Kauno apygardos teismo nutartis

2013-11-07 · Byla Nr. ATP-1169-498/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-07
Bylos Nr.
ATP-1169-498/2013
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-05706-2013-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Olegas Šibkovas
Kategorijos
  • 48.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1169-498/2013;Teisminio proceso Nr. 4-69-3-05706-2013-6;Procesinio sprendimo kategorija: 48.8.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. lapkričio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Olegas Šibkovas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto centro policijos komisariato (toliau-Institucija) skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarimo D. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2013-09-30 nutarimu D. S. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau–LR ATPK) 186 straipsnyje, paskirta 300 (trijų šimtų) litų bauda.

D. S. nubausta už tai, kad (duomenys neskelbtini), žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus ir padarė 43,33 Lt nuostolį Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Institucija apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2013-09-30 nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Skundo autoriaus įsitikinimu teismas nepagrįstai nepriteisė turtinio nuostolio, kuris atsirado dėl neteisėtų D. S. veiksmų, atlyginimo. Apeliantas pažymi, kad turtinės žalos dydis yra nustatytas konkrečiai ir aiškiai, patvirtintas konkrečiais dokumentais. Dėl turtinio nuostolio jokio papildomo aplinkybių tyrimo atlikti nereikia, padarytas turtinis nuostolis tiesiogiai susijęs su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytu pažeidimu. Institucijos nuomone pirmos instancijos teismas neišsiaiškino visų, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, aplinkybių, kas lėmė neteisingo sprendimo priėmimą.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas atmetamas, nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis). Institucija neginčija D. S. padaryto administracinio teisės pažeidimo kvalifikacijos pagal LR ATPK 186 straipsnį ir įrodytumo, tačiau nesutinka su tuo, kad teismas atsisakė priteisti Institucijai jos patirtas išlaidas, atsiradusias dėl D. S. veiksmų, nors, pagal LR ATPK 37 straipsnio 1 dalį, tokį Institucijos prašymą turėjo patenkinti.

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga ir įvertinęs apeliacinio skundo bei skundžiamo nutarimo motyvus konstatuoja, kad apylinkės teismas, netenkindamas Institucijos prašymo priteisti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens 43,33 Lt turtinį nuostolį, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, įstatymo pažeidimų nepadarė.

Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas LR ATPK 37 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalyje pažymėta, kad, tokiu atveju, jeigu administracinių teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį <...>. Nagrinėjamu atveju Institucija pateikė paskaičiavimus, kad dėl melagingo D. S. iškvietimo policijai buvo padarytas 43,33 Lt turtinis nuostolis. Pažymėtina tai, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekse turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kurio 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Institucija turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras bei tai, kad buvo sutrukdytas 1,15 val. pareigūnų darbo laikas, kuris taip pat vertintinas pinigais. Tačiau aukštesnysis teismas nagrinėjamos bylos kontekste su tokia Institucijos argumentacija nesutinka. Policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tame tarpe ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką <...> (21 straipsnio 1 dalis). Be kita ko, tame pačiame įstatyme nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto, kas reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms, tame tarpe ir vykimui į įvykio vietą, darbo užmokesčiui ir kt., atlikti lėšas skiria valstybė. Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas, nei asmeninės lėšos, nei asmeninis turtas tiesioginių funkcijų atlikimui nebuvo naudojamas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad dėl melagingo D. S. pranešimo į iškvietimą reagavę pareigūnai ar Institucija patyrė nuostolių, kaip jie suprantami LR CK 6.249 straipsnio prasme, dėl ko galėtų būti pripažinti nukentėjusiu asmeniu ir reikalauti patirtos žalos atlyginimo.

Remiantis aptartomis aplinkybėmis konstatuojama, kad apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tenkinti Institucijos prašymą priteisti nuostolių, atsiradusių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų, atlyginimą, todėl naikinti ar pakeisti pirmos instancijos teismo nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarimą palikti nepakeistą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto centro policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjas Olegas Šibkovas