti G. B. atlyginti Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui padarytą 1,74 Eur turtinį nuostolį, pervedant šią sumą į Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią SEB banke.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.