Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. balandžio 29 d. nutarimo K. M. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. K. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nagrinėjamoje byloje ginčo dėl nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, padarymo fakto nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik 2020 m. balandžio 29 d. nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Prašoma pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones terminą sumažinti nuo trejų metų iki dešimties mėnesių, todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo apibrėžtose ribose (ANK 652 straipsnis).

6. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriuo vadovaujantis nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

7. Analizuojant K. M. apeliacinio skundo argumentus, atkreiptinas dėmesys į ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

8. Administracinio nusižengimo bylos duomenys patvirtina, kad K. M. yra jauno amžiaus, gim. (duomenys neskelbtini), asmuo. Nors jis nelaikytinas pradedančiuoju vairuotoju, tačiau jo vairavimo stažas nėra didelis, tik kiek daugiau nei treji metai (b. l. 23), todėl apeliantas kelyje privalo būti itin atidus bei atsargus. Nagrinėjamu atveju K. M. pasielgė visiškai neatsakingai bei nebrandžiai, t. y. būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis) vairavo transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį (apgadino dvi gatvės kelkraštyje stovinčias transporto priemones) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijos pareigūnams. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad K. M. prisipažino padaręs jam inkriminuotus administracinius nusižengimus ir atlygino apgadintų automobilių savininkams padarytą turtinę žalą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, todėl pažeidėjui skyrė minimalią griežčiausio inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams.

9. Vis dėlto, aukštesniojo teismo vertinimu, nebuvo atsižvelgta į tai, kad įstatymų leidėjas, formuluodamas ANK numatytų nusižengimų požymius ir nustatydamas sankcijas už šiuos nusižengimus, įvertina tik tipinį (rūšinį) nusižengimo pavojingumą. Tačiau konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusižengimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusižengimo požymius, gali neatitikti tipinio tos rūšies nusižengimo pavojingumo. Teisės pažeidimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi, todėl nuobaudos teisingumas neatsiejamai susijęs su tinkamu jos individualizavimu bei nuobaudos paskirtimi.

10. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tai, kad teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatytoji minimali, arba švelnesnę nuobaudą, nei įstatymo numatytoji, yra nurodęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

11. Šiuo atveju negalima teigti, jog K. M. yra nedrausmingas vairuotojas, sistemingai ir šiurkščiai pažeidinėjantis Kelių eismo taisykles. Bylos duomenimis šis baustumas apeliantui yra pirmasis, anksčiau jis nėra susidūręs su teisėsaugos institucijomis nei administracine, nei baudžiamąja tvarka (b. l. 25, 26). Todėl sutiktina su pažeidėjo aiškinimu, jog nesuvaldęs transporto priemonės ir atsitrenkęs į šalikelėje stovinčius du automobilius jis labai išsigando, pasimetė ir dėl to pasišalino iš įvykio vietos. Atkreiptinas dėmesys, kad K. M. transporto priemonę paliko įvykio vietoje, tokioje pačioje padėtyje, kokioje įvyko susidūrimas. Taigi, jokių padaryto nusižengimo pėdsakų jis neslėpė, tiesiog dėl patirto šoko bei pasimetimo grįžo į netoliese esančius namus. Atkreiptinas dėmesys, jog policijos pareigūnams susiekus su transporto priemonės savininku J. M. (pažeidėjo tėvu), incidento metu buvusiu užsienyje, šis nedelsdamas paskambino sūnui, kuris verkė ir pasimetęs klausė, ką jam dabar daryti. J. M. principingai nurodė vykti į policijos įstaigą ir paaiškinti nusižengimų padarymo aplinkybes. Pažymėtina, jog K. M. nesiginčijo ir neatsikalbinėjo, paklausė tėvo, atvyko į policijos įstaigą ir sąžiningai paaiškino kilusio incidento aplinkybes. Visa tai įvyko tą pačią dieną, nors, siekdamas švelnesnės nuobaudos, apeliantas galėjo į policijos įstaigą prisistatyti kitą dieną, t. y. būdamas pilnai išsiblaivęs. Šios aplinkybės tik patvirtina, jog K. M. neatsakingas elgesys bei pasišalinimas iš įvykio vietos buvo nulemtas daugiau patirto išgąsčio, nebrandumo, nei siekio realiai pabėgti (pasislėpti) bei išvengti neigiamų padarinių.

12. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės pažeidėjas gyvena vienas (nuo mažens buvo auginamas tik tėvo, kuris šiuo metu gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini)), neturi šalia esančių artimųjų, kurie jam galėtų savalaikiai patarti bei padėti, nepaisant to, K. M. palaiko ryšį su užsienyje uždarbiaujančiu tėvu, klauso jo nuomonės, stengiasi įgyti išsilavinimą (studijuoja (duomenys neskelbtini) kolegijoje valstybės finansuojamoje vietoje), šiuo metu susirado ir darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbdavio jis charakterizuojamas teigiamai, kaip darbštus, sąžiningas ir gerai pavestas darbo funkcijas atliekantis asmuo (b. l. 50). Taigi, teigti, jog K. M. veda netinkamą gyvenimo būdą, yra linkęs nesilaikyti įstatymų imperatyvų, nėra pagrindo. Todėl laikytina, jog padaryti administraciniai nusižengimai, nors ir nėra mažareikšmiai, tačiau buvo padaryti daugiau atsitiktinai, pervertinus savo galimybes bei neįvertinus kilsiančių padarinių rizikos. Pažymėtina ir tai, jog K. M. buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,08 promilės), duomenų, kad pažeidėjas piktnaudžiautų alkoholiniais gėrimais, pateiktoje bylos medžiagoje nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad jei pažeidėjui būtų nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, t. y. kiltų baudžiamoji atsakomybė, tuomet įvertinus teigiamą jo asmenybės charakteristiką, dviejų lengvinančių aplinkybių buvimą bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatymą, neabejotinai būtų galima skirti trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą, nei nustatyta nagrinėjamu atveju (BK 68 straipsnio 2 dalis įtvirtina uždraudimo naudotis specialia teise terminą nuo vienerių iki penkerių metų). Kadangi administracinė atsakomybė pagal savo prigimtį yra švelnesnė nei baudžiamoji, todėl ir taikomi ribojimai turi būti proporcingai švelnesni. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir įstatymų leidėjo numatytą minimalų trejų metų specialiosios teisės atėmimo terminą už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą sutrumpinti.

13. Vis dėlto, trumpinti administracinio poveikio priemonės terminą iki dešimties mėnesių, kaip pageidauja apeliantas, nėra pagrįsta. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, kas yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymų leidėjas, numatydamas griežtas sankcijas, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. K. M. privalo gerai apgalvoti savo neteisėtų veiksmų pasekmes bei tam tikrą proporcingą laikotarpį patirti ribojimus, suvaržymus, kurie užtikrintų, jog atgavus teisę vairuoti transporto priemones, kelyje būtų elgiamasi nepriekaištingai laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Per švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti naują administracinį nusižengimą. Esant šioms aplinkybėms, apelianto skundas tenkinamas iš dalies, specialiosios teisės atėmimo terminas trumpinamas iki dvejų metų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

K. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. balandžio 29 d. nutarimą pakeisti.

K. M. už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, sutrumpinti nuo 3 (trejų) iki 2 (dvejų) metų.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą K. M. paskirti 1200 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejų) metų terminui.

Kitą 2020 m. balandžio 29 d. apylinkės teismo nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.