- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-19
- Bylos Nr.
- ATP-1340-175/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algerdas Urbšys
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto centro policijos komisariato (toliau Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutarimo V. B. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutarimu V. B. pripažinta kalta padariusi pažeidimą, numatytą ATPK 186 str., ir nubausta 300 Lt bauda, už tai, kad ji 2013-09-29, apie 22.31 val., būdama neblaivi (nustatytas 1,56 promilių girtumas), adresu (duomenys neskelbtini), kvietė policijos pareigūnus ir pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje, o atvykusiems pareigūnams paaiškino, kad ją sumušė neblaivus vyras, tačiau jokio smurto požymių pas moterį nesimatė, medikų pagalbos moteris atsisakė, t. y. ji žinomai melagingai iškvietė specialiąsias tarnybas–policijos pareigūnus ir padarė Kauno apskrities VPK 24,83 Lt materialinę žalą.
Apeliaciniu skundu Institucija prašo skundžiamą nutarimą dalyje dėl nuostolio atlyginimo panaikinti ir šią dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti. Skunde nurodo, jog teismas nutarimo rezoliucinėje dalyje neišsprendė nuostolio atlyginimo klausimo, nors aprašomojoje dalyje nurodo, kad žala dėl melagingo iškvietimo padaryta Kauno apskrities VPK. Byloje yra pateikti duomenys dėl padarytos 24,83 Lt turtinės žalos, melagingai iškvietus specialiąsias tarnybas ir ši suma turi būti priteista iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, šiuo atveju iš V. B..
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.
Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 186 str., fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl turtinio nuostolio atlyginimo.
ATPK 37 str. 1 d. pažymėta, kad, tokiu atveju, jeigu administracinių teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį. Nagrinėjamojoje byloje yra pateikti paskaičiavimai, kad dėl melagingo policijos pareigūnų iškvietimo Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 24,83 Lt turtinį nuostolį, kurį, Institucijos nuomone, turi atlyginti pažeidimą padariusi V. B..
Pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekse turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Institucija turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras ir sutrukdytas pareigūnų darbo laikas. Tačiau aukštesnysis teismas nagrinėjamos bylos kontekste su tokia Institucijos argumentacija nesutinka. Policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tame tarpe ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą. Šiame įstatyme taip pat nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto, tai reiškia, jog valstybė skiria lėšas policijos pareigūnų funkcijoms atlikti. Nagrinėjamoje byloje pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas, nei asmeninės lėšos, nei asmeninis turtas tiesioginių funkcijų atlikimui nebuvo naudojamas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad dėl melagingo pranešimo į iškvietimą reagavę pareigūnai ar Kauno apskrities VPK patyrė nuostolių, kaip jie suprantami CK 6.249 straipsnio prasme, dėl ko Institucija galėtų reikalauti patirtos žalos atlyginimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto centro policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.