- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-05
- Bylos Nr.
- AN2-236-651/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-42-3-00045-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Pažeidėjas
- N. M.
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.7.1Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs nežymų sveikatos sutrikdymą ar kito turto sugadinimą kvalifikuojamas pagal ANK 423 str. 3 d. (ANK 423 str. 3 d.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.11.9Bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos apygardos teisme (ANK 652 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. gegužės 21 d. nutarimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. N. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad, 2019 m. kovo 8 d. 13.35 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį HYUNDAI SANTA FE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėdama važiuoti atbula neįsitikino, kad tai daryti saugu ir kliudė už galo stovėjusį automobilį AUDI A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį uždarajai akcinei bendrovei „S“, dėl to buvo apgadintos abi transporto priemonės, žmonės nenukentėjo. Automobilio vairuotoja iš eismo įvykio vietos, su kuriuo ji susijusi, pasišalino nepranešusi nukentėjusiajai arba policijai. Automobilio vairuotoja po eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus iki kol buvo patikrintas blaivumas. Tokiais veiksmais N. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 5; 9; 101; 221; 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.
2. Tauragės apylinkės teismas 2019 m. gegužės 21 d. nutarimu N. M. pripažino kalta pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir nubaudė 10 Eur (dešimties) bauda; pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir nubaudė 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams be transporto priemonės automobilio HYUNDAI SANTE FE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo; pagal 426 straipsnio 1 dalį ir nubaudė 600 Eur (šešių šimtų eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, N. M. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) bauda bei administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trejiems) metams.
2.1. Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, sprendė, kad byloje yra įrodyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė padarius ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje numatytus nusižengimus. Skirdamas nuobaudą, teismas įvertino padarytų nusižengimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens charakteristiką ir sprendė, kad yra pagrindas paskirti sankcijose numatytas minimalias nuobaudas.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo N. M. prašo administracinę teiseną jai nutraukti, nesant administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 8 dalyje. 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, požymių. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
3.1. Dėl ANK 423 straipsnio 3 dalies ir ANK426 straipsnio 1 dalies taikymo nurodo, kad ji šių nusižengimų nepadarė. Nejuto atsitrenkusi į kitą automobilį, todėl negalėjo suvokti, kad yra susijusi su eismo įvykiu ir kad dėl to negali vartoti alkoholio. Apeliantė tvirtina, jog ji yra atsakingas asmuo ir jei būtų pajutusi kliudžiusi kitą automobilį, būtų pranešusi policijos pareigūnams. Pažymi, kad ji nėra atsakomybės vengiantis asmuo, todėl nukentėjusiajai galimai jos padarytą žalą atlygino net nelaukdama teismo nutarimo. Nurodo, kad ji neturėjo jokios priežasties pasišalinti iš eismo įvykio vietos: žala nedidelė - 300 Eur, ji vairavo būdama blaivi, be to, ji neturėjo net menkiausios abejonės, kad galėjo kliudyti kitą automobilį. Daryti išvadą, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos suprasdama, jog sukėlė eismo įvykį, remiantis tik liudytojų parodymais, negalima. Liudytojai patvirtino, kad ji tik žvalgėsi pro automobilio langus ir iš automobilio išlipusi nebuvo. Liudytojai taip pat nematė paties susidūrimo ir jos nebandė stabdyti ar rodyti kitus ženklus, kad ji sukėlė eismo įvykį. Nurodo, kad pati nejuto smūgio, negirdėjo jokio garso, nepajuto atsitrenkusi į kitą automobilį. Todėl nepagrįstai konstatuota, kad ji pasišalino iš įvykio vietos veikdama tiesiogine tyčia. Nukentėjusiosios automobiliui padaryti smulkūs apgadinimai t. y. bamperyje matomas dažų sluoksnio pažeidimas, o tai patvirtina, jog smūgis negalėjo būti stiprus. Mano, kad dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo teigti, kad ji iš įvykio vietos pasišalino suprasdama, kad yra susijusi su eismo įvykiu ir alkoholį vartojo taip pat suprasdama, kad yra susijusi su eismo įvykiu.
3.2. Atkreipia dėmesį į liudytojos B. V. parodymų prieštaringumą. Liudytoja policijos pareigūnams teikdama paaiškinimus tvirtino, kad N. M., atsitrenkusi į šalia stovėjusį automobilį, išlipo, apžiūrėjo automobilį ir nuvažiavo. Tačiau kartu su ja buvęs jos draugas D. V. nuo pat administracinio nusižengimo teisenos pradžios aiškino, kad pažeidėja nebuvo išlipusi iš savo automobilio. Duodama parodymus teisme, liudytoja vis tik pripažino, kad iš savo automobilio pažeidėja išlipusi nebuvo, o jos manymu, aplinkybę, kad atsitrenkimą juto, pagrindžia tai, jog žiūrėjo per savo automobilio vairuotojo šoninį langą į apgadinto automobilio pusę. Mano, kad šie įrodymai nepatvirtina fakto, jog padariusi eismo įvykį ir tai suprasdama sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos. Priešingai, liudytojos teiginys, kad apeliantė žiūrėjo pro automobilio langą, patvirtina, jos nurodytą aplinkybę, kad siekė įsitikinti, ar gali važiuoti atbuline eiga. Tvirtina, kad stumiant automobilį atbuline eiga natūralu žiūrėti pro automobilio langus ir automobilio veidrodėlius. Tačiau teismas visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į jos teikiamus paaiškinimus, nepagrįstai juos laikė gynybine versija ir išimtinai vadovavosi liudytojų ir policijos pareigūnų parodymais. Nesutinka su teismo pozicija, kad jos tiesioginę tyčią konstatuoti pakanka fakto, jog stumdama automobilį atbuline eiga žiūrėjo į veidrodėlius ir dairėsi pro langus. Nurodo, kad ji visą dieną vairavo būdama blaivi, todėl akivaizdu, kad neturėjo jokio motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Priešingai, jai taikyta administracinė atsakomybė sukelia žymiai didesnius nuostolius nei padarytos žalos atlyginimas, kurią savanoriškai sutiko atlyginti bylos nagrinėjimo metu, nepaisant to, kad nukentėjusioji nesikreipė į draudimo bendrovę. Kadangi nesuvokė padariusi eismo įvykio, todėl ji negalėjo suprasti, kad vartoja alkoholį taip pat suprasdama, kad yra susijusi su eismo įvykiu. Byloje nebuvo nustatyta jos tyčia, o visos abejonės turėjo būti vertinamos jos naudai. Dėl nurodytų aplinkybių mano, kad administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį turi būti nutraukta nesant jos veiksmuose šių nusižengimų sudėties.
3.3. Dėl ANK 417 straipsnio 8 dalies taikymo nurodo, kad administracinio nusižengimo protokole nėra nurodyta kokiais veiksmais padarė šį nusižengimą. Ši norma yra blanketinė, todėl kiekvienu atveju turi būti nurodomas ne tik konkretus KET punktas, bet ir konkretūs veiksmai, kuriais pasireiškė KET pažeidimas. Mano, kad nutarimas dėl ANK 417 straipsnio 8 dalies taikymo yra nepagristas ir nemotyvuotas, todėl šioje dalyje administracinio nusižengimo teisena turėtų būti nutrauktina.
3.4. Nesutinka su paskirta nuobauda. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nemotyvavo kokiu pagrindu pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį taikė specialiosios teisės atėmimą, nes šią poveikio priemonę nėra privaloma taikyti visais atvejais (ANK 426 straipsnio 7 dalis). Nors nutarime teismas ir pažymėjo, kad atsižvelgė į asmenybę, tačiau jokių sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatė, visiškai nepasisakė dėl to, kad atlygino nukentėjusiosios patirtą žalą bei neatsižvelgė į tai, kad tai pirmas jai inkriminuojamas administracinis nusižengimas. Mano, kad skirtos administracinio pobūdžio nuobaudos ir jų dydis prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir nesilaikant ANK 423 straipsnio 3 dalies ir ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijose nustatytų nuobaudų, t. y. neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą arba skiriant trumpesnį terminą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato reagavimo skyrius (toliau Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą), atstovaujamas viršininko Z. G., prašo Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
5. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė iš esmės nesutinka su priimtu nutarimu ir tvirtina, kad jos veiksmuose nėra nustatyta jai inkriminuojamų nusižengimų sudėčių. Teigia, jog byloje nenustatyta jos tyčia pasišalinant iš eismo įvykio vietos, o nesant tyčios – nėra ir pažeidimo sudėties. Taip pat nebuvo jos tyčios vartoti alkoholį po eismo įvykio, nes ji nežinojo, kad tokį sukėlė. Dėl ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo nurodo, kad nėra įvardyta, kokiais veiksmais ji padarė KET pažeidimus.
6. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remdamasis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog N. M. padarė jai inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus, neapsiribojo tik formaliu duomenų vertinimu, įrodymus vertino ir kartu, ir atskirai vienus nuo kitų, todėl padarė argumentais pagrįstą išvadą, kuri yra teisinga ir atitinkanti byloje esančius įrodymus.
Dėl ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo padarymo
8. Apeliantės tvirtinimu iš administracinio nusižengimo protokolo nėra aišku kokie veiksmai ir KET pažeidimai užtraukė jai atsakomybę pagal šį straipsnį, todėl mano, kad pagal šį straipsnį byla turėtų būti nutraukta.
9. Pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį atsako tas, kad kas padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris nenumatytas kodekse. Iš 417 straipsnio dispozicijos matyti, kad pagal 417 straipsnio 8 dalį atsakomybė kyla už tą KET pažeidimą, kuris nėra įvardytas kitose šio straipsnio dalyse. Taigi norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį, būtina įvardyti padarytą KET pažeidimą.
10. Administracinio nusiengimo protokole nurodyta, kad N. M. padarė KET 5, 9, 101, 221, 222 punktų pažeidimus. KET 5 punkte numatyta bendra eismo dalyvio pareiga išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. 9 punkte numatyta bendra eismo dalyvio pareiga laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 101 punkte nustatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 221 punkte įtvirtinta su eismo įvykiu susijusio eismo dalyvio pareigai iškart po eismo įvykio nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. KET 222 punktas numato, kad tuo atvejui, kai dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Įvertinus KET pažeidimų turinį, administraciniame nusižengimo protokole išdėstytą pažeidimo esmę, matyti, kad visi nurodyti KET pažeidimai atitinka pažeidėjai inkriminuojamų nusižengimų turinį.
11. Pažeidėja nevykdė KET 221 punkte numatytos pareigos iškart po eismo įvykio nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, todėl jos veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį. Taip pat nevykdė KET 222 punkte įtvirtintos pareigos, todėl jos veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį. Pažeidėja pradėdama važiuoti atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu ir kliudė už galo stovėjusį automobilį, tokiais veiksmais buvo pažeisti KET 5, 9, 101 punktų reikalavimai. Būtent šie KET pažeidimai užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį.
12. Pažeidėja pirmosios instancijos teisme iš esmės neginčijo, kad ji galėjo sukelti eismo įvykį ir apgadinti nukentėjusiosios automobilį. To neginčija ir apeliaciniame skunde. Vadinasi, ginčo dėl paties eismo įvykio fakto taip pat ir dėl padarytų KET reikalavimų pažeidimų, nėra. Pažeidėjos manymu byla turėtų būti pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį nutraukta ne dėl to, kad nėra nustatyti KET pažeidimai, o dėl to, jog neva netinkamai surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Tačiau įvertinus KET pažeidimų turinį, administracinio nusižengimo protokole išdėstytą pažeidimo esmę, konstatuotina, kad administracinio nusižengimo protokolas visiškai atitinka jam keliamus reikalavimus (ANK 609 straipsnis), todėl apeliantės motyvas, kad nėra aišku kokie jos padaryti veiksmai užtraukė jai atsakomybę pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Prašymas pagal šį straipsnį nutraukti administracinio nusižengimo bylą, atmestinas.
Dėl 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo
13. Konstatuojant pažeidimo padarymą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, būtina konstatuoti tyčią, nes ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodyta, kad atvejai, kada eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan. paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo, vadinasi, tokie atvejai nėra traktuojami kaip padaryti tyčia ir toks pasišalinimas nelaikytinas pažeidimu ANK 426 straipsnio 1 dalies prasme.
13.1. Pažymėtina, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį teisės pažeidimą ar paaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė pažeidimą. Sprendžiant klausimą, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-69-2014).
14. Apeliantė nesutinka su jos nubaudimu pagal šį straipsnį iš esmės motyvuodama tuo, kad nėra byloje nustatyta jos tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Tvirtina, kad ji nejuto smūgio ir negirdėjo susidūrimo garso. Pažymi, kad lauke tuo metu lijo, o pro langą pasižiūrėjo tik norėdama įsitikinti, kad važiuodama atbuline eiga nekliudys kitų automobilių. Be to, mano, kad nukentėjusiosios automobiliui padaryti nežymūs sugadinimai patvirtina, jog tokio susidūrimo galėjo nepajusti.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas pažeidėjos kaltę padarius ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, rėmėsi liudytojų B. V., D. V. parodymais, automobiliams padarytus sugadinimus, vertino pažeidėjos veiksmus po eismo įvykio. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog byloje įrodyta jos tyčia, t. y. kad ji iš eismo įvykio vietos pasišalino suprasdama tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms ir norėjo taip elgtis. Tokią išvadą patvirtina byloje surinktų įrodymų visetas.
16. Bylos medžiaga nustatyta, kad N. M. priklausančio automobilio HYUNDAI SANTA FE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti šie sugadinimai: įtrūkęs kairėje pusėje galinis buferis (b. l. 9, 16, 31). Nukentėjusiajai priklausančio automobilio sugadinimai užfiksuoti fotonuotraukose (b. l. 14-15, 31). Matyti, kad yra apgadinta automobilio Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinio bamperio dešinė pusė – yra įtrūkimai. Liudytojai B. V. ir D. V. patvirtino matę, jog automobilis AUDI A8 pajudėjo iš vietos, nors jame nesėdėjo vairuotojas. Matė, kad aikštelėje atbuline eiga važiuoja tik vienas automobilis HYUNDA SANTA FE, kurį vairavo moteris. Taip pat matė, kad ši moteris pasisukusi per šoninį vairuotojo langą pažiūrėjo į automobilį ir išvažiavo. Liudytoja B. V. analogiškas aplinkybes nurodė ir duodama paaiškinimą policijos pareigūnams (b. l. 6). Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde ši liudytoja nė karto netvirtino, kad automobilio HYUNDA SANTA FE vairuotoja buvo išlipus iš automobilio. Tokią aplinkybę nurodė tik teisme apklausiama nukentėjusioji V. I., kuri eismo įvykio nematė ir netiksliai perpasakojo liudytojų jai nurodytas aplinkybes. Be kita ko, apylinkės teismas ir nekonstatavo, kad N. M. po eismo įvykio buvo išlipusi iš automobilio. Taigi abejoti liudytojos B. V. parodymais, kurie visiškai sutampa su kito liudytojo parodymais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra pagrindo.
17. Taigi byloje nustatyta, kad pažeidėja po eismo įvykio pro vairuotojo langą išlindusi pasižiūrėjo į automobilį AUDI A8. Toks pažeidėjos elgesys leidžia pagrįstai manyti, kad ji pajuto atsitrenkusi į pastarąjį automobilį. Be to, tokią išvadą leidžia daryti ir automobiliams padaryti sugadinimai, kurie, priešingai nei mano apeliantė, patvirtina, kad smūgis buvo pakankami stiprus, kad jį pajusti – nuo smūgio automobilis AUDI A8, kaip patvirtino liudytojai, šiek tiek pajudėjo iš vietos. Vertinant įrodymus kiekvieną atskirai ir kartu, nėra pagrindo tikėti pažeidėjos versija, jog pro langą pažiūrėjo tik norėdama įsitikinti, ar turi vietos važiuoti atbuline eiga. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pažeidėja ne sąžiningai klydo pasišalindama iš eismo įvykio, o iš eismo įvykio pasišalino vengdama administracinės atsakomybės, t. y. tyčia - apeliantė aiškiai pajuto atsitrenkusi į kitą automobilį, suprato, kad padarė eismo įvykį, tačiau iš įvykio pasišalino ir neįvykdė KET 222 punkto reikalavimą. Dėl kokių priežasčių tai norėta padaryta, esminės reikšmės neturi. Nagrinėjamu atveju aktualu nustatyti, kad pažeidėja pasišalino iš eismo įvykio suvokdama, kad padarė eismo įvykį ir taip siekė išvengti administracinės atsakomybės. Analizuojamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad pažeidėja suprato sukėlusi eismo įvykį ir siekė išvengti administracinės atsakomybės. Pastebėtina, kad pažeidėjos galbūt galimas manymas, kad atsitrenkusi į kitą automobilį žalos nepadarė, neatleidžia jos nuo atsakomybės. Pažeidėja pajutusi smūgį, turėjo suvokti, kad padarė žalą, kokia ji, nėra svarbu, todėl privalėjo sulaukti automobilio savininko arba apie įvykį informuoti policiją.
18. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, byloje esantys įrodymai nekelia abejonių, kad pažeidėja padarė jai inkriminuojamą nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, išsamiai išnagrinėjo visas aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė teisės normas ir pagrįstai pripažino N. M. kaltę padarius ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.
Dėl 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo
19. Pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį administracinę atsakomybę užtraukia neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).
20. Šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti ne tik tai, kad sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad vartodamas alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo elgiasi neteisėtai. Todėl kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą nevartoti alkoholio iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo ir ją ignoruodamas vartojo, tokio elgesio tikslai ir motyvai nėra būtinieji šio administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Eismo įvykį sukėlusio ir pareigos nevartoti alkoholio iki jo aplinkybių nustatymo nesilaikiusio asmens kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą, bet ir įvertinus objektyviuosius administracinio nusižengimo požymius (įvykio aplinkybes, kaltininko elgesį po įvykio, jų pobūdį ir pan.).
21. Analizuojamu atveju administracinėn atsakomybėn N. M. pagal šį straipsnį patraukta dėl to, kad vartojo psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Apeliantė ginčija šio nusižengimo padarymą motyvuodama tuo, jog nėra įrodyta jos tyčia, t. y. ji nesuprato sukėlusi eismo įvykį, todėl taip pat nesuprato, jog alkoholį vartoja po eismo įvykio.
22. Šio nusižengimo subjektyvių sudėties požymių nustatymas yra neatsiejamas su suvokimu sukėlus eismo įvykį. Byloje yra įrodyta, kad pažeidėja iš eismo įvykio vietos pasišalino suprasdama tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms ir norėjo taip elgtis. KET 221 punkte įtvirtinta su eismo įvykiu susijusio eismo dalyvio pareigai iškart po eismo įvykio nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Kiekvienas eismo dalyvis privalo žinoti KET taisykles ir jų laikytis. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad N. M. padarė administracinio nusižengimo protokole užfiksuotą eismo įvykį, todėl privalėjo nevartoti alkoholinių gėrimų, iki bus patikrintas neblaivumas, tačiau šią pareigą ignoravo. Vartodama alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo N. M. padarė ANK 423 straipsnio 3 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą.
Dėl nuobaudos skyrimo
23. Apeliantės manymu, paskirta galutinė nuobauda neatitinka jos asmenybės, padaryto nusižengimo pavojingumo ir teisingumo bei protingumo principų. Mano, kad teismas privalėjo motyvuoti dėl ko jai taikoma ši priemonė, nes pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, nėra privalomas specialiosios teisės atėmimas.
24. Skundžiamu nutarimu pažeidėjai už visus jai inkriminuotus nusižengimus paskirtos sankcijose numatytos minimalios nuobaudos. Specialiosios teisės atėmimas buvo privalomas taikant nuobaudą pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį. Todėl motyvavimas dėl kokių priežasčių teismas taikė administracinio poveikio priemonę skirdamas nuobaudą pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, nebuvo tikslingas. Be kita ko, galutinė nuobauda skiriama vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, t. y. pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį padarytų administracinių nusižengimų. Įvertinus pažeidėjai inkriminuotų straipsnių sankcijas, matyti, kad sunkiausias pažeidėjo padarytas nusižengimas yra numatytas AK 423 straipsnio 3 dalyje, o joje numatytas privalomas specialiosios teisės atėmimas nuo trejų iki penkerių metų. Apylinkės teismas pažeidėjai paskyrė minimalią nuobaudą, todėl norint paskirti švelnesnę nuobaudą, būtina svarstyti galimybę pažeidėjai taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatą.
25. ANK 34 straipsnio 5 dalis numato galimybę pažeidėjui paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje minimali bauda. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į padaryto administracinio pažeidimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę švelninančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovautis teisingumo, protingumo principais. Teismų praktikoje konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Skiriama galutinė nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau būti proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui.
25.1. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, ir rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.
26. Pirmosios instancijos teismas nematė pagrindo taikyti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju net paskirta minimali nuobauda pagal sunkiausią pažeidėjos padarytą nusižengimą (ANK 423 straipsnio 3 dalis) neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų, o administracinės nuobaudos tikslai, apygardos teismo įsitikinimu, gali būti pasiekti paskyrus švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta sankcijoje.
27. Pirmosios instancijos teismas nenustatė nė vienos pažeidėjos atsakomybę švelninančios aplinkybės, tačiau byloje yra duomenys patvirtinantys, kad pažeidėja dar iki nutarimo priėmimo atlygino nukentėjusiajai žalą ir pastaroji neturi dėl to jokių pretenzijų (b. l. 77), todėl teismas nepagrįstai nepripažino tai kaip pažeidėjos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Atsižvelgus į tai apygardos teismas pripažįsta, kad yra viena N. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
28. Iš bylos medžiagos matyti, kad pažeidėja nėra bausta administracine tvarka, tai teigiamai ją charakterizuoja kaip vairuotoją. Tai leidžia daryti išvadą, kad apeliantė nėra linkusi piktybiškai daryti KET administracinius nusižengimus ir šis nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio nei sąmoningo priešingo teisei elgesio pasekmė.
29. Aukštesniojo teismo vertinimu, būtina atsižvelgti ir į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį. Pažeidėjos padaryti nusižengimai nors ir priskiriami prie šiurkštų Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimų, tačiau įvertinus tai, kad pažeidimai padaryti automobilių stovėjimo aikštelėje, esant blogoms oro sąlygoms, tai, kad realiai nebuvo sukeltas pavojus kitiems asmenims, jie vertintini kaip mažiau pavojingi. Jokių duomenų, kad pažeidėja eismo įvykį būtų sukėlusi neblaivi, nėra. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad pažeidėja išėjo anksčiau iš darbo dėl asmeninių priežasčių (b. l. 22). Liudytoja G. D. patvirtino, kad prieš N. M. išvykstant iš darbovietės, ji suleido vaistus, nes turi sveikatos problemų. Tuo metu ji buvo blaivi ir direktorės leidimu ji išvyko tvarkytis savo reikalų. Pažeidėja nurodė, kad vyko pas notarą, į Sodrą, po to užsuko į parduotuvę. Alkoholį vartojo tik grįžusi namo, nes vyras vaišino moters dienos proga. Policijos pareigūnai A. A. ir A. K. patvirtino, kad namuose buvo paruoštas vaišių stalas ir buvo švenčiama. Nustatytos aplinkybės nesudaro jokio pagrindo manyti, kad N. M. eismo įvykį galėjo sukelti būdama neblaivi. To pakanka išvadai, kad jos padaryto nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, rūšinis pavojingumas yra mažesnis.
30. Iš bylos duomenų matyti, kad N. M. dirba (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, jos gaunamas darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių per mėnesį yra 856,35 Eur. ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimai bauda yra 1200 Eur, tokia suma atitinka kelių mėnesių pažeidėjo darbo užmokestį. Įvertinus padaryto nusižengimo pobūdį, tai, kad pažeidėja iš asmeninių lėšų atlygino žalą, net paskirta minimali piniginė bauda neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų bei pusiausvyros tarp padaryto teisės pažeidimo ir siekiamo tikslo nubausti asmenį, todėl yra pagrindas ją mažinti.
31. Atsižvelgus į visas aukščiau aptartas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuojama, kad N. M. pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį paskirta 1 200 Eur bauda bei paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trejiems) metams – yra aiškiai per griežta. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, gali būti pasiekti ir švelnesne administracine nuobauda, nei numatyta ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 600 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu 1 (vieneriems) metams bus proporcinga nuobauda padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti apeliantės asmenybę ir pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai.
32. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog skundžiamą nutarimą priėmęs pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas administracinių nusižengimų padarymą, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Apygardos teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma, patvirtina, kad šioje byloje N. M. kaltė padarius visus jai inkriminuojamus nusižengimus įrodyta byloje surinktų įrodymų visetu. Tačiau pirmosios instancijos teismas, paskirdamas pažeidėjai nuobaudą pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, netinkamai įvertino padaryto nusižengimo aplinkybes, pažeidėjos asmenybę charakterizuojančius duomenis, todėl paskyrė aiškiai per griežtą nuobaudą, kuri vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi švelninama. Sušvelninus nuobaudą pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, švelnintina ir N. M. paskirta galutinė nuobauda (ANK 38 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. gegužės 21 d. nutarimo dalį, kuria N. M. paskirta nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 423 straipsnio 3 dalį ir dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 38 straipsniu paskirta galutinė nuobauda.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalį paskirtą nuobaudą sušvelninti ir N. M. paskirti 600 Eur (šešių šimtų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi paskirtą galutinę nuobaudą sušvelninti ir N. M. paskirti galutinę nuobaudą - 600 (šešių šimtų) Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.