Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio policijos komisariato (toliau – Institucija) – apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nutarimo J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsiliepimo į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – J. V., nepateikė.

Tenkinama dalis apeliacinio skundo.

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl J. V. nubaudimo pagal ATPK 186 str. nėra, ši nutarimo dalis neskundžiama. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl turtinio nuostolio padaryto melagingu pranešimu atlyginimo.

Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas ATPK 37 str. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tokiu atveju, jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį jeigu jo suma neviršija vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų, o rajono (miesto) apylinkės teismas – nepriklausomai nuo nuostolio dydžio. ATPK 37 str. 2 d. numatyta, kad kitais atvejais klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, jog nei ATPK 37 str., nei kituose šio kodekso straipsniuose turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kurio 6.249 str. 1 d. nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Kaip matyti, Institucija, perduodama pirmosios instancijos teismui medžiagą dėl J. V. padaryto administracinio teisės pažeidimo, taip pat išreiškė prašymą, vadovaujantis ATPK 37 str. 1 d. įpareigoti kaltininką per vieną mėnesį nuo nutarimo priėmimo dienos atlyginti Panevėžio apskrities VPK padarytą 56,59 Lt (16,38 Eur) žalą, nurodant pinigus pervesti į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 b.l.), taip pat pateikė pažymą dėl išlaidų, patirtų vykstant į žinomai melagingą iškvietimą, apskaičiavimo ir vertės nustatymo (13-14 b.l.). Taigi, Institucija turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras ir sutrukdytas pareigūnų darbo laikas. Visgi, apygardos teismo vertinimu, ne visos Institucijos pateiktame paskaičiavime nurodytos išlaidos gali būti pripažįstamos turtiniais nuostoliais patirtais dėl gauto melagingo pranešimo.

Policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tarp jų ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad būtų užkirstas kelias daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką <...> (21 str. 1 d.). Be kita ko, tame pačiame įstatyme nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto (28 str. 1 d.), kas reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms, tarp jų ir vykimui į įvykio vietą, darbo užmokesčiui ir kt. atlikti lėšas skiria valstybė.

Šiuo atveju akivaizdu, kad pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas, o jiems mokamas darbo užmokestis yra apskaičiuojamas nepriklausomai nuo išvykimų reaguojant į pranešimus apie įvykius skaičių. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnams, reagavusiems į J. V. melagingą pranešimą, buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, nei jis būtų išmokėtas, jeigu šio pranešimo nebūtų buvę ir policijos pareigūnai į jį nebūtų reagavę, todėl Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas dėl J. V. padaryto administracinio teisės pažeidimo šiuo atveju jokių nuostolių nepatyrė ir reikalavimas išieškoti iš J. V. pareigūnams išmokėtą darbo užmokestį už laiką, kurį jie sugaišo reaguodami į melagingą pranešimą, yra nepagrįstas.

Nepaisant to, neginčytina, jog J. V. melagingai pranešus apie tariamą fizinio smurto naudojimą prieš ją ir policijos pareigūnams į jį reaguojant, buvo vykta į pranešėjos nurodytą įvykio vietą, tam buvo naudojamas kuras ir tokiu būdu buvo patirti nuostoliai, kurių nebūtų buvę, nesant pranešimo apie nesamą įvykį, t. y. jei J. V. nebūtų padariusi pažeidimo, už kurį yra nubausta skundžiamu nutarimu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad dėl melagingo J. V. pranešimo Institucija patyrė nuostolių, kuriuos sudaro išlaidos degalams, sunaudotiems tarnybiniu automobiliu reaguojant bei vykstant į melagingą pranešimą. Šių išlaidų suma pagal Institucijos pateiktą paskaičiavimą yra 6,26 Eur (21,61 Lt) ir šias išlaidas privalo atlyginti pažeidimą padaręs asmuo, todėl apylinkės teismo nutarimas šioje dalyje keičiamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nutarimą pakeisti:

Įpareigoti J. V. atlyginti Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui padarytą 6,26 Eur (21,61 Lt) turtinį nuostolį, lėšas pervedant į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) banke.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis neskundžiama.