- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-16
- Bylos Nr.
- ATP-374-185/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-54-3-00212-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. nutarimo R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Žemesnės instancijos teismas
R. Š. Zarasų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. nutarimu nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 186 str. 300 (trijų šimtų) litų bauda.
R. Š. nubausta už tai, kad 2014 m. birželio 10 d., 22.00 val., būdama (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Zarasų r., žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus, pranešdama apie tai, kad jai grasina vyras, kurio namuose nebuvo, o policijai nuvykus nurodytu adresu, namo durų neatidarė, telefonu bendrauti atsisakė, nors buvo namuose, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 186 str.
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariatas prašė apylinkės teismo, priėmusio skundžiamą nutarimą, priteisti iš R. Š. 19,88 Lt turtinį nuostolį, kurį Institucija patyrė reaguodama į melagingą pažeidėjos pranešimą (ATPK 37 str.).
Šio prašymo apylinkės teismas netenkino, motyvuodamas tuo, kad ATPK turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nurodo, kad Institucija turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą R. Š. iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras ir sutrukdytas pareigūnų darbo laikas. Tačiau teismas nagrinėjamos bylos kontekste su tokia Institucijos argumentacija nesutinka. Pažymi, jog policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tarp jų ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad būtų užkirstas kelias daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudytojams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką. Šiame įstatyme taip pat nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto, tai reiškia, jog valstybė skiria lėšas policijos pareigūnų funkcijoms atlikti. Nagrinėjamoje byloje pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas. Nei asmeninės lėšos, nei asmeninis turtas tiesioginėms funkcijoms atlikti nebuvo naudojami, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad dėl melagingo pranešimo į iškvietimą reagavę pareigūnai ar Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė nuostolių CK 6.249 str. prasme, dėl ko Institucija galėtų reikalauti patirtos žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucijos įgaliotas pareigūnas prašo pakeisti Zarasų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. nutarimo dalį dėl patirtų nuostolių nepriteisimo ir priteisti Institucijai patirtus nuostolius, tai yra 19,88 Lt iš R. Š..
Nurodo, kad ATPK 37 str. „Įpareigojimas atlyginti padarytą nuostolį" 1 d. pažymėta, kad tokiu atveju, jei administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį.
Teigia, kad Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariatas nesutinka su Zarasų rajono apylinkės teismo 2014-07-14 nutarimo dalimi, kuria teismas nusprendė nepriteisti patirtų nuostolių iš R. Š. ir mano, kad Utenos apskrities VPK Zarasų r. PK, reaguodama į žinomai melagingą pranešimą, patyrė materialinę žalą. Taip pat pažymi, kad analogiškose administracinėse bylose teismai įpareigoja pažeidėjus atlyginti policijai padarytus nuostolius (Zarasų rajono apylinkės teismo 2013-10-28 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9.-337-477/2013, Šiaulių apygardos teismo 2014-07-18 nutarimas administracinėje byloje Nr. ATP-408-282/2014).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Ginčo dėl R. Š. nubaudimo pagal ATPK 186 str. nėra ir ši nutarimo dalis neskundžiama. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl turtinio nuostolio atlyginimo. Nagrinėjamojoje byloje yra pateikti apskaičiavimai, kad dėl melagingo policijos pareigūnų iškvietimo Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 19,88 Lt turtinį nuostolį, kurį, Institucijos nuomone, turi atlyginti pažeidimą padaręs asmuo – R. Š., nes pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą (pas R. Š.), dėl ko buvo sunaudotas kuras.
Aukštesnysis teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga ir įvertinęs apeliacinio skundo bei skundžiamo nutarimo motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, netenkinęs Institucijos prašymo įpareigoti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (R. Š.) atlyginti 19,88 Lt turtinį nuostolį, kurį Institucija patyrė reaguodama į melagingą pranešimą, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, įstatymo pažeidimų nepadarė. Apylinkės teismo sprendimas šiuo klausimu yra aiškus, suprantamas, motyvuotas ir argumentuotas, todėl aukštesnės instancijos teismas, visiškai sutikdamas su apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytais motyvais bei argumentais, taip pat padarytomis išvadomis, jų nebekartoja. Tačiau papildomai pažymi, kad iš ATPK 37 str., kuris reglamentuoja įpareigojimą atlyginti padarytą nuostolį, pirmoje dalyje aprašytos teisės normos seka, kad ji nėra imperatyvi ir spręsti klausimą dėl turtinio nuostolio atlyginimo yra ATPK 37 str. 1 d. numatytų organų teisė, o ne pareiga. Be to, to paties straipsnio antroje dalyje numatyta, kad klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo gali būti sprendžiamas ir civilinio proceso tvarka. Taip pat pažymėtina, kad pirmiau paminėtos praktikos analogiškose bylose laikosi ir kiti Lietuvos Respublikos teismai (Kauno apygardos teismo nutartys Nr. ATP-1169-498/2013 ir Nr. ATP-1340-175/2013).
Taigi darytina išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tenkinti Institucijos prašymą įpareigoti R. Š. atlyginti turtinį nuostolį, atsiradusį dėl jos veiksmų, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato įgalioto pareigūno apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Zarasų rajono apylinkės teismo 2014-07-14 nutarimą nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.