Klaipėdos apygardos teismo nutartis, AN2-7-651/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-01-10
Bylos Nr.: AN2-7-651/2023
Teisminio proceso Nr.: 4-06-3-00554-2022-3
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti

Teisėjas: Dalia Kursevičienė (pirm.)
Pažeidėjas: L. M.
Institucija: Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-7-651/2023Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00554-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.11; 1.5.3; 16.9.3; 21.11.10 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. lapkričio 16 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja V. P. 2022 m. rugpjūčio 16 d. surašė administracinio nusižengimo L. M. už tai, kad jis 2022 m. gegužės 14 d., 23 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl ko manevro į kairę metu, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, užvažiavo ant šaligatvio bortelio, kliudė kelio ženklą Nr. 534 „Pėsčiųjų perėja“, jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, kai padaryta žala iki 15 BND. Taip pat vartojo alkoholinius gėrimus po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kelio ženklo Nr. 534 „Pėsčiųjų perėja“ apgadinimą. Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 9, 127, 221, 222 punktų reikalavimus.

2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos E. K. 2022 m. rugsėjo 7 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-12252-2022 L. M. už padarytus administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1 250 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 (trisdešimt šešiems) mėnesiams. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. M. priimtą nutarimą apskundė teismui.

Žemesnės instancijos teismas

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi Nr. II-572-914/2022 paliko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. rugsėjo 7 d. nutarimą nepakeistą ir L. M. skundo netenkino.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. M. pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį pakeisti - už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą skirti 1 (vieneriems) metams arba trumpesniam terminui nei paskyrė Institucija. Netenkinus pirmojo prašymo, prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį pakeisti - už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą skirti 1 (vieneriems) metams bei draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose įrengti antialkoholiniai variklio užraktai kiek įmanoma trumpesniam laikotarpiui. Netenkinus minėtų prašymų, prašo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-572-914/2022 pakeisti - už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą administracinio poveikio priemonių rinkinį - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

4.1. Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas paviršutiniškai įvertino nusižengimo pobūdį ir vertino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtį sunkinančias aplinkybes. Pažymima, kad alkoholio vartojimas po eismo įvykio ir yra veiką kvalifikuojantis požymis, tačiau ši aplinkybė neturėjo būti vertinama kaip didesnį padaryto nusižengimo pavojingumą rodanti aplinkybė. Nurodoma, kad išsamus nusižengimo pobūdžio aplinkybių įvertinimas yra tik dalis aplinkybių, kurias teismų praktikoje vertinamos, sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo. ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytas nusižengimas pas gali būti padaromas skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kuomet esant slidžiam keliui, intensyviam judėjimui asmuo vairuoja sunkiasvorę transporto priemonę būdamas neblaivus, o neblaivumas artimas maksimaliai 1,5 promilių ribai iki kurios dar kyla administracinė atsakomybė ir nežymiai sutrikdo kito asmens sveikatą ar padaro didelę žala svetimam turtui, pavyzdžiui atsitrenkia į judančią transporto priemonę, tiek tais atvejais, kai vairuotojas vairuoja blaivus ir alkoholį vartoja po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, padaryta žala ne žmogaus sveikatai, o svetimam turtui ir padaryta žala mažareikšmė, kai vairuojama nesant intensyvaus judėjimo, esant sausai kelio dangai, valdant lengvąjį automobilį. Eismo įvykis įvyko pavasarį, 2022 m. gegužės 14 d., vėlai vakare, ne miesto centre. Tokiu paros metu įprastai nebūna aktyvaus transporto priemonių ir žmonių judėjimo, šio eismo įvykio liudininkas buvo ne eismo dalyvis, o daugiabučio namo gyventojas, nebuvo nežymiai sutrikdyta žmogaus sveikata ar apgadintas važiuojantis automobilis, o tik neženkliai stovintis turtas - stulpas. Pagal teismų praktiką, yra atsižvelgiama į administracinio nusižengimo padarymo laiką (nakties metas) ir konstatuojama, kad tokiu metu automobilių bei pėsčiųjų srautas yra minimalus, todėl akivaizdžios grėsmės kitiems eismo dalyviams nesukelia. Pažymima, kad apeliantas alkoholį vartojo ne prieš sėdant už automobilio vairo, o po eismo įvykio ir praėjus kelioms valandoms po įvykio, pats paskambino ir išsikvietė policijos pareigūnus. Svetimam turtui padaryta žala kaip nurodo nukentėjusysis, yra neženkli. Daroma išvada, kad apelianto padaryta veika, kuri kvalifikuota pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, nėra tiek pavojinga, kiek kitos galimos ir praktikoje nustatomos ženkliai pavojingesnės veikos, kvalifikuojamos pagal tą pačią, ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą, nusižengimo sudėtį.

4.2. Taip pat teigiama, kad teismas netinkamai įvertino pažeidėjo asmenybę. Retrospektyvinį pažeidėjo asmenybės vertinimo būdą įtvirtina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisminę praktiką, kurioje yra nurodęs, kad prie asmenį charakterizuojančių požymių, kurie pasireiškė iki nusižengimo padarymo, galima priskirti tokius požymius – įvairių teisės pažeidimų padarymą, polinkį girtauti, vartoti narkotines priemones, požiūrį į darbą, šeimą, elgesį visuomenėje ir pan. Apeliantas nurodo, kad nėra baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką, nėra teistas. Be to, nėra duomenų, kad piktnaudžiaučiau alkoholiu ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis byloje nėra. Pažymima, kad yra sukūręs 30 darbo vietų, pažeidimo padarymo metu dirbo dvejose darbovietėse direktoriaus pareigose. Yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas ir direktorius bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Reguliariai kelia savo kvalifikaciją, dalyvauja mokymuose, seminaruose, nustatyta tvarka yra išduota Europos bendrijos tarptautinių krovinių vežimui keliais už atlygį licencija. išduotas Krovinių ir keleivių vežimo vidaus ir tarptautiniais maršrutais profesinės kompetencijos pažymėjimas, yra kvalifikuotas pavojingų krovinių saugos specialistas. Taip pat nurodoma, kad yra susituokęs jau 30 metų, santuokoje gimė du vaikai, yra kraujo donoras, intensyviai sportuoja. Iš pateiktų gerą reputaciją patvirtinančių charakteristikų matyti, kad apeliantas apibūdinamas kaip atkaklus, darbštus, pareigingas, sąžiningas vadovas, turintis pagarbą kolektyve. Taip pat apibūdinamas kaip punktualus, pareigingas, alkoholiu nepiktnaudžiaujantis, disciplinuotas ir gerbiamas. Tai, jog yra darboholikas, atneša didelę naudą valstybei, t. y. jis sukūrė 30 darbo vietų, sąžiningai moka mokesčius. Skundžiamoje nutartyje neatsižvelgta į visuomeninę, labdaringą veiklą. Apeliantas nurodo, kad tiek asmeniškai, tiek jo vadovaujama įmonė finansiškai remia ir prisideda fizine pagalba organizuojant sporto renginius. Yra pelnytos padėkos už paramą. Yra 2015 m. įkurtos ,,(duomenys neskelbtini)“ jaunimo iki 30 m. krepšinio komandos įkūrėjas ir rėmėjas, įmonės patalpose esančioje sporto salėje 6 metus už l Eur mokestį, suteikta galimybė ledo rutulio sporto klubui „(duomenys neskelbtini)“ vaikams sportuoti, dovanoja bilietų Klaipėdos vaikų globos namams. Iš savo asmeninių lėšų priglaudė keliolika ukrainiečių šeimų ir rūpinasi jų apgyvendinimu. Nurodoma, kad įstojo į (duomenys neskelbtini), nusipirko visą reikalingą amuniciją, mokosi ir yra pasiryžęs, jei prireiks, stoti ginti savo šalies. Be to, teigiama, kad pakankamos ir pastovios pajamos būtinos norint laiku vykdyti skolinius įsipareigojimus už vienintelį šeimos būstą. Mėnesinės įmokos siekia 900 Eur, mokėjimo terminai siekia ne vienerius metus. Taip pat yra išlaikomas Vilniuje studijuojantis sūnus, vien jo būsto nuoma siekia 500 Eur.

4.3. Taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai neįvertino apelianto elgesio po administracinio nusižengimo padarymo. Teismas nenustatė dar vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t. y. jog apeliantas pats kreipėsi dėl žalos atlyginimo ir ją atlygino. Nukentėjusysis patikino, kad pretenzijų neturi. Taip pat nurodoma, kad pasitikrino sveikatą, ir vairuotojų sveikatos patikrinimo pažymoje, nurodoma, kad gali vairuoti be apribojimų, pabaigė papildomą vairuotojų mokymo programą, išklausė privalomąjį mokymą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai. Atkreipiamas dėmesys, jog nuo nusižengimo padarymo iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo, t. y. per 3 (tris) mėnesius nuo pažeidimo padarymo iki teisės vairuoti sustabdymo, dar intensyviai vairavo ir nepadarė jokio KET ar kito teisės pažeidimo. Akivaizdu, kad padarytas nusižengimas nėra loginė gyvenimo būdo pasekmė.

4.4. Nurodoma, kad teismų praktikoje yra nemažai pavyzdžių, kuomet teismai taiko ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kai pažeidėjo asmenybė nebuvo niekuo išskirtinė (Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. AN2-262-579/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-236-651/2019, Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. AN2-11-875/2021). Administracinio nusižengimo pobūdis, pats savaime, neužkerta kelio ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui. Pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. AN2-164-634/2019, kurioje vairuodamas automobilį atsitrenkė į kelio ženklą Nr. 332 „ Sustoti draudžiama“, pasišalino iš įvykio vietos ir iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį. Be piniginės baudos paskirtas 12 (dvylikos) mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. AN2-188-211/2018, kurioje vairuodamas automobilį, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešais atvažiuojančiu automobiliu. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo Patikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2.36 promilės girtumas. Be piniginės baudos paskirtas 12 (dvylikos) mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. ANK 34 straipsnio 6 dalis taikyta ir Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartimi administracinių nusižengimų byloje Nr. AN2-262-579/2020, Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartimi administracinių nusižengimų byloje Nr. AN2-11-875/2021, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartimi administracinių nusižengimų byloje Nr. AN2-150-574/2020, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartimi administracinių nusižengimų byloje Nr. AN2-188-211/2018. Pastebima, kad nagrinėjamoje byloje ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 6 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-89-462/2019 yra esminis faktinių aplinkybių panašumas. Abiejose bylose asmenys buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už tokio paties pobūdžio veikas, t. y. pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, minėtoje byloje pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, šioje byloje pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį. Veiksmai buvo atlikti esant iš esmės vienodai situacijai, t. y. vairuotojai vartojo alkoholį iki tol, kol nebuvo iki galo ištirtos eismo įvykio aplinkybės, įvykio metu buvo apgadintas apšvietimo stulpas, o šioje byloje kelio ženklas ir automobilis, taip pat iš esmės panašios ir asmenis charakterizuojančios aplinkybės. Be to, iš teismų praktikos matyti, kad asmenims, kurie vairuoja neblaivūs, daugiau nei 1,5 promilių sukelia eismo įvykį ar vartoja alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir savo veiksmais užsitraukia baudžiamąją atsakomybę, teisė vairuoti atimama dažnu atveju l metamas ir 6 mėnesiams (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai Nr. 1A-443-626/2020, Nr. 1A-502- 574/2020, Nr. 1A-463-935/2020 ir kt.). Tie asmenys, kurie užsitraukia baudžiamąją atsakomybę, dažnu atveju būna atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau jiems būna konfiskuojamas automobilis. Nurodoma, kad sutiktų, jog būtų konfiskuojamas automobilis, jei teisė vairuoti būtų atimta trumpesniam terminui. Teigiama, kad teismas nesilaikė teisingumo principo spręsdamas dėl nuobaudos individualizavimo. Apelianto įsitikinimu, nors padarytas pažeidimas yra negeras ir netoleruotinas, tačiau jei teismas būtų ne vien atsižvelgęs, jog buvo padarytas grubus pažeidimas prizmę, būtų sprendęs, kad šiuo atveju yra aplinkybių visuma leidžianti taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti ženkliai trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Valstybės skiriama administracinio poveikio priemonė neturėtų sukelti nepakeliamą naštą.

4.5. Teigiama, jog teismas nepagrįstai vertino tik neigiamai apibūdinančius duomenis, jog per vienerius metus padaryti keturis administraciniai nusižengimai, iš kurių trys susiję su KET pažeidimais. Tačiau neatsižvelgta į tai, kad vairavimo stažas yra 33 metai, kad turi teisę vairuoti AM, A1, A2, A, B1, B, CI, C, D1, D, BE, C1E, CE, D1E, DE kategorijų transporto priemones. Be to, teise vairuoti naudojasi ypatingai intensyviai, nes darbas visuomet buvo susijęs su transporto priemonės vairavimu. Nurodoma, jog padarytais nusižengimais nesididžiuoja, tačiau jie nėra šiurkštūs, baudos sumokėtos. Pažymima, kad apelianto vardu yra registruotos dvi transporto priemonės, tačiau jos vairuojamos sutuoktinės ir sūnaus. Kadangi registruotos apelianto vardu, tai ir administracinės nuobaudos už KET pažeidimus, fiksuotos kaip padarytos apelianto, nors realiai tik dalis KET pažeidimų yra jo padaryti.

4.6. Nurodoma, kad aplinkybes, pagrindžiančias specialiosios teisės turėjimo poreikį reiktų vertinti visų kitų teigiamai charakterizuojančių aplinkybių kontekste. Pagal teismų praktiką, sprendžiant, ar administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, turi būti nustatyta visuma konkrečių bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Teisė vairuoti būtina, norint, kad nebankrutuotų įmonė ir 30 žmonių netektų darbo. Kiekvieną darbo dieną neišvengiamai privalo naudotis įvairiomis transporto priemonėmis. Kadangi yra įmonės įkūrėjas, todėl yra vienintelis darbuotojas, galintis valdyti savo įmonę ir gerai išmanantis savo įmonės ir savo darbo specifiką, turintis didelę darbinę patirtį. Nuo apelianto darbo, gebėjimo valdyti procesus priklauso įmonės veiklos tęstinumas bei pelningumas, o tai užtikrina pajamas ne tik pareiškėjui, bet ir kitiems įmonėje dirbantiems asmenims, bei tuo pačiu teikiama didelė nauda ir pačiai valstybei. Nurodoma, kad apeliantas yra vienas iš administracijos darbuotojų turintis teisę vairuoti atitinkamas sunkiasvores transporto priemones, todėl veža jas į servisus bei techninei apžiūrai. Kad įmonė galėtų vežti skystus pavojingus krovinius reikalingi specialūs vilkikai, pagaminti pagal atitinkamus reikalavimus ir su papildoma įranga. Juos per metus vidutiniškai į techninę apžiūrą veža apie 60 kartų. Taip pat nurodoma, kad įvykus eismo įvykiui, nesant kito vairuotojo, privalo pats važiuoti perimti krovinio vežimą, vairuotojui susirgus ir nerandant kuo jį pakeisti, apeliantas veža krovinius. Taip pat apeliantas nurodo, kad veža darbuotojus užsieniečius į Migracijos padalinius tvarkyti dokumentus. Taip pat dalyvauja procese nuo produktų paėmimo iš kelto Klaipėdoje iki išsiuntimo gavėjui. Taigi yra sprendžiama daugybę įmonėje kylančių klausimų, problemų, kurių išspręsti nepakanka vien bendraujant telefonu ar elektroniniu paštu. Priimti naują darbuotoją į vairuotojo pareigas nėra galimybės, kadangi kilo ekonominė krizė dėl koronaviruso pandemijos, taip pat uždirbti daugiau pelno trukdė Mobilumo paketo reikalavimai, įpareigojantys sugrąžinti vilkiką kas 8 savaites į registracijos šalį, bei užtrunkantis verslo perorientavimas ir naujų kontaktų užmezgimas Vakaruose ir Vidurinės Azijos valstybėse, tolimųjų reisų vairuotojų trūkumas, didelės biurokratinės kliūtys įdarbinti vairuotojus iš trečiųjų šalių. Be to, sparčiai pabrangę degalai, rekordinė infliacija taip pat neleidžia tikėtis geresnių metų. Teisė vairuoti reikalinga ir kitoje darbovietėje atliekant direktoriaus pareigas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima nekilnojamo turto nuoma ir patalpų priežiūra. Kadangi jis yra vienintelis įmonės veiklos koordinatorius, tai vienareikšmiai susiję su nuolatiniu važinėjimu, t. y. reikia ieškoti nuomotojų, aprodyti patalpas būsimiems nuomininkas, organizuoti, kad būtų patenkinti nuomininko poreikiai, nuomininkui išsikrausčius organizuoti patalų sutvarkymą ir pan. Paskirtos administracinio poveikio priemonės pasekmės yra akivaizdžios. Dėl to, kad negalėjo nuvežti vilkiko techninei apžiūrai, įmonė gavo baudą. Kyla daugybė iššūkių, su kuriais nesusitvarko įmonė. Jau keli klientai atsisakė įmonės paslaugų, nes įvykus problemų su kitataučiu darbuotoju, laiku nebuvo pristatytas krovinys.

4.7. Be to, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminį proceso teisės pažeidimą, kadangi nenagrinėjo skundo argumento dėl Institucijos nepagrįstai inkriminuotos ANK 417 straipsnio 7 dalies. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad byloje taip pat nustatyta ir L. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė - pakartotinai per metus baustas už ANK 417 straipsnio nusižengimą. Tai, apelianto manymu, rodo, kad teismas atsižvelgė į šią nustatytą sunkinančią aplinkybę ir dėl to netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. ANK 426 straipsnio l dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eisme įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija 15 BBND. Apeliantui inkriminuoti veiksmai, susiję būtent su šios nuostatos taikymui, todėl papildomas veiksmų kvalifikavimas ir nubaudimas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį yra perteklinis (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 17 d nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-23-361/2022). ANK 423 straipsnio 3 dalis apima ANK 417 straipsnio 7 dalį, todėl turi būti taikoma bendrą visumą nustatanti norma, nes ji atitinka visus padarytos veikos požymius (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 19 d nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr.AN2-215-935/2020). Taigi, atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį yra sudedamoji atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio l dalį ir ANK 423 straipsnio 3 dalį dalis, todėl atskirai nekvalifikuojama. Taigi, Institucija nepagrįstai inkriminuodama ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, nepagrįstai nustatė atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

4.8. Taip pat teigiama, kad skundžiamoje nutartyje visiškai neargumentuota, kodėl apeliantui nebuvo galima skirti alternatyvios administracinio poveikio priemonės - draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengtas antialkoholinis variklio užraktas. Pažymima, kad ir skunde, ir teismo posėdžio metu nurodė, kad vadovaudamas įmonei, kuris užsiima krovinių pervežimu, vairuoja daugybę įvairių rūšių transporto priemonių, todėl įsirengti kiekvienoje transporto priemonėje antialkoholinį variklio užraktą, neįmanoma dėl ribotų finansinių galimybių. Nurodoma, jog teismui nusprendus, jog nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones ribojimo terminą, sutiktų, jog būtų taikoma alternatyvi administracinio poveikio priemonė - draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Sprendžiant šį klausimą jokių išskirtinių aplinkybių, kurias būtina nustatyti tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas dėl švelnesnės administracinio poveikio priemonės, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje taikymo, nereikia.

Atsiliepimas

5. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) viršininkas G. K. pateikė atsiliepimą į skundą, juo prašo L. M. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį.

5.1. Nurodoma, jog L. M. pagrįstai paskirta administracinė nuobauda - sankcijoje numatyta bauda ir privaloma administracinio poveikio priemonė - 36 mėnesiams teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. L. M. nurodytos aplinkybės, jog teisė vairuoti transporto priemones reikalinga dėl darbo ir dėl rūpinimosi artimaisiais, jau buvo žinomos prieš padarant administracinius nusižengimus. Dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės asmens patiriami nepatogumai (finansiniai, darbiniai, asmeniniai) yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti ir tai nėra pagrindas pakeisti administracinio poveikio priemonę, nes tokie apribojimai bei suvaržymai yra natūrali neteisėto elgesio pasekmė.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Žemesnės instancijos teismas

7. ANK 423 straipsnio 4 dalies redakcijoje, galiojusioje administracinio nusižengimo padarymo metu, numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Taigi, įstatymų leidėjas imperatyviai nustato, kad, jo vertinimu, dėl išskirtinio šio administracinio nusižengimo pavojingumo specialiosios teisės atėmimas yra būtinas pasiekti administracinės nuobaudos tikslus: nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis bei juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

8. Nagrinėjamu atveju, L. M. už inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą, Institucija nutarimu paskyrė minimalų administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo terminą – 36 (trisdešimt šešis) mėnesius. Išanalizavęs bylos medžiagą, skundžiamos nutarties turinį ir apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, apygardos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju L. M. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, paskirta administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai.

Žemesnės instancijos teismas

9. KET 219-222 straipsniuose numatytos eismo dalyvio pareigos, keliamos įvykus eismo įvykiui: nedelsiant sustoti, nesukelti papildomo pavojaus eismui, pažymėti eismo įvykio vietą, imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti, neleisti, kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, saugoti eismo įvykio pėdsakus, pateikti savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, informaciją, būtiną žalai nustatyti, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, apie tai pranešti policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje, imtis priemonių, kad būtų suteikta medicinos pagalba nukentėjusiesiems, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pranešti nukentėjusiesiems, nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes, o jeigu nesutariama – kviesti policiją. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnio 2 punkte taip pat įtvirtinta, kad įvykus eismo įvykiui eismo dalyviai, susiję su eismo įvykiu, privalo pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus. Taigi, tiek pagal Saugaus eismo įstatymo nuostatas, tiek pagal KET, eismo dalyvio, susijusio su eismo įvykiu, pareiga yra pasilikti eismo įvykio vietoje, iki kol bus nustatytos ir užfiksuotos įvykio aplinkybės.

10. Kiekvienas transporto priemonės vairuotojas, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, vairuodamas automobilį turi būti atsargus ir atidus – važiuoti taip, kad nebūtų daroma žala kitų asmenų turtui, o sukėlęs tokias pasekmes, prisiimti už jas atsakomybę. Pranešimas apie eismo įvykį nukentėjusiajam ir/ar policijos pareigūnams nėra formalus įpareigojimas. Susisiekdamas su atitinkamomis institucijomis ar asmenimis transporto priemonės vairuotojas patvirtina, kad sukėlė eismo įvykį, išsprendžiamas eismo įvykio kaltininko klausimas (arba pranešama, kad vienas ar keli eismo įvykio dalyviai nesutinka su įvykio aplinkybių vertinimu), taip pat konstatuojamas žalos sukėlimo klausimas bei būsima atlyginimo tvarka. Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos yra vienas šiurkščiausių KET pažeidimų, itin apsunkinančiu eismo įvykio aplinkybių ištyrimą, sudarančiu prielaidas neteisingai nustatyti įvykio mechanizmą, atsakingą asmenį ir kitas reikšmingas aplinkybes.

11. Pagal nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis automobilis, kilo dėl L. M. kaltės, tačiau jis KET 221 ir 222 punktų sąlygų nevykdė – sukėlęs eismo įvykį iškart po eismo įvykio vartojo psichiką veikiančių medžiagą – alkoholį, kol buvo patikrintas jo blaivumas, bei dėl eismo įvykio padaręs turtinę žalą nedelsdamas nepranešė apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o policijai pranešė praėjus kelioms valandoms po eismo įvykio. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos pareigūnams nustačius apgadinto automobilio Tesla savininką, jo sutuoktinė nurodė, kad greitai prieis sutuoktinis L. M., tačiau jam neišėjus, bandant skambinti pakartotinai teigė, jog jos vyras yra Baltarusijoje. Taigi L. M. sąmoningai pasitraukė iš įvykio vietos taip tyčia ignoruodamas eismo dalyviams keliamas pareigas ir siekdamas išvengti ar sušvelninti atsakomybę dėl eismo įvykio ar kitų aplinkybių (pavyzdžiui, galimo neblaivumo). Toks L. M. pasitraukimas iš eismo įvykio vietos galėjo apsunkinti ir apsunkimo eismo įvykio tyrimą, kadangi turėjo būti nustatinėjama, kada transporto priemonės vairuotojas vartojo alkoholį ir ar gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo padarymą esant neblaiviam.

Žemesnės instancijos teismas

12. Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

13. Remiantis kasacinio teismo praktika, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda ar poveikio priemonė, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-41/2014, 2AT-20-942/2016, 2AT-38-303/2016 ir kt.).

14. Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad L. M. dėl sukelto eismo įvykio savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi ir tai pagrįstai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, jog apeliantas pakartotinai per metus baustas už ANK 417 straipsnio nusižengimą. Taip pat atsižvelgta į tai, kad per vienerius metus padarė net keturis administracinius pažeidimus, iš kurių net trys išimtinai susiję su KET pažeidimais. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. M. yra vedęs, yra dviejų įmonių direktorius, charakterizuojamas teigiamai, yra neteistas. Priešingai nei teigiama skunde, teismas įvertino tai, jog L. M. atlygino 107,49 eurų žalą dėl minėto eismo įvykio Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Transporto skyriui. Šios aplinkybės yra palankios administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, jį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nelaikytinos išimtinėmis ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme. Šios aplinkybės iš tikrųjų yra svarbios administracinės nuobaudos individualizavimo procese, skiriant asmeniui nuobaudą ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribose, tačiau švelnesnės, nei sankcijoje numatyta minimali, nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymui nepakanka. Pažymėtina, kad skunde dėstomos aplinkybės, jog apelianto vadovaujama įmonė užsiima labdaringa veikla, tai, jog apeliantas yra (duomenys neskelbtini) narys, neabejotinai teigiamai charakterizuoja asmenį, ir jos reikšmingos individualizuojant paskirtą nuobaudą ANK straipsnio sankcijoje numatytose ribose. Priešingos išvados apeliacinės instancijos teismui neleidžia daryti ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su ilgu L. M. vairavimo stažu. Šis faktas, atsižvelgiant į pavojingo administracinio nusižengimo padarymą šiuo konkrečiu atveju L. M. atsakomybės nešvelnina.

15. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbinėje veikloje. Tačiau pažymėtina, kad asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Teisės vairuoti transporto priemones būtinumas dėl darbinės veiklos turi būti tuo faktoriumi, dėl kurio asmuo būtų suinteresuotas nedaryti nusižengimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą. Apygardos teismo vertinimu, administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 423 straipsnio 4 dalyje, kuri už šio straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numatyta kaip privaloma poveikio priemonė, neskyrimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, nei kitų ypatingų aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principą. Be to, netaikant specialiosios teisės atėmimo, be kita ko, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai – atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus bei atgrasyti asmenį nuo administracinių nusižengimų darymo.

16. Sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės taikymo termino pagrįstumo, pastebėtina, kad L. M. padarė šiurkštų administracinį nusižengimą, keliantį pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog eismo įvykis įvyko ne miesto centre, pavasarį, vėlai vakare, o tokiu paros metu įprastai nebūna aktyvaus transporto priemonių ir žmonių judėjimo, nebuvo sutrikdyta žmogaus sveikata ar apgadintas važiuojantis automobilis, o tik neženkliai stovintis turtas – stulpas. Apelianto įsitikinimu, kadangi svetimam turtui padaryta žala yra neženkli, todėl padaryta veika, kuri kvalifikuota pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, nėra tiek pavojinga, kiek kitos galimos ir praktikoje nustatomos ženkliai pavojingesnės veikos, kvalifikuojamos pagal tą pačią, ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą, nusižengimo sudėtį. Tokie apelianto argumentai iš esmės parodo, kad jis savo elgesio kritiškai nevertina ir realiai tokio savo elgesio pasekmių nesupranta. Nesutiktina su apelianto vertinimu, kad nusižengimas padarytas nakties metu, kai eismas minimalus ir žmonių viešose vietose įprastai nebūna, rodo mažesnį jo veikos pavojingumą, nes vien tai, kad šiuo atveju tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių jo neatsakingo elgesio pasekmių, nedaro nusižengimo mažiau pavojingu ar mažareikšmiu, kas lemtų teismui pagrindą spręsti dėl išimtinių sąlygų buvimo, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

17. Apeliantas skunde nurodo, kad jam nuobauda pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį skirta nepagrįstai, nes jis minėtame ANK straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo nepadarė. ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytuosius ANK. Apeliacinės instancijos teismas su apelianto teiginiu nesutinka ir nurodo, kad apeliantas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį buvo nubaustas už eismo įvykio sukėlimą. Šiuo atveju byloje yra neginčijamai nustatyta, kad eismo įvykis buvo sukeltas ir jį sukėlė būtent apeliantas L. M.. Todėl apelianto veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.

18. Taigi administracinio poveikio priemonė minimaliam terminui paskirta nepažeidžiant ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatų, kadangi, kaip minėta, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino savo kaltę bei nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos, viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė - pakartotinai per metus baustas už ANK 417 straipsnio nusižengimą. Be to, L. M. padarė šiurkštų administracinį nusižengimą, būdamas anksčiau baustas už švelnesnius nusižengimus dėl KET pažeidimų, tai rodo, kad jis nesiekia pasitaisyti, o kelia vis didesnę grėsmę eismo saugumui ir jo dalyviams, todėl pažeidėjui paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė yra proporcingos jo padarytam nusižengimui.

19. Taip pat apeliaciniu skundu prašoma, nesant galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies ir sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones terminą, kartu su paskirta administracinio poveikio priemone skirti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

20. Administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, – skyrimo tvarka nustatyta ANK 31¹ straipsnyje. Pirmoje šio straipsnio dalyje nurodyta, kad šią priemonę kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas); šios poveikio priemonės trukmė nustatoma nuo vienerių iki dvejų metų. Antroje šio straipsnio dalyje nurodyta, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, gali būti skiriamas tik su asmens sutikimu, kai tai nurodyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Taigi, įstatymas nustato tik dvi sąlygas, kurioms esant teismas gali skirti ANK 31¹ straipsnyje nurodytą administracinio poveikio priemonę: 1) tokia galimybė turi būti nurodyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, pagal kurį asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn; 2) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi sutikti su tokios priemonės skyrimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021).

21. Svarbu tai, kad šios administracinio poveikio priemonės taikymas, kai kaltininkas dėl to pareiškia prašymą ar išreiškia sutikimą, teismui nėra privalomas. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tam turi diskreciją. Įstatymu nenustatyti konkretūs kriterijai, kada traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui taikytina būtent ši administracinio poveikio priemonė, jei tokia galimybė alternatyviai nurodyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Tokiais atvejais administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija ar teismas turi vadovautis ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi, taip pat administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindais (ANK 32 straipsnis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021).

22. Aukštesnės instancijos teismas, atmesdamas skundo argumentus dėl galimybės A. M. taikyti ANK 423 straipsnio 4 dalies ir ANK 31¹ straipsnio nuostatas bei uždrausti vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, pažymi, kad nei pažeidėjo asmenybė, nei jo nusižengimo pobūdį ir pavojingumą apibūdinantys duomenys nesudaro pagrindo spręsti, jog aptariami suvaržymai būtų pakankami administracinio poveikio priemone siekiamiems tikslams įgyvendinti. Nors L. M. atlygino padarytą žalą, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad jis negali būti apibūdinamas kaip nuosekliai įstatymų besilaikantis asmuo. Išrašas iš administracinių nusižengimų registro patvirtina, kad apeliantas yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, be to, turi dvi galiojančias nuobaudas. Nors skunde teigiama, jog nuo nusižengimo padarymo iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo, t. y. per 3 (tris) mėnesius nuo pažeidimo padarymo iki teisės vairuoti sustabdymo, dar intensyviai vairavo ir nepadarė jokio KET ar kito teisės pažeidimo, tačiau šį argumentą paneigia administracinių nusižengimų registro duomenys. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo nustatyta, jog 2022 m. liepos 8 d. L. M. buvo surašytas protokolas už greičio viršijimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti L. M. taikant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

23. Pažymėtina, kad teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Sprendžiant nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) skyrimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju byloje nustatytos aplinkybės yra vertinamos individualiai. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, taip pat esant skirtingoms šioje byloje ir minimose bylose nustatytoms aplinkybėms (skirtingoms nusižengimo padarymo aplinkybėms, jį įvykdžiusį asmenį charakterizuojantiems duomenims, skirtingai nusižengimų teisinei kvalifikacijai), nurodytą praktiką laikyti precedentu šioje byloje nėra jokio pagrindo.

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog L. M. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. K. 2022 m. rugsėjo 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. 30-ANR_N-12252-2022 paskirta ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi palikta nepakeista administracinė nuobauda su administracinio poveikio priemone nėra aiškiai per griežtos, yra teisingos ir proporcingos padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkamos administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. M. apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis paliktina nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. M. skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Dalia Kursevičienė