Tauragės apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. M., jos atstovui advokatui Piotrui Orlovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, aukštesniojo išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. M. 2019 m. kovo 8 d. 13.35 val. Šilalės m., J. Basanavičiaus g. 23, vairavo automobilį HYUNDAI SANTA FE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pradėdama važiuoti atbula neįsitikino, kad tai daryti saugu ir kliudė už galo stovėjusį automobilį AUDI A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį uždarajai akcinei bendrovei „SERVITRA“, dėl to buvo apgadintos abi transporto priemonės, žmonės nenukentėjo. Automobilio vairuotoja iš eismo įvykio vietos su kuriuo ji susijusi pasišalino nepranešusi nukentėjusiajai arba policijai. Automobilio vairuotoja po eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus iki kol buvo patikrintas blaivumas. Tokiais veiksmais N. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 5; 9; 101; 221; 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.

N. M. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Paaiškino, jog ji turėjo problemų su sveikata, todėl jai buvo paskirti vaistai ir dvi savaites vaistus leidosi gimnazijoje. Šių metų kovo 8 d. 11.45 val. jai suleido vaistus ir ji darbe parašė prašymą išeiti iš darbo vietos nuo 12 iki 16 val. Paruošė įsakymą ir direktorė jį pasirašė. Apie 12 val. su automobiliu išvažiavo iš darbo į Šilalę pas notarę tvarkytis dokumentus dėl paveldėjimo po tėvo mirties vasario 11 d. Atvažiavo į Šilalę apie 13 val., automobilį pasistatė Basanavičiaus gatvėje esančioje aikštelėje, kuri yra priešais stadiono tvorelę ir nuėjo į notarų biurą, esantį J. Basanavičiaus gatvėje. Notarės D. S. kovo 8 d. darbe nebuvo, todėl dokumentus priėmė notarės sekretorė. 13.30 val. išėjo iš notarų biuro ir sėdo į mašiną važiuoti. Tą dieną stipriai lijo. Įsėdusi pasižiūrėjo į veidrodėlius ir važiavo atbuline eiga. Mašinoje grojo muzika, ant galvos buvo kapišonas. Pavažiavo, pažiūrėjo per veidrodėlį ir pagalvojo, kad nepravažiuos su automobiliu, todėl pavažiavo į priekį, stūmė atgal ir truputį kliuvo ant bordiūro. Išvažiavo į SODRĄ su automobiliu. SODROJE pamatė, kad notarų biure paliko vieną dokumentą, todėl pasiskambino sekretorei, kad ji atskenuotų tą dokumentą ir tai užtruko nemažai laiko. Susitvarkė reikalus SODROJE ir vėliau lankėsi parduotuvėse iki 15.30 val. Vyrui nupirko dovaną. Prieš 16 val. sugrįžo su automobiliu į (duomenys neskelbtini), dar užsuko pas vyrą, kuris dar užėjo į parduotuvę. Apie 16.30 val. buvo jau namuose. Vyras ją pasveikino su Kovo 8-ąja ir prie gėlių dar buvo brendžio butelis. Viską sudėjo ant stalo ir po 17 val. išgėrė porą stikliukų brendžio Kovo 8-osios proga. Apie 17.30 val. į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie pasakė, kad ji Basanavičiaus gatvėje padarė eismo įvykį ir nepranešė policijai. Ji paaiškino, kad negirdėjo, nejuto, jog išvažiuodama su automobiliu atsitrenkė į kitą automobilį. Jeigu būtų jutusi, tai būtų išlipusi iš automobilio. Buvo įsitikinusi, kad su savo automobiliu nelietė kito automobilio, nes žiūrėjo į veidrodėlį. Automobilį iš pradžių stūmė atbuline eiga, o vėliau pavažiavo į priekį. Iš mokyklos į Šilalę išvažiavo tikrai blaivi. Pasimetė ir ji nėjo su pareigūnais kartu apžiūrėti automobilio. Vyras nuėjo apžiūrėti automobilį, kai atvyko policijos pareigūnai į namus. Apgadinimai galėjo būti senesni, nes praeitų metų vasarą tas pats automobilio šonas buvo apgadintas, kai vyras mašiną buvo apdaužęs važiuojant į garažą. Sugrįžę pareigūnai skaitė, kad ji pabėgo ir davė jai pasirašyti. Ji klausė kaip gali rašytis, nes negali prisipažinti, kad ji pabėgo iš įvykio vietos, nes nieko nejuto. Policijos pareigūnai pasakė, kad taip reikia. Jai liepė pūsti į alkotesterį. Policininkas rašė jos paaiškinimą, paskui perskaitė garsiai. Ji sutiko su tuo kas parašyta. Advokatas pamatė, kad prirašytas sakinys, kad ji gailisi. Pirmą kartą pareigūnams sakė, kad ji nejuto atsitrenkimo ir nuvažiavo iš įvykio vietos, o dabar paaiškinime įrašyta, kad gailisi. To sakinio tikrai tada nebuvo, kada policijos pareigūnas skaitė jos paaiškinimą. Tas prierašas padarytas vėliau. Pareigūnas pats rašė paaiškinimą, nors ir pati galėjo jį surašyti ir to sakinio nebūtų įrašiusi. Ji nebuvo išlipusi iš automobilio, liudytoja meluoja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

N. M. administracinio nusižengimo protokolas surašytas dėl nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.

Nustatyti ar yra padarytas administracinis nusižengimas, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, teismas gali tik remdamasis įrodymais (ANK 569 straipsnis). Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, būtent ji ir turi pasirūpinti, kad asmens kaltei patvirtinti būtų pateikti patikimi ir leistini įrodymai, o visi neaiškumai aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis).

Nors N. M. bylos nagrinėjimo teisme metu neprisipažino padariusi jai inkriminuojamus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, t. y. jog pradėdama važiuoti atbula neįsitikino, kad tai daryti saugu, sukėlė eismo įvykį, pasišalino iš eismo įvykio vietos ir vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog N. M. pareikštas kaltinimas pilnai pasitvirtino, o pastarosios parodymai vertintini kaip gynybiniai, siekiant sušvelninti gresiančią administracinę atsakomybę. Teismo nuomone, N. M. kaltė dėl minėtų administracinių nusižengimų padarymo yra įrodyta 2019 m. kovo 8 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. 93-ANR_P-557-2019, liudytojų B. V., D. V. teisme duotais parodymais, policijos pareigūnų A. K., A. A. parodymais, A. K. tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukomis ir kitais byloje surinktais įrodymais. Šie įrodymai patvirtina, papildo vieni kitus, sudaro vieningą visumą, atskleisdami administracinių nusižengimų vaizdą.

ANK 423 straipsnio 3 dalyje (redakcija galiojusi iki 2019-04-01) numatyta atsakomybė už neblaivių (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytą KET pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).

Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad automobilių HYUNDAI SANTA FE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir AUDI A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimų pobūdis ir aukštis yra panašūs. Iš nuotraukos img_20190308_141900.jpg, matyti, fotografuota su liniuote, kurioje užfiksuoti automobilio AUDI A8 galinio bamperio kairės pusės sutrūkinėjimai subraižymai aukštyje nuo 50 cm iki 53 cm. Iš nuotraukos 6.jpg, padarytos naudojant liniuotę, matyti, kad ant automobilio HYUNDAI SANTA FE kairės pusės galinio bamperio yra subraižymai, sutrūkinėjimai aukštyje nuo 50 cm iki 53 cm. Teismo nuomone sulyginus automobilių sugadinimus matyti, jog HYUNDAI SANTA FE galinio bamperio kairės pusės apgadinimai sutampa su automobilio AUDI A8 sugadinimais, esančiais ant kairės pusės galinio bamperio. Analogiški automobilių apgadinimai užfiksuoti ir eismo įvykio vietos schemoje bei transporto priemonės apžiūros protokole. Nors N. M. teigė, jog jos automobilio apgadinimai galėjo būti ir senesni, nes praeitų metų vasarą tas pats automobilio šonas buvo apgadintas, tačiau jos sugyventinis V. B. negalėjo tiksliai nurodyti ar įbrėžimai yra nauji ar senesni. Apklausti policijos pareigūnai tvirtino, jog kairėje pusėje ant galinio buferio matėsi „švieži“, nauji įtrūkimai, dažai nusilupę, o senesni automobilio apgadinimai buvo kitoje automobilio pusėje. Nukentėjusiosios uždarosios akcinės bendrovės „Servitra“ atstovė direktorė V. I. taip pat tiek pirminiame savo rašytiniame paaiškinime, tiek teisme patvirtino, jog buvo apgadintas galinis jos automobilio AUDI A8 bamperis, kuris buvo naujai įtrūkinėjęs. Be to, tyrėjas A. A. teisme tvirtino, jog įvykio dieną apklausiama N. M. pripažino, kad galėjo atsitrenkti, neneigė, kad galėjo būti eismo įvykis. Be to, jos vyras jam sakė, kad ne pirmą kartą N. M. atsitrenkia su automobiliu. Nors N. M. teigė, jog tyrėjui surašius jos paaiškinimą, pastarajai su juo susipažinus ir pasirašius jį, prierašo „Su padarytu pažeidimu sutinku, gailiuosi“ nebuvo, tačiau pareigūnas A. A., surašęs N. M. paaiškinimą, teisme tvirtino, jog jam nebuvo jokio tikslo padaryti tą prierašą.

Teismas pažymi, jog liudytojų vyriausiojo patrulio A. K., tyrėjo A. A. parodymai teisminio nagrinėjimo metu yra aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi, ne tik sutampa tarpusavyje, bet ir identiškai atitinka įvykio aplinkybes nurodytas A. K. tarnybiniame pranešime. Nesiremti minėtų liudytojų parodymais, nėra pagrindo. Teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų, atlikusių savo tarnybines pareigas, asmeniškai nepažįstančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, parodymais, abejoti jų patikimumu, nes jie atitinka kitais byloje surinktais ir aptartais įrodymais nustatytas bylos aplinkybes. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojai būtų kaip nors suinteresuoti bylos baigtimi, nepagrįstu N. M. nubaudimu.

Tam, kad būtų galima konstatuoti asmenį padarius ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį.

Administracinėn atsakomybėn patraukta N. M. neginčija fakto, kad ji po savo sukelto eismo įvykio (kurio ji nepagrįstai nelaiko eismo įvykio) vartojo alkoholį, nes šventė moters dieną. Tai ji patvirtino tiek rašytiniame paaiškinime (b. l. 7), tiek apklausiama teisme. Aplinkybę, kad N. M. po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo (policijos pareigūnų atvykimo) vartojo alkoholį, patvirtino ir jos sugyventinis V. B.. Policijos pareigūno A. K. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog automobilio vairuotojai N. M. alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas lengvas (0,44 promilių) neblaivumo laipsnis. Pažymėtina, kad atsakomybei už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį kilti konkretus neblaivumo laipsnis nėra reikšmingas.

Taigi byloje neabejotinai įrodyta, kad N. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 221 punktų reikalavimus. Kelių eismo taisyklių 9 punktas įpareigoja eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, o 101 punkte įtvirtinta, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. 221 punkte nurodyta, jog su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti.

Pažeidėjos argumentai, kad ji nesuprato, jog sukėlė eismo įvykį, dėl ko jai buvo draudžiama po eismo įvykio vartoti alkoholinius gėrimus, nepašalina jos pareigos laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Teismo nuomone, įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę dėl nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, abejoti jais nėra pagrindo, dėl to ji baustina.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Taigi teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Pagal kelių eismo taisyklių 222 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

N. M. teisme aiškino, kad negirdėjo, nejuto, jog išvažiuodama su automobiliu atsitrenkė į kitą automobilį. Jeigu būtų jutusi, tai būtų išlipusi iš automobilio. Tačiau ši jos versija vertintina kritiškai ir laikytina gynybine, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Liudytojai B. V. ir D. V. tiek pirminiuose savo paaiškinimuose, tiek duodami parodymus teisme, paneigė N. M. teiginius. Abu liudytojai nurodė, jog jie sėdėjo savo automobilyje, kai šalia jų stovintis automobilis AUDI A8 sujudėjo. Atsisukę pamatė, jog į minėtą AUDI A8 atsitrenkė atbuline eiga važiavęs moters vairuojamas automobilis HYUNDAI. Liudytoja B. V. paaiškino, jog po atsitrenkimo, moters vairuojamas automobilis pavažiavo į priekį, stabtelėjo ir per šoninį vairuotojo langą moteris pasižiūrėjo į automobilio AUDI A8 galą, o tuomet dar užvažiavusi ant bordiūro išvažiavo iš aikštelės. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas D. V.. Teismas neturi pagrindo netikėti nešališkų liudytojų parodymais, byloje nėra duomenų, kad jie būtų susipykę su N. M. ir siektų melagingai ją apkalbėti. Teismas taip pat nenustatė pagrindo dėl kurio liudytoja B. V. pirminiuose paaiškinimuose būtų pateikusi klaidingą informaciją. Taigi priešingai nei teigia pažeidėja, byloje esantys duomenys patvirtina, jog N. M. turėjo suprasti, kad sukėlė eismo įvykį, tačiau nesant nukentėjusiojo eismo įvykio vietoje, policijos nekvietė. Šios aplinkybės rodo, kad N. M. negalėdama nesuprasti, kad bent jau minimali žala nukentėjusiajam yra padaryta, iš eismo įvykio vietos skubiai pasišalino, sąmoningai ignoruodama Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apie įvykį policijai nepranešė, taigi veikė tiesiogine tyčia. Bet kokiu atveju įvykio kaltininkas turi iškviesti policijos pareigūnus ar susitarti su nukentėjusiuoju užpildant eismo įvykio deklaraciją, nes automobilio apgadinimai gali būti matomi, gali būti ir nematomi, kurie paaiškėja tik vėliau, nuodugniai apžiūrėjus automobilius.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, jog įrodymų pakanka nustatyti, kad N. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti ir pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.

Skiriant nuobaudą N. M. atsižvelgiama į administracinių nusižengimų pobūdį, į pažeidėjos kaltės formą, rūšį, pažeidimo pobūdį, į jo pavojingumo laipsnį visuomenei – padarytas pažeidimas, kuris kelia grėsmę kitiems eismo dalyviams, į pažeidėjos asmenybę. N. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. N. M. skirtinos baudos sankcijų ribose.

ANK 423 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. ANK 426 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, N. M. už nusižengimų, numatytų ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje padarymą skirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

ANK 423 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Taigi, įstatymas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui sankcijoje numato alternatyvą dėl transporto priemonės konfiskacijos klausimo išsprendimo. Bylos duomenimis nustatyta, jog automobilio HYUNDAI SANTA FE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra pažeidėja N. M.. Iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, jog N. M. anksčiau administracine tvarka bausta tik vieną kartą. Atsižvelgiant į tai, kad ANK 423 straipsnio 5 dalyje transporto priemonės konfiskavimas yra numatyta kaip alternatyvi nuobauda, teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pažeidėjos asmenybę, daro išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti neskiriant administracinio poveikio priemonės – automobilio HYUNDAI SANTA FE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.

Transporto priemonė, įforminant pažeidėjos N. M. padarytus administracinius nusižengimus, buvo priverstinai nuvežta į automobilių saugojimo aikštelę Paberžių g. 7, Tauragė (b. l. 10). N. M. netaikant priverstinio neatlygintino transporto priemonės, kuri buvo tiesioginis administracinio teisės pažeidimo objektas, konfiskavimo, transporto priemonė HYUNDAI SANTA FE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintina teisėtai jos savininkei ar jos įgaliotam asmeniui.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi nuobaudos subendrintinos griežtesne nuobauda apimant švelnesnę nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

N. M. pripažinti kalta padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje ir skirti:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį – 10 Eur (dešimties eurų) dydžio baudą;

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalį – 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams be transporto priemonės automobilio HYUNDAI SANTA FE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo;

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį – 600 Eur (šešių šimtų eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir galutinai N. M. skirti 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams be transporto priemonės automobilio HYUNDAI SANTA FE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.

Grąžinti transporto priemonę HYUNDAI SANTA FE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą automobilių saugojimo aikštelėje Tauragės m., Paberžių g. 7, teisėtai jos savininkei N. M. ar jos įgaliotam asmeniui.

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančias Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, įmokos kodas – 1001, paskirtis ROIK: 19098498694, ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Nesumokėjus baudos laiku, nutarimas skirti baudą bus pateikiamas vykdyti priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo įstatymų nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.