Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-08-25 · Civilinė byla Nr. 2S-431-589/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-08-25
Bylos Nr.
2S-431-589/2021
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-01361-2021-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Dambrauskaitė
Suinteresuotas asmuo
N. V.
Skolininkas
N. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-431-589/2021Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01361-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.3.1.14; 3.5.1 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 25 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens N. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-3836-1119/2021 pagal antstolės V. Š. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, suinteresuoti asmenys skolininkas N. V. ir išieškotoja valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Antstolė V. Š. 2021 m. kovo 18 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-21-71-6300 ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnio 6 dalimi, prašė teismo spręsti klausimą dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo.

2. Nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0071/20/01642 vykdo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2018 m. sausio 4 d. Privalomąjį nurodymą Nr. PN-3-(19.29) (toliau – ir Privalomasis nurodymas). Pažymėjo, kad 2020 m. birželio 17 d. buvo išsiųstas raginimas skolininkui įvykdyti sprendimą, kuris įteiktas 2020 m. birželio 20 d., taip pat 2020 m. spalio 8 d. buvo išsiųstas patvarkymas dėl informacijos pateikimo Nr. S20-32210, kuris įteiktas 2020 m. spalio 10 d. ir kuriuo buvo prašoma informuoti, ar įvykdytas Privalomasis nurodymas, tačiau skolininkas informacijos nepateikė. 2021 m. sausio 15 d. Inspekcija raštu informavo antstolę, kad nėra gavusi informacijos iš skolininko apie Privalomojo nurodymo įvykdymą. 2021 m. sausio 20 d. skolininkui buvo pakartotinai išsiųstas patvarkymas dėl informacijos pateikimo Nr. S1-3454, kuriuo buvo prašoma informuoti, ar įvykdytas Privalomasis nurodymas, o jei jis neįvykdytas – nurodyti neįvykdymo priežastis. 2021 m. sausio 25 d. skolininkas elektroniniu laišku informavo antstolę, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl laiko ir finansinių galimybių stokos, tačiau buvo sutvarkyti dokumentai: padaryta gyvenamojo namo su inžineriniais tinklais, esančių (duomenys neskelbtini) išpildomoji geodezinė nuotrauka, suformuota Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, projektuotojai atiduota medžiaga dėl gyvenamojo namo projekto koregavimo ir nebaigtos statybos įregistravimo. Skolininko pateikti dokumentai 2021 m. sausio 28 d. buvo išsiųsti Inspekcijai pateikti nuomonei dėl tolimesnių veiksmų. 2021 m. vasario 26 d. Inspekcija nurodė, kad skolininko pateikti dokumentai nepagrindžia siekio įvykdyti Privalomąjį nurodymą, nes nei statinio geodezinė nuotrauka, nei kadastrinių matavimų byla nėra susiję su statinio darbo projekto su sudedamosiomis šildymo ir elektrotechnikos dalimis naujos laidos parengimu, kad skolininkas daugiau kaip du metus nešalina nustatytų pažeidimų, todėl prašė surašyti Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir perduoti jį apylinkės teismui CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka su prašymu skirti skolininkui baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Privalomąjį nurodymą dieną valstybės naudai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi antstolės V. Š. prašymą tenkino – skyrė N. V. 5 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 m. sausio 4 d. Privalomojo nurodymo Nr. PN-3-(19.29) dieną valstybės naudai, paskirtą baudą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 21 d. iki visiško Privalomojo nurodymo įvykdymo dienos, išaiškino N. V., jog baudos sumokėjimas valstybei neatleidžia nuo pareigos vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 m. sausio 4 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-3-(19.29), taip pat išaiškino N. V., jog jeigu jis ir toliau nevykdys Privalomojo nurodymo, teismas vėl gali jam skirti didesnę, net iki 300 Eur dydžio, baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Privalomojo nurodymo dieną valstybės naudai.

4. Teismas nustatė, kad antstolė V. Š. pagal Inspekcijos 2018 m. sausio 4 d. Privalomąjį nurodymą Nr. PN-3-(19.29), kuriuo skolininkas N. V. įpareigotas parengti ir pateikti statinio darbo projektą su šildymo ir elektrotechnikos dalimis, šiam dokumentui suteikiant naują laidą ir įforminti Lietuvos standartą LST 1516:2015 „Statinio projektas. Bendrieji įforminimo reikalavimai“ nustatyta tvarka arba atlikti statybos darbus pagal statinio projekto sprendinius, kurio pagrindu 2005 m. rugsėjo 6 d. buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. 182, bei aptverti statybvietėje esantį vandens telkinį (iškasą) pagal Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346 patvirtintų Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 21 punkto reikalavimus ir įrengti įspėjamąjį ženklą, pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0071/20/01642. Antstolės 2020 m. birželio 17 d. raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S20-8828, kuriuo skolininkui nustatytas 30 dienų terminas nuo raginimo gavimo dienos Privalomajam nurodymui įvykdyti, su kitais procesiniais dokumentais skolininkui buvo įteiktas 2020 m. birželio 20 d. Gera valia skolininkas Privalomąjį nurodymą galėjo įvykdyti iki 2020 m. liepos 20 d.

5. Teismas taip pat nustatė, kad skolininkas N. V., nuo 2018 m. sausio 4 d. žinodamas apie Privalomajame nurodyme nustatytas pareigas, nustatytu terminu, t. y., iki 2018 m. liepos 4 d. jų neįvykdė. Terminas įvykdyti Privalomąjį nurodymą buvo pratęstas Inspekcijos iki 2018 m. gruodžio 5 d., taip pat Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2233-362/2019 – iki 2019 m. gruodžio 5 d., tačiau iki minėto termino pabaigos skolininkas Privalomojo nurodymo neįvykdė. Skolininkas pakartotinai kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus, tačiau teismas 2020 m. balandžio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-1600-289/2020 jo prašymą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo atmetė (sprendimas įsiteisėjo 2020 m. gegužės 13 d.). Teismas atsižvelgė ir į tai, kad antstolei raginimu nustačius 30 dienų terminą skolininkui įvykdyti gera valia Privalomąjį nurodymą, skolininkas jo iki 2020 m. liepos 20 d. neįvykdė, vengė bendradarbiauti su antstole, tik iš skolininko 2021 m. sausio 25 d. elektroninio laiško ir prie jo pridėtų dokumentų paaiškėjo priežastys, dėl kurių jis neįvykdė Privalomojo nurodymo. Vertindamas priežastis, dėl kurių nebuvo įvykdytas Privalomasis nurodymas, teismas sprendė, kad yra aktualus skolininko 2021 m. sausio 25 d. elektroninis laiškas ir prie jo pridėti dokumentai, iš kurių matyti, kad jis turėjo bylinėjimosi išlaidų civilinėje byloje Nr. 2-76-1004/2020 bei vykdant kitą Privalomąjį nurodymą. Tačiau teismas pažymėjo, kad skolininkas sunkia finansine padėtimi bei kito privalomojo nurodymo vykdymu motyvavo skundą/prašymą, pateiktą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų administracinėje byloje Nr. I-2233-362/2019, ką įvertinęs teismas nutarė pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2019 m. gruodžio 5 d. Kitų aplinkybių, kaip ir sunkią turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų skolininkas nepateikė antstolei. Šios aplinkybės teismui leido spręsti, kad skolininko 2021 m. sausio 25 d. elektroniniame laiške nurodytos Privalomojo nurodymo nevykdymo priežastys pripažintinos nesvarbiomis. Teismas konstatavo, kad Privalomasis nurodymas yra nevykdomas daugiau nei tris metus, skolininkas nenurodė ir nepagrindė svarbių priežasčių, dėl kurių nevykdė privalomojo nurodymo, todėl yra pagrindas skolininkui skirti baudą.

6. Nustatydamas baudos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad skolininkas ėmėsi tam tikrų veiksmų, kad būtų įvykdyta bent dalis Privalomojo nurodymo, t. y. kreipėsi į projektuotoją dėl gyvenamojo namo projekto koregavimo ir nebaigtos statybos įregistravimo, skolininko iniciatyva buvo atlikta statinio geodezinė nuotrauka, suformuota kadastrinių matavimų byla, taip pat į tai, kad Privalomas nurodymas nevykdomas daugiau nei tris metus, skolininkas yra darbingas, darbingo amžiaus, duomenų apie tai, kad jo turtinė padėtis yra sunki – skolininkas nepateikė, siekiant paskatinti skolininką skubiau imtis priemonių Privalomajam nurodymui įvykdyti, šalinant savavališkos statybos padarinius, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, suinteresuotam asmeniui skolininkui N. V. teismas skyrė 5 Eur baudą valstybės naudai už kiekvieną uždelstą įvykdyti Privalomojo nurodymo dieną, paskirtą baudą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 21 d., nes antstolės raginimu Privalomojo nurodymo įvykdymas gera valia baigėsi 2020 m. liepos 20 d., iki visiško Privalomojo nurodymo įvykdymo dienos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Suinteresuotas asmuo skolininkas N. V. atskiruoju skundu prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 12 d. nutartį pakeisti ir paskirtą 5 Eur baudą sumažinti iki 1 Eur baudos už kiekvieną uždelstą įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 m. sausio 4 d. Privalomojo nurodymo Nr. PN-3-(19.29) dieną valstybės naudai, paskirtą baudą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 21 d. iki visiško Privalomojo nurodymo įvykdymo dienos, paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per 24 mėnesius.

8. Apeliantas nurodo, jog nesutinka su nutarties dalimi dėl skirtos baudos dydžio. Pažymi, jog apeliantas vieną privalomąjį nurodymą yra įvykdęs ir įteisinęs savavališką statybą, o už pažeidimą, už kurį apeliantui skirta bauda, pobūdis nesukėlė neigiamų pasekmių (žalos). Skirta bauda yra didelė finansinė našta apeliantui, kadangi paskyrus 5 Eur baudą už kiekvieną dieną nuo 2020 m. liepos 21 d. iki Privalomojo nurodymo planuojamo įvykdymo dienos, t. y. 2021 m. birželio 15 d., jau susidarys 1 650 Eur dydžio skola. Apeliantas pagal turimas finansines galimybes užsakė nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus ir geodezinę nuotrauką, kreipėsi į projektuotoją, kuris atliktų patikslinimus ir papildymus. Atkreipia dėmesį į tai, kad darbų atlikimas užtrunka gan ilgai, priklauso nuo projektuotojo užimtumo ir tam apeliantas negali daryti įtakos (tai pagal susitarimą bus paruošta 2021 m. birželio 15 d. ir kainuos apie 500 Eur). Vandens telkinį apeliantas aptvėrė „stop“ juosta ir įrengė įspėjamąjį ženklą, nors statybos darbai ir nevyksta nuo 2015 metų.

9. Apeliantas taip pat nurodo, kad šiuo metu neturi sukaupęs tiek lėšų, kad galėtų sumokėti iš karto visą baudos sumą, be to, apeliantas turi ir kitų įsipareigojimų, kuriuos privalo vykdyti. Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. sprendimu ir Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje nepilnamečiam sūnui iš apelianto iki vaiko pilnametystės priteista kas mėnesinė 150 Eur išmoka, o atsakovei ir valstybei priteista bylinėjimosi išlaidų suma – 4 413,24 Eur, apeliantui yra labai didelė, todėl teismas pažymėjęs, kad tai pakankamai ženkli suma, ją išdėstė per 24 mėnesius. Dėl teisminių ginčų apeliantui teko išlaidos ir savo advokatei, todėl teko skolintis ir imti greitąjį kreditą. Apeliantas dirba (duomenys neskelbtini) gimnazijoje mokytoju ir uždirba vidutiniškai per mėnesį apie 900-1 000 Eur. Šiuo metu išlaidos viršija mokytojo atlyginimą ir šeimos biudžetą. Aplinkybės, kurios susidėjo apeliantui po skyrybų, teisminiai procesai, buvusios sutuoktinės skundai, baudos pagal juos, abiejų vaikų išlaikymas (išlaikymas buvo skirtas po 25 Eur vaikui) privedė apeliantą prie laikino teisės aktų pažeidimo.

10. Apeliantas vertina, kad teismo paskirtas baudos dydis nėra suderinamas su protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, nėra adekvatus ir proporcingas padarytam teisės pažeidimui. Analogiškose bylose sprendžiama, kad minimalaus dydžio bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti dieną yra pakankama sankcija (tai sudarytų 330 Eur), pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1393-619/2020).

Atsiliepimas

11. Atsiliepime į atskirąjį skundą išieškotoją valstybę atstovaujanti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl atskirojo skundo pagrįstumo prašo spręsti teismo nuožiūra.

12. Inspekcijos nuomone, teismas objektyviai išnagrinėjo civilinę bylą, išsamiai ir visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad egzistuoja visos būtinos sąlygos taikyti CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmes. Teismas tinkamai įvertino skolininko veiksmus ir teisingai nustatė skirtinos baudos dydį bei pagrįstai nurodė, kad skolininkas nenurodė ir nepagrindė svarbių priežasčių, dėl kurių beveik daugiau nei tris metus nevykdė privalomojo nurodymo.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

14. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą, Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, gyvenamojo namo su inžineriniais tinklais išpildomąją geodezinę nuotrauką, vandens telkinio nuotraukas, banko išrašą už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. balandžio 26 d. ir mokėjimo nurodymus. Apeliantas prašė juos priimti ir nurodė, kad negalėjo dalyvauti pirmosios instancijos teismo posėdyje dėl sveikatos problemų, todėl nepateikė šių dokumentų. Apeliantui prieš posėdžio dieną buvo pakilusi temperatūra, todėl įtardamas, kad tai gali būti Covid-19, į teismo posėdį nenuvyko. Teikiami nauji įrodymai yra tiesiogiai susiję su byla ir faktinėmis aplinkybėmis dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo, taigi yra reikšmingi bylai svarbioms aplinkybėms nustatyti.

15. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).

16. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad apelianto pateikti nauji įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto pateikti rašytiniai įrodymai susiję su nagrinėjama byla, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, proceso dalyviai turėjo galimybę pasisakyti dėl jų įrodomosios reikšmės, prieštaravimų dėl jų priėmimo į bylą negauta, prašymo prijungti naujus įrodymus netenkinimas neatitiktų teisingumo principo, todėl siekiant visapusiško bei išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo, minėti įrodymai priimami į bylą bei vertinami visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste.

17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas antstolės prašymas skolininkui skirti baudą už Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išduoto Privalomojo nurodymo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirąjame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi skyrė skolininkui N. V. 5 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Inspekcijos 2018 m. sausio 4 d. išduotą Privalomąjį nurodymą Nr. PN-3-(19.29) dieną, paskirtą baudą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 21 d., nes antstolės raginimu Privalomojo nurodymo įvykdymas gera valia baigėsi 2020 m. liepos 20 d., iki visiško Privalomojo nurodymo įvykdymo dienos.

19. Apeliantas su skundžiama nutartimi nesutinka, motyvuodamas tuo, kad skirta bauda yra didelė finansinė našta apeliantui, apeliantas pagal turimas finansines galimybes dalį Privalomojo nurodymo įpareigojimų jau įvykdė. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies pritaria tokiems atskirojo skundo argumentams.

20. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs, jog skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, pagal pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma, kas reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų (išskyrus tai, kad turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017 63 punktą). Pažymėtina ir tai, jog teisinio poveikio priemonės yra veiksmingos, jei jos užtikrina teisės tikslus. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra konstitucinis proporcingumo principas (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2012 m. rugsėjo 13 d. nutarimai). Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012; 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013).

22. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatydamas skolininkui skirtinos baudos dydį, vertino Privalomojo nurodymo nevykdymo trukmę, atsižvelgė į tai, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas net du kartus, dalis Privalomojo nurodymo įvykdyta, kad skolininkas yra darbingas, darbingo amžiaus, duomenų apie tai, kad jo turtinė padėtis yra sunki – skolininkas į bylą nebuvo pateikęs, vadovavosi CPK taikymo principais bei kasacinio teismo formuojama praktika. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Skolininkui bauda skiriama pirmą kartą. Apelianto skaičiavimais, taikius skundžiama nutartimi paskirtą baudą, skaičiuojant po 5 Eur už kiekvieną uždelstą dieną nuo 2020 m. liepos 21 d., mokėtina bauda 2021 m. birželio 15 d. (Privalomojo nurodymo planuotą įvykdyti dieną) jau siektų apie 1 650 Eur sumą. Inspekcija tokio pobūdžio bylose atstovauja viešą interesą, kaip ūkio subjektas intereso dėl Privalomojo nurodymo vykdymo neturi. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog pažeidimai ir Privalomojo nurodymo įpareigojimai Inspekcijos buvo nustatyti apeliantui priklausančiame žemės sklype, kiek atokiau nuo gretimų žemės sklypų. Tai leidžia teigti, jog gretimų žemės sklypų savininkų interesai šiuo metu nėra pažeidžiami. Apeliantas yra ėmęsis veiksmų likusios Privalomojo nurodymo dalies įvykdymui ir nors juos vykdo ne laiku, vangiai, nėra tikslių duomenų dėl proceso pabaigos, tačiau veiksmų eiga sudaro pagrindą manyti, kad apeliantas siekia Privalomojo nurodymo įvykdymo. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje susiklosčiusių aplinkybių visumos kontekste paskirta bauda yra neproporcinga siekiamam tikslui, neatitinka šalių interesų pusiausvyros ir baudos taikymo tikslų, todėl skundžiama nutartis keistina, baudą mažinant iki 2 Eur už kiekvieną uždelstą dieną.

23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodytas momentas, nuo kurio pradedama skaičiuoti bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, bauda skiriama nuo kitos dienos, einančios po Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016; 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-415/2015). Dėl nurodyto skundžiama nutartis šioje dalyje taip pat keistina, nurodant, kad skolininkui skirta bauda skaičiuojama už laikotarpį nuo kitos dienos, einančios po 2021 m. kovo 18 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos (t. y. nuo 2021 m. kovo 19 d.) iki visiško Privalomojo nurodymo įvykdymo dienos.

24. Apeliantas prašo paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per 24 mėnesius, nurodo, kad šiuo metu neturi sukaupęs tiek lėšų, kad galėtų sumokėti iš karto visą baudą, kuri Privalomojo nurodymo planuotą įvykdyti dieną jau siektų apie 1 650 Eur sumą, be to, apeliantas turi ir kitų įsipareigojimų, kuriuos privalo vykdyti.

25. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Ši įstatymu įtvirtinta teismo teisė teismų praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-925/2002), tačiau atsižvelgiant į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus pažeisti šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai, išieškotojo interesai ir ar apskritai nebus paneigtas pats teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis. Kasacinis teismas yra akcentavęs ir būtinumą vadovautis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, sprendžiant šiuos procesinio pobūdžio klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinės bylose Nr. 3K-3-903/2001; 3K-3-495/2004; 3K-3-301/2006).

26. Kaip minėta, šiuo procesiniu sprendimu apeliantui skirta bauda mažinama iki 2 Eur už kiekvieną uždelstą įvykdyti Privalomąjį nurodymą dieną, paskirtą baudą skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 19 d., todėl mokėtina bauda nutarties priėmimo dieną sudarytų apie 320 Eur, o 2021 m. birželio 15 d. (Privalomojo nurodymo planuotą įvykdyti dieną) ši suma būtų dar mažesnė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantui tokia paskirtos baudos suma nėra didelė, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, ir tokio dydžio baudą apeliantas yra pajėgus padengti iš gaunamų su darbo santykiais susijusių pajamų. Iš atskirojo skundo argumentų matyti, jog apeliantas iš esmės tokio dydžio baudą ir laikė pakankama sankcija už padarytą teisės pažeidimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas neįrodė, jog jo esama turtinė padėtis galėtų būti vertinama kaip išimtinis atvejis, sudarantis sąlygas paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per 24 mėnesius ar per kitokį trumpesnį laikotarpį, todėl toks apelianto prašymas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 284 straipsnis).

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymo dėl baudos mokėjimo išdėstymo atmetimas savaime neužkerta kelio pasikeitus aplinkybėms apeliantui pateikti naują įrodymais pagrįstą prašymą teismo nutartį atidėti ar išdėstyti. CPK 284 straipsnyje nėra draudimo procesinio pobūdžio prašymą dėl nutarties vykdymo išdėstymo teismui teikti pakartotinai, kad, pasikeitimus tam tikroms aplinkybėms, teismas įvertintų, ar neatsirado pagrindas atidėti ar išdėstyti teismo nutarties vykdymą.

28. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos baudos skyrimo momentą, netinkamai nustatė baudos už Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą dydį, todėl nutarties dalis dėl baudos dydžio ir momento, nuo kurio pradedama skaičiuoti bauda, pakeičiama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

29. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

suinteresuoto asmens N. V. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 12 d. nutarties dalį dėl baudos dydžio ir momento, nuo kurio pradedama skaičiuoti bauda, pakeisti, sumažinant suinteresuotam asmeniui N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtos baudos dydį iki 2 Eur (dviejų eurų) už kiekvieną uždelstą įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 m. sausio 4 d. Privalomojo nurodymo Nr. PN-3-(19.29) dieną valstybės naudai, paskirtą baudą skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 19 d. iki visiško Privalomojo nurodymo įvykdymo dienos. Likusioje dalyje skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

Suinteresuoto asmens N. V. prašymą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo atmesti.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rita Dambrauskaitė