Marijampolės apylinkės teismo sprendimas, e2-1249-985/2025

Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-05-09
Bylos Nr.: e2-1249-985/2025
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ingrida Navickienė
Ieškovas: V. V.
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos

Kategorijos

2.6.1.2Prievolių atsiradimas

Civilinė byla Nr. e2-1249-985/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01883-2025-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.2.; 2.6.1.5; 3.2.6.1. (S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 9 d.Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Ingrida Navickienė, veikdama Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. patikslintą ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „YIT Lietuva“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (nors ieškovas ieškinyje atsakove buvo nurodęs Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, tačiau iš ieškinio turinio ir jo priedų matyti, kad reikalavimas reiškiamas kelio valdytojai – šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybei, tikslindamas ieškinį atsakovas atsakove nurodė Vilniaus miesto savivaldybę, tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės administracija šiuo atveju laikytina savivaldybės atstove byloje, todėl ši aplinkybė laikytina neesminiu netikslumu, kuris ištaisomas netaikant ieškinio trūkumų instituto (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115 straipsnio 4 dalis), pažymint, kad ieškovas nurodė per klaidą atsakovu įvardinęs Vilniaus savivaldybės administraciją (DOK-9015) 690,40 Eur žalos atlyginimą, t. y. 674,15 Eur tiesioginių nuostolių ir 16,25 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis.

Ieškinyje nurodė, jog (duomenys neskelbtini) 9.06 val. ieškovas jam priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) prospekto link. Judėdamas pirmąja eismo juosta, ties sankryža su (duomenys neskelbtini) gatve kairės pusės automobilio ratais Ieškovas pateko į duobę važiuojamoje dalyje. Tuo metu stipriai lijo, matomumas buvo blogas, važiuojamoji dalis toje vietoje buvo po negiliu vandens sluoksniu. Ieškovas neturėjo galimybės iš anksto numatyti kliūties, apie pavojų perspėjančių ar kitų informacinių ženklų gatvėje nebuvo. Automobilio greitis buvo apie 30 km/val. (leistinas greitis toje vietoje yra 50 km/val.), nes automobilio judėjimo kryptimi sankryžoje degė raudonas šviesoforo signalas, ieškovas pristabdė, o, užsidegus žaliam signalui, vėl pradėjo judėti. Automobilio kairės pusės ratams patekus į duobę, apžiūrėjęs automobilį, Ieškovas pastebėjo, kad priekinė kairė automobilio padanga - tuščia. Specializuotame padangų servise nustatė, kad pažeistas priekinės kairės padangos šonas dviejuose vietose. Dėl tokio pažeidimo padanga tapo nebetinkama naudoti ir privalo būti pakeista. Padangos protektoriaus likutis apie 5 mm, todėl turi būti keičiamos abi padangos, montuojamos ant tos pačios transporto priemonės ašies. Taip pat įvykio metu buvo pažeistas (sulenktas) automobilio lengvojo lydinio kairės pusės priekinis ratlankis. Ratlankį autoserviso specialistai ištiesino. Autoįvykio metu Ieškovo patirtos žalos dydis sudarė: rato, padangos pažeidimo patikra, ratlankio lyginimas - 60 Eur (suma grindžiama patirtomis išlaidomis, UAB „(duomenys neskelbtini) “ PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) ); padanga (duomenys neskelbtini) 4S 245/35ZR19 93Y, 2 vnt. - 549,98 Eur (suma grindžiama UAB „(duomenys neskelbtini) “ pateiktu pasiūlymu padangoms įsigyti); padangų (2 vnt.) keitimas, ratų (2 vnt.) balansavimas - 64,17 Eur (suma grindžiama UAB „(duomenys neskelbtini) “ serviso pasiūlymu 2 vnt. padangų keitimui ir ratų balansavimui). Viso patirtų nuostolių suma - 674,15 Eur. Autoįvykis registruotas policijoje, registracijos numeris (ROIK) (duomenys neskelbtini) . Po 2 val. laukimo policija atsisakė atvykti į įvykio vietą, motyvuodama pasikeitusiomis vidinėmis darbo tvarkomis, nors Pagalbos centro 112 specialistai Ieškovui buvo nurodę likti įvykio vietoje ir laukti policijos.

Nurodyta, kad dėl patirtų nuostolių atlyginimo (duomenys neskelbtini) ieškovas raštu kreipėsi į nekilnojamo turto objekto (gatvės) savininką - atsakovę su prašymu atlyginti dėl atsakovui priklausančio objekto nepriežiūros patirtą žalą. Kartu su prašymu ieškovas pateikė atsakovei duobės ir pažeidimo fotonuotraukas, įvykio vaizdo registratoriaus įrašą, nuostolius pagrindžiančius autoserviso sąskaitą - faktūrą ir pasiūlymą naujoms padangoms, ką įrodo (duomenys neskelbtini) ieškovo prašymas Vilniaus miesto savivaldybei atlyginti nuostolius. Per protingą laiką ieškovas nesulaukė atsakovo atsakymo į savo kreipimąsi, todėl 2024-10-22 ieškovas pakartotinai el. paštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu pateikti atsakymą į (duomenys neskelbtini) ieškovo prašymą. Tik tuomet (tą pačią dieną) atsakovė pateikė ieškovui atsakymą, kas matyti iš 2024-10-22 Vilniaus miesto savivaldybės el. laiško. Nurodo, kad 2024-09-29 (ieškovo gautame 2024-10-22) atsakyme (atsakovė nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2023-08-14 su UAB „YIT Lietuva“ (toliau - Rangovas arba Trečiasis asmuo) pasirašė sutartį Nr. A62-592/23 dėl Vakarinės Vilniaus miesto dalies, gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbų. Vadovaujantis šios sutarties 7.1.9 ir 7.1.10 punktais rangovas įsipareigojo nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Rangovas privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant šalinti (taisyti) bei apie šią aplinkybę informuoti Užsakovą. Rangovas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Vakarinės dalies valdytoju. Nurodė, kad patirti nuostoliai nėra susiję su Vilniaus miesto savivaldybės (ne)veikimu, todėl dėl žalos atlyginimo atsakovė nurodė ieškovui kreiptis į UAB „YIT Lietuva“.

Šalies argumentai

2024-10-23 ieškovas su analogišku prašymu atlyginti nuostolius kreipėsi į UAB „YIT Lietuva“, kas atsispindi 2024-10-23 ieškovo prašyme atlyginti nuostolius UAB „YIT Lietuva“. Tą pačią dieną ieškovas gavo trečiojo asmens atsakymą, kuriame Rangovas nurodo, kad kasacinis teismas formuoja praktiką, kad taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešajame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-15 nutartis civilinės bylos Nr. 3K-7-105/687/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinės bylos Nr. e3K-3-27-701/2017). Šiuo konkrečiu atveju UAB ,,YIT Lietuva" (Rangovas) yra sudariusi terminuotą sutartį su Vilniaus miesto savivaldybės administracija (Užsakovas) dėl Vilniaus miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto ir priežiūros (toliau - Sutartis). CK 6.266 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. 6.266 straipsnio 2 dalis nustato prezumpciją, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civ. byloje Nr. e3K-7-105-687/2016). Savo atsakyme Rangovas nurodė, kad, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, YIT Lietuva nėra atsakinga dėl žalos atlyginimo. Sutarties, pasirašytos tarp atsakovo ir trečiojo asmens, nuostatos ir šios sutarties šalių pareigos bei atsakomybės ieškovui nėra žinomos. Taip pat atsakovė viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, nepateikė įrodymų, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą. Taip pat Rangovas savo 2024-10-23 atsakyme ieškovui patvirtino, kad jis neperėmė iš atsakovo statinio valdymo teisės pagal sutartį. Vadovaudamasis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis ieškovas 2024-11-18 pakartotinai kreipėsi į atsakovą, kaip statinio savininką, su reikalavimu nedelsiant, bet ne vėliau nei per 10 darbo dienų, atlyginti nuostolius dėl (duomenys neskelbtini) patirto autoįvykio (2024-11-18 pakartotinis reikalavimas Vilniaus miesto savivaldybei atlyginti nuostolius). Per ieškovo nurodytą laikotarpį atsakovė žalos neatlygino, tačiau 2024-12-12 ieškovas gavo atsakovo atsakymą „Dėl žalos atlyginimo V. V. pakartotinis“, kuriame atsakovė teigia, kad neįrodytos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, teismas nėra įvertinęs ieškovo patirtų nuostolių pagrįstumo, taigi Vilniaus miesto savivaldybė nesant teismo patvirtintam nuostolių dydžiui neturi teisinio pagrindo ieškovui šių nuostolių padengti. Ieškovas ragino atsakovą įvykdyti savo pareigas pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį ir atlyginti ieškovo patirtus nuostolius, tačiau atsakovė ignoravo šiuos raginimus.

Atsiliepimas

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė: pasiūlyti ieškovui pakeisti atsakovę byloje į UAB „YIT Lietuva“, o netenkinus šio prašymo - prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą arba sumažinti ieškiniu prašomą priteisti žalos dydį.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad kelio, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, valdymas sutarties pagrindu buvo perduotas UAB „YIT Lietuva“, tad šios gatvės valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį laikytina UAB „YIT Lietuva“, kuriai prievolinės teisės (sutarties) pagrindu yra pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti (duomenys neskelbtini) gatvę ir kuri atsako už žalą, kilusią dėl netinkamos minėtos gatvės priežiūros. Akcentavo, kad pagal kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir vietos savivaldos įstatymas) 6 straipsnio 32 punktu, numatyta, jog vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimas priskiriamas savivaldybės funkcijoms. Remiantis vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal su savivaldybėmis sudarytas sutartis – kiti viešai pasirenkami fiziniai bei juridiniai asmenys. Taigi vietos savivaldos įstatymas suteikia galimybę tam tikras funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų suteikimu, o šiuo konkrečiu atveju – su vietinės reikšmės kelių ir gatvių valdymu, pagal sudarytas sutartis perduoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Tuo tarpu 2004 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinto „Kelių priežiūros tvarkos aprašo“ (toliau – ir aprašas) 6 punkte numatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Taigi, sistemiškai vertinant šias teisės normas, darytina išvada, kad pačios savivaldybės nevykdo jų teritorijose esančių kelių ir gatvių priežiūros ar remonto, o būtent atlieka užsakovės pareigas ir paveda šiuos darbus atlikti tam tikriems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie specializuojasi tose srityse. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, pareiga atlyginti žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų yra nustatyta ne tik šių objektų savininkui, bet ir valdytojui. Iš šios įstatymo nuostatos galima daryti išvadą, kad jei minėtų objektų savininkas perduoda šiuos objektus valdyti kitam asmeniui (valdytojui), tai už jų sugriuvimą ar kitais trūkumais padarytą žalą tretiesiems asmenims atsako ne savininkas, o valdytojas. Vietos savivaldos įstatymas suteikia galimybę tam tikras funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų suteikimu, o šiuo konkrečiu atveju – su vietinės reikšmės kelių ir gatvių valdymu, pagal sudarytas sutartis perduoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Vadovaudamasi šiomis teisės aktų nuostatomis atsakovė 2023-08-14 pasirašė su UAB „YIT Lietuva“ sutartį Nr. A62-592/23 dėl Vakarinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto ir priežiūros. Sutartimi UAB „YIT Lietuva“ prisiėmė nuolatinės gatvių stebėsenos pareigą, gatvių valdytojo pagal CK 6.266 straipsnį statusą bei atsakomybę dėl netinkamos gatvių būklės. Taigi, nustatyta konkreti pareiga UAB „YIT Lietuva“ užtikrinti, kad kelio defektai, keliantys grėsmę, būtų likviduojami nedelsiant ir būtent UAB „YIT Lietuva“ už tai prisiima atsakomybę. Šiuo atveju UAB „YIT Lietuva“ privalėjo veikti ne tik pagal atsakovo nurodymus, bet ir reguliariai tikrindama gatvių būklę bei nustatydama gatvių defektus, imtis iniciatyvos juos šalinti. Iš sutarties nuostatų visumos matyti, jog UAB „YIT Lietuva“ įsipareigojo ne išimtinai laukti užsakovo nurodymų prieš imantis bet kokių savo kompetencijai priskirtų veiksmų, tačiau atvirkščiai – imtis aktyvių veiksmų užtikrinant tinkamą gatvių būklę, ko šiuo nagrinėjamu atveju UAB „YIT Lietuva“ galimai neatliko. Teigė, kad kelio, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, valdymas sutarties pagrindu buvo perduotas UAB „YIT Lietuva“, tad šios gatvės valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį laikytina UAB „YIT Lietuva“, kuriai prievolinės teisės (sutarties) pagrindu yra pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti (duomenys neskelbtini) gatvę ir kuri atsako už žalą, kilusią dėl netinkamos minėtos gatvės priežiūros.

Atsakovė nesutikimą su ieškinio reikalavimais grindė nurodydama, kad ieškovas, siekdamas žalos atlyginimo, privalo įrodyti žalos, ją sukėlusio asmens neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio buvimą. Dėl neteisėtų veiksmų nurodė, kad vadovaujantis CK 6.246 straipsnio 1 dalimi, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ši sąlyga yra būtina civilinei atsakomybei kilti. Kaip minėta, atsakovė, vykdydamas jam, kaip Vilniaus miesto gatvių savininkui tenkančią pareigą, užtikrinti tinkamą gatvių būklę bei priežiūrą, 2023-08-14 sutartimi pavedė UAB „YIT Lietuva“ atlikti gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. Taigi, būtent UAB „YIT Lietuva“ ginčo įvykio metu atliko (duomenys neskelbtini) gatvės priežiūrą, veikė kaip šios gatvės valdytojas. Sudaryta sutartis įrodo, kad atsakovė tinkamai rūpinosi miesto gatvėmis ir vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, perdavė jas valdyti šios srities profesionalams. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamos bylos atveju, nėra pagrindo teigti esant Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų (ar neveikimo), kurie galėjo lemti žalos atsiradimą ginčo automobiliui įvažiavus į kelyje buvusią duobę.

Atsakovo nuomone, siekdamas įrodyti Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų neteisėtumą, ieškovas neįrodė, jog Vilniaus miesto savivaldybė būtų nesilaikiusi ar pažeidusi teisės norminius aktus, Vilniaus miesto savivaldybės neteisėti veiksmai nagrinėjamu atveju nėra nustatyti, taigi nėra ir jokio teisinio pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Dėl žalos nurodė, kad CK 6.249 straipsnyje įtvirtinta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, šiuo atveju yra būtina, žalos įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui. Mano, kad žalos dydis šioje byloje nėra tinkamai pagrįstas ir įrodytas. Dėl priežastinio ryšio pažymėjo, kad CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina visapusiškai analizuoti atsakovės veiksmus ir bylos faktines aplinkybes.

Akcentuojama ir tai, kad ieškovo veiksmai pasireiškė rizikos prisiėmimu vairuojant automobilį, kuris laikytinas padidinto pavojaus šaltiniu. Asmuo, valdantis transporto priemonę, daugiau ar mažiau suvokdamas, kad jo elgesys gali būti žalingas jam pačiam, prisiima žalos atsiradimo riziką. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – saugaus eismo automobilių keliais įstatymas) 12 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Atkreiptas dėmesys, kad iš šios bylos medžiagos nėra aišku kokiu greičiu įvykio metu važiavo automobilis. Jeigu teismas nuspręstų, jog reikalavimas atlyginti žalą šioje byloje yra pagrįstas, turėtų būti svarstoma dėl patirtos žalos dydžio sumažinimo, atsižvelgiant į automobilio vairuotojo, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, neatsargumą. Pabrėžiama, jog ieškovo pagrindinis reikalavimas neturi teisinio pagrindo ir yra nepagrįstas, todėl ir su juo susiję išvestiniai reikalavimai (procesinės palūkanos) negali būti tenkinami atsakovo atžvilgiu.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo UAB ,,YIT Lietuva“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad trečiasis asmuo nėra atsakingas už ieškovo reikalaujamą atlyginti žalą. Atsakovės ir trečiojo asmens 2023-08-14 sutartis nustato, kad darbai atliekami gavus raštišką užsakovo užsakymą, todėl trečiasis asmuo atliko darbus tik gavus atsakovės užsakymus. Atsakovės ir trečiojo asmens sutartyje nėra nurodomas savivaldybės tarybos sprendimas, kurio pagrindu galėtų būti perduotas savivaldybės turto valdymas. Sutartis sudaryta tik dėl Vilniaus miesto Vakarinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros pagal atsakovės pateikiamus užsakymus. Dėl nurodytų aplinkybių trečiasis asmuo nelaikytinas savivaldybei priklausančio turto valdytoju. Nurodė, kad atsakovė yra atsakinga už ieškovo reikalaujamą atlyginti žalą.

Šalies argumentai

Ieškovas teismui pateikė prašymą (DOK-6141) atsakovu byloje laikyti Vilniaus miesto savivaldybę, tačiau jei teismas priimtų sprendimą pakeisti atsakovą, prašo perkelti reikalavimą atlyginti žalą naujam atsakovui. Siekdamas nustatyti, ar objekto (duomenys neskelbtini) gatvės savininkas yra tinkamai perdavęs šio objekto valdymo teisę kitam asmeniui ir įregistravęs šį faktą viešajame registre, ieškovas kreipėsi į viešojo registro (šiuo konkrečiu atveju – nekilnojamojo turto registro) tvarkytoją valstybės įmonę Registrų centras. 2025-02-17 ieškovo gautame nekilnojamojo turto registro išraše (toliau – ir NTR išrašas) nurodoma, kad nekilnojamasis daiktas – kelias (gatvė) - (duomenys neskelbtini) gatvė, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto (kuriame įvyko autoįvykis) numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, a. k. (duomenys neskelbtini) (4.2 p. išraše). Jokių kitų teisių (patikėjimo, valdymo ir pan.) į minimą objektą išraše nenurodoma. Prašo priteisti naujai patirtas 2,64 Eur dydžio išlaidas, kurias patyrė sumokėdamas už išrašą. Papildomai ieškovas atkreipė dėmesį, kad ieškovui, dėl analogiško autoįvykio, įvykusio 2019-12-13, kreipusis į atsakovą 2020-05-22, atsakovas taip pat grindė savo atsisakymą atlyginti nuostolius statinio valdymo teisės perleidimu pagal 2018 m. rugsėjo 25 d. tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „YIT Infra Lietuva“ (dabar – UAB „YIT Lietuva“) sudarytą sutartį Nr. A62-162/18(3.10.21-TD2) (žr. 15 priedą prie ieškinio „2020-06-19 VMS atsakymas V. V. dėl prašymo kompensuoti žalą“). Tuomet trečiasis asmuo savo atsisakymą atlyginti nuostolius ieškovui taip pat grindė teiginiu, kad sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civ. byloje Nr. e3K-7-105-687/2016) (žr. 17 priedą prie ieškinio „2020-08-14 Atsakymas YIT Lietuva“). Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 17 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-6815-960/2020 konstatavo, kad atsakovas, kaip kelio (duomenys neskelbtini), savininkas yra tinkamu atsakovu ir remiantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi yra atsakingas už žalą padarytą dėl šio kelio trūkumų. Šioje byloje atsakovas rėmėsi ta pačia 2018 m. rugsėjo 25 d. tarp atsakovo ir trečiojo asmens sudaryta pirkimo sutartimi Nr. A62-162/18(3.10.21-TD2). Todėl ieškovui kyla natūralus klausimas, kodėl atsakovas, sudaręs sutartį su trečiuoju asmeniu dar 2018 m. ir turėjęs pralaimėtų bylų teismuose, kitaip tariant, patyręs nuostolių, 2023 m. vėl pasirašė sutartį Nr. A62-592/23 su tuo pačiu rangovu (UAB „YIT Lietuva“), kurioje ir toliau galutinai nesutarė dėl statinio valdymo teisės perleidimo (rangovas ir toliau nesutinka šios teisės priimti/perimti).

Byloje gautas ieškovo dublikas, kuris bylą nagrinėjančios teisėjos 2025-03-17 rezoliucijos pagrindu laikomas papildomais paaiškinimais (DOK – 9015), kuriame nurodyta, kad dėl tinkamo atsakovo ir atsakingo už patirtą žalą asmens. Ieškovas patikslina, kad atsakovu šioje byloje laikė ir laiko (duomenys neskelbtini) gatvės Vilniuje savininkę Vilniaus miesto savivaldybę, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini). Kelio savininką atstovaujamo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos juridinio asmens kodą 188710061 ieškovas savo ieškinyje nurodė per klaidą. Savo nuomonę dėl atsakingo už patirtą žalą asmenis, t. y., atsakovo šioje byloje, ieškovas jau pareiškė savo 2025-02-18 atsakyme Teismui „Prašymas dėl siūlymo pakeisti atsakovą civilinėje byloje Nr. e2-1249-985/2025“ (toliau - prašymas). Dėl neteisėtų veiksmų pažymėjo, kad atsakovė savo atsiliepime teigia, kad ieškovas neįrodė, jog Vilniaus miesto savivaldybė būtų nesilaikiusi ar pažeidusi teisės norminius aktus, Vilniaus miesto savivaldybės neteisėti veiksmai nagrinėjamu atveju nėra nustatyti, taigi nėra ir jokio teisinio pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Ieškovas pažymi, kad, teikdamas ieškinį, savo reikalavimą atlyginti žalą grindė CK 6.266 straipsnio 1 dalimi, kai žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). CK 6.266 str. 2 dalis preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių. Konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ieškovas pateikė 2025-02-17 VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) gatvės Vilniuje savininku yra Vilniaus miesto savivaldybė. NTR išraše jokių įrašų apie objekto valdytoją nėra. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu numatyta, jog vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimas priskiriamas savivaldybės funkcijoms. O 15 cm gylio nepažymėta duobė (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamojoje dalyje (4 priedas prie ieškinio) yra daugiau nei pakankamas įrodymas, kad kelio savininkas netinkamai prižiūrėjo jam priklausantį objektą, dėl ko ieškovas patyrė žalą. Taigi, ieškovas mano, jog byloje pateikta pakankamai įrodymų apie atsakovo pareigų nevykdymą (neteisėtą neveikimą).

Nurodoma dėl žalos, kad atsakovė daro išvadą, kad ieškovas tinkamai neįrodė prašomos priteisti žalos nagrinėjamoje civilinėje byloje. Taip pat atsakovė prašo teismo sumažinti ieškovo reikalaujamą žalos dydį, nes ieškovas prie ieškinio priedų nėra pridėjęs sąskaitų faktūrų ir pirkimo dokumentų (čekių) už padangų pirkimą ir padangų montavimo paslaugas. Ieškovas atkreipė dėmesį, jog jis prašo atsakovo atlyginti tik pagrindinius nuostolius ir nevertina negautų pajamų dėl nutrauktos kelionės, sugaišto laiko (daugiau nei 4 val.) belaukiant policijos ir atstatant automobilio judėjimo funkciją, pažeisto automobilio rato transportavimo į specializuotą servisą kaštų, pakaitinio rato pristatymo ir sumontavimo ant automobilio, sugaišto laiko, kreipiantis į atsakovą ir bandant geranoriškai susitarti dėl žalos atlyginimo. Realūs ieškovo dėl atsakovo neteisėto neveikimo patirti nuostoliai yra netgi didesni. Ieškovas negali pateikti sąskaitos- faktūros už padangas, kadangi, pasikeitus ieškovo finansinei situacijai (reikšmingai sumažėjus iš darbo santykių gaunamoms pajamoms), ieškovas neturi galimybės iš anksto įsigyti naujų padangų. Jas galės įsigyti ir sumontuoti tik tuomet, kai atsakovė atlygins nuostolius. Šiuo metu automobilis eksploatuojamas su žieminėmis padangomis. Ieškovas pažymi, kad prie ieškinio patekti viešai žinomo autorizuoto serviso komerciniai pasiūlymai (2 ir 3 priedai) yra ne preliminarūs, kaip teigia atsakovė, o konkretūs, pagal kuriuos servisas įsipareigojo nurodytomis kainomis suteikti prekes ir paslaugas. Todėl ieškovas mano, kad tokie dokumentai laikytini tinkamais įrodymais, siekiant nustatyti patirtos žalos dydį, kai dėl objektyvių priežasčių prekės ir paslaugos ieškovo negali būti įsigytos iki teismo nutarties priėmimo dienos. Dėl automobilio vairuotojo atsakomybės. Atsakovė siekia įrodyti, kad patirtos žalos dydis turėtų būti sumažintas, atsižvelgiant į automobilio vairuotojo, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, neatsargumą, remiantis CK 6.282 straipsnio 1 dalimi.

Nurodoma, kad byloje nėra jokių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima teigti, jog ieškovas sąmoningai ar dėl didelio neatsargumo atliko veiksmus, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Priešingai, ieškovas neturėjo jokių galimybių išvengti autoįvykio ar netgi numatyti gresiantį pavojų. Geriausiai įvyko aplinkybes iliustruoja vaizdo registratoriaus įrašas, kurį ieškovas pridėjo prie ieškinio (6 priedas). Įraše užfiksuota, kad ieškovo automobiliui pirmąja eismo juosta judant (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pr. link, ties sankryža su (duomenys neskelbtini) gatve automobilis patenka į duobę, kuri niekaip nebuvo pažymėta, jos nebuvo galima netgi matyti dėl lietaus ir ant važiuojamosios dalies buvusio vandens sluoksnio. Vaizdo registratoriaus fiksuotas automobilio greitis įvyko metu buvo 33-36 km/h, kai leidžiamas greitis toje gatvės atkartoje-50 km/h. Net jei vairuotojas ir būtų pastebėjęs pavojaus šaltinį (duobę), jos nebūtų galėjęs apvažiuoti, kadangi duobė buvo už 5 metrų nuo sankryžos (4 priedo prie ieškinio, 1 nuotrauka), persirikiavimo manevrą būtų tekę daryti sankryžoje, o to, kaip ir staigiai stabdyti, griežtai nerekomenduojama daryti dėl galimo pavojaus kitiems eismo dalyviams. Be to, įvykio metu antrąja eismo juosta ieškovo automobilį lenkė kita transporto priemonė (mėlynos spalvos), kas ribojo galimybes manevruoti važiuojamojoje dalyje. Taigi, šios aplinkybės rodo, jog ieškovas negalėjo nei numatyti pavojaus šaltinio, nei, juo labiau, atlikti sąmoningus veiksmus, kurie leistų atsirasti nuostoliams ar juos padidintų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas 2025-03-24 nutartimi nustatė, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo pilnai ir visapusiškai išsiaiškintos visos aplinkybės, kurios galėtų būti ir turėtų būti išsiaiškintos, kas atitiktų civilinio proceso tikslus (CPK 2 straipsnis) ir teismo pareigą rūpintis išsamiu bylos aplinkybių atskleidimu ir tinkamu bylos išnagrinėjimu (CPK 8 straipsnis), dėl ko sprendė bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujinti. Nustačius, kad ieškovas neaiškiai nurodė prašomų priteisti palūkanų skaičiavimo terminą ir nepateikė jokių duomenų apie dalies prašomos priteisti žalos realumą, buvo pasiūlyta iki paskirto posėdžio laiko pateikti teismui paaiškinimus dėl palūkanų skaičiavimo netikslumų ir pateikti duomenis apie ieškovo nurodomą patirtą žalą, kurie patvirtintų patirtos žalos realumą.

Byloje gautas ieškovo prašymas (DOK- 11854) dėl papildomų dokumentų priėmimo ir ieškinio sumos sumažinimo (toliau – prašymas), kuriuo prašoma: 1) pridėti prie bylos ieškovo pateikiamus papildomus dokumentus (1-5 priedai); 2) priimti šį prašymą dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo nuo 690,40 Eur iki 686,33 Eur ir priteisti ieškovo V. V. naudai iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 686,33 Eur (670,17 Eur tiesioginių nuostolių + 16,16 Eur palūkanų) žalos atlyginimą; 3) priteisti ieškovui iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas 23,64 Eur (ieškovo sumokėtą 21 Eur žyminį mokestį + 2,64 Eur mokestį už nekilnojamojo turto registro išrašą).

Prašyme dėl patirtą žalą pagrindžiančių dokumentų ir žalos dydžio patikslinimo nurodyta , kad siekdamas pagrįsti patirtą žalą, ieškovas prašo teismo pridėti prie bylos papildomus dokumentus, įrodančius ieškovo patirtų tiesioginių nuostolių dydį: 1) dviejų priekinių padangų įsigijimą patvirtinančius 2024-04-01 UAB „(duomenys neskelbtini) “ PVM sąskaitą faktūrą ir 2024-04-01 V. V. bankinio pavedimo kopiją 486 Eur su PVM sumai; 2) dviejų priekinių padangų montavimą ir ratų balansavimą patvirtinančius 2025-04-04 UAB „(duomenys neskelbtini) “ PVM sąskaitą faktūrą ir 2025-04-04 V. V. bankinio pavedimo kopiją 64,17 Eur su PVM sumai; 3) galinio kairės pusės ratlankio tiesinimą patvirtinančią 2025-04-03 UAB „(duomenys neskelbtini) “ PVM sąskaitą faktūrą 60 Eur su PVM sumai.

Šalies argumentai

Ieškovas paaiškino, kad, atliekant padangų montavimą specializuotame (duomenys neskelbtini) servise UAB “(duomenys neskelbtini) “, buvo nustatyta, jog yra pažeistas (sulenktas) ir galinis kairės pusės ratlankis. Ieškovo įsitikinimu, šie pažeidimai atsirado to paties (duomenys neskelbtini) eismo įvykio (duomenys neskelbtini) g. metu, kuomet ieškovo automobilis, judėdamas tiesia trajektorija kairės pusės automobilio ratais įvažiavo į 40 cm gylio duobę važiuojamojoje dalyje, t. y., faktiškai su kliūtimi susidūrė abu kairės pusės automobilio ratai. Kadangi vizualūs pažeidimai (įkirtimai gumoje, išėjęs oras) įvykio vietoje buvo pastebėti tik ant priekinės kairės pusės padangos, ieškovas priekinį kairės pusės ratą (duomenys neskelbtini) pristatė į specializuotą padangų ir ratlankių remonto įmonę UAB „(duomenys neskelbtini) “, kurioje buvo nustatyta, kad padangos pažeidimai šoninėje dalyje yra neremontuotini, o pažeistas ratlankis buvo ištiesintas. Galinio kairės pusės rato ieškovas į servisą tuo metu nepristatė, nes vizualiai galinė kairės pusės automobilio padanga po eismo įvykio nebuvo pažeista, oras iš jos nebuvo išėjęs. Specialistams nustačius netinkamą naudoti padangą ir tuo metu negalint įsigyti naujo padangų komplekto, ieškovas uždėjo ant automobilio savo turėtą žieminių padangų su ratlankiais komplektą, o vasarinių ratų komplektas buvo nuimtas. 2025-04-02, UAB „(duomenys neskelbtini) “ montuojant naujas padangas ant vasarinių ratų komplekto, buvo nustatyta, kad yra pažeistas ir galinis ratlankis, kurį 2025-04-03 ištiesimo UAB „(duomenys neskelbtini) “ serviso specialistai. Vasarinių ratų komplektas ant ieškovo automobilio nėra sumontuotas iki šiol, kadangi ieškovas nusprendė patikrinti automobilio važiuoklės būklę. Jos patikrai yra rezervuotas laikas servise 2025-04-18. Nurodė, kad ieškovas negalėjo pasinaudoti 2025-01-21 UAB „(duomenys neskelbtini) “ pateiktu pasiūlymu dėl padangų įsigijimo, kadangi minėta įmonė negarantavo reikiamo modelio ir matmenų padangų pristatymo per sąlyginai trumpą laiką - iki teismo nurodytos posėdžio datos 2025-04-07, todėl ieškovas buvo priverstas operatyviai ieškoti kito tiekėjo (padangų importuotojo UAB “(duomenys neskelbtini) “), kuris pristatė reikiamo modelio ir matmenų padangas pagal ieškovo užsakymą. Ieškovas įsigijo naujas padangas, atliko jų montavimo ir antro ratlankio remonto darbus skolintomis lėšomis. Ieškovas prašė teismo pridėti prie bylos ieškovo papildomai patirtas 60 Eur su PVM išlaidas dėl galinio kairės pusės ratlankio remonto. Ieškovas apibendrino, kad šioje byloje nagrinėjamo autoįvykio metu patyrė tokią žalą: 1. Priekinio kairės pusės rato, padangos pažeidimo patikra, ratlankio lyginimas - 60 Eur ((duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini) “ PVM sąskaita-faktūra); 2. Padanga (duomenys neskelbtini) 4S 245/35ZR19 93Y, 2 vnt. - 486 Eur (UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2024-04-01 PVM sąskaita faktūra); 3. Galinio kairės pusės ratlankio remontas - 60 Eur (UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2025-04-03 PVM sąskaita faktūra); 4. Padangų (2 vnt.) montavimas - 64,17 Eur (2025-04-04 UAB „(duomenys neskelbtini) “ PVM sąskaita faktūra); iš viso tiesioginių nuostolių suma sudaro 670,17 Eur.

Dėl palūkanų nuo atlygintinos žalos skaičiavimo ieškovas patikslino, kad ieškinį dėl to paties dalyko teikė Vilniaus miesto apylinkės teismui 2024-12-19, tačiau dėl procesinių trūkumų ieškinys buvo atmestas. Ieškovas pašalino trūkumus ir ieškinį teismui pateikė pakartotinai 2025-01-22, tačiau per klaidą savo reikalavime dėl palūkanų ne iki galo ištaisė pakartotino ieškinio padavimo teismui datą (iš 2024-12-19 į 2025-01-22). Dienų skaičius (176 d.) buvo paskaičiuotas teisingai. Pasikeitus tiesioginių nuostolių dydžiui, ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo palūkanas nuo visos atlygintinos žalos sumos už laikotarpį nuo ieškovo kreipimosi į atsakovą dėl nuostolių atlyginimo dienos (sekanti diena po kreipimosi - 2024-07-30) iki ieškinio teismui padavimo dienos (2025-01-22), viso 176 dienos: 670,17 Eur žala (pagrindiniai nuostoliai, be palūkanų) x 5 % palūkanos x 176 pradelstos dienos / 365 dienų = 16,16 Eur.

Atsiliepimas

Teismo nustatytu terminu atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo nurodė, kad su ieškovo ieškinio patikslintais reikalavimais nesutinka, pateiktas ieškinys yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas. Pažymėjo, kad prie ieškinio nėra pridėta jokių fotonuotraukų ir (ar) vaizdo įrašų iš įvykio vietos, kurios leistų objektyviai identifikuoti konkrečią eismo įvykio vietą, duobės poziciją važiuojamojoje dalyje ar duobės buvimą/nebuvimą incidento metu. Nėra pridedama schema, kiti paaiškinimai. Kartu su ieškiniu pateikiamos automobilio fotonuotraukos, tačiau akivaizdu, jog jos padarytos ne įvykio vietoje. Prie ieškinio nėra pridedami dokumentai, pagrindžiantys nustatytą galimą žalą ginčui aktualiam automobiliui, pavyzdžiui, nėra defektinio akto, apžiūros akto ar kito dokumento, detalizuojančio, kokios konkrečios automobilio dalys buvo pažeistos būtent įvykio metu ir kurių keitimas buvo būtinas. Bylos medžiagoje esantys duomenys neleidžia vienareikšmiškai spręsti, ar žala atsirado dėl kelio dangos duobės (įgriuvos ar įdubos). Atkreiptinas dėmesys, kad iš šios bylos medžiagos nėra aišku, kokiu greičiu įvykio metu važiavo automobilis ir ar buvo laikomasi teisės aktuose nurodytų reikalavimų. Tai itin reikšmingos faktinės aplinkybės, lemiančios žalos kilmės priežasties nustatymą bei galimos atsakomybės pasiskirstymą. Šių įrodymų nebuvimas apriboja galimybę tiek atsakovui, tiek ir teismui visapusiškai įvertinti ieškovo reikalavimų pagrįstumą. Nesant tinkamos įrodymų visumos – vaizdo medžiagos, automobilio padangų nusidėvėjimo koeficiento nustatymo ir išskaičiavimo, defektinio akto, aiškaus aprašymo, kokie darbai buvo neišvengiami dėl eismo įvykio – nėra galimybės objektyviai spręsti dėl remonto sąmatos realaus pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

Atkreiptas dėmesys, kad iš šios bylos medžiagos nėra aišku, kokiu greičiu įvykio metu važiavo automobilis. Pažymėtina, jog remiantis CK 6.282 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Pažymėtina, jog remiantis CK 6.282 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, jeigu teismas nuspręstų, jog reikalavimas atlyginti žalą šioje byloje yra pagrįstas, turėtų būti svarstoma dėl patirtos žalos dydžio sumažinimo, atsižvelgiant į automobilio vairuotojo, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, neatsargumą. Dėl išvestinio reikalavimo priteisti procesines 5 proc. palūkanas nurodė, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioje normoje įtvirtintos procesinės palūkanos, kurios pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Reikalavimas priteisti šias palūkanas yra akcesorinis, ir tenkinamas, jei patenkintas pagrindinis reikalavimas. Pabrėžiama, jog ieškovo pagrindinis reikalavimas neturi teisinio pagrindo ir yra nepagrįstas, todėl ir su juo susiję išvestiniai reikalavimai (procesinės palūkanos) negali būti tenkinami atsakovo atžvilgiu. Teismo prašė: 1. siūlyti ieškovui pakeisti atsakovą byloje, atsakovu traukiant UAB „YIT Lietuva“ juridinio asmens kodas: 133556411; buveinės adresas: (duomenys neskelbtini); 2. ieškovo ieškinį Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu atmesti; 3. netenkinus pirmojo ir antrojo prašymo, sumažinti priteistiną žalos dydį.

Byloje gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimas (DOK-15014), kuriuo informuojama apie įvykio, kurio registracijos numerį (ROIK) (duomenys neskelbtini) , duomenis, jog (duomenys neskelbtini) policijos registruojamų įvykių registre buvo registruotas pranešimas ROIK (duomenys neskelbtini) dėl to, kad Vilniuje, sankryžoje prie šviesoforo, pranešėjas su automobiliu (duomenys neskelbtini) , valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvažiavo į balą kurioje buvo duobė ir prakirto savo automobilio padangą. Pranešėjas įvykį užfiksavo vaizdo registratoriumi. Dėl šio įvykio pranešėjas su pareiškimu nesikreipė, tyrimas atliekamas nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

patikslintas ieškinys tenkinamas visiškai.

CPK 441 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ieškinio suma neviršija penkių tūkstančių eurų, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas. Nagrinėjamu atveju ieškovo pareikšto reikalavimo suma neviršija penkių tūkstančių eurų ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka šalys neprašė, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) 9.06 val. ieškovas jam priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini) , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) prospekto link. Judėdamas pirmąja eismo juosta, ties sankryža su (duomenys neskelbtini) gatve kairės pusės automobilio ratais ieškovas pateko į duobę važiuojamoje dalyje. Automobilio kairės pusės ratams patekus į duobę, apžiūrėjęs automobilį, ieškovas pastebėjo, kad priekinė kairė automobilio padanga - tuščia. Specializuotame padangų servise nustatė, kad pažeistas priekinės kairės padangos šonas dviejuose vietose. Dėl tokio pažeidimo padanga tapo nebetinkama naudoti ir privalo būti pakeista. Padangos protektoriaus likutis apie 5 mm, todėl turi būti keičiamos abi padangos, montuojamos ant tos pačios transporto priemonės ašies. Taip pat įvykio metu buvo pažeistas (sulenktas) automobilio lengvojo lydinio kairės pusės priekinis ratlankis. Ratlankį autoserviso specialistai ištiesino. Autoįvykis buvo registruotas policijoje, registracijos numeris (ROIK) (duomenys neskelbtini) .

Šias aplinkybes patvirtina ieškovo į bylą pateikti įrodymai – (duomenys neskelbtini) kelio duobės ir pažeidimo fotonuotraukos, vaizdo registratoriaus įrašas, policijos pateikti duomenys, jog policijos registruojamų įvykių registre buvo registruotas pranešimas ROIK (duomenys neskelbtini) dėl to, kad Vilniuje, sankryžoje prie šviesoforo, pranešėjas su automobiliu (duomenys neskelbtini) , valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvažiavo į balą, kurioje buvo duobė ir prakirto savo automobilio padangą, taip pat ieškovo pateiktas vaizdo registratoriaus įrašas, kuriame matomas vaizdas patvirtina įvykio laiką, ieškovo važiavimo greitį, jog įvykio metu važiavo 33-36 km/val. greičiu, bei kad kelyje už sankryžos - duobė nebuvo pažymėta.

Byloje pateikti įrodymai dėl minėto eismo įvykio metu padarytos žalos 670,17 Eur sumai: priekinio kairės pusės rato, padangos pažeidimo patikra, ratlankio lyginimas - 60 Eur ((duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini) “ PVM sąskaita-faktūra); padangos (duomenys neskelbtini) 4S 245/35ZR19 93Y, 2 vnt. - 486 Eur (UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2024-04-01 PVM sąskaita faktūra); galinio kairės pusės ratlankio remontas - 60 Eur (UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2025-04-03 PVM sąskaita faktūra); padangų (2 vnt.) montavimas - 64,17 Eur (2025-04-04 UAB „(duomenys neskelbtini) “ PVM sąskaita faktūra).

Nustatyta, kad ieškovo kreipimąsi atlyginti nuostolius įrodo (duomenys neskelbtini) ieškovo prašymas Vilniaus miesto savivaldybei. 2024-10-22 ieškovas pakartotinai el. paštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu pateikti atsakymą į (duomenys neskelbtini) ieškovo prašymą. Tik tuomet (tą pačią dieną) atsakovė pateikė ieškovui atsakymą, kas matyti iš 2024-10-22 Vilniaus miesto savivaldybės el. laiško. Nurodo, kad 2024-09-29 (ieškovo gautame 2024-10-22) atsakyme (atsakovė nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2023-08-14 su UAB „YIT Lietuva“ pasirašė sutartį Nr. A62-592/23 dėl Vakarinės Vilniaus miesto dalies, gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbų. Vadovaujantis šios sutarties 7.1.9 ir 7.1.10 punktais rangovas įsipareigojo nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. 2024-10-23 ieškovas su analogišku prašymu atlyginti nuostolius kreipėsi į UAB „YIT Lietuva“, kas atsispindi 2024-10-23 ieškovo prašyme atlyginti nuostolius UAB „YIT Lietuva“. 2024-10-23 UAB „YIT Lietuva“ atsakymas V. V. patvirtina, kad tą pačią dieną ieškovas gavo trečiojo asmens atsakymą, kuriame Rangovas nurodo, kad kasacinis teismas formuoja praktiką, kad taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešajame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina. Savo atsakyme Rangovas nurodė, kad trečiasis asmuo nėra atsakingas dėl žalos atlyginimo. Taip pat Rangovas savo 2024-10-23 atsakyme ieškovui patvirtino, kad jis neperėmė iš atsakovo statinio valdymo teisės pagal sutartį. 2024-11-18 pakartotinis reikalavimas Vilniaus miesto savivaldybei atlyginti nuostolius patvirtina, kad ieškovas 2024-11-18 pakartotinai kreipėsi į atsakovą, kaip statinio savininką, su reikalavimu nedelsiant, bet ne vėliau nei per 10 darbo dienų, atlyginti nuostolius dėl (duomenys neskelbtini) patirto autoįvykio. Per ieškovo nurodytą laikotarpį atsakovė žalos neatlygino, tačiau 2024-12-12 ieškovas gavo atsakovo 2024-12-12 atsakymą „Dėl (duomenys neskelbtini) gatvėje patirtų nuostolių atlyginimo (pakartotinis)“, kuriame atsakovė teigia, kad neįrodytos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, teismas nėra įvertinęs ieškovo patirtų nuostolių pagrįstumo, taigi Vilniaus miesto savivaldybė nesant teismo patvirtintam nuostolių dydžiui neturi teisinio pagrindo ieškovui šių nuostolių padengti. Ieškovas ragino atsakovą įvykdyti savo pareigas pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį ir atlyginti ieškovo patirtus nuostolius, tačiau atsakovė ignoravo šiuos raginimus.

Dėl (ne)tinkamos atsakovės

Kasacinis teismas, formuodamas CK 6.266 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, yra išaiškinęs, kad asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, nes tokiu atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-105/687/2016; 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Taigi, tuo atveju, kai viešame registre nurodytas statinio savininkas (valdytojas) siekia paneigti statinio valdymo prezumpciją ir taip ginčija savo atsakomybę už statinio defektais padarytą žalą, būtina nustatyti, ar konkrečia sutartimi daikto valdymas CK 6.266 straipsnio prasme buvo perleistas kitam asmeniui.

Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo prasme, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti pastato saugumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-701/2018). Kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad atsakovė yra savininkė kelio ruožo, esančio (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, kuriame buvo kelio dangos defektas ir įvyko ginčo eismo įvykis. Atsakovė, ginčydama savo, kaip kelio savininkės ir valdytojos atsakomybę už kelio defektu transporto priemonei padarytą žalą, teigė, kad sutartimi yra perdavusi Vilniaus miesto Vakarinės dalies gatvių, tarp jų ir (duomenys neskelbtini) gatvės, valdymą trečiajam asmeniui UAB ,,YIT Lietuva“, kuris, anot atsakovės, yra faktinis gatvių valdytojas CK 6.266 straipsnio prasme.

Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė. Teismas, spręsdamas dėl sutarties sąlygų turinio, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016; 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2023-08-14 tarp Vilniaus miesto savivaldybės (užsakovės) ir UAB „YIT Lietuva“ (rangovės) buvo sudaryta sutartis Nr. A62-592/23, kuria trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Vakarinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus (Sutarties specialiųjų sąlygų 1.1 punktas). Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.1.6 punktą rangovas įsipareigoja darbus vykdyti pagal užsakovo ir rangovo suderintą darbų atlikimo grafiką arba vykdyti darbus pagal atskirus užsakovo užsakymus (kaip nustatyta techninėje specifikacijoje) laikantis atskiruose užsakymuose arba specialiosiose sutarties sąlygose nurodytų terminų, o pagal 5.1.7 punktą pateikti užsakovui faktiškai atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus, darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymas ir rangovo atliktų darbų ataskaitas specialiosiose sutarties sąlygose numatytais terminais. Tuo tarpu užsakovas, remiantis sutarties bendrųjų sąlygų 6.1.2 punktu, įsipareigoja priimti ir sumokėti rangovui už tinkamai ir faktiškai atliktus darbus specialiosiose sutarties sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Remiantis techninės specifikacijos 7.1.10 punktu tiekėjui nuo sutarties sudarymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra perleidžiama CK 6.266 straipsnyje nurodyta statinio valdytojo atsakomybė ir Tiekėjas privalės atlyginti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės; 7.1.9 punkte teigiama, jog tiekėjas privalo nuolat vykdyti jam perduotų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Tiekėjas vykdys gatvių valdytojo teises ir pareigas, avarinius dangos defektus (duobes, kurių gylis daugiau kaip 5 cm) nustatys ir šalins be atskiro perkančiosios organizacijos pavedimo. Ši nuostata neriboja perkančiosios organizacijos teisės duoti ir atskirus užsakymus. Defektus, kurie kelia grėsmę visų eismo dalyvių saugumui, tiekėjas privalo nedelsdamas pažymėti gairelėmis, aptverti ir šalinti (taisyti) ir apie šią aplinkybę informuoti perkančiąją organizaciją. Jeigu defektai nekelia grėsmės eismo dalyvių saugumui, tiekėjas apie juos privalo informuoti perkančiąją organizaciją ir darbus atlikti pagal perkančiosios organizacijos užsakymą (Sutarties 3 priedas) ir jame nurodytus darbų kiekius.

Taigi, sutartimi šalys susitarė, kad rangovė (trečiasis asmuo) atliks nuolatinę priskirtų gatvių ir kiemų stebėseną, tačiau visais atvejais prieš atlikdama kelio remonto darbus rangovė privalo gauti užsakovės (atsakovės) raštišką užsakymą. Tik tais atvejais, kai kelio defektai kelia grėsmę eismo saugumui, atsakovės užsakymas nebūtinas, tačiau atsakovė apie tokią situaciją turi būti informuojama. Įvertinus šių sutarties nuostatų turinį, nėra pagrindo išvadai, kad rangovė priskirtų prižiūrėti kelių valdymą įgyvendino savarankiškai (CK 6.193 straipsnis). Vertinant šių sutarties nuostatų visumą, aplinkybė, kad sutartyje įrašyta nuostata, jog rangovė yra kelio valdytoja CK 6.266 straipsnio prasme ir įsipareigojo atlyginti nuostolius dėl netinkamos kelių priežiūros, savaime nėra pagrindas daryti priešingos išvados. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vien tik sutarties nuostatos, kad rangovė yra laikoma gatvių ir kiemų dangos valdytoja pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, savaime neįrodo, kad rangovė yra kelio ir jame esančių įrenginių valdytoja (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-503-560/2019). Nagrinėjamu atveju iš sutarties turinio matyti, kad rangovei teisė savo nuožiūra valdyti kelius nebuvo perduota, su ja pasirašyta sutartis kvalifikuotina kaip kelių techninės priežiūros sutartis.

Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymą ir valdymo teisės perdavimą kitiems subjektams reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatos. Pagal minėto įstatymo 12 straipsnio 1 dalį savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos. Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo perduodamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Savivaldybės turtą kitos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ir kitų įstatymų bei savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka. Taigi, savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik tarybos sprendimu. Nagrinėjamu atveju apie tokį perdavimą duomenų byloje nėra. CK 6.266 straipsnio nuostatų pagrindu kitiems asmenims negali būti perduota valdymo teisė į savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-1531-590/2017).

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovės ir trečiojo asmens sudaryta 2023-08-14 sutartis vertinama kaip susitarimas dėl kelių techninės priežiūros darbų vykdymo, dėl to spręstina, kad sutartimi kelių valdymo teisė nebuvo perduota rangovei ir kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, valdytoja CK 6.266 straipsnio prasme laikytina atsakovė. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovas turi teisę reikšti reikalavimą dėl žalos, padarytos dėl kelio dangos defekto, atlyginimo atsakovei.

Dėl žalos atlyginimo

Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs ginčas dėl žalos, atsiradusios dėl statinio (kelio) trūkumų, atlyginimo. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką taikant minėtą teisės normą, yra nurodęs, kad minėtoje teisės normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės. Tai reiškia, kad minėtai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nustatyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado, be to, skatinami tiek statinių statybos proceso, tiek jų naudojimo bei priežiūros metu, ypač atidžiai laikytis statybą reglamentuojančių ir kitų teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014).

CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos civilinės atsakomybės sąlygos: įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; žalos asmeniui padarymas; įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto.

Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalis apibrėžia kelio sąvoką: tai inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme. Minėto straipsnio 10 dalyje apibrėžta kelio priežiūros sąvoka: nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio ir jo statinių naudojimo laiką. Kelius prižiūrintys asmenys privalo taisyti (remontuoti) važiuojamąją kelio dalį ir kitus kelio įrengimus, kad šie objektai atliktų savo funkcijas, prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai būtų techniškai tvarkingi. Vieno ar kelių kelio struktūrinių įrenginių sugriuvimas ar įstatymo nustatytų reikalavimų neatitinkantis konstrukcijų trūkumas, dėl kurio asmeniui padaroma žalos, sudaro pagrindą taikyti kelio savininkui (valdytojui) CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytą griežtąją civilinę atsakomybę.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad duobė, buvusi ginčo kelio važiuojamojoje dalyje, dėl kurios įvyko eismo įvykis, yra kelio konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl netinkamos kelio konstrukcijų priežiūros (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, ginčo kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, savininko (valdytojo) atžvilgiu nagrinėjamu atveju taikytina griežtoji atsakomybė CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad duobė, buvusi (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais ženklais (byloje nėra tai patvirtinančių duomenų; atsakovė šios aplinkybės taip pat neginčijo). Byloje nėra jokių duomenų, kad įvykio metu automobilio valdytojas būtų važiavęs neleistinu greičiu, staigiai ir neatsargiai manevravęs, atsakovo teiginius paneigia ir ieškovo nurodytas aplinkybes dėl važiavimo greičio patvirtina į bylą pateiktas vaizdo registratoriaus įrašas (CPK 178 straipsnis). Atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytą aplinkybę, kad eismo įvykio metu ieškovo vairuojama transporto priemonė buvo tinkamos techninės būklės. Teismui taip pat nepateikta įrodymų, patvirtinančių ieškovo kaltę eismo įvykyje (CPK 178 straipsnis). Taigi, nustatyta, jog automobilio valdytojos veiksmuose įvažiuojant į duobę nebuvo neatsargumo ir neatidumo (KET 4, 9 punktai), nes, nematydamas jokių ženklų, įspėjančių apie kelio defektą, jis neturėjo pareigos važiuoti lėčiau nei leistinu maksimaliu greičiu (KET 133 punktas), nei pareigos sulėtinti greitį ar stabdyti, nei pareigos apvažiuoti nematomą kliūtį (KET 8-11 punktai), kai vaizdo registratorius patvirtina, jog ieškovas įvykio metu važiavo 33-36 km/val. greičiu, bei kad kelyje už sankryžos - duobė nebuvo pažymėta. Akcentuotina, kad šiuo atveju itin svarbią reikšmę turi policijos pateikti duomenys, jog policijos registruojamų įvykių registre buvo registruotas pranešimas ROIK (duomenys neskelbtini) dėl to, kad Vilniuje, sankryžoje prie šviesoforo, pranešėjas su automobiliu (duomenys neskelbtini) , valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvažiavo į balą, kurioje buvo duobė ir prakirto savo automobilio padangą, taip pat ieškovo pateiktas vaizdo registratoriaus įrašas, patvirtinantis ieškovo nurodytas aplinkybes dėl įvykio laiko, ieškovo važiavimo greičio, jog įvykio metu važiavo 33-36 km/val. greičiu, bei kad duobė nebuvo pažymėta. Byloje pateiktų įrodymų visuma ir jais nustatytos eismo įvykio aplinkybės neleidžia teismui konstatuoti, jog automobilis buvo apgadintas dėl vairuotojos didelio neatsargumo, todėl nėra pagrindo netaikyti atsakovės civilinės atsakomybės ar sumažinti žalos dydį.

Atsakovė nesutikimą su transporto priemonei padarytos žalos dydžiu iš esmės grindžia teiginiu, jog byloje nepateikta duomenų, kad būtent šio įvykio metu transporto priemonė buvo apgadinta. Nagrinėjant šiuos argumentus pažymėtina, kad kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019). Vadovaujantis vienu iš esminių civiliniame procese rungimosi principu, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 12, 178 straipsniai). Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, sukelia tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimą, šalies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu.

Nagrinėjamu atveju atsakovė įrodymų, pagrindžiančių nurodytas savo aplinkybes ar paneigiančių ieškovo išdėstytas aplinkybes, į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Priešingai, ieškovas nurodo, kad dėl įvykio patyrė 670,17 Eur žalą ir pateikė įrodymus, patvirtinančius šios žalos dydį: priekinio kairės pusės rato, padangos pažeidimo patikra, ratlankio lyginimas - 60 Eur ((duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini) “ PVM sąskaita-faktūra); padanga (duomenys neskelbtini) 4S 245/35ZR19 93Y, 2 vnt. - 486 Eur (UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2024-04-01 PVM sąskaita faktūra); galinio kairės pusės ratlankio remontas - 60 Eur (UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2025-04-03 PVM sąskaita faktūra); padangų (2 vnt.) montavimas - 64,17 Eur (2025-04-04 UAB „(duomenys neskelbtini) “ PVM sąskaita faktūra).

Ieškovas reiškia reikalavimą dėl atlyginimo jos patirtų nuostolių, kuriuos sudaro išlaidos už pirktas naujas padangas ir jų montavimą, taip pat susijusias paslaugas (ratlankių lyginimas ir pan.). Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Jeigu šalys dėl nuostolių dydžio nesutaria ir šalių nuomone nuostolių dydis yra skirtingas, arba jeigu ieškovo pateikti įrodymai prieštaringi, konkretų nuostolių dydį nustato teismas, įvertindamas šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013; 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2013; 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2011; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008). Nurodyta įstatymo nuostata neįpareigoja teismo visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų sumų dydžiui nustatyti. Taikant CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismai turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis).

Teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo dydžio (ratų, padangų pažeidimų patikra, ratlankių lyginimai, padangų pirkimo, ratų balansavimo pateiktos sąskaitos – faktūros ir jų apmokėjimą pagrindžiantys duomenys, kurie pagrindžia prekių ir paslaugų kainas), privalu atsižvelgti į tai, kad ieškovo rašytiniai paaiškinimai (kurie nuo įvykio datos bei bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs) apie ginčo eismo įvykį, tikslią jo vietą, mechanizmą (ieškovas ieškinyje nurodo, jog įvykio metu buvo sugadinti priekinis ir galinis kairės pusės ratai, apgadinti kairės pusės ratlankiai), priežastis (ieškovui išvažiavus į duobę) vertina, jog ginčo eismo įvykis, įvyko būtent ieškovo nurodytomis aplinkybėmis ir eismo įvykio metu buvo pažeistos ieškovo automobilio padangos ir ratlankiai (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad ieškovo patirti nuostoliai atsirado greitu metu po ginčo eismo įvykio datos – eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) , tą pačią dieną ieškovas atliko rato, padangos pažeidimo patikrą, ratlankio lyginimą, tačiau padangas tuomet užsidėjo žiemines, nes naujų padangų pagal pasiūlymus nusipirkti ir apmokėti kitus su tuo susijusius darbus tuo metu neišgalėjo. Kadangi vizualūs pažeidimai (įkirtimai gumoje, išėjęs oras) įvykio vietoje buvo pastebėti tik ant priekinės kairės pusės padangos, ieškovas priekinį kairės pusės ratą (duomenys neskelbtini) pristatė į specializuotą padangų ir ratlankių remonto įmonę UAB „(duomenys neskelbtini) “, kurioje buvo nustatyta, kad padangos pažeidimai šoninėje dalyje yra neremontuotini, o pažeistas ratlankis buvo ištiesintas. Galinio kairės pusės rato ieškovas į servisą tuo metu nepristatė, nes vizualiai galinė kairės pusės automobilio padanga po eismo įvykio nebuvo pažeista, oras iš jos nebuvo išėjęs. Specialistams nustačius netinkamą naudoti padangą ir tuo metu negalint įsigyti naujo padangų komplekto, ieškovas uždėjo ant automobilio savo turėtą žieminių padangų su ratlankiais komplektą, o vasarinių ratų komplektas buvo nuimtas. 2025-04-02, UAB „(duomenys neskelbtini) “ montuojant naujas padangas ant vasarinių ratų komplekto, buvo nustatyta, kad yra pažeistas ir galinis ratlankis, kurį 2025-04-03 ištiesimo UAB „(duomenys neskelbtini) “ serviso specialistai. Šios aplinkybės taip pat netiesiogiai liudija, kad ieškovo patirti nuostoliai yra sąlygoti būtent ginčo eismo įvykio, kai ieškovas įvažiavo į kelyje esančią duobę.

Atsižvelgiant į tai, kad po remonto automobilis turi atitikti visus saugaus eismo reikalavimus, darytina išvada, kad automobiliui turi būti uždėtos saugumo standartus atitinkančios padangos, kurias ieškovas pakeitė pasibaigus žiemos sezonui, sutaisyti ratlankiai, todėl teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl atsakovės prašymai ieškinį atmesti kaip nepagrįstą arba sumažinti ieškiniu prašomą priteisti žalos dydį atmetami, iš atsakovės ieškovui priteisiant 670,17 Eur žalos atlyginimą.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovės palūkanas nuo visos atlygintinos žalos sumos už laikotarpį nuo ieškovo kreipimosi į atsakovą dėl nuostolių atlyginimo dienos, kai sekanti diena po kreipimosi į atsakovę - 2024-07-30, iki ieškinio teismui padavimo dienos (2025-12-19), iš viso 176 dienos: 670,17 Eur žala (pagrindiniai nuostoliai) x 5 % palūkanos x 176 pradelstos dienos / 365 dienų = 16,16 Eur. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CK 6.38 straipsniu prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.63 straipsnio 2 punktą, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, kai terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

Atsižvelgiant į tai, byloje nustačius, kad atsakovė atsakinga už ieškovo patirtą 670,17 Eur dydžio žalą, ieškovui pateikus įrodymus, jog dėl žalos atlyginimo į atsakovę kreipėsi (duomenys neskelbtini) prašymu, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 16,16 Eur dydžio palūkanas ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 21 Eur dydžio sumokėtas žyminis mokestis bei 2,64 Eur išlaidos, patirtos sumokant už VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Trečiasis asmuo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir/ar jas pagrindžiančių įrodymų, todėl jos jam neatlyginamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje nesusidarė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279, 307 straipsniais,

nutaria:

ieškovo V. V. patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111109233, 670,17 Eur (šešių šimtų septyniasdešimties eurų 17 ct) žalos atlyginimą, 16,16 Eur (šešiolikos eurų 16 ct) palūkanų, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. sausio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 23,64 Eur (dvidešimt trijų eurų 64 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusius Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Ingrida Navickienė