Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. nutarimo, kuriuo R. J. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus ir nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, 1000 Eur dydžio bauda;

- pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, 200 Eur dydžio bauda;

- pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, 1000 Eur dydžio bauda;

- pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį 10 Eur dydžio bauda.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, R. J. paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1500 Eur dydžio bauda.

R. J. buvo paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims metams ir automobilio „Porsche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. R. J. buvo nubaustas už tai, kad jis 2020 m. sausio 24 d., apie 14.02 val., prie Sėlių g. 8, Vilniuje, vairavo automobilį „Porsche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,58 promilių neblaivumas, neturėdamas teisės vairuoti, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nepraėjus vieniems metams nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo. Vairuodamas automobilį buvo neatsargus, neatsižvelgė į kelio dangos būklę ir meteorologines oro sąlygas, nesilaikė saugaus atstumo tarp savo ir priekyje sustojusio automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į jį atsitrenkė ir taip sugadino abi transporto priemones. Tokiais veiksmais R. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 9, 14, 126 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

R. J. apeliacinis skundas netenkintinas.

8. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog R. J. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nei kiekviena atskirai, nei visos kartu neleidžia tvirtinti, kad transporto priemonės konfiskavimas nagrinėjamu atveju neatitinka padaryto teisės pažeidimo ar jį padariusio asmens pavojingumo, yra neproporcinga priemonė ANK 22 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog konfiskuoti R. J. vairuotą automobilį yra būtina.

9. Nagrinėjamu atveju R. J. buvo nubaustas už tai, kad jis, būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,58 promilių girtumas, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nepraėjus vieniems metams po to, kai buvo įvykdyta nuobauda, paskirta už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, vairavo transporto priemonę bei sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta ir kita transporto priemonė. R. J. neteisėtų veiksmų pavojingumas apeliacinės instancijos teismui nekelia jokių abejonių, kadangi jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei pavartojęs vaistų, transporto priemonę valdė mieste darbo dienos metu, kai eismas paprastai būna pakankamai intensyvus. R. J. savo neteisėtais veiksmais ne tik kėlė realų pavojų aplinkai (kitų asmenų gyvybei, sveikatai, nuosavybei ir t. t.), bet ir kitam asmeniui padarė turtinę žalą. Aplinkybė, kad R. J., sėsdamas prie automobilio vairo, jautėsi „normaliai“, o jam nustatytas neblaivumas buvo artimesnis minimaliai ribai, kai asmeniui nebegalima vairuoti transporto priemonių, ženkliai nešvelnina jo atsakomybės o rodo, kad jis paprasčiausiai nesugeba įvertinti savo fizinės būklės. Čia pastebėtina, jog automobilį, būdamas neblaivus, R. J. vairavo ir sukėlė eismo įvykį apie 14.00 val., o jo neblaivumas buvo patikrintas tik 14.50 val. Pasak paties R. J., alkoholį jis vartojo praėjusios dienos vakare. Taigi nekyla jokių abejonių, kad iš tikrųjų tuo metu, kai R. J. neblaivumą patikrino policijos pareigūnai, promilių skaičius jo organizme buvo mažesnis nei tuo metu, kai jis nusprendė vairuoti ir vairavo automobilį.

10. Pirmosios instancijos teismas R. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, jog jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir dėl jų padarymo gailisi. Dar kartą atsižvelgti į šią aplinkybę ir R. J. neskirti transporto priemonės konfiskavimo nėra pagrindo. Aplinkybės, kad draudimo bendrovei buvo atlyginta padaryta žala, nebuvo nustatyta R. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat nėra pagrindas netaikyti transporto priemonės konfiskavimo.

11. Iš administracinio nusižengimo byloje užfiksuotų duomenų matyti, jog R. J. anksčiau yra ne kartą baustas administracine tvarka už teisės pažeidimų, susijusių su transporto priemonės valdymu, padarymą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės 2018 m. balandžio 30 d. nutarimu R. J. buvo nubaustas už tai, kad jis, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,33 promilių girtumas, vairavo automobilį „Porsche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. tą patį automobilį kaip ir nagrinėjamu atveju. Taigi teigtina, jog R. J. neatsakingai naudojasi jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, naudodamasis šiuo turtu kelia pavojų sau pačiam bei aplinkai, išvadų iš ankstesnio neteisėto savo elgesio nedaro, jam taikytos švelnesnės teisinio poveikio priemonės pageidaujamo rezultato nedavė.

12. R. J. pirmosios instancijos teismui bei apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su jo sveikatos būkle, nėra pagrindas netaikyti jam transporto priemonės konfiskavimo. Aplinkybė, jog administracinio poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Nekyla jokių abejonių, jog transporto priemonės konfiskavimas pakeis R. J. gyvenimą, prie kurio jis buvo įpratęs, tačiau tai yra neišvengiamos šios administracinio poveikio priemonės pasekmės, kurios bent iš dalies užtikrins saugesnę aplinką ir dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats teisės pažeidėjas. Atkreiptinas dėmesys, jog R. J. sveikatos būklė nesustabdė jo nuo pakartotinio transporto priemonės valdymo, esant neblaiviam. Aplinkybes dėl savo sveikatos būklės apeliantas žinojo dar prieš neteisėtų veiksmų atlikimą, tačiau jis vis tiek pasirinko neteisėtą elgesio variantą, buvo abejingas savo neteisėto elgesio pasekmėms. Pastebėtina, jog administracinio poveikio priemonė yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 ir 27 straipsniai). Taigi administracinio poveikio priemone, kuri yra skirta padėti įgyvendinti nuobaudos tikslus, siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ir (ar) administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog pažeidėjas gali imtis visų įmanomų teisėtų priemonių, kad jam paskirta administracinio poveikio priemonė turėtų kuo mažesnę neigiamą įtaką jo įprastam gyvenimui.

13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs R. J. padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, paties teisės pažeidėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis, sveikatos būklę, taikė ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirdamas už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje ir 427 straipsnio 1 dalyje, padarymą mažesnes baudas nei yra numatytos atitinkamų normų sankcijose. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dar labiau švelninti R. J. teisinės padėties ir neskirti jam transporto priemonės konfiskavimo nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju transporto priemonės konfiskavimas padės užtikrinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų darnų įgyvendinimą.

14. Teismas nutarimu iš pažeidėjo ar kitų ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų gali išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga (ANK 29 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog vietoje administracinių nusižengimų padarymo priemonės, t. y. automobilio, konfiskavimo iš R. J. turėtų būti išieškota konfiskuotino turto vertė, o automobilio konfiskavimas būtų aiškiai neproporcinga priemonė siekiamiems tikslams įgyvendinti.

15. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog R. J. veiksmai buvo kvalifikuoti tiek pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, tiek pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį. Toks R. J. veiksmų kvalifikavimas yra perteklinis, kadangi kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė buvo sugadinta dėl eismo įvykio, kurį nulėmė ANK 417 straipsnio 7 dalyje nurodyti kelių eismo taisyklių pažeidimai. ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto svetimo turto apgadinimas, valdant transporto priemonę, esant neblaiviam, siejamas su KET pažeidimų, numatytų ANK 417 straipsnio 7 dalyje, padarymu. ANK 423 straipsnio 3 dalis (kaip visuma) apima ANK 417 straipsnio 7 dalį (kaip visumos dalį), todėl turi būti taikoma bendrą visumą nustatanti norma, nes ji atitinka visus padarytos veikos požymius. Esant tokioms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. nutarimas yra keistinas R. J. veiksmus, kvalifikuotus pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir ANK 417 straipsnio 7 dalį, kvalifikuojant tik pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, nekeičiant paskirtos nuobaudos pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, o keičiant už skirtingus administracinius nusižengimus paskirtų nuobaudų subendrinimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. J. apeliacinį skundo netenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. nutarimą ir R. J. veiksmus, kvalifikuotus pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir 417 straipsnio 7 dalį, kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, R. J. nuobaudas, paskirtas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, 424 straipsnio 2 dalį ir 427 straipsnio 1 dalį, subendrinti ir paskirti 1490 Eur dydžio baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.