Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. E. ieškinį atsakovei B. Š. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. J.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Teismas konstatavo, kad Nuomos sutarties 9.3 ir 9.4 papunkčiai iš esmės atitinka CK 6.580 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 6.609 straipsnyje numatytą teisinį reguliavimą. Apylinkės teismo vertinimu, ieškovų pateiktas Aktas neįrodo, kad Bute buvo tokios sąlygos, kurios leistų konstatuoti negalimumą naudotis Butu. Akte užfiksuoti langų nesandarumai nors ir akivaizdūs, tačiau neįrodo, kad Bute negalima buvo nustatyti komfortiškos (ir gyventi tinkančios) temperatūros. Vertinama ir tai, jog byloje nėra įrodymų apie tai, kokia vidaus patalpų temperatūra buvo 2023 m. gruodžio 2 d.–2023 m. gruodžio 14 d. dienomis, o Akte Buto vidaus temperatūra neužfiksuota (nors iš Akto matyti, kad toliau nuo langu temperatūra patenka į raudoną skalę, t. y. daug didesnė nei prie nesandarių vietų). Viena vertus, apylinkės teismas sutinka, kad nesandarūs langai, pro kuriuos žiemą pučia vėjas ir dėl to susidaro skersvėjis, yra Buto trūkumas, kurį nuomotojas turi operatyviai ištaisyti, tačiau byloje esanti rašytinė medžiaga rodo, kad atsakovė buvo linkusi bendradarbiauti ir trūkumus ištaisyti. Dėl šios priežasties teismas nusprendė, jog ieškovas neįrodė aplinkybės, kad Butas buvo netinkamas gyventi CK 6.581 straipsnio prasme. Sutiktina su atsakovės teiginiais, jog vadovaujantis favor contractus principu, šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio. Ieškovas nepagrindė, kad Nuomos sutarties tolesnis galiojimas sukeltų ieškovui nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Atsakovė buvo linkusi bendradarbiauti ir siūlė situacijos išeitį. Pastebėtina, jog civilinė teisė numato daugybę instrumentų aptariamai situacijai išspręsti, pvz., ieškovas galėjo reikalauti neatlygintinai užtikrinti komfortišką Buto temperatūrą, iki bus pašalinti trūkumai, reikalauti sumažinti nuomos mokestį, padaryti nuolaidą ar nemokėti už tam tikrą kiekį sunaudotos energijos patalpoms šildyti iki komfortiškos temperatūros tol, kol trūkumai bus ištaisyti. Nors ieškovas nurodė, kad jam buvo reikalingas būstas ir ieškovas neturi lėšų naujo būsto nuomai, tačiau Bute faktiškai išbuvo tik 12 dienų ir neįrodinėjo, kad po Nuomos sutarties nutraukimo negalėjo susirasti tinkamo gyventi būsto. Nors ieškovas nurodė argumentus, susijusius su pelėsiu, tačiau teismui nepateikta kokių nors įrodymų, kurių pagrindu būtų galima bent tikėtinai daryti išvadą apie buvusį pelėsį. Kita vertus, net jei pelėsis nuomojamame Bute ir buvo, ieškovas turi įrodyti, kad dėl pelėsio Butas buvo netinkamas gyventi CK 6.581 straipsnio prasme. Nedideli pelėsio židiniai gali būti nesudėtingai pašalinti. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, Nuomos sutartis atsakovės pagrįstai laikytina pasibaigusia, pasibaigimo pagrindą nurodant Nuomos sutarties nutraukimą Nuomos sutarties 9.4 papunkčio pagrindu.

12. Teismas nurodė, kad atsakovė teigė, jog ieškovas liko atsakovei skolingas iš viso 543,78 Eur, kadangi Nuomos sutartis nutraukta nuo 2024 m. sausio 10 d., už 1 mėnesį 10 dienų nuomos apskaičiuotas 1 066,67 Eur nuomos mokestis, 127,11 Eur Buto eksploatavimo mokesčių, 800 Eur bauda už vienašališką Nuomos sutarties nutraukimą, 100 Eur už Buto sutvarkymą bei 50 Eur už sulaužytą lentynos kojelę. Atsakovė turi teisę į nuomos mokestį bei baudą pagal Nuomos sutarties 9.4 papunktį. Nustatyta, kad ieškovas yra sumokėjęs iš viso 1 600 Eur – 800 Eur už 1 mėnesio nuomą ir 800 Eur depozitą. Kadangi nuomos mokestis per mėnesį yra 800 Eur, o bauda pagal Nuomos sutarties 9.4 papunktį taip pat yra 800 Eur, todėl teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę ieškovui grąžinti visas sumokėtas lėšas ar dalį jų nėra. Atsakovė savarankiškų reikalavimų dėl nuostolių priteisimo nereiškė, todėl pirmosios instancijos teismas nevertina nei argumentų, susijusių su komunaliniais mokesčiais, nei argumentų, susijusių su padaryta žala butui ar poreikiu Butą sutvarkyti. Pastebima tik tai, kad paprastai užstatas arba sutartinė bauda ir atlieka minimalių nuostolių, kurių nereikia įrodinėti, kompensavimo funkciją. Netenkinus ieškovo reikalavimo įpareigoti atsakovę grąžinti sumokėtus 1 600 Eur, teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę grąžinti 300 Eur rezervacijos mokestį, sumokėtą brokeriui, taip pat nėra. Matyti, jog Rezervacijos sutartis sudaryta ne tiesiogiai su atsakove, o su brokeriu. Rezervavimo sutartyje nėra nuostatų, kurios referuotų į brokerio santykius su ieškove. Teismas sutinka su ieškovais, jog aptariamu atveju brokeris veikė ieškovės naudai, tačiau tokie teisiniai santykiai savo esme atitinka klasikinį susitarimo dėl tarpininkavimo, ieškant nuomininkų (klientui) Butui, atvejį, kuris paprastai kvalifikuojamas kaip atlygintinų tarpininkavimo paslaugų teikimo rezultato sutartis. Kita vertus, nepasinaudojęs brokerio paslaugomis, ieškovas tiesiogiai susisiekti su atsakove būtų negalėjęs (priešingu atveju, jeigu ieškovas būtų galėjęs tiesiogiai susisiekti su atsakovu, neaišku, kam reikėjo sudaryti kokias nors rezervavimo sutartis su brokeriu). Kadangi savarankiškų reikalavimų ieškovas brokeriui nereiškė, todėl teismas svarstyti klausimą dėl 300 Eur priteisimo iš brokerio neturi teisės. Netenkinus pagrindinių ieškovo ieškinio reikalavimų, iš atsakovės priteisti 300 Eur rezervacijos (tarpininkavimo) mokesčio teisinio pagrindo taip pat nėra. Atsakovė neatliko kokių nors kaltų (neteisėtų) veiksmų ieškovo naudai, dėl kurių 300 Eur priteisimas iš atsakovės būtų pateisinamas tuo aspektu, kad brokeris veikė ieškovės naudai (interesais) ir ieškovė dėl to turėtų prisiimti turtinę atsakomybę. Netenkinus ieškinio reikalavimų, pagrindo svarstyti išvestinių reikalavimų dėl procesinių palūkanų priteisimo taip pat nėra. Netenkinus ieškinio reikalavimų, teisinio pagrindu priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos ne per didelės ir pagrįstos, todėl priteistinos visa apimtimi iš ieškovo. Iš ieškovo valstybės naudai priteistina 15,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovės ieškovui 2021 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas arba Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui pakartotinai, iš atsakovės ieškovui priteisti visas jo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo pridėti kaip priedą pridedamą bendravimo su atsakove chronologiją prie nagrinėjamos bylos medžiagos.

14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pasirinkęs bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, kaip tai nustatyta CPK 441 straipsnyje, ir neišklausęs ieškovo, taip pat ir jo sutuoktinės, dėl ko būtų nebelikę teismui prielaidų padaryti tokias klaidingas išvadas, kokios buvo padarytos, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės – Nuomos sutarties nutraukimą nulėmusių aplinkybių. Ieškovo reikalavimai buvo atmesti ne dėl jų nepagrįstumo vertinant rašytinius įrodymus, o iš esmės dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, pats 2024 m. balandžio 17 d. nutartyje šalis informavęs, jog byla yra dispozityvi, savo iniciatyva kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir padarė dėl to atitinkamus apibendrinimus ir faktiškai išėjo už bylos ribų priimdamas siurprizinį sprendimą. Ieškovas nesitikėjo, kad pirmosios instancijos teismas savarankiškai ir savo iniciatyva vertins ir faktiškai pakeis Nuomos sutarties nutraukimo pagrindą. Atitinkamai, negalėdamas to numatyti, ieškovas dėl to nepateikė jokių rašytinių paaiškinimų, taip pat ir su tuo susijusių reikšmingų įrodymų. Pirmosios instancijos teismas apie ketinimą veikti ex officio proceso dalyvių jokia forma neinformavo, nesudarė galimybės proceso dalyviams pateikti poziciją šiuo klausimu, taip pažeisdamas šalių teisę būti išklausytiems.

15. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Nuomos sutarties šalių veiksmus ją nutraukiant ir netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą byloje. Tiek ieškovas, tiek ir jo žmona nuo pat pradžių (nuo 2023 m. gruodžio 3 d.) ne kartą kreipėsi į atsakovę prašydami spręsti susidariusias problemas ir perduoti tinkamą gyventi butą. Atsakovė jos nurodomą 2023 m. gruodžio 10 d. pasiūlymą pateikė tik po to, kai buvo informuota, jog bus nutraukiama Nuomos sutartis, ieškovui neapsikentus atsakovės neveikimo. Kartu su ieškovu į butą įsikėlė ir žmona su vaikais (18, 12 ir 3 metų amžiaus). Ieškovas į bylą pateikė Aktą, kuriame nustatyta, jog Akto sudarymo metu (2023 m. gruodžio 12 d.) Nuomos sutarties objektas – butas neatitiko STR reikalavimo dėl mažiausios leidžiamos vidinės temperatūros. Pirmosios instancijos teismo nuomone, jei kambario viduryje yra pakankamai šilta, tai net apšalę langai ir skersvėjis žiemos metu nėra pakankamas įrodymas pagrįsti ieškovo teiginiams. Netgi pripažinęs egzistuojant realius Nuomos sutarties dalyko trūkumus pirmosios instancijos teismas vis tiek paneigė ieškovo CK 6.485 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtiną teisę nutraukti Nuomos sutartį, be to, neteisėtai ignoravo kitas Akto dalis, pvz., nustatyta, jog ne tik patys langai nesandarūs, tačiau ir sienose yra vos matomų plyšių, po viena iš grindjuosčių svetainėje, pagal temperatūros rodmenis, turi būti didelis tarpas grindyse ir pan. Savo ruožtu atsakovė šį rašytinį įrodymą paneigiančių įrodymų nepateikė.

16. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš dalies sutiktina, kad sutarčių teisės principu favor contractus yra siekiama teisinių santykių stabilumo ir tęstinumo, tačiau jo negalima suabsoliutinti ieškovo ir jo artimųjų sveikatos sąskaita. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad ieškovo šeima (kurią sudaro ir du mažamečiai vaikai bei tuo metu buvęs vienas nepilnametis vaikas) tokiame bute, kai traukia skersvėjis, yra nesandarūs langai, turėjo gyventi lauke esant minusinei jutiminei temperatūrai, vėjuotu ir lietingu, pereinančiu į šlapdribą bei sniegą oru žiemą. Ieškovo vertinimu, žiemos metu net kelias dienas su mažamečiais vaikais gyventi šaltame, vėjuotame bute yra ilgas laikas. Atsakovė, kuri buvo kviečiama, nesiteikė atvykti į butą ir iš pradžių net nesutiko, jog egzistuoja kokie nors šalintini daikto trūkumai, ir juos pašalinti sutiko tik po to, kai ieškovas jau realizavo savo teisę Nuomos sutartį nutraukti. Ieškovas ne tik tinkamai vykdė Nuomos sutartį ta dalimi, kuria ji yra aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžta, t. y. sumokėjo visas joje nurodytas sumas, bet ir veikė iniciatyviai ir aktyviai. Be to, nepasinaudojęs operatyviu vienašaliu sutarties nutraukimo būdu ieškovas būtų patyręs dar didesnių nuostolių, kadangi butui šildyti buvo suvartojami neadekvatūs kiekiai dujų.

17. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad kiek tai yra susiję su buto rezervacijos mokesčiu, pirmosios instancijos teismas aptariamas aplinkybes vertino nepagrįstai ir neteisėtai, kadangi nei atsakovė, nei trečiasis asmuo duomenų apie tarpusavio santykius nepateikė. Visgi atsakovė nepaneigė, kad aptariamas 300 Eur rezervacijos mokestis buvo sumokėtas. Akivaizdu, kad atstovavimo principas ir turinys – tas, kuris veikia per atstovą, veikia per save – byloje nebuvo neigiamas. Atitinkamai ieškovo naudai turėjo būti priteistos ir kitos prašomos jo priteisti sumos, įskaitant ir aptariamą rezervacijos mokesčio sumą.

18. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad ieškovas jokių pretenzijų dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka nereiškė iki pat tol, kol sužinojo, jog sprendimas jam yra nepalankus. Pirmosios instancijos teismas turėjo teisę taikyti CPK 441 straipsnį ir nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka. Visi ieškovo norėti pateikti žodžiu paaiškinimai, kurie neva negalėjo būti pateikti dėl rašytinio bylos nagrinėjimo, galėjo būti pateikti teismui rašytinių paaiškinimų pagrindu. Ieškovas pirmosios instancijos teisme net nepasinaudojo savo teise pateikti papildomus rašytinius paaiškinimus po to, kai susipažino su atsakovės atsiliepimu į ieškinį. Priešingai, nei nurodo ieškovas, pirmosios instancijos teismo sprendimas jokia apimtimi negali būti laikomas siurpriziniu. Ta aplinkybė, kad teismas konstatavo, jog nebuvo teisinio pagrindo Nuomos sutarties nutraukti pagal 9.3 punktą, jokiu būdu negali būti laikoma nei darančia sprendimą siurprizinį nei ginčo ribų peržengimu. Ieškovas ne tik nenurodo jokio įrodymo ar argumento, dėl kurio neturėjo galimybės pasisakyti, bet ir visiškai nepagrindžia to, jog tariamas nepasisakymas galėjo lemti neteisingai išspręstą bylą. Atsakovė argumentus, jog nebuvo teisinio pagrindo nutraukti Nuomos sutartį pagal 9.3 punktą, kadangi Butas buvo tinkamas gyventi, ir atitinkamai poziciją, kad Nuomos sutartis traktuotina kaip nutraukta pagal 9.4 punktą, galėjo išdėstyti atsiliepimu į ieškinį (nereikšdama priešieškinio) ir pirmosios instancijos teismas šiais argumentais galėjo remtis. Ieškovo ieškinio reikalavimo pagrįstumas didele apimtimi priklausė nuo to, ar Butas yra tinkamas gyventi ir ar buvo pagrindas nutraukti Nuomos sutartį pagal 9.3 punktą. Akivaizdu, jog teismas negalėjo pagrįsti savo sprendimo atmesti ieškinį nepasisakymas dėl Nuomos sutarties nutraukimo pagrindo. Teismui įvertinus, jog Buto nebuvo pagrindo laikyti netinkamu gyventi, išvada, jog Nuomos sutartis negalėjo būti nutraukta 9.3 punkto pagrindu, yra neišvengiama. Atitinkamai teismas konstatavęs, jog Butas buvo tinkamas gyventi ir pagrindo nutraukti Nuomos sutartį vadovaujantis 9.3 punktu nebuvo, turėjo teisiškai kvalifikuoti, pagal kokį Nuomos sutarties punktą Nuomos sutartis de facto buvo nutraukta.

20. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, jog teismas tinkamai įvertino, jog, pagal Nuomos sutarties reglamentavimą, nuomininkas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą depozitą tik tuo atveju, jei yra nustatomi Buto defektai, kurie lemia tai, jog Butas tapo netinkamas gyventi. Teismas absoliučiai tinkamai pastebėjo, jog defektai, kurie mažina komfortą (patogumą) Bute gyventi, negali būti laikomi defektais, kurie leidžia būstą traktuoti kaip nebetinkamą gyventi (avarinės būklės). Ieškovas nori, jog teismas defektus, susijusius su didesniu ar mažesniu patogumu gyventi Bute, traktuotų kaip defektus, kurie objektyviai daro Butą netinkamą gyventi (avarinės būklės). Atsakovės nuomone, teismas sprendimu visiškai pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog ta aplinkybė, jog Butas dėl esamų trūkumų (mažesnės angokraščių temperatūros) neužtikrina tokio komforto lygio ieškovui ir jo šeimai, kokio jie norėtų (tikėtųsi), jokiu būdu nesudaro pagrindo konstatuoti, jog Butas yra netinkamas gyventi ir dėl to ieškovui turi būti grąžintas depozitas. Laikytina, jog būstas yra netinkamas gyventi, jei jame negalima palaikyti ne mažesnės nei 18 laipsnių šilumos temperatūros ar oro judėjimo greitis (skersvėjai) viršija 0,05–0,15 m/s. Kaip tinkamai ir visiškai pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovo į bylą pateiktas Aktas neįrodo nei vieno, nei kito. Atitinkamai nėra teisinio ir faktinio pagrindo konstatuoti Butą esant netinkamą gyventi objektyviąja prasme pagal CK 6.581 straipsnį.

21. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad atsakovė niekada neignoravo jokių ieškovo skundų dėl Buto defektų. Priešingai – operatyviai į šiuos reagavo ir inicijavo derybas. Atsakovė apie tai, jog ieškovas turi nusiskundimų dėl Buto trūkumų, sužinojo ne anksčiau nei 2023 m. gruodžio 9 d. vakare. Jau kitą dieną – 2023 m. gruodžio 10 d. atsakovė pasisiūlė atvykti į Butą, kad būtų galima pasikalbėti ir pasitarti dėl ieškovo įvardijamų Buto trūkumų. Ginčo šalys 2023 m. gruodžio 10 d. Bute susitiko ir kalbėjosi apie Buto trūkumus. Atsakovė išsakė savo poziciją, jog Buto teikiamas komforto lygis atitinka kainą. Atsakovė buvo pasipiktinusi ieškovo ir jo sutuoktinės elgesiu, kai prieš sudarant Nuomos sutartį ieškovas su sutuoktine apžiūrėjo Butą (matė tiek vonioje esantį nežymų pelėsį ant vonios kraštuose išlieto balto silikono, taip pat matė, jog tam tikrose vietose yra įtrukęs tinkas šalia langų), tačiau jokių pretenzijų nereiškė ir norėjo kuo greičiau įsikelti į Butą, o kai jau buvo pasirašyta Nuomos sutartis ir pradėta gyventi Bute, pareiškė, jog Buto teikiamas komforto lygis neva yra per mažas jų poreikiams. Vis dėlto, atsakovei nenorint prarasti nuomininkų ir vėl gaišti laiko naujų nuomininkų paieškai, dar to paties 2023 m. gruodžio 10 d. pokalbio metu buvo sutarta, jog atsakovė pašalins Buto trūkumus, dėl kurių nusiskindamų turi ieškovas. Ieškovo sutuoktinė dar 2023 m. gruodžio 10 d. vakare atsakovei atsiuntė asmens kontaktus, kuris nugremžtų aplink vonią pasenusį ir tariamai pelėsio turintį silikoną ir užleistų naują. Taigi, dar 2023 m. gruodžio 10 d. ginčas realiai buvo išspręstas. Šalys sutiko, jog Buto komforto lygis, kuris netenkina ieškovo ir jo sutuoktinės, bus pakeltas ir ieškovas su šeima liks gyventi Bute. Jau kitą dieną (2023 m. gruodžio 11 d.) atsakovė surado meistrus, kurie sureguliuotų langus (pakeistų langų režimą iš vasarinio į žieminį), ir susitarė dėl jų atvykimo. Vis dėlto dar tos pačios dienos ryte (2023 m. gruodžio 11 d.) atsakovė į programėlę „Viber“ gavo ieškovo sutuoktinės žinutę, jog vis dėlto ieškovas ir jo sutuoktinė nori išsikraustyti ir susigrąžinti už nuomą pinigus. Tuo tarpu 2023 m. gruodžio 11 d vakare (22.19 val.) atsakovė į el. paštą gavo oficialų prašymą nutraukti sutartį nuo 2024 m. gruodžio 14 d. Atsakovė neįsivaizduoja, kaip kitaip paaiškinti ieškovo ir jo sutuoktinės elgesį, kaip tik nesąžiningą bei vienareikšmišką favor contractus principo pažeidimą.

22. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, jog net jei pirmosios instancijos teismas ir būtų įpareigojęs atsakovę ir brokerį pateikti tarpusavio sutartį, nei atsakovė, nei brokeris to objektyviai būtų negalėję padaryti, kadangi brokeris ir atsakovė jokios rašytinės sutarties niekada nebuvo sudarę. Teismui nustačius, jog dokumento nepateikimo priežastis yra objektyvus dokumento neturėjimas, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas contra spoliatorem taisyklės pagrįstai netaikė. Rašytiniams įrodymams byloje patvirtinant, jog mokestis buvo sumokėtas brokeriui ir būtent brokeris įgijo nuosavybės teisę į 300 Eur sumą, remtis contra spoliatorem prezumpcija nėra jokio pagrindo, kadangi tokia prezumpcija būtų paneigta. Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 300 Eur sumą yra nepagrįstas ir dėl to, jog neegzistuoja teisinis pagrindas, kuriuo remiantis ieškovo brokeriui sumokėta suma būtų traktuotina kaip atsakovės padaryta žala ieškovui.

23. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad naujai teikiamų įrodymų priėmimas pažeistų CPK 314 straipsnį, paneigtų Lietuvos teisinėje sistemoje galiojantį ribotos apeliacijos principą ir iš esmės lemtų tai, kad apeliacinės instancijos teismas pakartotinai nagrinėtų bylą, o ne patikrintų pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Atsižvelgiant į tai, jog garso įrašas atliktas 2023 m. gruodžio 10 d., laikytina, jog ieškovas šį garso įrašą turėjo ir galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su ieškiniu. Ieškovo teikiamas garso įrašas yra gautas neteisėtai, todėl apskritai negali būti priimtas ir vertinamas teisme. Garso įrašas yra padarytas ne tik privačioje erdvėje, bet ir itin selektyviai, t. y. įrašytas ne visas pokalbis. Garso įrašo, kaip naujai teikiamo įrodymo, nepriėmimo pagrindą patvirtina ir tai, jog garso įrašas nepatvirtina ginčui reikšmingų faktinių aplinkybių. Su garso įrašu nėra pateikta jo stenograma, todėl tai apsunkina tokio garso įrašo tyrimą bei vertinimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

25. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

27. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą padarė esminius materialinės bei procesinės teisės pažeidimus, neabejotinai turėjusius įtakos neteisėto procesinio sprendimo priėmimui.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

28. Apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl apeliaciniame procese byla nenagrinėjama iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo, nagrinėja fakto ir teisės klausimus, tačiau yra saistomas ne tik byloje pareikšto reikalavimo ribų, bet ir apelianto pasirinkto pažeistų teisių gynybos būdo apeliaciniame procese ir negali peržengti apeliaciniu skundu nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą įvertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikšmingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių visumą, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

29. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui numato ribojimo išlygas. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti nuspręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

30. Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo kartu su apeliaciniu skundu pateikti nauji įrodymai yra susiję su byla ir gali turėti reikšmės šios bylos įrodinėjimo dalykui. Dėl ieškovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktų naujų įrodymų šalys turėjo galimybę pasisakyti ir atsakovė atsiliepime į apeliacinį išsamiai pasisakė. Darytina išvada, kad naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjo. Atsižvelgiant į tai, kartu su apeliaciniu skundu pateikti nauji įrodymai priimtini.

Esminės ginčui aktualios faktinės aplinkybės

32. Remiantis byloje esančiais duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, kad tarp ieškovo ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, brokerio A. J. 2023 m. lapkričio 26 d. sudaryta rezervacijos nuomai sutartis dėl 4 kambarių buto, adresu (duomenys neskeltini), nuomos, jos pagrindu ieškovas brokeriui sumokėjo 300 Eur, kurie įvardinti kaip užstatas ir kurie pasirašius nuomos sutartį įskaitomi kaip tarpininkavimo mokestis.

33. Tarp ieškovo ir atsakovės 2023 m. gruodžio 1 d. sudaryta Buto nuomos sutartis. Nuomos sutartyje nurodyta, kad Butas išnuomotas ieškovo gyvenamosioms reikmėms ir kad kartu su ieškovu Bute gyvens žmona ir vaikai (18, 12 ir 3 metų amžiaus) (Nuomos sutarties 2.1 punktas). Butas išnuomotas 24 mėn. terminui, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 2 d. (Nuomos sutarties 3.1 punktas), nuomos mokestis – 800 Eur per mėnesį (Nuomos sutarties 4.1 punktas). Ieškovas sumoka už komunalines paslaugas, suteiktas Butui (Nuomos sutarties 4.2 punktas). Nuomos sutarties sudarymo momentu (2023 m. gruodžio 1 d.) ieškovas atsakovei sumokėjo 1 600 Eur: 800 Eur nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 2 d. iki 2024 m. sausio 1 d. ir 800 Eur užstatą (Nuomos sutarties 4.3 punktas). Užstatą nuomotojas grąžins sutarčiai pasibaigus su sąlyga, kad turtui nėra padaryta žala (ar sugadinimai), kad nėra įsiskolinimų už komunalines paslaugas ar įsiskolinimų pagal šią sutartį (Nuomos sutarties 4.5 punktas). Nuomininkas yra atsakingas už Buto einamąjį remontą tik tuo atveju, jeigu toks remontas yra reikalingas dėl nuomininko kaltės (Nuomos sutarties 5.4 punktas). Bet kokios Šalių pretenzijos viena kitai dėl žalos atlyginimo turi būti pateiktos el. paštu (Nuomos sutarties 8.2 punktas). Nuomininkas turi teisę vienašališkai nutraukti Nuomos sutartį nepasibaigus nuomos terminui, jeigu patalpos dėl aplinkybių, už kurias nuomininkas neatsako, pasidaro nebetinkamos naudotis (Nuomos sutarties 9.3 punktas). Šalys turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, pranešdamos apie tai kitai šaliai 30 (trisdešimt) dienų iki sutarties pabaigos; šaliai, kuri inicijavo sutarties nutraukimą, reikia sumokėti baudą kitai šaliai, kuri sudaro mėnesio nuomos mokesčio sumą – 800 Eur (Nuomos sutarties 9.4 punktas). Butas ieškovui perduotas 2023 m. gruodžio 2 d. perdavimo–priėmimo aktu.

41. Atsakovė ieškovui 2024 m. sausio 14 d. elektroniniu paštu atsiuntė duomenis dėl galutinio atsiskaitymo, nurodė, jog laikytina, kad Nuomos sutartis vadovaujantis 9.4 punktu nutraukta nuo 2024 m. sausio 10 d., todėl už 1 mėnesį 10 dienų nuomos apskaičiuotas 1 066,67 Eur nuomos mokestis, 127,11 Eur Buto eksploatavimo mokesčių, 800 Eur bauda už vienašališką Nuomos sutarties nutraukimą, 100 Eur už Buto sutvarkymą bei 50 Eur už sulaužytą lentynos kojelę. Taip pat nurodė, jog iš ieškovo gavo 1 600 Eur, todėl ieškovas atsakovei liko skolingas 543,78 Eur, šiuos pinigųs iki 2024 m. sausio 31 d. prašė pervesti į atsakovės sąskaitą.

42. Ieškovas 2024 m. kovo 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei prašydamas priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 2 021 Eur nuostolių, kurie susideda iš 800 Eur sumokėto avanso, 800 Eur nuomos mokesčio depozito, 300 Eur rezervavimo mokesčio, sumokėto brokeriui, ir 121 Eur išlaidų Buto patalpų termovizijai atlikti, taip pat priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

43. Šioje byloje skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovo ieškinys netenkintas.

Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo

44. CPK 441 straipsnyje numatyti ginčų dėl nedidelių sumų priteisimo nagrinėjimo ypatumai. CPK 441 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad bylos dėl pinigų sumų, neviršijančių dviejų tūkstančių eurų, priteisimo nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis. Jeigu ieškinio suma neviršija šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą; byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas (CPK 441 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytose bylose teismas priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai (CPK 441 straipsnio 3 dalis).

45. Taigi, įstatymų leidėjas suteikia teismui diskrecijos teisę ex officio nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą tuo atveju, jeigu ieškinio suma neviršija 2 000 Eur (CPK 441 straipsnis). CPK 441 straipsnio prasme sąvoka „forma“ reiškia žodinį arba rašytinį bylos nagrinėjimą (CPK 153 straipsnis), o sąvoka „tvarka“ – kaip bus nagrinėjamas konkretus ginčas dėl nedidelės sumos priteisimo, t. y. teismas turi nuspręsti dėl pasirengimo nagrinėjimui teisme stadijos būtinumo, o jį pasirinkęs – dėl pasirengimo bylos nagrinėjimui būdo: paruošiamųjų dokumentų, parengiamojo posėdžio būdu arba nutartimi bylai nagrinėti skiriant teismo posėdį. Tuo atveju, jeigu yra nors vienos šalies prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, bylos nagrinėjimo procesas privalo būti žodinis (CPK 441 straipsnio 2 dalis). Tokia nuostata kildinama iš Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės į viešą teisminį nagrinėjimą, kuris visais atvejais, išskyrus išimtines aplinkybes, kartu reiškia ir valstybės garantuojamą žodinį bylos nagrinėjimą bent vienos instancijos teisme (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas S., D. ir L. byloje prieš Švediją).

46. Nagrinėjamu atveju ieškovas nenurodė ir nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo pažeistos procesinės teisės normos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimą byloje dalyvaujantiems asmenims, ir (ar) kad nagrinėjamu atveju šalys iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nebuvo tinkamai informuotos apie ginčui taikytiną sumarinį procesą CPK 441 straipsnyje nustatyta tvarka, pažeidžiant ieškovo procesines teises žinoti ir dalyvauti nagrinėjant bylą teisme. Ieškovas prieštaravimų dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka neteikė. Atsižvelgdamas į ginčų dėl nedidelių sumų priteisimo nagrinėjimo ypatumus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą CPK 441 straipsnyje nustatyta tvarka, pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, neatskleidė ginčo esmės, dėl to teismo sprendimas panaikintinas. Be to, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo išsamiai pasisakyti dėl ginčo esmės, nes, kaip minėta, teismas, priimdamas sprendimą bylose dėl pinigų sumų, neviršijančių 2 000 Eur, priteisimo, turėjo pareigą trumpai išdėstyti motyvus (CPK 441 straipsnio 3 dalis).

47. Kadangi bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia faktinis ieškinio (priešieškinio) pagrindas ir dalykas, būtent atsižvelgiant į šiuos elementus nustatytina, kas sudaro konkrečios bylos esmę, t. y. kokios teisės normos yra taikytinos ginčo santykiui ir kokios faktinės aplinkybės yra teisiškai reikšmingos sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų (ieškinio, atsikirtimų į ieškinį, priešieškinio faktinio pagrindo ir šalių pasirinkto teisių gynimo būdo ribų), taip pat šalių suformuotų apeliacijos ribų (apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinio ir teisinio pagrindo ribų), išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia teismui atskirų kategorijų bylose peržengti ieškinio ribas (CPK 265 straipsnio 2 dalis) arba apeliacinės instancijos teismui – apeliacijos ribas nustačius pagrindą ginti viešąjį interesą (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Priešingu atveju būtų priimtas siurprizinis šalims sprendimas ir pažeisti esminiai civilinio proceso teisės principai – dispozityvumo, rungimosi, lygiateisiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023).

48. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju tai, jog tarp šalių kyla ginčas dėl Nuomos sutarties nutraukimo pagrindo, matyti tiek iš ieškinio, tiek iš atsikirtimų į ieškinį, tiek iš šalių ikiteisminio susirašinėjimo, tiek iš Nuomos sutarties nutraukimo metu sudaryto Buto priėmimo–perdavimo akto priedo ir kt. byloje esančių duomenų. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą ir skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatuodamas faktinį Nuomos sutarties nutraukimo pagrindą, priėmė siurprizinį sprendimą.

49. Kaip minėta, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei prašydamas priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 2 021 Eur nuostolių, kurie susideda iš 800 Eur sumokėto avanso, 800 Eur nuomos mokesčio depozito, 300 Eur rezervavimo mokesčio, sumokėto brokeriui, ir 121 Eur išlaidų Buto patalpų termovizijai atlikti. Iš esmės ieškovas savo reikalavimą argumentuoja tuo, jog apsigyvenus išsinuomotame bute paaiškėjo, jog jis netinkamas gyventi – jame per šalta, pro plyšius ir tarpus pučia vėjas, vonios patalpoje yra pelėsis, todėl jis turėjo teisę vienašališkai nutraukti nuomos sutartį ir atgauti sumokėtas sumas.

50. Kaip minėta, Nuomos sutartyje nustatyta, kad užstatą nuomotojas grąžins sutarčiai pasibaigus su sąlyga, kad turtui nėra padaryta žala (ar sugadinimai), kad nėra įsiskolinimų už komunalines paslaugas ar įsiskolinimų pagal šią sutartį (Nuomos sutarties 4.5 punktas). Nuomininkas yra atsakingas už Buto einamąjį remontą tik tuo atveju, jeigu toks remontas yra reikalingas dėl nuomininko kaltės (Nuomos sutarties 5.4 punktas). Nuomininkas turi teisę vienašališkai nutraukti Nuomos sutartį nepasibaigus nuomos terminui, jeigu patalpos dėl aplinkybių, už kurias nuomininkas neatsako, pasidaro nebetinkamos naudotis (Nuomos sutarties 9.3 punktas). Šalis turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, pranešdama apie tai kitai šaliai 30 (trisdešimt) dienų iki sutarties pabaigos; šaliai, kuri inicijavo sutarties nutraukimą, reikia sumokėti baudą kitai šaliai, kuri sudaro mėnesio nuomos mokesčio sumą – 800 Eur (Nuomos sutarties 9.4 punktas).

51. Civilinėje teisėje galiojantis bendras principas, kad teisėtai sudaryta sutartis yra privaloma jos šalims, lemia ir tai, kad šalys nėra laisvos vienašališkai atsisakyti savo sudarytų sutarčių. Sutartis gali būti vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukta esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys, specialiosios normos, kuriose įvardyti esminiai atskirų sutarčių rūšių pažeidimai (pvz., CK 6.497, 6.498 straipsniai); antra, neįvykdžius sutarties per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, šalių sutartyje nustatytais pagrindais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), kurie gali būti nesiejami su esminiais sutarties pažeidimais. Taigi sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, t. y. nesikreipiant į teismą, tik įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2011).

52. CK XXVIII skyrius reglamentuoja nuomos teisinius santykius. Pagal CK 6.477 straipsnio 1 dalį nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK normos reikalauja, kad nuomotojas nuomininkui turi perduoti sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Nuomotojas privalo garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, visą nuomos terminą. Nuomotojas neatsako už tuos daikto trūkumus, kuriuos jis aptarė sudarydamas sutartį (CK 6.483 straipsnio 1, 2 dalys).

53. Minėta, kad vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai reglamentuojami CK 6.217 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, jog šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nurodyto straipsnio 2 dalyje įtvirtinti kriterijai, kuriais vadovaujantis sutarties pažeidimas kvalifikuojamas kaip esminis. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (CK 6.217 straipsnio 2 dalis). Kitais šiame straipsnyje nenumatytais pagrindais sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį (CK 6.217 straipsnio 2 dalis). CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje nustatytais atvejais.

54. CK 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą; apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų (CK 6.218 straipsnio 1 dalis). Kai sutartį iš esmės pažeidusi šalis iki sutarties nutraukimo buvo pasiūliusi ją įvykdyti, tačiau šis pasiūlymas buvo pareikštas pavėluotai arba dėl kitų priežasčių neatitinka sutarties reikalavimų, nukentėjusi šalis praranda teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu ji per protingą terminą nepraneša kitai šaliai apie sutarties nutraukimą po to, kai ji sužinojo ar turėjo sužinoti apie pasiūlymą įvykdyti sutartį, arba toks pasiūlymas neatitinka tinkamo sutarties įvykdymo (CK 6.218 straipsnio 2 dalis).

55. Taigi, pagal bendrąsias sutarties nutraukimą reglamentuojančias CK nuostatas, galimybę vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį įstatymo leidėjas suteikia esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui kitai šaliai jos neįvykdžius ar netinkamai ją įvykdžius, kuris identifikuojamas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus; antra, neįvykdžius sutarties per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.217 straipsnio 3 dalis, 6.209 straipsnis); trečia, sutartyje šalių nustatytais atvejais, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų (CK 6.218 straipsnio 1 dalis).

56. Nuomos teisinius santykius reglamentuojančio CK 6.483 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuomotojo pareiga per visą nuomos terminą užtikrinti, kad nuomojamas daiktas būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, t. y. užtikrinti perduoto daikto tinkamą kokybę, tuos parametrus, funkcijas ir charakteristikas, kurie egzistavo nuomos santykių pradžioje ir kuriuos akceptavo kita santykio šalis, nepriklausomai nuo to, kada ir dėl kieno kaltės išryškėjo kokybės trūkumai. Pažymėtina, kad CK 6.485 straipsnio 1 dalyje expresis verbis įtvirtinta, jog nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies kliudo naudoti daiktą pagal paskirtį, net ir tais atvejais, kai nuomotojas sudarydamas sutartį apie tuos trūkumus nežinojo, o šio straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad nuomininkas, jeigu paaiškėja šio straipsnio 1 dalyje numatytų trūkumų, turi teisę savo pasirinkimu reikalauti nutraukti nuomos sutartį prieš terminą. Nuomininkas turi teisę pareikšti teisme reikalavimą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, jeigu: 1) nuomotojas nedaro remonto, kurį jis privalo daryti; 2) daiktas dėl aplinkybių, už kurias nuomininkas neatsako, pasidaro netinkamas naudoti; 3) nuomotojas neperduoda daikto nuomininkui arba kliudo naudotis daiktu pagal jo paskirtį ir sutarties sąlygas; 4) perduotas daiktas yra su trūkumais, kurie nuomotojo nebuvo aptarti ir nuomininkui nebuvo žinomi, o dėl šių trūkumų daikto neįmanoma naudoti pagal jo paskirtį ir sutarties sąlygas; 5) yra kiti nuomos sutartyje numatyti pagrindai (CK 6.498 straipsnis). Tačiau pastarojoje normoje nustatytos sutarties nutraukimo sąlygos yra pagrindas ne vienašališkai nutraukti sutartį nuomininko iniciatyva, o sudaro nuomininkui pagrįstą pagrindą pareikšti teisme reikalavimą dėl sutarties nutraukimo.

57. Specialiosios gyvenamosios paskirties patalpų nuomą reglamentuojančios CK 6.576 straipsnio normos numato, kad nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį, o CK 6.581 straipsnis numato, kad gyvenamosios paskirties patalpų nuomos sutarties dalyku gali būti tik tinkamas gyventi gyvenamasis namas ar jo dalis, atskiras butas ar izoliuota gyvenamoji patalpa. CK 6.587 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad gyvenamosios patalpos nuomotojas privalo perduoti nuomininkui laisvą, tinkamą gyventi gyvenamąją patalpą, nurodytą sutartyje; patalpa laikoma netinkama gyventi, jeigu yra tokios būklės, kad gyvenimas joje keltų grėsmę nuomininko ar jo šeimos narių sveikatai ar saugumui, ar visuomenės saugumui ir sveikatai. CK 6.609 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį, prieš mėnesį raštu įspėjęs nuomotoją; jeigu nuomininkas neįvykdo šio reikalavimo, nuomotojas turi teisę į susidariusių nuostolių atlyginimą. CK 6.609 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kai nuomininkas, jo šeimos nariai ir buvę šeimos nariai išvyksta gyventi kitur, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo išvykimo dienos. Nuomotojas, gavęs nuomininko pranešimą apie sutarties nutraukimą, turi teisę patikrinti gyvenamosios patalpos būklę, iš anksto pranešęs nuomininkui apie tikrinimo datą ir laiką (CK 6.609 straipsnio 4 dalis).

58. Taigi, sistemiškai vertinant bendrąsias ir specialiąsias teisės normas dėl nuomininko teisės vienašališkai nutraukti sutartį, darytina išvada, kad nuomininkas, įgyvendindamas tokią teisę, privalo prieš vieną mėnesį įspėti nuomotoją (įstatymo leidėjo imperatyvas).

59. Nagrinėjamu atveju ieškovas el. paštu (kaip numatyta Nuomos sutartyje) apie Nuomos sutarties nutraukimą informavo atsakovę 2023 m. gruodžio 9 d. Atsakovei 2023 m. gruodžio 10 d. pasiūlius vykdyti sutartį, dar kartą apie Nuomos sutarties nutraukimą nuo 2023 m. gruodžio 14 d. atsakovę el. paštu informavo 2023 m. gruodžio 11 d. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovui nesikreipus į teismą ir neįspėjus atsakovės prieš vieną mėnesį (arba 30 d.) išsikrausčius iš Buto Nuomos sutartis nutraukta nuo 2023 m. gruodžio 14 d.

60. Taigi, nuo 2023 m. gruodžio 14 d. faktiškai šalių nebesieja nuomos teisiniai santykiai. Vadinasi, ieškovas nuomos mokestį už Buto nuomą ir mokesčius už komunalines paslaugas turi mokėti tik už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 2 d. iki 2023 m. gruodžio 14 d., t. y. už 12 dienų (Nuomos sutarties 4.1, 4.2 punktai, CK 6.583, 6.584 straipsniai). Savo ruožtu atsakovė turi teisę į nuostolių, susidariusių dėl neįvykdyto reikalavimo nuomininkui prieš mėnesį raštu įspėti nuomotoją apie nuomos sutarties nutraukimą, atlyginimą (CK 6.609 straipsnio 1 dalis).

61. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021).

62. Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes teismas gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

64. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022).

65. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai – šalių paaiškinimų, gausių įrodymų (be kita ko, nuotraukų, garso įrašo, šalių el. susirašinėjimo duomenų ir kt.) ir jų visuma įrodo tą aplinkybę, jog Butas turėjo trūkumų, apie kuriuos ieškovas prieš išsinuomojant Butą nebuvo informuotas ir dėl kurių Butas ginčo atveju laikomas netinkamu gyventi, kadangi buvo tokios būklės, jog gyvenimas jame kėlė grėsmę ieškovo ar jo šeimos narių (įskaitant ieškovo mažamečius vaikus) sveikatai (CK 6.587 straipsnio 1 dalis). Tiek Aktas, tiek ieškovo ir jo sutuoktinės procesiniuose dokumentuose, šalių susirašinėjime, garso įraše nurodytos ir kt. aplinkybės patvirtina, kad dėl Bute esančių nesandarių langų, plyšių sienose aplink langus Bute traukia skersvėjai, sklinda šaltis, vonios patalpoje randasi pelėsis. Atsakovė, be savo teiginių, jokių konkrečių ieškovo ir jo sutuoktinės teiginius paneigiančių rašytinių ar kitokių įrodymų nepateikė. Jokių pagrindų, dėl ko ieškovas ar jo sutuoktinė minėtas aplinkybes galėtų išsigalvoti, byloje nenustatyta.

66. Pavyzdžiui, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos straipsnyje (https://sena-nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/nepamirskime-patalpu-vedinti-ir-ziema) nurodoma, kad žmogaus organizmas pradeda jausti oro judėjimą, kurio greitis yra 0,15 m/s. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1081 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ 8 punkte yra pateikiama lentelė, kurioje nurodoma, kad gyvenamoji patalpa atitinka higienos normas, jei šaltuoju metu laikotarpiu patalpoje oro judėjimo greitis yra 0,05–0,15 m/s. Taigi, jei Bute pro langus judantį orą jautė tiek ieškovas su sutuoktine, tiek UAB „ES BALTIC“ atstovai, nėra pagrindo nesutikti, kad tikėtina, jog Bute gyvenimo sąlygos neatitiko minėtos higienos normos. UAB „ES BALTIC“ 2023 m. gruodžio 12 d. surašytas Termovizinių tyrimų darbų aktas patvirtina, jog Butas neatitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. D1-186 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ reikalavimų dėl gyvenamosios, mokslo, administracinės, gydymo, kultūros, viešbučių, transporto, poilsio paskirties pastatų mažiausios leidžiamos vidinių paviršių temperatūros. Be kita ko, iš byloje pateiktų el. susirašinėjimų, garso įrašo matyti, jog atsakovė dalį trūkumų iš esmės pripažino, pvz., dėl pelėsio, dėl nesandarių langų.

67. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad žiemos metu net kelias dienas su mažamečiais vaikais gyventi šaltame, vėjuotame bute yra ilgas laikas. Be kita ko, kaip nurodė ieškovo sutuoktinė 2024 m. gruodžio 10 d. pokalbio su atsakove metu, vienas iš vaikų yra alergiškas pelėsiui. Akivaizdu, jog nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad Butas buvo tokios būklės, jog gyvenimas jame ieškovo ir jo šeimos narių (įskaitant ieškovo mažamečius vaikus) sveikatai kėlė grėsmę (CK 6.587 straipsnio 1 dalis).

68. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, priešingai, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti Nuomos sutartį 9.3 punkto pagrindu, kadangi Butas buvo netinkamas naudotis dėl aplinkybių, už kurias nuomininkas neatsako (Nuomos sutarties 5.4 punktas). Vertinant tai, nėra pagrindo taikyti ieškovui Nuomos sutarties 9.4 punkte numatytą 800 Eur baudą.

69. Sutartinės atsakomybės atveju turi būti nustatytos sutartinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, žala bei priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų (CK 6.246–6.250 straipsniai). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi, pirmiausia, siejant atsakovės patirtus nuostolius su įstatymo reglamentuota pareiga informuoti prieš vieną mėnesį apie sutarties nutraukimą, nuomotojo patirtais nuostoliais laikytini vieno mėnesio nuompinigiai. Kitų galimai patirtų nuostolių atsakovė neįrodinėjo.

70. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) yra sutartinės atsakomybės taikymo viena priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007, 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008, 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011 ir kt.)

71. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes dėl grėsmės ieškovo ir jo šeimos narių sveikatai, nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju būtent dėl savo kaltės ieškovas neįvykdė reikalavimo prieš mėnesį raštu įspėti nuomotoją apie nuomos sutarties nutraukimą (CK 6.609 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovė neturi teisės į nuostolių, kaip negautų pajamų, t. y. nuomos mokesčio už vieną mėnesį, atlyginimą (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

72. Atsakovė 2024 m. sausio 14 d. elektroniniu paštu, be kita ko, nurodė ieškovui, kad ieškovas yra skolingas 100 Eur už Buto sutvarkymą bei 50 Eur už sulaužytą lentynos kojelę. Byloje nėra duomenų, kad šalims pasirašant 2023 m. gruodžio 14 d. Buto perdavimo–priėmimo aktą ir 2023 m. gruodžio 15 d. priedą prie priėmimo–perdavimo akto atsakovė būtų nustačiusi kokius nors trūkumus, jei tokių trūkumų buvo. Ieškovė kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė Buto nuotraukas, nurodydama, kad tai nuotraukos po Buto atlaisvinimo, tačiau iš nuotraukų neaišku, kada jos padarytos, kokio masto sugadinimai ar švaros ir higienos trūkumai bute nustatyti, nėra duomenų, kad dėl šių trūkumų atsakovė ieškovui būtų reiškusi pretenzijas ar kt. Jei atsakovė nustatė tam tikrus trūkumus, ji galėjo informuoti ieškovą apie netvarkingą Butą ir būtinybę jį sutvarkyti, tačiau tokių duomenų byloje taip pat nėra. Taip pat atsakovė nėra byloje pateikusi jokių pagrįstų įrodymų apie tai, kad ieškovui išsikrausčius iš Buto nurodytu adresu faktiškai per protingą laiką (per kuo trumpesnį laiką nuo išsikraustymo momento) po ieškovo išsikraustymo buvo atlikti baldų remonto ar Buto valymo darbai, kokia jų apimtis ir vertė, t. y. nepateikė sąskaitų faktūrų, kvitų ir kt. Todėl, vertinant aplinkybes, kad nėra jokių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų apie nustatytą baldų remonto ir valymo būtinybę ar apie atliktas tokius darbus, įvertinus šalių bendradarbiavimo principo taikymą, darytina išvada, kad, nesant jokių kitų objektyvių pagrindžiančių duomenų, atlyginimas už atsakovės nurodytus darbus ir paslaugas būtų neprotingas, nesąžiningas ir neteisingas.

74. Ieškovas, kaip minėta, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovės 300 Eur rezervavimo mokesčio, sumokėto brokeriui, ir 121 Eur išlaidų Buto patalpų termovizijai atlikti.

75. Kaip minėta, CK 6.581 straipsnis numato, kad gyvenamosios paskirties patalpų nuomos sutarties dalyku gali būti tik tinkamas gyventi gyvenamasis namas ar jo dalis, atskiras butas ar izoliuota gyvenamoji patalpa. CK 6.587 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad gyvenamosios patalpos nuomotojas privalo perduoti nuomininkui laisvą, tinkamą gyventi gyvenamąją patalpą, nurodytą sutartyje; patalpa laikoma netinkama gyventi, jeigu yra tokios būklės, kad gyvenimas joje keltų grėsmę nuomininko ar jo šeimos narių sveikatai ar saugumui, ar visuomenės saugumui ir sveikatai. Konstatavus, jog atsakovė neinformavusi ieškovo apie Buto trūkumus sudarė Nuomos sutartį dėl iš esmės netinkamos gyventi patalpos – Buto, darytina išvada, kad atsakovė veikė neteisėtai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovei nesutikus geranoriškai nutraukti Nuomos sutarties, ieškovas siekdamas surinkti papildomų įrodymų savo pozicijai pagrįsti pasielgė adekvačiai esamai situacijai ir kreipėsi į specialistus dėl esamos situacijos užfiksavimo. Vadinasi, ieškovo patirtos 121 Eur išlaidos Buto patalpų termovizijai atlikti taip pat laikytinos nuostoliais, kurie atsirado dėl neteisėto atsakovės veikimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu 121 Eur išlaidos Buto patalpų termovizijai atlikti nelaikytini nepagristai didelėmis, nereikalingomis ar perteklinėmis išlaidomis. Taigi, ieškovas kalbant apie 121 Eur išlaidas Buto patalpų termovizijai atlikti, įrodė būtinąsias atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, kilusią dėl šių neteisėtų veiksmų, ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir atsiradusios žalos, o atsakovė nepaneigė savo kaltės prezumpcijos. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, jog yra pagrindas ieškovui iš atsakovės taip pat priteisti 121 Eur dydžio žalos atlyginimą.

76. Tuo tarpu, pagal Rezervacijos sutartį ieškovo brokeriui sumokėtas 300 Eur užstatas, ieškovui pasirašius Nuomos sutartį, buvo įskaitytas, kaip ieškovo brokeriui sumokėtas tarpininkavimo mokestis. Taigi, šiuo atveju atlygintiniai teisiniai santykiai susiklostė tarp ieškovo ir brokerio. Vertinat tai, ieškovas turėdamas pretenzijų dėl netinkamų atlygintinų brokerio suteiktų paslaugų turėtų reikšti pretenziją brokeriui. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, jog nėra pagrindo ieškovui iš atsakovės priteisti 300 Eur brokeriui sumokėto mokesčio.

78. Apibendrinant, tai, kas išdėstyta, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu.

Dėl bylos procesinės baigties

79. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, susijusias su gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties vykdymu bei jos nutraukimo priežastimi, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, t. y. ieškovui J. E. iš atsakovės B. Š. priteistina 1 162,89 Eur negrąžinto nuomos mokesčio ir užstato bei 121 Eur žalos atlyginimo, taip pat 5 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistinos 1 283,89 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. kovo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o kita ieškinio dalis atmestina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).

80. Kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai ir argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl teismas jų plačiau neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, perskirstymo ir bylinėjimosi

81. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 93 straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas; teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, taip pat gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis). CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

82. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

83. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu laikomasi principo „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).

84. Ieškovas byloje pateikė duomenis, patvirtinančius, jog pirmosios instancijos teisme patyrė 645 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 45 Eur žyminis mokestis ir 600 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atsakovė byloje pateikė duomenis, patvirtinančius, jog pirmosios instancijos teisme patyrė 750 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

85. Ieškovas byloje pateikė duomenis, patvirtinančius, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 046 Eur išlaidų, kurias sudaro 46 Eur žyminis mokestis ir 1 000 Eur už suteiktas teisines paslaugas. Atsakovė byloje pateikė duomenis, patvirtinančius, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

86. Šalių nurodytų pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžiai neviršija nustatytųjų Rekomendacijose. Apeliaciniu skundu panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą tenkinta 64 proc. ieškovo pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme pareikštų reikalavimų. Atlikus įskaitymą (CPK 93 straipsnio 2 dalis) ieškovui iš atsakovės priteistina 143 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Atlikus įskaitymą ieškovui iš atsakovės priteistina 201 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų, apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

87. Valstybės naudai iš atsakovės priteistina 10,15 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, patirtų pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Priimti kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus.

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškovui J. E. iš atsakovės B. Š. priteisti 1 162,89 Eur negrąžinto nuomos mokesčio ir užstato bei 121 Eur žalos atlyginimo, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 1 283,89 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. kovo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Ieškovui J. E. iš atsakovės B. Š. priteisti 143 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Ieškovui J. E. iš atsakovės B. Š. priteisti 201 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Valstybės naudai iš atsakovės B. Š. priteisti 10,15 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Sprendimas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos.