Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutarimo A. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. O. Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 186 straipsnį 86 eurų bauda už tai, kad jis 2015 m. kovo 23 d. 2.,34 val., žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus, pranešdamas apie tariamą nusikaltimą, t.y. kad pavogtas jo automobilis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Ginčo dėl A. O. nubaudimo pagal ATPK 186 straipsnį nėra ir ši nutarimo dalis neskundžiama. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl turtinio nuostolio atlyginimo. Nagrinėjamojoje byloje yra pateikti apskaičiavimai, kad dėl melagingo policijos pareigūnų iškvietimo Institucija patyrė 1.09 eurų turtinį nuostolį, kurį, Institucijos nuomone, turi atlyginti pažeidimą padaręs asmuo – A. O..

Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas ATPK 37 straipsnyje. Minėtame straipsnyje įtvirtinta, kad, jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį, jeigu jo suma neviršija 144 eurų, o rajono (miesto) apylinkės teismas – nepriklausomai nuo nuostolio dydžio, kitais atvejais klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

Pažymėtina tai, kad ATPK turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau CK), kurio 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Institucija turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras,

Policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tame tarpe ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką <...> (21 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o ATPK 186 straipsnyje numatyta atsakomybė už žinomai melagingą policijos iškvietimą.

Šių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad reagavimas į pranešėjui žinomai melagingą pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nėra policijai, kurios veikla finansuojama iš valstybės biudžeto, priskirta vykdyti funkcija, toks žinomai melagingas pranešimas yra neteisėtas veikimas, už kurį numatyta administracinė atsakomybė, o, kaip nurodyta minėtame ATPK 37 straipsnyje, teisės pažeidimą padaręs asmuo privalo atlyginti pažeidimu padarytą žalą.

Neginčytina, kad A. O. melagingai pranešus apie tariamą nusikaltimą ir Institucijai, nežinant, kad pranešimas yra melagingas, į jį reaguojant kaip į tikrą, tarnybiniu automobiliu be reikalo buvo vykta į tariamo įvykio vietą, tam buvo naudojamas kuras ir patirtos automobilio amortizacijos išlaidos – tokiu būdu buvo patirti nuostoliai, kurių nebūtų, jei A. O. melagingai nebūtų pranešęs apie nusikaltimą, kurio nebuvo, t.y. jei jis nebūtų padaręs pažeidimo, už kurį nubaustas skundžiamu nutarimu.

Tokiu būdu darytina išvada, kad dėl melagingo A. O. pranešimo Institucija patyrė nuostolių, kuriuos sudaro išlaidos degalams ir automobilio amortizacijos išlaidos, šių išlaidų suma pagal byloje esančią Institucijos pateiktą pažymą, kurioje nurodytų duomenų tikrumu teismas neturi pagrindo abejoti, yra 1.09 eurų ir šias išlaidas privalo atlyginti pažeidimą padaręs asmuo – A. O.. Kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ATPK 37 straipsnio normas, nutarimas šioje dalyje keistinas.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Zarasų rajono apylinkės teismo 2015-04-13 nutarimą pakeisti:

Įpareigoti A. O. atlyginti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariatui padarytą 1.09 eurų turtinį nuostolį, lėšas pervedant į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ((duomenys neskelbtini) ).

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.