- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-10-15
- Bylos Nr.
- 1A-463-935/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis, Rasa Paužaitė
- Nuteistasis
- A. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. liepos 28 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. K. paskirta 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei 68 straipsniu, nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti motorines kelių transporto priemones) vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, jos terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 10 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, buvo konfiskuotas A. K. priklausantis automobilis „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. K. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. gegužės 9 d., apie 19.40 val., Vilniaus rajone, Riešės seniūnijoje, Purnuškių kaime, Vilties gatvėje, ties pastatu Nr. 1, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,57 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. liepos 28 d. nuosprendį ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato bei baudžiamąją bylą nutraukti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
3. Nuteistasis mano, kad jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos padarymo, yra pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas anksčiau nėra teistas, yra aukštojo išsilavinimo, dirba UAB „I.V.“ kokybės kontrolieriumi, jį ir N. R. sieja draugiški ryšiai, todėl tikėtina, jog ji ateityje jam gali daryti teigiamą įtaką. Skunde pažymima, kad paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką, nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Taigi laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi.
5. Apeliantas nurodo, kad šioje baudžiamoje byloje buvo pateiktas N. R. prašymas dėl A. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Vis tik pirmosios instancijos teismas apeliantui neišaiškino jo procesinių teisių ir pareigų pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti jam teigiamą įtaką. Pirmosios instancijos teismas, gavęs prašymą dėl laidavimo, net nebandė byloje nustatyti duomenų apie apelianto ir laiduotojos ryšį, ar pagal asmenines ir kitas savybes N. R. gali būti laiduotoja, ar turi galimybę ir gali daryti teigiamą įtaką apeliantui. Taip pat pirmosios instancijos teismas neišaiškino, kad apeliantas gali prašyti atidėti teismo posėdį tam, jog reikiami įrodymai būtų pateikti į bylą. Pirmosios instancijos teismas posėdyje tik priėmė laiduotojo prašymą dėl laidavimo ir nesiaiškino dėl laiduotoju norinčiu tapti asmens asmeninių savybių. Tai kelia rimtų abejonių pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumu ir pagrįstumu.
6. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-51/2010 ir kt.).
8. Šioje baudžiamojoje byloje nekilo jokių ginčų dėl to, kad egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, kurioms esant A. K. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tokią poziciją išreiškė ir prokurorė, sakydama baigiamąją kalbą pirmosios instancijos teisme (b. l. 106). Taip pat BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų egzistavimą konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiame nuosprendyje (b. l. 113). Taigi apeliacinės instancijos teismas neaptarinės aplinkybių, dėl kurių jokių ginčų nekyla.
Žemesnės instancijos teismas
9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negalima, kadangi kyla abejonių dėl N. R., kuri yra pateikusi prašymą perduoti A. K. jos atsakomybei pagal laidavimą, tinkamumo būti laiduotoja. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad N. R. negali būti A. K. laiduotoja, nes ji nėra visiškai verta teismo pasitikėjimo ir negalės A. K. daryti realios teigiamos įtakos. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrįsta, ji buvo padaryta skubotai bei neįsigilinus į visas reikšmingas aplinkybes.
10. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Taigi baudžiamajame įstatyme iš esmės yra nustatyti du kriterijai, kuriuos turi atitikti asmuo, siekiantis tapti laiduotoju, t. y. jis turi būti vertas teismo pasitikėjimo bei turėti galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Apeliacinį skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos įsitikinimu, baudžiamojoje byloje esantys N. R. charakterizuojantys duomenys, jos ir A. K. paaiškinimai, duoti pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismuose, nesuteikia jokio pagrindo abejonėms nei dėl jos patikimumo, nei dėl jos galimybių daryti A. K. teigiamą įtaką.
11. N. R. nėra teista. Ji dirba, darbovietėje yra apibūdinama kaip atsakingas, nuoširdus, sąžiningas, komunikabilus asmuo (b. l. 94). Iš N. R. paaiškinimų, duotų pirmosios instancijos teisme (apeliacinės instancijos teismas remiasi tiek teisiamojo posėdžio protokolu, tiek teisiamojo posėdžio garso įrašu), matyti, kad ji ir A. K. yra kaimynai, jie bendrauja artimai, turi bendrų buitinių reikalų, rūpinasi vienas kito vaikais, juos sieja abipusis pasitikėjimas. N. R. su A. K. tiek susiskambina, tiek susitinka kelis kartus per savaitę. A. K. jai papasakoja apie savo problemas, jie vienas kitam padeda. A. K. atsižvelgia į jos nuomonę. Taip pat N. R. nurodė, kad, jeigu jai kiltų įtarimas, jog A. K. gali sėsti už automobilio vairo neblaivus, ji imtųsi priemonių užkirsti kelią tokiems veiksmams, t. y. paimtų automobilio raktelius. Toks N. R. teiginys leidžia daryti išvadą, jog ji kritiškai vertina nusikalstamus A. K. veiksmus, suvokia jų pavojingumą. Apeliacinės instancijos teisme N. R. paaiškino, kad ją ir A. K. sieja artimi santykiai, jie vienas kitu rūpinasi, padeda rūpintis vaikais. A. K. nusikalstamas elgesys jai buvo netikėtas. Apie įvykį jie bendravo, A. K. po įvykio visiškai nebevartoja alkoholio, jam buvo labai gėda prieš ją bei šeimos narius. N. R. teigė, kad A. K. su ja elgiasi labai gražiai, pagarbiai, todėl jie yra kartu. Ji mano, kad A. K. atsižvelgia į jos nuomonę. Iš paties A. K. parodymų, duotų pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismuose, matyti, kad N. R. jam yra draugė ir kaimynė (juos sieja asmeniniai bei kaimyniški santykiai), jie rūpinasi vienas kito vaikais, palaiko glaudų ryšį, dažnai bendrauja, vienas kitu pasitiki. Jis įsiklauso į N. R. nuomonę, nenorėtų prarasti jos pasitikėjimo. Jis po įvykio apskritai nebevartoja alkoholio. Pirmosios instancijos teisme A. K. pažymėjo, kad N. R. yra autoritetas ne tik jam, bet ir jo mamai, vaikams. Apeliacinės instancijos teisme A. K. nurodė, jog po to, kai N. R. sužinojo apie jo nusikalstamus veiksmus, ji labai pergyveno, tuo pačiu džiaugėsi, jog jam bei aplinkiniams nieko nenutiko. Įvykio dieną jis nenorėjo, kad apie įvykį sužinotų kiti asmenys, o kitą dieną apie savo veiksmus papasakojo N. R.. Iš to, kas buvo aptarta, yra akivaizdu, jog A. K. ir N. R. sieja pakankamai stiprus pastovus ryšys, bendri rūpesčiai, kuriuos jie kartu sprendžia.
12. Pastebėtina, kad A. K. teiginiai, jog jis iš pradžių nenorėjo, kad apie įvykį sužinotų N. R., kadangi jam buvo gėda dėl savo elgesio (tokius jo teiginius patvirtina ir N. R. paaiškinimai), leidžia daryti išvadą, jog A. K. kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį, jam yra svarbu, ką apie jį mano N. R., jam rūpi jų santykiai. Apelianto teiginiai, kad jis kitą dieną po įvykio papasakojo N. R. apie savo neteisėtus veiksmus, leidžia daryti išvadą, jog A. K. N. R. vertina kaip žmogų, su kuriuo galima kalbėti apie iškilusias problemas ir jas spręsti. Tuo pačiu N. R. reakcija į sužinotą informaciją rodo, kad ji kritiškai vertina padarytą nusikalstamą veiką, supranta, kokios pasekmės dėl neteisėtų veiksmų galėjo kilti, ir ji nėra abejinga A. K. padėčiai.
13. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad sprendžiant, ar nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui asmuo, pretenduojantis tapti laiduotoju, gali daryti teigiamą poveikį, būtina atsižvelgti ir į kaltininką apibūdinančius duomenis, kadangi šie duomenys leidžia spręsti, kokių veiksmų laiduotojas turėtų imtis tam, jog kaltininkas būtų veikiamas teigiamai. Baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys leidžia daryti išvadą, kad A. K. nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio. Šioje byloje nėra duomenų, kurie leistų apibūdinti A. K. kaip asmenį, kuris piktybiškai ignoruoja visuomenėje nustatytas taisykles. Nekyla abejonių, kad A. K. kritiškai vertina savo nusikalstamus veiksmus, dėl jų pergyvena. Čia įvertintina tai, kad apeliantas dirba, darbovietėje yra charakterizuojamas teigiamai, apibūdinamas kaip patikimas, atsakingas, sąžiningas, nestokojantis humoro jausmo, nuoširdus asmuo (b. l. 96). Be to, kaip jau minėta, ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje yra konstatavęs, kad yra pagrindo manyti, jog A. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
14. Įvertinus visa, kas buvo aptarta šio procesinio sprendimo 11-13 pastraipose, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad N. R. charakterizuojantys duomenys, taip pat jos ir A. K. santykių pobūdis, leidžia daryti išvadą, jog ji yra vertas pasitikėjimo asmuo, ji daro ir ateityje gali daryti teigiamą poveikį A. K.. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje buvo nustatyta, jog N. R. 2015 metais ir 2019 metais buvo bausta administracine tvarka už tai, jog vairavo transporto priemonę, kuriai nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė apžiūra (paskirtos baudos sumokėtos). Vis tik, įvertinus padarytų teisės pažeidimų pobūdį kartu su anksčiau aptartų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl N. R. tinkamumo būti laiduotoja.
15. Pirmosios instancijos teismas suabejojo N. R. tinkamumu būti laiduotoja, kadangi ji neva neatskleidė savo požiūrio į A. K. padarytą veiką bei nenurodė būsimo teigiamos įtakos jam, paaiškindama tik tai, kad jį kontroliuos per vaikus, be to, ji dirba visą parą pamaininį darbą, kas taip pat leidžia abejoti galimybe teigiamą įtaką. Akivaizdu, kad išvada, jog N. R. neatskleidė savo požiūrio į A. K. padarytą nusikalstamą veiką, neatitinka jos paaiškinimų, kurie buvo aptarti šio procesinio sprendimo 11 pastraipoje, duotų pirmosios instancijos teisme. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas ir neskyrė ypatingo dėmesio siekdamas išsiaiškinti tokį požiūrį. Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad N. R. nurodė, jog A. K. kontroliuos per vaikus, neatitinka N. R. paaiškinimų konteksto. Iš tikrųjų N. R. teigė, jog ji galėtų kontroliuoti A. K. per vaikus. Vis tik tokį paaiškinimą ji davė atsakydama į baudžiamąją bylą nagrinėjusio teismo klausimą, ar A. K. kontrolei netrukdytų N. R. pamaininis darbas, t. y. N. R. nurodė, jog tuo metu, kai dirbtų, jos vaikus prižiūrėtų A. K., su kuriuo tokiu atveju būtų bendraujama telefonu. Taigi N. R. paaiškinimas yra visiškai logiškas ir suprantamas. Be to, teisėjų kolegijos įsitikinimu, laiduotojui yra keliamas reikalavimas daryti nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui teigiamą įtaką, o ne jį nuolatos kontroliuoti bei prižiūrėti. Čia pastebėtina, kad absoliuti asmenų kontrolė bei priežiūra nėra ir negali būti įgyvendinama net jiems vykdant laisvės atėmimo, arešto ir kitas bausmes, todėl reikalavimas užtikrinti tokią kontrolę bei priežiūrą iš laiduotojo nėra logiškas, tuo labiau, kad laiduojama yra už asmenį, kai yra pagrindo manyti, jog šis asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
16. Teigtina, kad nuolatinis ryšio palaikymas, tarpusavio pagalba, sprendžiant įvairias gyvenimiškas problemas, moralinis vienas kito palaikymas, pasitikėjimo vienas kitam demonstravimas, pagarbus bendravimas, yra veiksniai, kurie paprastai daro teigiamą įtaką santykius palaikantiems asmenims. Būtent tokį teigiamą poveikį A. K. ir darys N. R., toks poveikis nagrinėjamoje situacijoje yra visiškai pakankamas.
17. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pastebi ir tai, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nereiškia, kad asmuo visiškai išvengia teisinių pasekmių, susijusių su nusikalstamos veikos padarymu, kadangi BK 40 straipsnio 6-8 dalyse įtvirtintos nuostatos yra skirtos tam, kad drausmintų asmenį padariusį nusikalstamą veiką ir atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės.
18. Apibendrinant visa, kas buvo aptarta anksčiau, konstatuotina, kad baudžiamosios atsakomybės ir bausmės tikslus A. K. atžvilgiu galima užtikrinti sąlyginiu atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. taikant BK 40 straipsnio nuostatas, atleidžiant jį nuo atsakomybės pagal laidavimą, be užstato, nustatant vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą.
19. BK 67 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (taip pat ir BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Nagrinėjamu atveju A. K. buvo paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės. Šių baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimas apeliaciniame skunde nėra ginčijamas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad abi baudžiamojo poveikio priemonės A. K. buvo paskirtos pagrįstai, todėl, net ir atleidžiant į nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nuosprendžio dalis dėl uždraudimo naudotis specialia teise ir automobilio konfiskavimo nėra keičiama ar naikinama.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. liepos 28 d. nuosprendį dėl A. K. pripažinimo kaltu ir nubaudimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį panaikinti ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą atleisti pagal laidavimą.
Perduoti A. K. laiduotojos N. R. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų ir šešių mėnesių laidavimo terminą, bei baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.