Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Jūratė Jakubonienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi I. P. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo I. P. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas I. P. surašytas už tai, kad ji 2015 m. balandžio 18 d. apie 23.28 val. būdama bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), žinomai melagingai telefonu išsikvietė policiją, t. y. I. P. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 186 straipsnyje.

I. P. apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma.

ATPK 186 straipsnyje nustatyta, kad žinomai melagingas priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas užtraukia baudą nuo 86 Eur iki vieno 173 Eur arba administracinį areštą iki trisdešimties parų. ATPK 186 straipsnis yra įtrauktas į ATPK tryliktąjį skirsnį, reglamentuojantį administracinius teisės pažeidimus, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką. Šis straipsnis saugo normalų specialiųjų tarnybų darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui ir pan. Esminę reikšmę sprendžiant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise pranešti apie rengiamą, daromą ar padarytą teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai, materialioms, nematerialioms ar kitoms vertybėms ir iškviesti (išsikviesti) atitinkamas specialiąsias tarnybas gali būti pripažįstamas teisės pažeidimu ATPK 186 straipsnio aspektu, įgauna pagalbos prašymo aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto ir sąmoningo piktnaudžiavimo teise. Teismų praktikoje išaiškinta, jog terminas „žinomai melagingas“ apibūdina būtiną šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga.

Nagrinėjamu atveju I. P. specialiųjų tarnybų iškvietimą grindė tuo, kad namuose vyksta muštynės, neaiški situacija, reikia GMP, gali būti vaikų, kažką muša. Atvykus policijos pareigūnams, pareiškėja rasta neblaivi (1,95 ‰), sužalotų asmenų ar grumtynių pėdsakų nebuvo rasta. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, I. P. visiškai prisipažino padariusi minėtą administracinį teisės pažeidimą ir dėl jo labai gailėjosi, paaiškino, kad 2015 m. balandžio 18 d. apie 23.28 val. sūnus jos bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), trukdė ilsėtis, todėl numeriu „112“ paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir melagingai pranešdama apie smurtą, išsikvietė policijos pareigūnus (b. l. 4). I. P. kaltė dėl ATPK 186 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo taip pat įrodyta ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais: Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK VPS Prevencijos poskyrio vyresniojo tyrėjo J. L. 2015 m. liepos 28 d. I. P. surašytu ATP protokolu Nr. 63P-34705441-15 su asmens pasiaiškinimu (b. l. 4-5); Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK 2015 m. balandžio 19 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 6); Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK VPS PB patrulių – J. O. bei A. K. – tarnybiniais pranešimais (b. l. 7, 8); Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK viršininko 2015 m. birželio 16 d. pranešimu dėl patirtos žalos apskaičiavimo (b. l. 9), Kauno apskrities VPK 2015 m. liepos 9 d. prašymu dėl turtinio nuostolio atlyginimo (b. l. 11), 2015 m. birželio 23 d. melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo išlaidų pažyma (b. l. 13) ir kita bylos medžiaga. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad I. P. žinomai melagingai iškvietė policiją ir nubaudė ją pagal ATPK 186 straipsnį.

Nors apeliantė nesutinka ir su jai paskirta bausme, tačiau pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinant nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. I. P. padarytas ATPK 186 straipsnyje numatytas pažeidimas yra eikvojantis ir taip ribotus specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarantis prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo galimų nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui ir pan.

ATPK 186 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų. Taigi, iš šio straipsnio sankcijos matyti, kad ji įstatymų leidėjo suformuluota kaip alternatyvi, t. y. teismui, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį ir pan., paliekama teisė spręsti, kokią administracinę nuobaudą – baudą ar administracinį areštą skirti asmeniui, padariusiam minėtą administracinį teisės pažeidimą. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad teismas, skirdamas apeliantei bausmę, atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, į tai, kad ji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, ką pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), kad pakartotinai per metus padarė tokį patį teisės pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda (b. l. 21) – ką pripažino I. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), į administracinėn atsakomybėn traukiamosios asmenybę – nedirba (b. l. 16), anksčiau yra bausta administracine tvarka (b. l. 19-21). Todėl pagrįstai I. P. skyrė ATPK 186 straipsnyje numatytą mažesnę nei vidutinio dydžio baudą ir įpareigojo atlyginti Kauno apskrities VPK padarytą turtinį nuostolį –13,47 Eur.

Už administracinį teisės pažeidimą paskirta nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmo, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Nuobauda skiriama, siekiant ir prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus, kuriais jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje, nes, kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, ankstesnėmis I. P. paskirtomis administracinėmis nuobaudomis tokie tikslai pasiekti nebuvo.

Aukštesnysis teismas sprendžia, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą. I. P. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 186 straipsnį, jai mažesnės nei šio straipsnio sankcijoje numatyta vidutinė nuobauda – 100 eurų bauda – paskirta laikantis bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių, įvertinus pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, todėl yra proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui ir ja bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai.

Įvertinus aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo apelia­ci­niame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, dėl to skundžiamas nutarimas pa­liekamas nepakeistas, o pažeidėjos apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

I. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.