- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-14
- Bylos Nr.
- ATP-882-582/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dmitrijus Korsakovas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 22 d. nutarimo J. A. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 22 d. nutarimu J. A. pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 186 straipsnyje, ir nubausta 129 Eur bauda už tai, kad ji 2015-04-24, 21 val. 30 min., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, žinomai melagingai kvietė specialiąsias tarnybas, pranešdama apie pagrobtą vaiką ir sumušimą.
Šalies argumentai
Institucija apeliaciniame skunde prašo pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 22 d. nutarimą ir įpareigoti J. A. atlyginti padarytą 4,24 Eur turtinį nuostolį. Skunde nurodoma, kad teismas, priimdamas nutarimą, nevertino byloje pateiktų duomenų apie juridinio asmens – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, patirtą turtinį nuostolį, kurį sudarė pareigūnų išdirbto laiko, reaguojant į įvykį, ir tarnybinio transporto panaudojimo išlaidos. Nors policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto ir pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymą policijos pareigūnai privalo reaguoti į pranešimus apie galimai daromą nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad dėl melagingo pranešimo apie nusikaltimą buvo nepagrįstai vykstama į įvykio vietą, naudojamas kuras, daroma išvada, neteisėtai tyčiniais J. A. veiksmais, tai yra melagingai pranešus apie pagrobtą vaiką ir sumušimą, policijos įstaigai buvo padarytas turtinis nuostolis, nes iš policijos finansavimui gautų lėšų dalis buvo skirta kurui, kuris buvo sunaudotas vykstant pagal melagingą iškvietimą, be to, buvo sutrukdytas pareigūnų darbo laikas, kuris taip pat vertinamas pinigais. Todėl dėl išdėstytų aplinkybių, vadovaujantis ATPK 37 straipsniu, administracinėn atsakomybėn patraukta J. A. turėtų atlyginti padarytą turtinį nuostolį.
Atsiliepimų į Institucijos apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Nagrinėjamu atveju ginčo dėl J. A. nubaudimo pagal ATPK 186 straipsnį nėra, ši nutarimo dalis neskundžiama. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas tik dėl turtinio nuostolio, padaryto melagingu pranešimu, atlyginimo.
Aukštesnysis teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga ir įvertinęs apeliacinio skundo bei skundžiamo nutarimo motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, netenkinęs Institucijos prašymo įpareigoti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį – J. A., atlyginti 4,24 Eur turtinį nuostolį, kurį Institucija patyrė reaguodama į melagingą pranešimą, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas.
Kaip ir nurodyta skundžiamame nutarime, turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas ATPK 37 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tokiu atveju, jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, apylinkės teismo teisėjas, spręsdamas klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį. ATPK 37 straipsnio antroje dalyje numatyta, kad klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo gali būti sprendžiamas ir civilinio proceso tvarka.
Pažymėtina tai, kad ATPK turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kurio 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Kaip matyti iš bylos duomenų, Institucija, perduodama pirmosios instancijos teismui medžiagą dėl J. A. padaryto administracinio teisės pažeidimo, taip pat išreiškė prašymą priteisti iš jos 4,24 Eur patirtas išlaidas, patirtas reaguojant į melagingą pranešimą. Pagal pateiktą Institucijos prašymą, šias išlaidas sudaro pareigūnų darbo užmokestis, socialinio draudimo įmokos bei tarnybinio automobilio degalų išlaidos. Tačiau aukštesnysis teismas nagrinėjamos bylos kontekste su tokia Institucijos argumentacija sutinka iš dalies.
Policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tarp jų ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką <...> (21 straipsnio 1 dalis). Be to, šiame įstatyme nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto (28 straipsnio 1 dalis), kas reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms atlikti lėšas skiria valstybė.
Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas. Policijos pareigūnams mokamas atlyginimas, apskaičiuojamas pagal dirbtą laiką, nepriklausomai nuo išvykimų reaguojant į pranešimus apie įvykius skaičių. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnams, reagavusiems į J. A. melagingą pranešimą, buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, nei būtų išmokėtas, jei šio pranešimo nebūtų ir pareigūnai į jį nebūtų reagavę, todėl Institucija dėl J. A. padaryto administracinio teisės pažeidimo šioje dalyje nuostolių nepatyrė ir reikalavimas išieškoti iš jos pareigūnams išmokėtą darbo užmokestį už laiką, kurį jie sugaišo reaguodami į melagingą pranešimą, yra nepagrįstas.
Tačiau neginčytina, kad J. A. melagingai pranešus apie tariamą nusikalstamą veiką ir Institucijai į ją reaguojant, buvo vykta į pranešėjo nurodytą įvykio vietą, tam buvo naudojamas kuras ir tokiu būdu buvo patirti nuostoliai, kurių nebūtų, jei J. A. melagingai nebūtų paskambinusi pagalbos telefonu ir nebūtų pranešusi apie tariamą nusikaltimą, tai yra jei ji nebūtų padariusi pažeidimo, už kurį nubausta skundžiamu nutarimu. Dėl to darytina išvada, kad dėl žinomai melagingo J. A. pranešimo Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė nuostolių, kuriuos sudaro išlaidos degalams, kurie buvo sunaudoti tarnybiniu automobiliu reaguojant bei vykstant į melagingą pranešimą, šių išlaidų suma pagal pateiktą pažymą yra 0,65 Eur ir šias išlaidas privalo atlyginti pažeidimą padaręs asmuo – J. A..
Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ATPK 37 straipsnio normas, ši nutarimo dalis keičiama.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 22 d. nutarimą:
įpareigoti J. A. atlyginti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariatui padarytą 0,65 Eur turtinį nuostolį, lėšas pervedant į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.