- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-29
- Bylos Nr.
- ATP-681-382/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-01048-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Pocius
- Kategorijos
- 2.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal laikinai einančio Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato viršininko pareigas Alvydo Balandžio apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarimo, kuriuo R. E. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 186 straipsnį nubaustas septynių parų administracinio arešto bausme.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. E. nubaustas už tai, kad 2015 m. liepos 5 d., 14.48 val., (duomenys neskelbtini), Šilutės r., melagingai iškvietė specialiąją tarnybą – policiją. Tokiais veiksmais R. E. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 186 straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarimu R. E. pripažino kaltu padarius ATPK 186 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė jam septynių parų arešto bausmę.
Šalies argumentai
Laikinai einantis Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato viršininko pareigas Alvydas Balandis (toliau Institucija) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš administracinėn atsakomybėn patraukto R. E. nepriteisti Institucijos patirtų nuostolių. Nurodo, jog pareigūnai vykdami į melagingą iškvietimą patyrė nuostolių, dėl to jie turi būti atlyginti. Pareigūnai sugaišo savo laiką, kurį galėjo išnaudoti kitų savo tiesioginių funkcijų vykdymui, be to, vykstant į pranešėjo nurodytą įvykio vietą, buvo naudojamas kuras ir dėl to buvo patirti nuostoliai, kurių nebūtų atsiradę, jeigu R. E. nebūtų padaręs administracinio teisės pažeidimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
N. I. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarimą visa apimtimi, tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl skundžiamo nutarimo dalies, kuria R. E. pripažintas kaltu, padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 186 straipsnyje, nėra. Skunde keliamas tik dėl melagingo iškvietimo patirto turtinio nuostolio atlyginimo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga ir įvertinęs apeliacinio skundo bei skundžiamo nutarimo motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, visiškai atmesdamas Institucijos prašymą dėl turtinio nuostolio atlyginimo, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas.
Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas ATPK 37 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tokiu atveju, jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį, jeigu jo suma neviršija vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų, o rajono (miesto) apylinkės teismas – nepriklausomai nuo nuostolio dydžio. Pažymėtina, jog nei ATPK 37 straipsnyje, nei kituose šio kodekso straipsniuose turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kurio 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Nagrinėjamu atveju Institucija, perduodama pirmosios instancijos teismui medžiagą dėl R. E. padaryto administracinio teisės pažeidimo, pateikė ir prašymą dėl turtinio nuostolio atlyginimo, pateikdama Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus 2015 m. liepos 22 d. pažymą „Melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo išlaidos“ (b. l. 5). Iš šio dokumento turinio matyti, kad Institucija turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl to buvo sunaudotas kuras ir sutrukdytas pareigūnų darbo laikas. Apygardos teismo vertinimu, ne visos Institucijos pateiktame apskaičiavime nurodytos išlaidos gali būti pripažįstamos turtiniais nuostoliais, patirtais dėl gauto melagingo pranešimo.
Policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tarp jų ir pareiga, gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą, nedelsiant imtis priemonių tam, kad būtų užkirstas kelias daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką <...> (21 str. 1 d.). Šiame įstatyme nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto (28 str. 1 d.). Tai reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms atlikti, tarp jų ir vykti į įvykio vietą, darbo užmokesčiui mokėti, lėšas skiria valstybė.
Akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas. Policijos pareigūnams mokamas atlyginimas apskaičiuojamas pagal dirbtą laiką, nepriklausomai nuo išvykimų reaguojant į pranešimus apie įvykius skaičių. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnams, reagavusiems į R. E. melagingą pranešimą, buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, nei jis būtų buvęs išmokėtas, jeigu šio pranešimo nebūtų buvę ir policijos pareigūnai į jį nebūtų reagavę. Taigi, šiuo atveju Institucija dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo jokių nuostolių nepatyrė ir reikalavimas išieškoti iš R. E. pareigūnams išmokėtą darbo užmokestį už laiką, kurį jie sugaišo reaguodami į melagingą pranešimą, yra nepagrįstas. Tačiau neginčytina, kad R. E. melagingai pranešus apie smurtą artimoje aplinkoje ir policijos pareigūnams į jį reaguojant, buvo vykta į pranešėjo nurodytą įvykio vietą, tam buvo naudojamas kuras ir tokiu būdu buvo patirti nuostoliai, kurių nebūtų buvę, jeigu jis melagingai nebūtų paskambinęs pagalbos telefonu ir nebūtų pranešęs apie nesamą įvykį, t. y. jei R. E. nebūtų padaręs pažeidimo, už kurį yra nubaustas skundžiamu nutarimu. Dėl to darytina išvada, kad dėl melagingo R. E. pranešimo Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė nuostolių, kuriuos sudaro išlaidos degalams, sunaudotiems tarnybiniu automobiliu vykstant pagal melagingą pranešimą. Šių išlaidų suma, pagal pateiktą pažymą, yra 6,95 Eur ir šias išlaidas privalo atlyginti pažeidimą padaręs asmuo – R. E. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ATPK 37 straipsnio normas, ši nutarimo dalis keičiama.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarimą:
įpareigoti R. E. atlyginti Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui padarytą 6,95 Eur turtinį nuostolį, lėšas pervedant į Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.