Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-03-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-150-574/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutarimas · 2020-01-20Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-03-18Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-18
Bylos Nr.
AN2-150-574/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00043-2020-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
Teisėjas
Jurgita Mačionytė (pirm.)
Pažeidėjas
K. S.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-150-574/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00043-2020-2Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto K. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nutarimo, kuriuo K. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirta administracinė nuobauda – 1200 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nutarimu K. S. nubaustas už tai, kad 2019 m. gruodžio 26 d. apie 4.44 val. T. Vrublevskio g., Vilniuje, vairavo automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,17 promilių girtumas, ir sukdamas į T. Vrublevskio gatvę vietoj stabdžių nuspaudęs akseleratoriaus pedalą ir užvažiavo ant šaligatvio bei nulaužė kelio ženklą Nr. 332. Šiais veiksmais K. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 14 punktus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu K. S. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nutarimą ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, sumažinti 1200 Eur baudą bei leisti ją sumokėti dalimis per 12 mėnesių, bei sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą kuo trumpesnism laikotarpiui.

3. Nurodo, jog nesutinka su paskirtos baudos dydžiu bei prašo ją leisti sumokėti dalimis per 12 mėnesių laikotarpį. Taip pat nesutinka su paskirtos administracinės poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones - atėmimo terminu, mano, jog jis yra per griežtas ir neproporcingas.

4. Teisė vairuoti transporto priemones jam yra labai reikalinga, ką patvirtina prie skundo pateikiama charakteristika (rekomendacinis laiškas), kuriame nurodyta, jog jis nuo 2019 m. iki šiol dirba (duomenys neskelbtini). Jo vadovė L. E. C. jį apibūdina kaip labai atsakingą, sukalbamą, ambicingą ir patikimą darbuotoją, kad jis suinteresuotas pagerinti savo darbo procesą ir yra pasiūlęs novatoriškų idėjų, puikiai sutaria su kolegomis, yra komunikabilus, draugiškas ir pasiryžęs padėti, puikiai atlieka darbo užduotis ir nesiskundžia darbu nepalankiomis oro sąlygomis. Niekada darbo metu nebuvo pastebėtas vartojantis alkoholį ir narkotikus. Vadovės teigimu, jam vairuotojo pažymėjimas yra tikrai labai reikalingas, nes norėtų jį skirti įmonės vairuotoju. Atstumas nuo namų A. iki jo darbo vietos yra 60 km, todėl kas dieną važinėti traukiniais būtų sudėtinga, sugaištama daug laiko, be to, sunku būtų spėti pagal darbo grafiką. Neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones jis neteks šio darbo, o kitą susirasti būtų sunku, nes visur reikalaujama turėti teisę vairuoti transporto priemones.

5. Po šio įvykio padarė išvadas ir, nors nėra priklausomas nuo alkoholio ir jį vartoja labai retai, tačiau pats savo noru kreipėsi į VšĮ „Svarbus žingsnis“, kur išklausė 4 akademinių valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą (prideda atestavimo pažymėjimą Nr. 4076). Jis nebuvo įrašytas į Respublikinį priklausomybės ligų centrą ir 5 metų laikotarpiu nesikreipė dėl konsultavimo ar/ir gydymo.

6. Pažymi, jog Jis prisipažino kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo ir nuoširdžiai gailisi, padėjo jį išaiškinti, nusižengimas yra atsitiktinis, o ne sisteminga veikla, iki šio nusižengimo nėra padaręs jokių šiurkščių KET pažeidimų.

7. Jis pilnai suvokė savo padaryto nusižengimo galimas pasekmes, padarė atitinkamas išvadas ir pažada, kad ateityje tai daugiau nepasikartos. Nuobaudos tikslai bus pasiekti neatėmus jam teisės vairuoti transporto priemones arba atėmus mažesniam laikotarpiui. Nagrinėjamu atveju, yra pakankamai sąlygų, t. y. kompleksas išvardintų aplinkybių taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pagal iki 2017 m. sausio 1 d. suformuotą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, iš esmės perkeltomis į ANK 34 straipsnio 6 dalį, kurios gali būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, t. y., veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas ir pan., galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą o švelnesnę administracinio poveikio priemonę. Taip pat teismai prie išimtinių aplinkybių priskiria ir aplinkybę, kad asmuo neturi galiojančių nuobaudų. Jis supranta, kad administracinės nuobaudos vienas iš tikslų yra tas, kad pažeidėjas pajustų nepatogumus, tačiau jis labai gailisi ir pažada, jog ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų administracinių nusižengimų.

8. Atsiliepimas į skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

K. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

9. Apeliantas skundu neginčija kaltės bei veiksmų kvalifikavimo, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, teigdamas, jog jo padaryto pažeidimo pobūdis, atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir sunkinančių nebuvimas, asmenybė, darbinė padėtis yra pakankamos spręsti, jog nuobaudos skyrimo tikslai bus pasiekti sumažinus paskirtos nuobaudos – baudos dydį bei sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Žemesnės instancijos teismas

10. Už ANK 423 straipsnio 3 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą vairuotojams skiriama bauda nuo 1200 iki 1500 Eur ir privalomai skiriama administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 3 iki 3 metų (ANK 423 straipsnio 4 dalis). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nutarimu apeliantas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį nubaustas 1 200 Eur bauda ir jam 3 metams atimta teisė vairuoti transporto priemones. Taigi, K. S. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta minimali bauda bei ANK 423 straipsnio 4 dalyje nurodytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam įstatyme nustatytam terminui.

11. Pagal ANK 22 straipsnį, administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.).

12. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas baudos dydį ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo K. S. nepasisakė, šis klausimas iš viso nebuvo keliamas, pirmosios instancijos teismas netyrė jokių apelianto asmenybę charakterizuojančių aplinkybių, išskyrus tai, kad iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad K. S. administracine tvarka nebaustas, prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi.

13. Atsižvelgiant į tai, kad K. S. yra darbingas, dirba, pirmosios instancijos teismo paskirta ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta minimali bauda, aukštesniojo teismo vertinimu, nėra per didelė ir paskirta teisingai. Nei Vilniaus miesto apylinkės teismui, nei skundą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui nepateikti duomenys apie apelianto gaunamas pajamas, turimus finansinius įsipareigojimus, turtą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad jis finansiškai nėra pajėgus sumokėti teismo paskirtą baudą.

Žemesnės instancijos teismas

14. ANK 675 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Bylą nagrinėjant apylinkės teisme, prašymas dėl baudos mokėjimo išdėstymo nebuvo pareikštas, nebuvo pateikti jokie apelianto finansinę padėtį patvirtinantys duomenys. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai pagal minėto ANK 675 straipsnio 3 dalies nuostatas, sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka, todėl šio klausimo sprendimas apeliacinės instancijos teisme negalimas.

15. Sprendžiant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, apygardos teismo vertinimu, administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – paskirta pagrįstai, tačiau trejų metų terminas, nors ir minimalus, atsižvelgiant į K. S. asmenybę, jo apeliacinio skundo motyvus dėl savo elgesio vertinimo, yra neproporcingas. Nors nuobaudos tikslai ir bus pasiekti paskyrus trejų metų terminą, tačiau, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, tokia administracinio poveikio priemonė yra per griežta.

16. Įstatymų leidėjas, formuluodamas ANK numatytų pažeidimų požymius ir nustatydamas sankcijas už šiuos pažeidimus, įvertina tipinį (rūšinį) pažeidimo, kaip tokio, pavojingumą. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką, konkrečiomis aplinkybėmis padarytas pažeidimas formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos pažeidimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies pažeidimo pavojingumo. Pažeidimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Nuobaudos teisingumas neatsiejamai susijęs su nuobaudos individualizavimu bei nuobaudos paskirtimi.

17. Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.

18. Apygardos teismas, susipažinęs su apelianto pateiktais charakterizuojančiais duomenimis, duomenimis apie jo darbinę padėtį, elgesį po pažeidimo padarymo, įvertinęs apeliaciniame skunde išdėstytus savo elgesio vertinimo aspektus, turi pagrindo manyti, jog nuobaudos tikslų galima pasiekti pritaikius apeliantui ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, t. y. sutrumpinus pirmosios instancijos teismo nutarimu iš jo atimtos teisės vairuoti transporto priemones terminą pusiau. Tokį apygardos teismo įsitikinimą suformuoja šios aplinkybės. K. S. (duomenys neskelbtini), kurioje dirba, vadovės charakterizuojamas kaip labai atsakingas, ambicingas ir patikimas darbuotojas, suinteresuotas pagerinti savo darbo procesą ir yra pasiūlęs novatoriškų idėjų, puikiai sutaria su kolegomis, yra komunikabilus, draugiškas ir pasiryžęs padėti, puikiai atlieka darbo užduotis, darbo metu nebuvo pastebėtas vartojantis alkoholį ar narkotikus. Vadovės teigimu, darbuotojui K. S. vairuotojo pažymėjimas yra labai reikalingas, nes ketina jį skirti įmonės vairuotoju (b. l. 45-46). K. S. anksčiau už vairavimą esant neblaiviam nėra baustas, šį nusižengimą padarė pirmą kartą, neteistas. K. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, pateiktas atestavimo pažymėjimas patvirtina, kad apeliantas VšĮ „Svarbus žingsnis“ savanoriškai išklausė 4 akademinių valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą (b. l. 47). Visos šios aplinkybės nepateisina K. S. poelgio, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia teigti, kad pažeidėjas nėra susiformavęs neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles. Tokių aplinkybių kompleksinis vertinimas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į tai, jog administracinio nusižengimo padarymo laikas 04.44 val., t. y. padarytas nakties metu, kai automobilių bei pėsčiųjų srautas yra minimalus, akivaizdžios grėsmės kitiems eismo dalyviams nesukėlė, leidžia daryti išvadą, kad aptartų aplinkybių visuma vertinama apelianto naudai, t. y. kaip jo atsakomybę ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme švelninančios, tačiau visa apimtimi neeliminuojančios jo atsakomybės.

19. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog byloje nustatytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo sąlygos sudaro pagrindą pakeisti apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartį ir apeliantui skirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 metų terminą sutrumpinti iki 1 metų ir 6 mėnesių. Vairuodamas neblaivus, apeliantas elgėsi neabejotinai neatsakingai, priešingai teisei ir padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, todėl jo patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti neturėjimo, yra jo pavojingo elgesio kelyje rezultatas ir pasekmė.

20. Nors K. S. padarytas pažeidimų yra vienas iš pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų – transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, lėmęs svetimo turto sugadinimą, tačiau nėra pagrindo kategoriškai išvadai, kad padaryto pažeidimo ir pažeidėjo asmenybės pavojingumas neleidžia taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir pažeidėjui skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – trumpesniam laikui.

21. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

22. Taigi, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, apelianto asmenybę, jo elgesį po pažeidimo padarymo, tokio elgesio vertinimą, aukštesnysis teismas sprendžia, jog ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti K. S. paskyrus 1200 Eur dydžio piniginę baudą bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams ir 6 mėnesiams, todėl skundžiamas nutarimas dalyje dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nutarimą pakeisti ir K. S. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą sutrumpinti iki 1 metų ir 6 mėnesių.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Jurgita Mačionytė