- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-25
- Bylos Nr.
- ATP-967-317/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00455-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 48.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo S. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu S. K. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 186 straipsnį 86 Eur bauda, už tai, kad jis 2015 m. birželio 29 d. apie 00.41 val., būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu 112, žinomai melagingai iškvietė policiją – pranešė, kad jį smaugia žmona. Nuvykus minėtu adresu, S. K. kalbėjo nerišliai, nuo jo dvelkė stiprus alkoholio kvapas, jis tikrintis blaivumą atsisakė, dėl ko kvietė policiją paaiškinti negalėjo, kadangi ant jo akivaizdžių smurto žymių nesimatė, o namuose grumtynių požymių nepastebėta.
Institucijos viršininkas, nesutikdamas su priimtu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu, apeliacine tvarka Kauno apygardos teismo prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – palikti 86,00 Eur baudą bei įpareigoti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį atlyginti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtą turtinį nuostolį, kurį sudaro 8,16 Eur. Nurodo, kad S. K. tyčia pranešė apie nebūtą įvykį, į kurį reagavo policijos pareigūnai, todėl šiuo atveju neracionaliai buvo naudojamos policijai skirtos lėšos, t. y. eksploatuojama transporto priemonė, naudojamas kuras bei policijos pareigūnų darbo laikas. Tačiau, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nepagrįstai atsisakė pripažinti šias Institucijos patirtas išlaidas nuostoliais ir jų nepriteisė, nors tai patvirtinantys dokumentai teismui buvo pateikti. Pažymi, kad nepagrįsti piliečių iškvietimai iškraipo normalų specialiųjų tarnybų darbą, dėl ko kyla grėsmė, kad nebus tinkamai sureaguota į įvykį, kur tikrai bus reikalinga policijos pagalba arba bus nevykdomi kiti šiai institucijai priskirti uždaviniai. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos generalinis komisaras yra nurodęs visais atvejais pradėjus administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 186 straipsnį, kai į įvykį buvo iškviestos policijos pajėgos, apskaičiuoti policijos įstaigos dėl melagingo iškvietimo patirtą žalą ir administracinio teisės pažeidimo byloje teikti reikalavimą žalai atlyginti.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
Nepaisant to, kad Institucijos viršininkas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą visa apimtimi, tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo dalies, kuria S. K. pripažintas kaltu, padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 186 straipsnyje, ir už tai jam paskirta 86,00 Eur bauda, nėra. Skunde keliamas tik dėl melagingo iškvietimo patirto turtinio nuostolio atlyginimo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas ATPK 37 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tokiu atveju, jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį, jeigu jo suma neviršija vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų, o rajono (miesto) apylinkės teismas – nepriklausomai nuo nuostolio dydžio. Pažymėtina, jog nei ATPK 37 straipsnyje, nei kituose šio kodekso straipsniuose turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kurio 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Nagrinėjamu atveju Institucija, perduodama pirmosios instancijos teismui medžiagą dėl S. K. padaryto administracinio teisės pažeidimo, pateikė ir prašymą dėl turtinio nuostolio atlyginimo, kartu pateikdama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus 2015 m. liepos 9 d. pažymą Nr. 20-IL-70181 „Melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo išlaidos“ (b. l. 9, 11). Iš šių dokumentų turinio matyti, kad Institucija turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras ir sutrukdytas pareigūnų darbo laikas. Vis gi, apygardos teismo vertinimu, ne visos Institucijos pateiktame paskaičiavime nurodytos išlaidos gali būti pripažįstamos turtiniais nuostoliais, patirtais dėl gauto melagingo pranešimo.
Policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tarp jų ir pareiga, gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą, nedelsiant imtis priemonių tam, kad būtų užkirstas kelias daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką <...> (21 str. 1 d.). Be kita ko, tame pačiame įstatyme nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto (28 str. 1 d.), kas reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms, tarp jų ir vykimui į įvykio vietą, darbo užmokesčiui ir kt. atlikti, lėšas skiria valstybė.
Akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas. Policijos pareigūnams mokamas atlyginimas apskaičiuojamas pagal dirbtą laiką, nepriklausomai nuo išvykimų reaguojant į pranešimus apie įvykius skaičių. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnams, reagavusiems į S. K. melagingą pranešimą, buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, nei jis būtų išmokėtas, jeigu šio pranešimo nebūtų buvę ir policijos pareigūnai į jį nebūtų reagavę. Todėl akivaizdu, jog šiuo atveju Institucija dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo jokių nuostolių nepatyrė ir reikalavimas išieškoti iš S. K. pareigūnams išmokėtą darbo užmokestį už laiką, kurį jie sugaišo reaguodami į melagingą pranešimą, yra nepagrįstas.
Tačiau neginčytina, kad S. K. melagingai pranešus apie jo atžvilgiu naudojamą smurtą ir policijos pareigūnams į jį reaguojant, buvo vykta į pranešėjo nurodytą įvykio vietą, tam buvo naudojamas kuras ir tokiu būdu buvo patirti nuostoliai, kurių nebūtų, jeigu jis melagingai nebūtų paskambinęs pagalbos telefonu ir nebūtų pranešęs apie nesamą įvykį, t. y. jei S. K. nebūtų padaręs pažeidimo, už kurį yra nubaustas skundžiamu nutarimu. Dėl to darytina išvada, kad dėl žinomai melagingo S. K. pranešimo Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė nuostolių, kuriuos sudaro išlaidos degalams, sunaudotiems tarnybiniu automobiliu reaguojant bei vykstant į melagingą pranešimą. Šių išlaidų suma pagal pateiktą pažymą yra 1,64 Eur ir šias išlaidas privalo atlyginti pažeidimą padaręs asmuo – S. K., todėl apylinkės teismo nutarimas šioje dalyje keistinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą pakeisti:
įpareigoti S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atlyginti Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui padarytą 1,64 Eur (vieno Eur 64 ct) turtinį nuostolį, lėšas pervedant į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, banko kodas 70440.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.