Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimas

3.1.7.1.3; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.1.16; 3.1.18.6; 3.2.6.1

2020 m. birželio 19 d.

dalyvaujant ieškovui N. V., ieškovo atstovei advokatei L. M., atsakovei J. T., atsakovės atstovei advokatei J. G. ir institucijos teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių skyriaus atstovams E. P. ir R. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. V. ieškinį atsakovei J. T. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui padidinimo, kurioje pateiktas atsakovės J. T. priešieškinys ieškovui N. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. ieškovas ieškiniu (I t., b. l. 1 - 5) prašė pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1427-1051/2017 priteisto išlaikymo dydį ir iš atsakovės J. T. jos nepilnamečiui sūnui K. V., gim. (duomenys neskelbtini), priteisti periodinėmis išmokomis po 220,00 Eur, pradedant nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaikui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis prašė paskirti ieškovą.

2. Ieškinyje nurodė, jog 2017 m. sausio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka. Bendru prašymu dėl santuokos nutraukimo kreipėsi į teismą, sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Abiejų sutuoktinių bendru sutikimu jų vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškovu. Santuokos nutraukimo metu iš atsakovės buvo priteistas išlaikymas mokamomis periodinėmis išmokomis po 25,00 Eur kas mėnesį kiekvienam iki vaikų pilnametystės. Sūnui O. V. (duomenys neskelbtini) sulaukus pilnametystės teismo sprendimu iš atsakovės buvo priteista jam parama po 170,00 Eur kas mėnesį. Sūnūs O. V. ir K. V. iki šiol gyvena su juo.

3. Pažymėjo, kad iš atsakovės priteisto sūnui K. V. išlaikymo kas mėnesį po 25,00 Eur nepakanka. Su atsakove iki ieškinio teismui padavimo dienos nepavyko geranoriškai išspręsti klausimo dėl išlaikymo dydžio K. V. pakeitimo (padidinimo).

4. Nuo teismo sprendimo dėl išlaikymo sūnui priteisimo praėjo daugiau negu dveji metai, todėl per šį laikotarpį sūnaus K. V. poreikiai padidėjo, atsirado papildomų išlaidų. (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų faktiškai išlaiko vienas, nes preliminariais skaičiavimais jam per mėnesį reikia skirti apie 440,00 Eur piniginių lėšų. Paaiškino, kad pagal nepilnamečio sūnaus K. V. išlaidų suvestinę (per mėnesį) (I t., b. l. 16) sūnui maistui skiria apie 100,00 Eur; maistui mokykloje – apie 40,00 Eur; higienos ir sanitarijos priemonėms – apie 10,00 Eur; kirpyklai – 5,00 Eur; laisvalaikiui (pramogoms, ekskursijoms bei kt.) – apie 35,00 Eur; telefono pokalbiams – 10,00 Eur; vaiko dalis interneto paslaugų – 5,00 Eur; mokymosi, kanceliarinėms prekėms – apie 15,00 Eur; transporto išlaidoms – apie 55,00 Eur; vaistams, vitaminams, odontologo paslaugoms – apie 40,00 Eur; kaupimas atostogoms – apie 30,00 Eur; drabužiams, avalinei – apie 50,00 Eur; vaiko dalis komunalinių mokesčių – 25,00 Eur; nenumatytos išlaidos – apie 20,00 Eur. Mano, kad nereikia įrodinėti, kad tiksliai apskaičiuoti vaiko mėnesio išlaidas tiesiog neįmanoma.

5. Su sūnumis gyvena kaime, suteikia gyvenamąjį plotą, maistą, perka rūbus, avalynę, kitus būtinus daiktus. Jo pajamos negali užtikrinti būtinų vaikui vystytis sąlygų, todėl kreipėsi į teismą dėl priteisto išlaikymo atsakovės sūnui K. V. išlaikymo dydžio padidinimo. Papildė, jog sūnui O. V. taip pat padeda, nes jis dirbti kol kas negali. Nors dirba, savo išlaikymui išleidžia labai taupiai, nes savų lėšų faktiškai nebelieka.

6. Ieškovas atsiliepimu (III t. b. l. 14 - 24) prašo atsakovės priešieškinį atmesti ir priteisti patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pažymėjo, jog atsakovė nenurodė, kokios faktinės aplinkybės pasikeitė iš esmės, kad būtų pagrindas keisti įsiteisėjusiu 2017-01-27 sprendimu šalių sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytą nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, kartu tenkinti priešieškinio reikalavimus dėl išlaikymo jam priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo. Pažymėjo, kad atsakovės nurodytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo keisti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą.

7. Nurodė, jog tėvo gyvenamosios vietos aplinkos sąlygos yra saugios. Paaiškino, jog nėra sunku rūpintis vaikais ir namais, jo emocinė sveikata nekelia problemų nei namie, nei darbe. Šeimos gyvenamojoje patalpoje sūnus turi savo kambarį, čia yra susiformavusi vaikui įprasta aplinka, nes jis joje gimė ir augo. Namų valdoje K. V. yra galimybė žaisti, užsiimti sportine veikla. K. V. valgo namų valdoje užaugintą sveiką maistą. Vaikas augina du šuniukus, prie kurių yra prisirišęs, juos prižiūri, rūpinasi. Sūnus domisi senovine technika, kartu dalyvauja antikvarinės technikos renginiuose. Labai artimi sūnų K. V. ir O. V. santykiai. Nepaisant to, jog vaiko gyvenamoji aplinka yra už miesto, tačiau po pamokų jis eina pas netoliese gyvenančius senelius, kur juo pasirūpinama iki jo darbo dienos pabaigos. Po to kartu su tėvu vaikas grįžta į namus. Sūnaus ryšys su seneliais yra artimas. Nurodė, jog rūpinasi vaiko savijauta, ugdymo pasiekimais, nuolat domisi, kaip sekasi mokykloje, sūnui padeda ruošti pamokas. Atsakovė vaiką lepina pramogomis, neriboja žaidimų telefonu, nereikalauja vaiko laikyti disciplinos, įkalbinėja sūnų persikelti gyventi pas ją.

8. Priešingai, nei teigiama priešieškinyje, yra nusiteikęs geranoriškai sūnaus ar atsakovės atžvilgiu, nėra pagrindo atsakovės teiginiams, kad elgiasi nelanksčiai. Atsakovė preciziškai nori laikytis bendravimo tvarkos, nustatytos teismo sprendime, neatsižvelgia į gyvenimiškas situacijas, ignoruoja vaiko norus, nėra linkusi derintis. Mano, jog būtina atsižvelgti į nepilnamečio vaiko interesus ir norus, nes vaikas nori likti ir gyventi su juo.

9. Ieškovas ir ieškovo atstovė teismo posėdžio metu prašė tenkinti ieškinio reikalavimus, o priešieškinį atmesti. Iš esmės rėmėsi ieškinyje ir atsiliepime į priešieškinį nurodytais argumentais. Proceso metu ieškovas iš atsakovės priteistino išlaikymo dydį sumažinimo iki 170,00 Eur per mėnesį. Sutiko, kad būtų palikta laikinosios apsaugos priemonėmis nustatyta atsakovės bendravimo su sūnumi tvarka. Prašė priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atstovė papildė, jog visi šalių santuokos nutraukimo klausimai yra išspręsti.

10. Atsakovė atsiliepimu (I t., b. l. 63 -73) ieškovo ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad ieškovo pridedama sūnaus K. V. poreikių paskaičiavimo lentelė yra dirbtinai padidinta ir realiai neatitinka sūnaus poreikių. Sūnaus poreikius atsakovė gerai žino, nes ji nuolat perka K. V. rūbus, avalynę, lavinimo ir ugdymo priemones, sportinę aprangą. Nurodė, jog išlaidos, skiriamos transportui, atostogoms, vaistams, vitaminams yra nepagrįstai didelės. Paaiškino, jog K. V. turi sąkandžio ir dantukų kreivumo problemą, todėl nešioja plokštelę. Kvitas už ieškovo papildomas išlaidas - odontologines prekes sūnui K. V. yra apmokėtas ne jo. Taip pat visos kitos ieškovo nurodomos išlaidos šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui turi būti mažinamos. Vertinant ieškovo pridėtus pirkimo čekius pažymėjo, kad nemaža dalis ieškovo perkamų produktų yra saldumynai. O kai kurie čekiai kelia abejonių dėl jų priskyrimo sūnaus būtinųjų poreikių tenkinimui ir ieškovo patirtų išlaidų, nes buvo įsigytos moteriškos pirštinės, vaikiška suknelė, vaikiškos tamprės, pėdkelnės, sūnaus pamokų metu pietauta restorane, vienoje iš parduotuvių pirkta prekių didelėmis sumomis kelias dienas iš eilės, tarp parduotuvių, esančių skirtingose vietose, pirkimo laikas skiriasi tik keliomis minutėmis, čekiuose skiriasi nuolaidų kortelių numeriai, ankstesnių pirkinių sumos ir pan. Pateikta čekių suvestinė (III t., b.l. 204 – 216).

11. Atsakovė neneigia ir niekuomet neneigė pareigos išlaikyti sūnų, šią pareigą visuomet vykdė ir vykdo tinkamai. Tačiau teigia, kad nagrinėjamu atveju nėra nei vienos iš įstatyme reikalaujamų sąlygų, kurios leistų padidinti nustatytą atsakovės mokamą išlaikymą. Atsakovės turtinė padėtis nuo išlaikymo priteisimo (nustatymo) 2017-01-27 iš esmės nepagerėjo, tačiau ji yra darbinga, dirba (jos pajamos sudaro apie 800,99 Eur per mėnesį), nekilnojamojo turto neturi, nuosavybės teise turi transporto priemonę. Nuomojasi butą (50,00 Eur išlaidos nuomai per mėnesį), kuriame gyvena ir teikia 170,00 Eur dydžio per mėnesį išlaikymą (paramą) sūnui O. V. bei kas mėnesį moka ieškovui po 25,00 Eur sūnaus K. V. išlaikymui.

12. Nurodė, jog šalių tarpusavio bendravimas iki šios yra įtemptas ir komplikuotas. Šalių pilnametis sūnus O. V. nebendrauja su mama. Santuokos nutraukimo periodu atsakovė net neturėjo nuolatinio gyvenamojo būsto, sutiko, kad broliai nebūtų išskirti ir liktų įprastinėje gyvenamojoje vietoje. Žino vaiko poreikius, norus, interesus ir daro išvadą, kad šiuo metu K. V. nuolatinė gyvenamoji vieta turi būti pakeista ir nustatyta su ja, kas atitiktų vaiko norą ir jo interesus.

13. Atsakovė priešieškiniu (II t., b. l. 1 - 22) prašė: 1. Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimu nustatytą vaiko gyvenamąją vietą su vaiko motina. 2. Priteisti vaikui K. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą iš ieškovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 150,00 Eur, iki vaiko pilnametystės, vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaiko motiną. 3. Nustatyti vaiko K. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir jo tėvo N. V. bendravimo tvarką, pagal kurią: 1. Vaiko K. V. tėvas N. V. kas antrą penktadienį, po pamokų pasiima sūnų K. V. iš mokyklos ir parveža jį tos pačios savaitės sekmadienį iki 18.00 val. į J. T. gyvenamąją vietą. 2. Metinių švenčių dienomis: per Šv. Kalėdas (poriniais metais) N. V. pasiima sūnų K. V. gruodžio 24 d. ir parveža į J. T. gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. vakare iki 18.00 val., per Naujuosius metus (neporiniais metais) N. V. pasiima sūnų K. V. gruodžio 31 d. ir grąžina jį į J. T. gyvenamąją vietą sausio 1 d. vakare iki 18.00 val. 3. Per Šv. Velykas (neporiniais metais) N. V. pasiima sūnų K. V. pirmąją Šv. Velykų dieną ir grąžina jį į J. T. gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną iki 18.00 val. 4. Per Tėvo dieną N. V. pasiima sūnų K. V. ir tos pačios dienos vakare ir grąžina jį į J. T. gyvenamąją vietą. 5. Per N. V. gimtadienį N. V. pasiima sūnų K. V. ir grąžina jį į J. T. gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakare iki 18.00 val. 6. Vasaros atostogų metu N. V. su sūnumi K. V. praleidžia ne mažiau kaip keturias savaites per metus. 6. Šalių sūnui susirgus ar dėl kitų rimtų priežasčių sūnaus ir tėvo susitikimui nustatytu grafiku neįvykus, šios dienos N. V. kompensuojamos kitomis savaitės dienomis abiem šalims jas suderinus iš anksto. 4. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

17. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su mama, turi būti sprendžiamas materialinio išlaikymo po 150,00 Eur priteisimo iš skyrium gyvenančio tėvo klausimas. Toks išlaikymo dydis nepažeis sūnaus interesų. Atsakovė žino sūnaus poreikius bei jo išlaikymui reikalingas sumas. Atsakovės uždirbamos pajamos yra pakankamos šalių sūnui išlaikyti. Ieškovo turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovės.

19. Išvadą teikianti institucija išvadoje dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui padidinimo (I t., b. l. 180 - 182) pažymėjo, jog nepilnamečiam vaikui K. V. iš atsakovės priteisto išlaikymo po 25,00 Eur kas mėnesį jo būtiniausiems poreikiams patenkinti šiuo metu nepakanka. Todėl iš esmės išaugus vaiko poreikiams bei padidėjus maisto produktų, paslaugų kainoms, reikalinga padidinti vaikui priteisto išlaikymo dydį.

20. Išvadoje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo pakeitimo (III t., b. l. 4 – 6) pažymėjo, jog atsakovės gyvenamojoje vietoje nepilnamečiam sūnui K. V. sudarytos tinkamos sąlygos augti. 2019-08-01 išklausius vaiko nuomonę dėl gyvenamosios vietos nustatymo, jis nurodė, kad norėtų gyventi su mama jos gyvenamojoje vietoje. Nepilnamečio vaiko K. V. gyvenamosios vietos nustatymas su jo mama J. T. atitinka vaiko interesus. Nors priešieškinyje nurodyta K. V. bendravimo su jo tėvu tvarka atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus, tačiau turėtų būti tikslinama, nustatant bendravimo tvarką atsakovės J. T. gimimo dieną bei Motinos dieną. Nepilnamečiam vaikui atsakovės prašomas priteisti išlaikymas po 150,00 Eur per mėnesį atitinka vaiko poreikius ir teisėtus interesus, yra realus ir protingas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas iš dalies.

21. Gimimo liudijimo kopija patvirtina, jog N. V. (I t., b. l. 6) ir J. V. (T.) yra nepilnamečio vaiko K. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (I t., b. l. 15). N. V. deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kur yra deklaruota ir nepilnamečio vaiko K. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (I t., b. l. 7). J. T. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 74). N. V. šeimoje yra sūnūs: O. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. V., gim. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 8). 2017 m. sausio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1427-1051/2017 buvo panaikintas J. V. (po santuokos paliekant pavardę T.) ir N. V. bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašas Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje ir santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta sutartis dėl bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašo civilinės metrikacijos skyriuje panaikinimo teisinių pasekmių. Šalys, atsižvelgdamos į sūnaus K. V. nuomonę, susitarė, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta bus kartu su jo tėvu N. V. (Sutarties 4.1. punktas). Sutarties dėl bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašo civilinės metrikacijos skyriuje panaikinimo teisinių pasekmių 4.3. – 4.6. punktuose aptarė J. T. bendravimo su sūnumi K. V. tvarką. Minimos sutarties 5.1. punkte nustatyta, kad nepilnamečių vaikų O. V. ir K. V. išlaikymui mama J. T. moka periodinėmis kas mėnesinėmis išmokomis, kiekvienam iš nepilnamečių vaikų po 25,00 Eur už kiekvieną mėnesį iki kiekvienas iš vaikų sulauks pilnametystės. Ši, kiekvienam vaikui J. T. mokama 25,00 Eur suma, yra nustatyta atsižvelgiant į tai, kad tėvo N. V. pajamos ir jam tenkantis santuokoje įgytas turtas, kurio vertė 49260,00 Eur leidžia N. V. ženkliau prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo negu J. T. (I t., b. l. 9 – 14).

22. VĮ „Regitra“ duomenimis N. V. nuosavybe registruota viena 1997-05-05 pirmos registracijos transporto priemonė („OPEL VECTRA“) (I t., b. l. 24 - 25). VĮ Registrų centras duomenimis N. V. asmenine nuosavybe registruotas 1,6000 ha žemės sklypas, gyvenamasis namas ir du pagalbinio ūkio pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) (su pradėtais statyti statiniais apie 60000,00 Eur vertės) (I t., b. l. 18, 139 – 140, 141 - 176). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus duomenimis N. V. draudžiamosios pajamos laikotarpiu nuo 2017-12-01 iki 2018-11-30 sudarė vidutiniškai po 1076,37 Eur per mėnesį (I t., b. l. 19 – 22). 2019 m. gegužės mėn. N. V. priskaičiuota 1466,09 Eur darbo užmokesčio (I t., b. l. 192 - 196). 2018 m. spalio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8756-1051/2018 ieškovo O. V. ieškinys atsakovei J. T. buvo tenkintas iš dalies iš iš atsakovės priteistas 120,00 Eur išlaikymo (paramos) įsiskolinimas, išlaikymas (parama) po 170,00 Eur nuo 2018-10-01 iki ieškovas mokysis, bet ne ilgiau nei jam sueis 24 m. bei 4,07 Eur bylinėjimosi išlaidų (I t., b. l. 25 – 34). Pateikti rašytiniai duomenys: apie 2018-09-22, 2018-10-19 atliktus 30,10 Eur sumų mokėjimus UAB „TELE2“; 2018-12-07, 2019-02-13 atliktus 57,40 Eur ir 73,68 Eur sumų mokėjimus už manogile.lt krepšelį; 2018-11-21 atliktą 10,00 Eur mokėjimą Lietuvos radijo ir televizijos centrui; 2018-01-03, 2018-03-01 atliktus 140,00 Eur ir 220,00 Eur sumų mokėjimus už odontologo prekes ir paslaugas; pateikti prekių įsigijimo kasos čekiai (I t., b. l. 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42 - 57).

23. VĮ „Regitra“ duomenimis J. T. nuosavybe registruota viena 2005-01-11 pirmos registracijos transporto priemonė („TOYOTA YARIS“) (I t., b. l. 75). Nekilnojamojo turto registro 2019-05-16 duomenimis J. T. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi (I t., b. l. 76). Butas, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso S. L.. Nurodyta, jog 2019-04-02 su J. T. sudaryta 4 kambarių buto nuomos sutartis Nr. 1 (50,00 Eur nuomos mokestis per mėnesį) (I t., b. l. 78 – 79, 80 - 82, 83). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus duomenimis J. T. draudžiamosios pajamos laikotarpiu nuo 2018-05-01 iki 2019-04-30 sudarė vidutiniškai po 565,13 Eur per mėnesį (I t., b. l. 84 – 86). Pažymoje apie darbo užmokestį pažymėta, jog 2019 m. balandžio mėn. J. T. išmokėta 877,42 Eur darbo užmokesčio (I t., b. l. 87). J. T. pateikė 2018 m. metinės pajamų deklaracijos kopiją (I t., b. l. 88 - 91). 2016-07-12 pateiktas prašymas Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, kadangi prasidėjęs šalių skyrybų procesas. (I t., b. l. 93). 2019-02-04 registruotas Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistės tarnybinis pranešimas dėl nesusiklosčiusio 2018-12-24 J. T. bendravimo su sūnumi K. V. susitikimo ir bendravimo, pastebėjimų sūnaus atžvilgiu dėl mokslų (I t., b. l. 94, 95, 96-98). Pateikti rašytiniai duomenys: apie 2019-05-10 atliktą 100,00 Eur mokėjimą S. L.; 2019-05-13 atliktą 15,30 Eur mokėjimą SIA FOTO ANGELS; 2019-05-21 atliktą 19,90 Eur sumos mokėjimą UAB „TELE2“; 2019-05-15 ir 2019-05-24 atliktus 40,00 Eur sumų mokėjimus draudimo bendrovėms; 2019-05-23 atliktą 19,04 Eur mokėjimą daugiabučio namo savininkų bendrijai; 2019-05-23 atliktą 25,00 Eur išlaikymo mokėjimą N. V.; 2019-05-23 atliktą 3,51 Eur mokėjimą UAB „Šiaulių vandenys“; 2019-02-24 ir 2019-05-23 atliktus 68,34 Eur ir 25,55 Eur mokėjimus AB „Šiaulių energija“; 2019-05-23 atliktus 14,25 Eur ir 4,40 Eur sumų mokėjimus UAB „Lietuvos energijos tiekimas“; 2019-04-09 ir 2019-05-23 atliktus 50,00 Eur ir 170,00 Eur išlaikymo (paramos) mokėjimus O. V.; pateikti prekių ir paslaugų įsigijimo kasos čekių (sąskaitų faktūrų) kopijos (I t., b. l. 98, 99, 100, 101, 102, 103, 104, 105, 106, 108, 109, 110, 111, 112, 113 - 138).

24. Byloje iš esmės kilo ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo (pakeitimo), išlaikymo priteisimo (pakeitimo).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos.

25. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalis). Byloje atsakovė pareiškė priešieškinį atsakovui dėl nepilnamečio vaiko K. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo su ja. Kilus ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos, teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

26. Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas.

27. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2017 m. sausio 27 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-1427-1051/2017 dalyje nepilnamečio vaiko K. V. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu N. V. (Sutarties dėl bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašo civilinės metrikacijos skyriuje panaikinimo teisinių pasekmių 4.1. punktas). Susitardami dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos motina ir tėvas atsižvelgė į sūnaus K. V. nuomonę (minimas Sutarties 4.1. punktas) (I t. b. l. 9 - 14). Vaikas su tėvu gyvena iki šiol. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą organą nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka. CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išsiaiškinti vaiko norus ir pažiūras nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų šiuos suformuluoti ir išreikšti. Vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.164 straipsnis).

28. Teismo posėdžio metu 2020 m. kovo 4 d., pasitelkus psichologę J. Š., išklausytas nepilnametis vaikas K. V. nuosekliai paaiškino, kad su broliu O. V. gerai sutaria. Vaikui pas mamą geriau, daugiau pavalgyti būna, mama jam geresnė. Pas tėtį geriau tik dėl brolio. Pažymėtina, jog savo norą gyventi su motina K. V. buvo išreiškęs ir 2019 m. rugpjūčio 1 d. Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistams atvykus išklausyti jo nuomonės dėl gyvenamosios vietos nustatymo pas mamą (III t., b. l. 1112). Susitikimo vietoje (N. V. gyvenamajame name (duomenys neskelbtini)) apklausiamas K. V. nurodė, kad jo santykiai su tėčiu ir broliu geri, patiko su mama 2-3 dienas svečiuotis (duomenys neskelbtini). K. V. patinka pas mamą gyventi, su mama eina pasivaikščioti, apsipirkti, žaidžia. Vaiko teigimu mama jį daugiau išklauso, labiau supranta. Pirmiausia savo išgyvenimus atsitikus bėdai pasakytų mamai, nes ji tai supranta. Jei mama sutiktų, jis norėtų gyventi su ja. Taigi ir šiuo metu vaikas šį klausimą yra išsprendęs motinos naudai.

29. Aukščiau paminėtų faktų visuma liudija, kad nepilnamečio noras gyventi su motina yra aiškus ir nuoseklus. Su motina vaikas jaučiasi saugiau. Šias aplinkybes patvirtina ir atsakovės pateiktos fotonuotraukos.

30. Ieškovas N. V. atsiliepime į atsakovės priešieškinį teigė, jog būtina atsižvelgti į nepilnamečio vaiko interesus ir norus, nes vaikas nori likti ir gyventi su juo. Teismas su šiais atsakovo argumentais nesutinka, nes vaiko nuomonė yra priešinga. Tėvas N. V. turėtų sutikti, kad dėl to, kad jis neadekvačiai pyksta ant sūnaus dėl nepadarytų kokių tai darbų, yra griežtas. Sūnus jaučiasi blogai ir susidariusi įtampa turi neigiamas pasekmes, nes sūnus tėvo nieko neprašo, jo bijo, išsitarė, kad jis yra vaiką nuskriaudęs. Nors po šio atvirumo vaikas apsiverkė, tačiau konstatuotina, jog nėra pagrindo teismui imtis teisinių priemonių ieškovo atžvilgiu dėl tokių vaiko paaiškinimų, nes nebuvo gauta aiškių duomenų apie galimą tėvo smurtą, kad pradėti procesą pagal CPK 300 straipsnio nuostatas. Todėl N. V. turėtų sutikti su vaiko pasirinkimu šiuo metu gyventi su motina, išsakytu ne tik Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistams jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje dar iki vaiko apklausos teismo posėdžio metu, bet ir bylos nagrinėjimo metu teisme. Taip pat vaikas patvirtino, kad tėvo gyvenamojoje vietoje jam nėra patenkinamas valgio poreikis, buities sąlygos nepakankamos, nes vaikui būna šalta, tėvui trūksta švelnumo ir lankstumo vaiko atžvilgiu.

31. Psichologė J. Š. paaiškino, jog vaikas pajėgus išreikšti nuomonę. Mano, jog vaiko nuomonė nėra įtakota. Išklausius vaiko nuomonę, teismo vidiniu įsitikinimu, ją galėjo įtakoti ir tėvų skyrybų procesas bei ieškovo elgesys su atsakove, nes šalių tarpusavio bendravimas iki šiol įtemptas ir komplikuotas. Šią išvadą patvirtina byloje pateiktas ilgo laikotarpio šalių susirašinėjimas trumposiomis SMS žinutėmis įvairiais klausimais. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu patvirtino pateiktą išvadą, jog rekomenduoja vaiko K. V. gyvenamąją vietą nustatyti su motina (CK 3.177, 3.178 straipsniai).

32. Bet kuris ginčas susijęs su nepilnamečiais vaikais sprendžiamas vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.3 straipsnis, 3.174 straipsnio 3 dalis) ir į vaiko norą gali būti neatsižvelgta jeigu vaiko noras prieštarauja paties vaiko interesams. Tokios pozicijos laikomasi kasacinio teismo praktikoje.

33. Pažymėtina, kad teismo sprendimo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, sprendžiant šį ginčą. Taip pat negali nulemti ir tėvų gyvenamoji vieta. Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (kuri ratifikuota Seimo 1995-07-03 įstatymu Nr. I-983) 2 straipsnio 1 dalį, 8 straipsnio 1 dalį, 9 straipsnio 1 dalį valstybės dalyvės gerbia ir garantuoja visas šioje konvencijoje įtvirtintas teises, tarp jų – teisę būti išklausytam, teisę į šeimos ryšius, teisę nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą, kiekvienam vaikui, priklausančiam jos jurisdikcijai, be jokios diskriminacijos, nepriklausomai nuo vaiko, jo tėvų arba teisėtų globėjų rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautybės, etninės ar socialinės kilmės, turto, sveikatos, luomo ar kokių nors kitų aplinkybių. CK 3.156 str. įtvirtinta nuostata, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Taigi laikomasi tolerancijos lyties aspektu principo - tėvų lytis negali nulemti teismo sprendimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu ar motina. Dėl to nagrinėjamoje byloje negalima teigti, kad šalių sūnaus gyvenamoji vieta turi būti palikta su ieškovu vien atsižvelgiant į tai, kad vaikas su juo gyvena nuo gimimo ir yra prisirišęs prie gyvenamosios aplinkos.

34. 2019 m. birželio 28 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktu Nr. 6SD-6293 (I t., b. l. 183 - 185) Vaiko teisių apsaugos vyr. specialistai patikrino nepilnamečio K. V. gyvenamosios aplinkos sąlygas (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad tėvas yra sudaręs sūnui sąlygas mokytis bei ilsėti, nes 3 kambarių gyvenamajame name yra visi patogumai, apšildomas būstas kietuoju kuru. K. V. turi atskirą kambarį, kurį dalinasi su broliu O. V.. K. V. specialių poreikių neturi, vaikui reikalinga dantų korekcija.

35. Motina, su kuria vaikas pageidauja gyventi, gyvena keturių kambarių bute, kurį nuomojasi, turi nuolatinį darbą, jos pajamos sudaro apie 800,99 Eur per mėnesį. Pagal 2019 m. liepos 29 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą Nr. 6SD-3367 (III t., b. l. 7 - 10) nustatyta, jog Vaikų teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistų buvo patikrintos J. T. gyvenimo sąlygos bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pažymėta, jog išsinuomotame bute yra trys kambariai ir virtuvė, yra visi patogumai, kambariai tvarkingi, švarūs (vienas kambarys buvo remontuojamas). Vaikui skirtas vienas kambarys, kuriame tinkamos sąlygos vaikui augti.

36. Liudytojas A. V. nurodė, jog K. V. su tėvu turi mėgstamų pomėgių. Tačiau apklausoje vaikas iš tiesų negalėjo nurodyti, kad tėvo pomėgiai jam patinka. Liudytojai A. V., N. K. patvirtino K. V. tvirtą ryšį su broliu O. V.. Apklausiamas liudytoju O. V. nurodė, kad su broliu K. V. ryšys yra iš tiesų artimas. M. U. paaiškino apie K. V. mokslo pasiekimus, pažangumą, lankomumą. Paaiškino, jog abu tėvai dalyvauja vaiko auklėjime. Teismui liudiję J. K., J. Z. ir A. Z. patvirtino atsakovės priešieškinio aplinkybes dėl jos nuomojamo būsto ir galimybės nustatyti sūnaus K. V. gyvenamąją vietą su ja. Ginčo šalių yra sukurtos vienodos sąlygos nepilnamečiui vaikui augti, mokytis, ilsėtis ir tenkinti kitus poreikius. Tačiau sutiktina su atsakove, kad šalių santuokos nutraukimo metu ji neturėjo tokių sąlygų.

37. J. T. nėra nurodžiusi, kad draudžia K. V. bendrauti su broliu ar seneliais. Šių faktų nėra nustatyta ir bylos nagrinėjimo metu. K. V. brolis O. V. jau yra pilnametis, iš paskaitų grįžta savaitgaliais. Konstatuotina, jog nustačius K. V. gyvenamąją vietą pas motina ir tėvo maksimalią bendravimo tvarką su sūnumi, nenukentės vaiko interesai dėl jo bendravimo su broliu ar seneliais, su kuriais vaiką taip pat sieja emocinis ryšys.

38. Teismas atmeta kaip neįrodytus atsakovės argumentus dėl vaikui nesaugios aplinkos (geriamojo vandens švarumo, vandens tvenkinio aptvėrimo, šildymo katilo naudojimo) pas ieškovą. Nei bylos duomenys, nei liudytojo S. L. paaiškinimai neįrodo šių aplinkybių. Nustatyti kompetentingų institucijų pažeidimai nebuvo esminiai, kad dėl gyvenamojo būsto konstrukcijų, šildymo sistemos, tvenkinio ar kitų priežasčių vaikui būtų kilusi grėsmė dėl nesaugios aplinkos. Vaikui sudarytos galimybės pasiekti mokymosi įstaigą, grįžti į namus po pamokų, nėra duomenų, kad vaikas dėvi netinkamus rūbus ar avalinę, taip pat vartoja netinkamus vaistus ar kt.

39. Atkreiptinas dėmesys, jog K. V. yra (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, 2019-12-03 charakterizuojamas (IV t., b. l. 40) kaip pažangus iš visų dalykų, tačiau skirtingo darbingumo pamokų metu, bendraudamas su klasės draugais uždaras, vengia akių kontakto, tačiau jei nuotaika gera – galima kartu ir pajuokauti. Nėra duomenų apie J. T. netinkamą elgesį ar motinos valdžios nepanaudojimą vaiko atžvilgiu, jos atžvilgiu netaikoma atvejo vadyba. Todėl darytina išvada, jog ji sūnumi rūpinsis tinkamai. Juolab, kad vaikas sugeba savo nuomonę išreikšti. Šias aplinkybes patvirtino psichologė J. Š.. Todėl, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko K. V. interesus, išvadą teikiančios institucijos rekomendacijas, jo gyvenamoji vieta nustatoma su motina J. T., jos gyvenamojoje vietoje, tuo pakeičiant 2017 m. sausio 27 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-1427-1051/2017 dalį ir tenkinant visiškai priešieškinį dalyje.

40. Pažymėtina, teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio sprendimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, bet kuri šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (CK 3.169 straipsnio 3 dalis).

Dėl vaiko bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu.

41. Pakeitus vaiko gyvenamąją vietą su motina, turi būti nustatyta vaiko ir tėvo bendravimo tvarka teismo sprendimu (CK 3.175 straipsnis).

42. Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaiką ir yra atsakingi už savo vaiko auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaiko sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikui yra lygios, tačiau tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. CK 3.165 straipsnio 3 dalis numato, kad visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu ir tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas.

43. Dėl psichologo A. N. pažymos ir jo paaiškinimų teisme pažymėtina, kad teismas negali besąlygiškai remtis pažymoje pateikta informacija dėl galimai per trumpo šio specialisto bendravimo su vaiku. Šias aplinkybes liudytojas A. N. patvirtino teismo posėdžio metu.

44. Atsižvelgiant į atsakovės priešieškinio reikalavimus, ieškovo atsiliepimo argumentus, šalių ir atstovų parodymus teismo posėdžio metu, išvadą teikiančios institucijos išvadą, teismo nutartimi jau nustatytą laikiną bendravimo tvarką su atsakove tvarką, vaiko amžių, teismas nustato ieškovo detalią bendravimo su sūnumi tvarką su tam tikrais apribojimais. Teismas nenustatė, jog ieškovui yra trukdoma bendrauti su sūnumi. Šalys laikiną bendravimo tvarką vykdo tinkamai, išvadą teikianti institucija nėra gavusi skundų dėl netinkamo bendravimo tvarkos vykdymo. Teismo vertinimu, šalys laikinąją bendravimo tvarką prašė pakeisti tik iš esmės ją detalizuojant konkrečiau. Pastebėtina, jog nors šalių tarpusavio elgesys išlieka konfliktiškas, šalys bendrauja ir rodo pastangas bei supratingumą, todėl jau lanksčiau susitaria ir prisiderina viena prie kitos ir vaiko interesų bei jo poreikių. Todėl teismas iš esmės palieka jau tarp šalių pakankamai nusistovėjusią, teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, įterpdamas tik ieškovo bendravimą su sūnumi jo gimtadienio dieną, atsakovės gimtadienio dieną bei įpareigojimą ieškovui pranešti atsakovei apie vaiko susirgimą (byloje yra duomenų, kad vaikas pakankamai dažnai serga), pakoreguodamas ieškovo pranešimo atsakovei būdą ir laiką iki planuojamų ieškovo atostogų su sūnumi pradžios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnio 3 dalis).

45. Teismo vertinimu, vaikui yra patogesnis ieškovo sekmadienį pasiėmimas sūnaus iš jo gyvenamosios vietos 18.00 val. ir grąžinimas į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val. dėl jo galimybės iš gyvenamosios vietos pasiimti pagal jo poreikius, norus tam tikrus konkrečius daiktus ir kt. O ir vaiko motina perduoda sūnų tėvui su visais daiktais, reikalingais vaikui, įskaitant, bet neapsiribojant apranga, avalyne, mokymo/ugdymo priemonėmis ir kt. Taip pat ieškovui sugrąžinus vaiką į gyvenamąją vietą, nuo sekmadienio 18.00 val. atsakovė dar turi galimybę patikrinti vaiko tinkamą pasiruošimą pirmadienio užsiėmimams mokykloje.

46. Vertinant aukščiau išdėstytą, teismas nustato ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. V., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, pradedant nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos: 1. Tėvas su sūnumi bendrauja kas antrą savaitę (porinę), sekmadienį pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 18.00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val. Tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos, komandiruotės ir pan.) tėvas arba sūnus negali pasimatyti nustatytą dieną, jų pasimatymas turi būti nukeliamas į kitą artimiausią visiems tinkamą dieną, kuri suderinama bendru motinos ir tėvo sutarimu. 2. Jei į tėvo bendravimo su sūnumi laiką patenka šventinės dienos ar asmeninės šalių ar sūnaus šventės (pvz., gimtadieniai), bendravimo su sūnumi tvarka turėtų būti sprendžiama pagal nustatytą grafiką (pvz., šventės metu sūnui būnant su tuo iš tėvų, kuriam tą dieną numatytas bendravimo su sūnumi laikas), išskyrus nustatant, kad Tėvo dieną vaikas praleidžia su tėvu (pasiimant sūnų ir tos pačios dienos vakare ir grąžina jį motinos gyvenamąją vietą), Motinos dieną ir jos gimtadienio dieną – praleidžia su motina, vaiko gimtadienį – praleidžiant su tėvu poriniais metais (pasiimant sūnų ir tos pačios dienos vakare ir grąžina jį motinos gyvenamąją vietą). 3. Šventės metu sūnui būnant su tuo iš tėvų, kuriam tą dieną nenumatytas bendravimo su sūnumi laikas, kitam iš tėvų turėtų būti kompensuojama ta diena kitu laiku. 4. Visais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos sūnaus bendravimo su tėvu tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką, bet ne vėliau kaip likus 1 parai, praneša apie tai kitai šaliai SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina sūnaus bendravimo tvarkos pakeitimus. 5. Motina perduoda sūnų tėvui su visais daiktais, reikalingais vaikui, įskaitant, bet neapsiribojant apranga, avalyne, mokymo/ugdymo priemonėmis ir kt. Konkrečių perduotinų daiktų sąrašas kiekvieną kartą gali skirtis, priklausomai nuo tam tikrų objektyvių aplinkybių (pvz., nuo metų laiko, ugdymo ar atostogų laikotarpio, paties vaiko poreikių, norų tam tikru metu turėti su savimi konkrečius daiktus ir pan.). 6. Bendravimas su sūnumi atostogų metu: tėvas turi teisę su sūnumi per metus praleisti keturias savaites atostogų. Apie konkretų atostogų laikotarpį tėvas informuoja motiną SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki planuojamų atostogų su sūnumi pradžios. Tėvas atostogoms pasiima sūnų iš vaiko gyvenamosios vietos ir po atostogų grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą. 7. Metinių švenčių dienomis: per Šv. Kalėdas (poriniais metais) tėvas pasiima sūnų gruodžio 24 d. ir parveža į motinos gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. vakare iki 18.00 val., per Naujuosius metus (neporiniais metais) tėvas pasiima sūnų gruodžio 31 d. ir grąžina jį į motinos gyvenamąją vietą sausio 1 d. vakare iki 18.00 val. 9. Per Šv. Velykas (neporiniais metais) tėvas pasiima sūnų pirmąją Šv. Velykų dieną ir grąžina jį į motinos gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną iki 18.00 val. 10. Per tėvo gimtadienį tėvas pasiima sūnų ir grąžina jį į motinos gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakare iki 18.00 val. 11. Bendravimo metu nepilnamečiui vaikui susirgus, tėvas nedelsiant apie jo ligą praneša motinai ir susitaria dėl vaiko gydymo eigos. 12. Sūnui susirgus ar dėl kitų rimtų priežasčių sūnaus ir tėvo susitikimui nustatytu grafiku neįvykus, šios dienos tėvui bendru motinos ir tėvo susitarimu kompensuojamos kitomis savaitės dienomis jas suderinus iš anksto. Tuo nustačius ieškovo maksimalų bendravimą su vaiku atsakovės priešieškinio reikalavimai tenkintini iš dalies, tuo pakeičiant 2017 m. sausio 27 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-1427-1051/2017 dalis.

47. Išaiškintina, jog pasikeitus aplinkybėms, vaiko tėvas ar motina gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos pakeitimo (nustatymo) (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

48. Atsakovė priešieškiniu byloje prašė priteisti vaikui K. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą iš ieškovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 150,00 Eur, iki vaiko pilnametystės, vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaiko motiną. Atsakovas su tokiu reikalavimu nesutiko, nurodė, kad jei vaikas su vienu iš tėvų praleidžia pusė laiko, išlaikymas periodinėmis išmokomis neturėtų būti priteistas.

49. Išlaikymas vaikui, nustatomas pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai. Tinkamo balanso radimas tarp šių dviejų kriterijų ir lemia teisėto, pagrįsto ir adekvataus išlaikymo priteisimą. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę.

50. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu.

51. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo priteisti iš ieškovo po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Byloje nustatyta, kad šalių vaikui yra dvylika metų, jis lanko mokyklą. Vaikas iš esmės neturi specialiųjų poreikių, yra normalios sveikatos, tik reikalingi priemonės dantų korekcijai.

52. Išlaikymo dydžiui pagrįsti ieškovė nėra sudariusi vaiko poreikiams reikalingų išlaidų suvestinės, tačiau neabejotinai žino vaiko poreikius, pateikė čekius dėl jos vaikui patirtų išlaidų. Atsakovė detaliai įvertino ieškovo pateiktą poreikių paskaičiavimo lentelę. Mano, kad ieškovo pridedama sūnaus K. V. poreikių paskaičiavimo lentelė yra dirbtinai padidinta ir realiai neatitinka sūnaus poreikių. Teismas iš dalies sutinka su atsakove. Nustatyta, kad didžioji dalis lėšų skiriama būtiniems vaiko poreikiams patenkinti: maistui (namuose ir mokykloje), rūbams, avalynei, vitaminams, vaistams, mokslo ir laisvalaikio priemonėms, higienos ir sanitarijos priemonėms, taip pat transporto ir kitoms išlaidoms.

53. Ieškovas nuosavybės teise turi žemės sklypą, gyvenamą namą ir du statinius, taip pat vieną transporto priemonę (lengvąjį automobilį). Jis turi nuolatines iš darbo teisinių santykių gaunamas pajamas – pajamos per mėnesį viršija 1000,00 Eur. N. V. šeimoje yra pilnametis sūnus, kitų išlaikytinių neturi. Nėra duomenų apie ieškovo kreditorinius įsipareigojimus.

54. Atsakovė turi nuolatines iš darbo teisinių santykių gaunamas pajamas – pajamos per mėnesį apie 900,00 Eur, ji turi lengvąjį automobilį bei nuomoja keturių kambarių butą. J. T. kitų išlaikytinių neturi, teikia pilnamečiui sūnui O. V. išlaikymą (paramą) po 170,00 Eur per mėnesį. Nėra duomenų apie atsakovės kreditorinius įsipareigojimus.

55. Teismas, vertindamas vaiko poreikius, laiko, kad K. V. poreikiai gali būti apibūdinti kaip iš esmės vidutinio vaiko normalūs poreikiai. Byloje nėra duomenų, kad duomenų, kad jam būtų reikalingos specialios priemonės ar speciali priežiūra, susijusios su vaiko specialiais sveikatos poreikiais. Teismas vertina, kad nėra duomenų, jog šalių sūnui reikalingos kokios nors specialios priemonės, susijusios su vaiko specialiais sveikatos ar ugdymo poreikiais. Be to, atsakovė įrodinėjo mažesnius vaiko poreikius nei ieškovas prašė priteisti. Teismas iš esmės ieškovo nurodomas išlaidas higienos ir sanitarijos priemonėms (apie 10,00 Eur); kirpyklai (5,00 Eur); laisvalaikiui (pramogoms, ekskursijoms bei kt.) (35,00 Eur); telefono pokalbiams (10,00 Eur); vaiko dalį interneto paslaugų (5,00 Eur); mokymosi, kanceliarinėms prekėms (apie 15,00 Eur); vaistams, vitaminams, odontologo paslaugoms (apie 40,00 Eur); drabužiams, avalinei (apie 50,00 Eur); nenumatytoms išlaidoms (apie 20,00 Eur) pripažįsta pagrįstomis ir protingomis išlaidomis (190,00 Eur), reikalingomis vaiko išlaikymui kiekvieną mėnesį.

56. Teismas padidintomis išlaidomis pripažįsta išlaidas vaiko maistui (apie 100,00 Eur); maistui mokykloje (apie 40,00 Eur); transporto išlaidoms (apie 55,00 Eur); kaupimą atostogoms (apie 30,00 Eur); vaiko dalį komunalinių mokesčių (25,00 Eur) (viso 250,00 Eur) ir jas mažina iki 110,00 Eur. Protingos, pagrįstos ir vaikui per mėnesį reikalingos išlaidos yra 300,00 Eur. Teismo vertinimu, abu vaiko tėvai turi iš esmės vienodas galimybes vaikui išlaikymą po 150,00 Eur.

57. Pažymėtina ir tai, kad teismas vertindamas iš ieškovo priteistino išlaikymo dydį atsižvelgia į tai, jog 2017 m. sausio 27 d. teismo sprendimu panaikinant šalių bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašą Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje ir santuoką nutraukus abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinus sutartį dėl bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašo civilinės metrikacijos skyriuje panaikinimo teisinių pasekmių, N. V. atitekęs santuokoje įgytas turtas, kurio vertė 49260,00 Eur (Sutarties dėl bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašo civilinės metrikacijos skyriuje panaikinimo teisinių pasekmių 5.1. punktas) leidžia N. V. ženkliau prisidėti prie vaiko išlaikymo.

58. Padidėjus vaiko poreikiams, įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, kad vaikas pusę laiko praleidžia su tėvu ir tuo metu vaiko poreikiais turi tinkamai pasirūpinti atsakovė, bei atsižvelgiant, kad ieškovas be sūnaus K. V. turi ir kitą išlaikytinį – sūnų O. V., teismas sprendžia visiškai tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimą ir priteisti iš ieškovo išlaikymą sūnui po 150,00 Eur kiekvieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nors teismas nusprendė, kad vaikas bendrauja su tėvu pusę laiko, tačiau tai nepaneigia pareigos teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis. Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, vaiko motina yra tas asmuo, kuris turi pasirūpinti vaiko higienos ir sanitarijos priemonėms, kirpykla, laisvalaikiu, telefono pokalbiais, vaiko dalimi interneto paslaugų, mokymosi, kanceliarinėms prekėms, vaistais, vitaminais, odontologo paslaugomis, drabužiais, avaline bei kitomis išlaidomis.

59. Vadovaujantis prioritetiniais vaiko interesų ir apsaugos principais, reiškiančiais, kad visos abejonės vertinamos vaiko naudai, teismas nusprendžia iš atsakovo priteisti išlaikymą po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniai).

60. Nepilnamečio K. V. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė atsakovė J. T. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Motina vaiko išlaikymo lėšas gali naudoti išimtinai tik vaiko interesais (CK 3.203 straipsnis). Pažymėtina, kad pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams ir esant ginčui, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Kadangi sprendimas dalyje yra susijęs ir su keičiama nepilnamečio vaiko gyvenamąja vieta, kurios skubus vykdymas nenumatytas, išlaikymas vaikui yra priteistas, o dėl išlaikymo pakeitimo vykdymas neleistinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl ieškovo ieškinio reikalavimo.

61. Kadangi vaiko gyvenamoji vieta yra pakeičiama su motina, o iš tėvo priteistas materialinis išlaikymas vaikui po 160 Eur kas mėnesį iki jo pilnametystės, negali būti tenkinamas ieškovo ieškinio tenkinamas dėl materialinio išlaikymo padidinimo, nes keičiasi uzufruktorius, t. y. vaiko lėšų naudotojas, o N. V. tokios reikalavimo teisės nebeturi. Dėl šių priežasčių ir anksčiau išdėstytų motyvų, ieškovo ieškinys dėl jo prašymo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1427-1051/2017 priteisto išlaikymo dydį ir iš atsakovės jos nepilnamečiui sūnui K. V., gim. (duomenys neskelbtini), priteisti periodinėmis išmokomis po 220,00 Eur, pradedant nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo.

62. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

63. Kadangi teismas visiškai (100 proc.) tenkino atsakovės priešieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo 150,00 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiui vaikui, iš atsakovo valstybei priteistina 54,00 Eur žyminio mokesčio suma (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 d.).

64. Atsakovės už priešieškinį sumokėtas 75,00 Eur dydžio (II t., b. l. 23). 2019-07-16 teismo nutartimi atsakovei atidėtas žyminio mokesčio 79,00 Eur dalies mokėjimas teikiant priešieškinį iki teismo sprendimo priėmimo (II t., b. l. 192). Žyminis mokestis dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo yra betarpiškai susijęs su atsakovės priešieškiniu prašoma nustatyti vaiko gyvenamąją vieta. Teismui visiškai (100 proc.) tenkinus atsakovės reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iš dalies tenkinus (iš esmės 75 proc., vertinant priešieškinio reikalavimus) reikalavimą dėl ieškovo bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, iki sprendimo byloje priėmimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atsakovei 2019-07-16 teismo nutartimi atidėjus žyminio mokesčio mokėjimą, iš ieškovo atsakovei priteistina 65,33 Eur (nuo 87,50 proc.) žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).

65. Atsakovė atstovei už teiktas teisines paslaugas sumokėjo 4319,70 Eur (V t., b. l. 23 - 36) ir 167,50 Eur sumą už psichologės dalyvavimą civilinėje byloje, kelionę ir kelionės išlaidas (V t., b. l. 14-15). Teismas ieškovo ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies (93,75 proc.) (100 + 87,50 proc. /2), dėl to atsakovei iš ieškovo priteistina 4049,72 Eur suma (nuo 4319,70 Eur sumos) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 157,03 Eur (nuo 167,50 Eur sumos) išlaidų už psichologės dalyvavimą civilinėje byloje, kelionę ir kelionės išlaidas, viso 4206,75 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Iš viso iš ieškovo atsakovei priteistina 4272,08 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (65,33 + 4206,75 Eur).

66. Pažymėtina, jog tiesiogiai CPK nenumato baigiamųjų kalbų, kaip bylos nagrinėjime vienos iš stadijų, atidėjimo. Tačiau dėl baigiamųjų kalbų atidėjus bylos nagrinėjimą ir gavus atsakovės atstovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, jis buvo priimtas, nes bylos procesas tęsiamas nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus bylos nagrinėjimas buvo atidėtas. Todėl atidėjus bylos nagrinėjimą atsakovės atstovės pateikti duomenys ir įrodymai apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas atitinka įstatyme (CPK 98 straipsnio 1 dalyje) numatytą atsakovės teisę, priklausomai nuo proceso baigties, susigrąžinti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

67. Tenkinus atsakovės priešieškinį 93,75 proc., o ieškovo ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistinos valstybei 30,66 Eur išlaidos (93,75 proc. nuo 32,70 Eur sumos), susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Atsakovei pagal proporciją (6,25 proc.) procesinių dokumentų įteikimo išlaidos yra mažesnės už nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovės valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 2, 6 dalys).

68. 2020-01-17 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - iki teismo galutinio sprendimo nustatyta laikina atsakovės J. T. bendravimo su sūnumi K. V., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka, pagal kurią ji su vaiku bendrauja:

1. Atsakovė su vaiku bendrauja kas antrą savaitę (neporinę), sekmadienį pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos 18.00 val. ir grąžindama į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val. Tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos, komandiruotės ir pan.) atsakovė arba vaikas negali pasimatyti nustatytą dieną, jų pasimatymas turi būti nukeliamas į kitą artimiausią visiems tinkamą dieną, kuri suderinama bendru ieškovo ir atsakovės sutarimu;

2. Jei į atsakovės bendravimo su sūnumi laiką patenka šventinės dienos ar asmeninės šalių ar vaiko šventės (pvz., gimtadieniai), bendravimo su sūnumi tvarka turėtų būti sprendžiama pagal nustatytą grafiką (pvz., šventės metu vaikui būnant su tuo iš tėvų, kuriam tą dieną numatytas bendravimo su sūnumi laikas), išskyrus nustatant, kad Tėvo dieną vaikas praleidžia su ieškovu, Motinos dieną – praleidžia su atsakove. Šventės metu vaikui būnant su tuo iš tėvų, kuriam tą dieną nenumatytas bendravimo su sūnumi laikas, kitam iš tėvų turėtų būti kompensuojama ta diena kitu laiku;

3. Visais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su atsakovu tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką, bet ne vėliau kaip likus 1 parai, praneša apie tai kitai šaliai SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina ginčo šalių vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus;

4. Ieškovas perduoda vaiką atsakovei su visais daiktais, reikalingais vaikui, įskaitant, bet neapsiribojant apranga, avalyne, mokymo/ugdymo priemonėmis ir kt. Konkrečių perduotinų daiktų sąrašas kiekvieną kartą gali skirtis, priklausomai nuo tam tikrų objektyvių aplinkybių (pvz., nuo metų laiko, ugdymo ar atostogų laikotarpio, paties vaiko poreikių, norų tam tikru metu turėti su savimi konkrečius daiktus ir pan.). Ieškovui išaiškinta atsakomybė už šia nutartimi nustatytų apribojimų pažeidimą.

69. 2020-01-17 teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių (IV t., b. l. 131 - 136), kuri 2020 m. gegužės 5 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi palikta nepakeista (medžiaga iš civilinės bylos b. l. 151 – 157), paliktina galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 –2 65, 268 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2017 m. sausio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-1427-1051/2017 dalį dėl nepilnamečio vaiko K. V. nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu (Sutarties dėl bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašo civilinės metrikacijos skyriuje panaikinimo teisinių pasekmių 4.1. punktas) ir nepilnamečio vaiko K. V., gim. (duomenys neskelbtini), (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina J. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Pakeisti 2017 m. sausio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-1427-1051/2017 dalis dėl nepilnamečio vaiko K. V. bendravimo su motina (Sutarties dėl bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašo civilinės metrikacijos skyriuje panaikinimo teisinių pasekmių 4.3. – 4.6. punktai), ir pradedant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti ieškovo N. V., (a.k. (duomenys neskelbtini) (toliau – tėvas), bendravimo su sūnumi K. V. (duomenys neskelbtini), (a.k. (duomenys neskelbtini) (toliau - sūnus), tvarka (atsakovė J. T. – motina):

1. Tėvas su sūnumi bendrauja kas antrą savaitę (porinę), sekmadienį pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 18.00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val. Tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos, komandiruotės ir pan.) tėvas arba sūnus negali pasimatyti nustatytą dieną, jų pasimatymas turi būti nukeliamas į kitą artimiausią visiems tinkamą dieną, kuri suderinama bendru motinos ir tėvo sutarimu;

2. Jei į tėvo bendravimo su sūnumi laiką patenka šventinės dienos ar asmeninės šalių ar sūnaus šventės (pvz., gimtadieniai), bendravimo su sūnumi tvarka turėtų būti sprendžiama pagal nustatytą grafiką (pvz., šventės metu sūnui būnant su tuo iš tėvų, kuriam tą dieną numatytas bendravimo su sūnumi laikas), išskyrus nustatant, kad Tėvo dieną vaikas praleidžia su tėvu (pasiimant sūnų ir tos pačios dienos vakare ir grąžina jį motinos gyvenamąją vietą), Motinos dieną ir jos gimtadienio dieną – praleidžia su motina, vaiko gimtadienį – praleidžiant su tėvu poriniais metais (pasiimant sūnų ir tos pačios dienos vakare ir grąžina jį motinos gyvenamąją vietą).

3. Šventės metu sūnui būnant su tuo iš tėvų, kuriam tą dieną nenumatytas bendravimo su sūnumi laikas, kitam iš tėvų turėtų būti kompensuojama ta diena kitu laiku;

4. Visais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos sūnaus bendravimo su tėvu tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką, bet ne vėliau kaip likus 1 parai, praneša apie tai kitai šaliai SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina sūnaus bendravimo tvarkos pakeitimus;

5. Motina perduoda sūnų tėvui su visais daiktais, reikalingais vaikui, įskaitant, bet neapsiribojant apranga, avalyne, mokymo/ugdymo priemonėmis ir kt. Konkrečių perduotinų daiktų sąrašas kiekvieną kartą gali skirtis, priklausomai nuo tam tikrų objektyvių aplinkybių (pvz., nuo metų laiko, ugdymo ar atostogų laikotarpio, paties vaiko poreikių, norų tam tikru metu turėti su savimi konkrečius daiktus ir pan.).

6. Bendravimas su sūnumi atostogų metu: tėvas turi teisę su sūnumi per metus praleisti keturias savaites atostogų. Apie konkretų atostogų laikotarpį tėvas informuoja motiną SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki planuojamų atostogų su sūnumi pradžios. Tėvas atostogoms pasiima sūnų iš vaiko gyvenamosios vietos ir po atostogų grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą.

7. Metinių švenčių dienomis: per Šv. Kalėdas (poriniais metais) tėvas pasiima sūnų gruodžio 24 d. ir parveža į motinos gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. vakare iki 18.00 val., per Naujuosius metus (neporiniais metais) tėvas pasiima sūnų gruodžio 31 d. ir grąžina jį į motinos gyvenamąją vietą sausio 1 d. vakare iki 18.00 val.

8. Per Šv. Velykas (neporiniais metais) tėvas pasiima sūnų pirmąją Šv. Velykų dieną ir grąžina jį į motinos gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną iki 18.00 val.

9. Per tėvo gimtadienį tėvas pasiima sūnų ir grąžina jį į motinos gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakare iki 18.00 val.

10. Bendravimo metu nepilnamečiui vaikui susirgus, tėvas nedelsiant apie jo ligą praneša motinai ir susitaria dėl vaiko gydymo eigos.

11. Sūnui susirgus ar dėl kitų rimtų priežasčių sūnaus ir tėvo susitikimui nustatytu grafiku neįvykus, šios dienos tėvui bendru motinos ir tėvo susitarimu kompensuojamos kitomis savaitės dienomis jas suderinus iš anksto.

Pakeisti 2017 m. sausio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-1427-1051/2017 dalį dėl nepilnamečiui vaikui K. V. priteisto išlaikymo iš motinos (Sutarties dėl bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašo civilinės metrikacijos skyriuje panaikinimo teisinių pasekmių 5.1. punktas) ir nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priteisti iš ieškovo N. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) sūnui K. V., gim. (duomenys neskelbtini), (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 150,00 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų, 00 centų), iki vaiko pilnametystės, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną J. T. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Atmesti atsakovės reikalavimus likusioje priešieškinio dalyje.

Priteisti iš ieškovo N. V., (a.k. (duomenys neskelbtini) 4272,08 Eur (keturis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt du eurus, 8 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei J. T. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo N. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 54,00 Eur (penkiasdešimt keturis eurus, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis ir 30,66 Eur (trisdešimt eurų, 66 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Bylinėjimosi išlaidos mokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).

Palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo 2020-01-17 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikinos atsakovės J. T. bendravimo su sūnumi K. V., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkos.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.