Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-09-17 · Civilinė byla Nr. 2S-1393-619/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-17
Bylos Nr.
2S-1393-619/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13210-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrutė Kalinauskienė
Suinteresuotas asmuo
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, A. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1393-619/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13210-2020-0Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4.; 3.5.1.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugsėjo 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės I. B. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys A. R., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos Ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Antstolė I. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė skirti skolininkei iki 300,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną nuo 2018 m. spalio 12 d. išieškotojo naudai bei taikyti privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmes – leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos sutvarkyti statybvietę skolininkės lėšomis.

Šalies argumentai

2. Nurodė, kad vykdo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. balandžio 12 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-180412-00048, skolininkė – A. R., išieškotojas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau Inspekcija). Skolininkei buvo įteiktas raginimas dėl įpareigojimo nugriauti savavališkai pastatytą pastatą, esantį adresu S. D. ir (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę. Antstolė pažymėjo, kad skolininkė iki 2020 m. gegužės 6 d. informacijos apie sprendimo įvykdymą nepateikė, su antstole nebendradarbiauja. Antstolė nurodė, jog patikrinus sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, įvykdymo galimybes, nustatė, kad skolininkė neįvykdė minėtame vykdomajame dokumente nurodyto įpareigojimo.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo Inspekcija pateikė atsiliepimą, kuriuo palaikė antstolės reikalavimus.

4. Nurodė, jog 2018 m. spalio 12 d. Inspekcija surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti savavališkai pastatytą pastatą ir sutvarkyti statybvietę. Nustačius, jog savavališkos statybos padariniai pašalinti nebuvo, o privalomasis nurodymas neįvykdytas, suinteresuotas asmuo kreipėsi į antstolę prašydamas pradėti priverstinį privalomojo nurodymo vykdymą. Inspekcija gavusi antstolės patvarkymą dėl informacijos pateikimo atliko patikrinimą, 2020 m. balandžio 23 d. surašė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNSSA-00-200423-00047, kuriame užfiksavo, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas, t. y. nugriovus statinį liko nesutvarkyta statybvietė. Atsižvelgiant į tai, suinteresuoto asmens nuomone, yra pagrindas skirti skolininkei baudą už privalomojo nurodymo nevykdymą bei leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos sutvarkyti statybvietę skolininkės lėšomis.

5. Suinteresuotas asmuo A. R. atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 10 d. tenkino antstolės I. B. pareiškimą. Skyrė A. R. 2,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. balandžio 12 d. išduotą privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-100-180412-00048 dieną, skaičiuojant nuo antstolės Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos, t. y. nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki privalomojo nurodymo visiško įvykdymo, valstybės naudai. Išaiškino, jog baudos paskyrimas neatleidžia skolininko nuo pareigos įvykdyti antstolės reikalavimuose nurodytus veiksmus (vykdyti privalomąjį nurodymą). Taikė 2018 m. balandžio 12 d. privalomajame nurodyme Nr. PNSSP-100-180412-00048 numatytas pasekmes, t. y. leido Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos sutvarkyti statybvietę, esančią adresu (duomenys neskelbtini) skolininkės A. R. lėšomis.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skolininkė įvykdė tik dalį privalomojo nurodymo, t. y. statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini) nugriovė, tačiau liko nesutvarkyta statybvietė. Pažymėjo, jog privalomasis nurodymas teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo ginčijamas, taigi, jis yra galiojantis ir turi būti vykdomas. Atsižvelgdamas į privalomojo nurodymo nevykdymo trukmę, tai kad dalis privalomojo nurodymo yra įvykdyta, į tai, kad skolininkei bauda už privalomajame nurodyme nurodytų įpareigojimų nevykdymą skiriama pirmą kartą, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), teismas skyrė 2,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną, skaičiuojant nuo antstolės Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos, t. y. nuo 2019 m. gegužės 6 d., iki privalomojo nurodymo visiško įvykdymo (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

8. Vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 2 dalimi pirmosios instancijos teismas taikė 2018 m. balandžio 12 d. privalomajame nurodyme Nr. PNSSP-100-180412-00048 numatytas pasekmes, t. y. leido Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos sutvarkyti statybvietę, esančią adresu (duomenys neskelbtini) skolininkės A. R. lėšomis.

III. Atskirojo skundo argumentai

9. Suinteresuotas asmuo Inspekcija atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-10 nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-18557-566/2020 dalį pakeisti ir skirti skolininkei A. R. baudą už kiekvieną uždelstą 2018-04-12 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-180412-00048 įvykdyti nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2018-10-13 iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo, valstybės naudai.

10. Apeliantė atkreipė dėmesį, jog skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodyta Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto data. Apeliantės vertinimu, teismas nustatydamas skolininkei skirtos periodinės baudos mokėjimo pradžios momentą ir jį susiedamas su antstolio sprendimų neįvykdymo akto surašymo diena, nesilaikė teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose bei netinkamai pritaikė proceso teises normas. Pažymėjo, jog privalomuoju nurodymu skolininkė iki 2018-10-12 įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę. Inspekcija, nustačiusi, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas, 2018-10-25 surašė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNSSA-100-181025-00138 ir kreipėsi į antstolę dėl priverstinio jo vykdymo. Antstolė prašyme reikalavo baudą skirti nuo 2018-10-12, tačiau teismas į antstolės nurodytą baudos skyrimo pradžios momentą neatsižvelgė, dėl jo nutartyje nepasisakė. Pažymėtina, kad teismas, priimdamas sprendimą dalyje dėl baudos skaičiavimo momento pradžios nustatymo, nenurodė teisės aktų nuostatų, kuriomis rėmėsi ir pagrįstų motyvų ir argumentų, kodėl skolininkei paskirtos baudos skaičiavimą susiejo su sprendimų neįvykdymo akto surašymu, o ne su antstolės prašyme nurodyta diena, t. y. neaišku dėl kokių motyvų, teismas baudos mokėjimo pradžios momentą nustatė tik nuo 2020-05-06, nors Privalomasis nurodymas nevykdomas nuo 2018-10-13. Vadovaujantis CPK 771 str. 6 d. akivaizdu, kad teismo skolininkui skiriama bauda už privalomojo nurodymo per jame nustatytą terminą neįvykdymą, turi apimti kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną. Nagrinėjamu atveju, teismo skolininkei paskirta periodinė bauda, kurios skaičiavimas nustatytas nuo 2020-05-06, t. y. antstolio sprendimų neįvykdymo akto surašymo dienos, neapima kiekvienos uždelstos įvykdyti Privalomąjį nurodymą dienos, patenkančios į laikotarpį nuo 2018-10-13 iki 2020-05-05. Dėl ko darytina išvada, kad teismas skirdamas baudą skolininkei, nesivadovavo CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu baudos skyrimo reglamentavimu. Teismas spręsdamas Privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą ir nustatęs, kad skolininkas neįvykdė Privalomojo nurodymo, turi skirti skolininkui baudą nuo kitos dienos, einančios po Privalomajam nurodymui įvykdyti nustatyto termino pabaigos, iki visiško įpareigojimo įvykdymo. Antstolio surašytas aktas, yra pagrindas kreiptis į teismą CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka, tačiau nagrinėjamu atveju neturi būti pagrindu nustatant periodinės baudos skaičiavimo pradžios momentą. Teismui paskyrus periodinės baudos mokėjimą nuo antstolio akto surašymo dienos, susidarė situacija, kad skolininkei, neįvykdžiusiai Privalomojo nurodymo nepagrįstai ilgą laiką, netaikoma jokia atsakomybė, o neigiami padariniai kyla tik nuo antstolės sprendimų neįvykdymo akto surašymo dienos. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį taip pat nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

12. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkinus antstolės prašymą skolininkei paskirta bauda už Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išduoto privalomojo nurodymo nevykdymą ir leista taikyti jame numatytas pasekmes.

13. Bylos medžiaga nustatyta, jog antstolė I. B. vykdo 2018 m. balandžio 12 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išduotą Privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-100-180412-00048, kuriuo skolininkė A. R. įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti savavališkai pastatytą valstybinėje žemėje statinį, esantį adresu (duomenys neskelbtini) bei sutvarkyti statybvietę, minėto nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas – 2018 m. spalio 12 d. (v. b. l. 15-17). Iš Inspekcijos 2018 m. spalio 22 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akto matyti, jog skolininkė privalomojo nurodymo neįvykdė (v. b. l. 6-7). 2019 m. kovo 1 d. raginimu Nr. S-19-11-7057 antstolė įpareigojo skolininkę A. R. per dešimt dienų nuo raginimo gavimo dienos raštu informuoti antstolę apie 2018 m. balandžio 12 d. įpareigojimo nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę tinkamą įvykdymą (v. b. l. 25-26). Nustatyta, jog minėtas raginimas skolininkei A. R. įteiktas 2019 m. kovo 5 d. (v. b. l. 36). 2020 m kovo 23 d. patvarkymu Nr. S-20-11-16902 dėl informacijos pateikimo antstolė, prašė pateikti informaciją apie privalomojo nurodymo įvykdymą (v. b. l. 39). Inspekcija 2020 m. balandžio 29 d. pateikė antstolei privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą, kuriame nurodyta, jog privalomasis nurodymas neįvykdytas, t.y. nugriovus statinį liko nesutvarkyta statybvietė, bei prašė tęsti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0011/19/00880. (v. b. l. 40-45). Antstolė 2020 m. gegužės 6 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-20-11-30455, nustatydama, jog Inspekcijos 2018 m. balandžio 12 d. išduotas įpareigojimas skolininkei A. R. nugriauti privalomajame nurodyme nurodytus statinius ir sutvarkyti statybvietę nėra įvykdytas, t.y. nugriovus statinį liko nesutvarkyta statybvietė (v. b. l. 46-47). Atsižvelgiant į tai, antstolė kreipėsi į teismą su prašymu vadovaujantis CPK 771 straipsniu taikyti sprendimo neįvykdymo pasekmes ir paskirti skolininkei baudą už teismo sprendimo nevykdymą (b.l. 1-2).

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi paskyrė A. R. 2,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Inspekcijos 2018 m. balandžio 12 d. išduotą privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-100-180412-00048 dieną, skaičiuojant nuo antstolės Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos valstybės naudai bei leido Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos sutvarkyti statybvietę, esančią adresu (duomenys neskelbtini) skolininkės A. R. lėšomis.

15. Apeliantė su skundžiama nutartimi nesutinka motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikydamas CPK 771 str. nuostatas, baudos mokėjimo pradžios momentą nustatė tik nuo 2020-05-06, nors Privalomasis nurodymas nevykdomas nuo 2018-10-13.

16. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs, jog skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Apeliantė pagrįstai teigia, jog iš esmės CPK 771 str. 6 d. įtvirtintas teisinis reglamentavimas numato galimybę skolininkui neįvykdžiusiam privalomojo nurodymo skirti baudą nuo kitos dienos, einančios po Privalomajam nurodymui įvykdyti nustatyto termino pabaigos.

17. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog tokia normos konstrukcija reiškia, kad teismas turi teisę, bet ne pareigą skirti CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyto tęstinio pobūdžio baudą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma, kas reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų (išskyrus tai, kad turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-23 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017 63 punktą). Pažymėtina ir tai, jog teisinio poveikio priemonės yra veiksmingos, jei jos užtikrina teisės tikslus. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra konstitucinis proporcingumo principas (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2012 m. rugsėjo 13 d. nutarimai). Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012; 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013).

18. Nagrinėjamu atveju teismas skundžiamoje nutartyje vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais baudą skyrė, atsižvelgdamas į privalomojo nurodymo nevykdymo trukmę, į tai, kad dalis privalomojo nurodymo įvykdyta, tai kad skolininkei bauda skiriama pirmą kartą. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas nutarties dalyje dėl termino, nuo kurio skaičiuotina bauda išsamiai nepasisakė, tai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtos ir pagrįstos nutarties. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog byloje yra susiklosčiusi situacija, kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminas suėjo prieš beveik dvejus metus, t.y. 2018 m. spalio 12 d., tačiau Sprendimų įpareigojančių skolininką atlikti arba nutrakti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktas surašytas tik 2020 m. gegužės 6 d. Tenkinus pareiškėjos atskirąjį skundą ir taikius baudą už kiekvieną uždelstą dieną vykdyti teismo sprendimą nuo 2018 m. spalio 13 d., skolininkės mokėtina bauda nutarties priėmimo dienai jau siektų 1412 EUR. Nagrinėjamu atveju Inspekcija atstovauja viešą interesą, kaip ūkio subjektas intereso dėl Privalomojo nurodymo vykdymo neturi. Šiuo atveju taip pat reikšminga aplinkybė, kad skolininkė nors ir nesavalaikiai, tačiau privalomąjį nurodymą yra iš dalies įvykdžiusi ir nugriovusi savavališką statybą. Pažymėtina, jog baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudos vykdymo procese institutą, turėjo tikslą ne tik finansiškai nubausti asmenį už teismo sprendimo ar nutarties nevykdymą, bet pirmiausiai skatinti proceso šalis tinkamai ir savalaikiai įvykdyti teismo sprendimą ar privalomąjį nurodymą. Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad skundžiama nutartimi sutvarkyti statybvietę skolininkės lėšomis leista Inspekcijai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje bylos susiklosčiusių aplinkybių visumos atveju paskirtos baudos taikymas nuo 2018 m. spalio 12 d. būtų neproporcingas ir nepasiektų minėtų baudos taikymo tikslų.

19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodyta Antstolio sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo data, t. y. vietoje tinkamos 2020 m. gegužės 6 d., nurodyta 2019 m. gegužės 6 d. Teismo vertinimu, tai laikytina akivaizdžiu rašymo apsirikimu, nekeičiančiu procesinio sprendimo esmės. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis iš esmės paliktina nepakeista, atitinkamai patikslinant nutarties rezoliucinę dalį.

20. Kiti atskirojo skundo argumentai esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. nutarties rezoliucinę dalį, nurodant, teisingą antstolės Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo datą, t. y. 2020 m. gegužės 6 d.

Teisėja Andrutė Kalinauskienė