Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. V. ieškinį atsakovei J. T., trečiajam asmeniui N. V. dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Faktinės bylos aplinkybės

Dėl pagrindo priteisti paramą

14. CK 3.19²¹ straipsnyje nurodyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes.

15. Teismas nagrinėjamo klausimo kontekste pažymi, kad CK 3.192¹ ir CK 3.192 straipsniai reglamentuoja skirtingas tėvų materialines pareigas savo vaikams. Pagal CK 3.192 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra imperatyvi, todėl teismas visais atvejais privalo priteisti išlaikymą vaikui iki jo pilnametystės, išlaikymo dydį vertindamas pagal vaiko poreikius ir tėvų galimybes. Tuo tarpu CK 3.192¹ straipsnis numato paramos besimokančiam pilnamečiam vaikui priteisimą. Šiuo atveju teismas atlieka minėtame straipsnyje numatytų kriterijų vertinimą ir tokių kriterijų nenustačius, ieškinys dėl paramos priteisimo gali būti atmestas. Taigi, ar parama priteistina, teismas sprendžia vertindamas minėtus kriterijus, o juos nustačius teismas sprendžia dėl priteistinos paramos dydžio.

16. CK 3.192¹ straipsnyje numatytas reguliavimas, pagal kurį, esant galimybei, tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtintas po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateikto išaiškinimo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto, todėl, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

17. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. pirma, nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam - besimokančiam asmeniui - išlaikymas yra būtinas; antra, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį - toks išlaikymas negali būti priteisiamas, nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui.

18. Pirma, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015). Antra, sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, teismų praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.).

19. Tiek minėta įstatymo formuluotė, tiek formuojama teismų praktika nurodo, kad teismas, spręsdamas paramos priteisimo klausimą, vertina aplinkybes, susijusias su vaiko turtine padėtimi, aplinkybes, ar vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis (ar dirba, ar siekė susirasti darbą, ar kreipėsi dėl valstybės remiamos paskolos ir pan.), taip pat teismas vertina ir vaiko sąžiningą pareigos mokytis vykdymą (pažangumą, kitus akademinius pasiekimus). Tačiau teismas tuo pačiu pažymi, kad dalis kriterijų teismui nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą gali neegzistuoti ir būti nežinomi. Tokiu atveju teismas vertina tik tokius kriterijus, kurie objektyviai yra aiškūs ir žinomi bylos nagrinėjimo metu.

21. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji neturi duomenų, ar ieškovas vasarą ieškojosi darbo. Trečiasis asmuo - ieškovo tėvas N. V., teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas turėjo minčių vasaros atostogų laiku padirbėti, tačiau tokių planų atsisakė, nes per metus 10 mėnesių mokantis, sūnus fiziškai norėjo pailsėti ir laiką praleido prie namų, t. y. padėjo susiruošti malkas ir t. t. Teismas pastebi, kad ieškovo tėvas dviprasmiškai teigia, jog sūnus vasaros metu norėjo fiziškai pailsėti ir tuo pačiu nurodo, kad padėjo susiruošti malkas žiemai (t. y. malkų ruošimas žiemai yra gana sunkus fizinis darbas). Tuo tarpu atsakovė J. T. tiek teisme, tiek rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog vaikui buvo suradusi darbą Vokietijoje ir teigė, kad ieškovas dirbdamas ten tikrai būtų nepersidirbęs, močiutė ieškovą būtų pavežiojusi, ieškovas kartu būtų ir pailsėjęs bei močiutė nebūtų reikalavusi prisidėti prie jo išlaikymo ir tokiu būdu ieškovas vasaros metu net būtų susitaupęs pakankamai pinigų savo pragyvenimui. Tai, kad ieškovui atsakovė siūlė padirbėti ir taip užsidirbti pinigų savo išlaikymui patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. ieškovo ir atsakovės susirašinėjimas elektroniniu būdu (b. l. 79-80). Teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė su ieškovu gyveno 17 metų ir žino, kad vaikas yra gabus ir jam vasaros metu gilinti žinių nereikia, todėl ieškovas vasaros atostogų metu tikrai galėjo dirbti; į tai, kad atsakovė net buvo suradusi darbą skirtą ieškovui, tuo tarpu ieškovas atsisakė dirbti atsakovės surastą darbą; nenustačius aplinkybių, kurios patvirtintų, kad ieškovas vasaros atostogų metu vis dėl to gilino žinias (dalyvavo kokioje nors vasaros žinių stovykloje ar pan.), teismas sprendžia, jog ieškovas neišnaudojo (vasaros atostogų laikotarpiu) visų galimybių dirbti ir tokiu būdu turėti savo pajamų.

24. Teismas nustatė, kad atsakovė neturi sveikatos problemų, yra darbinga ir šiuo metu dirba, jai nuosavybės teise priklauso transporto priemonė. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė turi ir kitų savo išlaikytinių, t. y. nepilnametį sūnų K. V., kuriam šiuo metu yra 11 metų. Atsakovė nurodė, jog nors išlaikymas šiam sūnui priteistas tik 25,00 Eur, tačiau sūnaus išlaikymas jai kainuoja brangiau, nes jam perka rūbus, avalynę ir pan., bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus (b. l. 90-99).

25. Nors teismas pripažįsta akivaizdžiu, kad bet koks ieškovo ieškinio tenkinimas reikštų atsakovės bei jos šeimos turtinės padėties neigiamą pokytį, tačiau teismo vertinimu, šios aplinkybės negali paneigti atsakovės pareigos teikti reikiamą paramą savo pilnamečiam sūnui. Kad ieškovui reikalinga finansinė parama, kol jis mokosi, pripažino ir pati atsakovė. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, vertindamas pateiktus duomenis apie atsakovės turtinę padėtį, teismas daro išvadą, kad atsakovė turi galimybę iš dalies remti besimokantį ir paramos reikalingą savo pilnametį sūnų. Be to, atsakovė pati pripažįsta, kad sūnui, kol jis mokysis ir įgis išsilavinimą, yra reikalinga parama ir kurią po 150 Eur per mėnesį ji geranoriškai teikia. Ši aplinkybė byloje nėra ginčijama.

Dėl priteistinos paramos dydžio ir paramos teikimo laikotarpio

27. Pažymėtina, kad nors teismas laikosi bendrosios pozicijos, kad baigiamosios klasės mokinio, siekiančio vidurinio išsilavinimo, poreikiai sulaukus pilnametystės esmingai nepasikeičia ir paprastai paliekamas toks išlaikymas, koks teismo buvo priteistas anksčiau, t. y. vaikui dar esant nepilnamečiam, nagrinėjamu atveju teismas šia taisykle nesivadovauja, kadangi priteistas išlaikymas siekė vos 25,00 Eur, kuris yra neadekvačiai mažas. Trečiasis asmuo N. V. teismo posėdžio metu nurodė, jog tokio išlaikymo dydžio sūnui nepakako, tačiau iš šalių teisme teiktų paaiškinimų konteksto, teismas sprendžia, kad šalys skyrybų metu buvo susitariusios su tokia vaikų išlaikymui skiriama maža suma, atsižvelgiant į kiekvienam iš asmenų tekusią santuokos metu įgytą ir padalintą turto dalį (N. V. atiteko žymai didesnė turto dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimu patvirtintos pareiškėjų N. V. ir J. V. (T.) sutarties dėl bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašo civilinės metrikacijos skyriuje panaikinimo teisinių pasekmių 5.1. punkte nustatyta, kad nepilnamečių vaikų O. V. ir K. V. išlaikymui mama J. V. moka periodinėmis kas mėnesinėmis išmokomis, kiekvienam iš nepilnamečių vaikų po 25 Eur už kiekvieną mėnesį iki kiekvienas iš vaikų sulauks pilnametystės. Ši, kiekvienam vaikui J. V. mokama 25 Eur išlaikymo suma, yra nustatyta atsižvelgiant į tai, kad tėvo N. V. pajamos ir jam tenkantis santuokoje įgytas turtas, kurio vertė 49260,00 Eur leidžia N. V. ženkliau prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo negu J. V. (b. l. 27).

28. Byloje nustatyta, kad atsakovė dirba ir jos pajamos per mėnesį sudaro vidutiniškai apie 660 Eur, atsakovei nuosavybės teise priklauso viena transporto priemonė. Ji turi vieną nepilnametį išlaikytinį. Tuo tarpu ieškovo tėvas, su kuriuo kartu gyvena ieškovas, savo vardu turi registruotą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius adresu (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių r. (b. l. 22), bei transporto priemonę – Opel Vectra (1997 m.) (b. l. 23). N. V. dirba keliose darbovietėse ir jo vidutinės pajamos kas mėnesį siekia apie 1185 Eur (b. l. 17-19). Iš šių nustatytų faktų akivaizdu, kad turtinė padėtis ieškovo tėvo ir toliau išlieka geresnė, kokia buvo ir skyrybų metu, kuomet ieškovas buvo dar nepilnametis ir kuomet jam buvo priteistas išlaikymas iš J. T..

29. Ieškovas ieškinyje, grįsdamas savo poreikius, pateikė poreikių skaičiavimo lentelę, pagal kurią ieškovui per mėnesį yra reikalinga 605 Eur. Pusę šios sumos, t. y. 300 Eur, ieškovas prašo priteisti iš atsakovės J. T..

30. Teismas, nekartodamas savo argumentų, jog kiekvienam žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidų, kad kartais serga ir jai yra reikalingi vaistai ir t. t., pažymi, kad ieškinyje nurodyti kai kurie ieškovo duomenys apie išlaidas yra iš esmės nepagrįstai dideli. Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad ieškovui yra resursų ir galimybių sumažinti savo išlaidas, todėl pritardamas atsakovės argumentams, jog rūbams ir avalynei išleidžiama suma yra didoka, sprendžia, kad nors ir mažąją dalimi, tačiau šias išlaidas galima dar šiek tiek sumažinti. Pritartina ir tai, jog ieškovas turėdamas dideles nuolaidas viešajam transportui, turėtų šia paslauga ir pasinaudoti, tuo tarpu nuosavas automobilis ir važiavimas juo, laikytinas ne pirmos būtinybės poreikiu ir priskirtinas prabangos sričiai, todėl išlaidos transportui gali būti ženkliai mažesnės. Be to, suprantama, kad laisvalaikiu ieškovui norisi pramogauti ir plėsti savo akiratį kultūrinėje veikloje, tačiau pramogos turi atitikti jo finansines galimybes, todėl teismas sprendžia, kad laisvalaikiui ir nenumatytoms išlaidoms numatyta 35,00 Eur suma yra didoka ir šias išlaidas galima sumažinti. Pažymėtina ir tai, jog ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovo mokymo programa gimnazijoje organizuota taip, kad joje būna iki 16 valandos, po pamokų gimnazijoje grįžta namo po 17 val., o kartais ir vėliau, namuose reikia ruošti uždavinius namų darbus, jau dabar papildomai domisi kai kuriais dalykais, iš kurių reikės laikyti abitūros egzaminų, todėl dirbti negali. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad ieškovui esant tokiam užimtam, nelabai lieko ir laisvo laiko, kurį galėtų skirti laisvalaikiui. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pastaruoju metu daugėja masinių renginių, festivalių, parodų ir pan., kurie yra nemokami.

31. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog vaistams, vitaminams, akiniams išlaidos kas mėnesį sudaro 30,00 Eur, tačiau nepateikė nė vieną tai patvirtinančio įrodymo (CPK 178, 185 straipsnis). Ieškovo atstovė advokatė Z. Kastėnienė teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovas sveikatos problemų neturi, tik nešioja akinius. Todėl dėl išlaidų patyrimo sveikatos palaikymui pritartina atsakovės pozicijai, jog ieškovui kas mėnesį pakaktų ir 15 Eur.

32. Trečiasis asmuo N. V. teismo posėdžio metu teigė, kad O. mokykloje valgo dažnai, būna, kad antrą patiekalą valgo, t. y. jį kartoja dar kartą, todėl išlaidos maistui būna ir didesnės. Teismas nepritaria trečiojo asmens N. V. nurodytoms aplinkybėms, kad maistui išlaidos būna didesnės nei nurodyta ieškovo ieškinyje. Teismas atsižvelgdamas, jog ieškovas galimai valgo antrą patiekalą du kartus, o brangiausias patiekalas mokykloje kainuoja apie 1,84 Eur (pagal ieškovės pateiktą kainoraštį 2018 m. birželio 12 d.), todėl ieškovui praleidžiant didžiąją dalį mokykloje (20 dienų x 2 x 1,84 Eur = 73,60 Eur), pietums išleidžiama maksimaliai 74 Eur (ieškovas suvestinėje nurodo, jog išlaidos maistui mokykloje siekia 60 Eur), belieka tik išlaidos pusryčiams ir vakarienei darbo dienomis bei maisto išlaidos savaitgaliais, todėl manytina, kad maistui ieškovo nurodyta suma taip pat gali būti mažesnė. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas išlaidų suvestinėje nurodo, kad planuojamos išlaidos korepetitoriaus paslaugoms – 40 Eur, tačiau šios išlaidos tik planuojamos ir esant duomenų, kad ieškovas yra protingas vaikinas, kuris gerai mokosi ir nesant duomenų, kad jis šiomis paslaugomis naudojosi ir iki jam tampant pilnamečiu, negalima teigti, kad šias išlaidas jis patirs ir ateityje, todėl šioje dalyje teismas sprendžia, jog išlaidos yra nepagrįstos.

33. Dėl komunalinių mokesčių teismas nesiplėsdamas pažymi, kad iš pateikto bankinio pavedimo matyti, jog 2018 m. balandžio mėnesį už komunalinius mokesčius buvo sumokėta 67,80 Eur (b. l. 162), tad tokiu atveju ieškovo dalis komunalinių mokesčių sumoje sudarytų 22,60 Eur. Atsakovė J. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad kol gyveno su šeima, malkos būdavo ruošiamos iš trečiojo asmens mamos valdomo miško, todėl ir dabar trečiasis asmuo negali nurodyti konkrečių sumų malkoms, nes jos nei ieškovui, nei trečiajam asmeniui nekainuoja, tik patiriamos išlaidos kurui ir pjovimo priemonėms, todėl nesant patvirtinančių įrodymų, kurie konkrečiai įrodytų, kiek ieškovas ir trečiasis asmuo namo šildymui išleidžia ir tuo pačiu esant nepaneigtai atsakovės išsakytai versijai, teismas sprendžia, jog komunalinių mokesčių suma taip pat mažintina (CPK 178, 185 straipsnis).

34. Dėl išlaidų, t. y. kaupimo atostogoms, pažymėtina, kad planuojama sukaupti 360 Eur (30 Eur x 12 mėn. = 360 Eur) (vienas minimalus atlyginimas, atskaičius mokesčius valstybei) laikytina gan didelė suma ir pilnamečiam asmeniui, kuris vis dar yra priklausomas nuo savo tėvų, atostogoms skirta suma galėtų būti ir mažesnė. Kitos ieškovo nurodytos paramai reikalingos pinigų sumos, kurios nebuvo aptartos sprendimo 29-33 punktuose, atitinka protingumo kriterijus, jos yra pagrįstos ir atitinkančios jauno amžiaus vaikino poreikius.

35. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovė yra darbinga, neturinti rimtų sveikatos problemų, darbingo amžiaus, ji objektyviai turi galimybes teikti paramą pilnamečiam sūnui ir šis paramos dydis gali būti didesnis, nei nurodo pati atsakovė. Pažymėtina ir tai, jog siekdama sudaryti taikos sutartį atsakovė buvo sutikusi ir su 190 Eur kas mėnesį skiriamomis lėšomis sūnui, jos netenkino tik sąlyga, jog reikia mokėti sūnui vasaros mėnesiais.

36. Teismas įvertinęs tai, kad ieškovo išlaidos kas mėnesį kai kuriems poreikiams gali būti mažinamos, o atsakovė gauna pastovias ne minimalaus atlyginimo dydžio pajamas, neturi sveikatos problemų, bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovui tapus pilnamečiu ir vis dar besimokančiam gimnazijoje būtiniausių poreikių tenkinimui reikalingos lėšos, daro išvadą, jog yra pagrindas ieškinį patenkinti iš dalies, iš atsakovės priteisiant išlaikymą (paramą) ieškovui po 170 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas, vertindamas nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad tokia suma nepablogins atsakovės ir jos šeimos narių (kitų išlaikytinių) padėties iš esmės, taip pat pripažįsta, jog tokia suma atitinka šalių interesų pusiausvyrą, nes abiem šalims yra teisinga ir proporcinga, atsakovė turi realių galimybių teikti išlaikymą ieškovui, o pačiai atsakovei parama nereikalinga.

37. Dėl paramos teikiamo laikotarpio pastebėtina, kad CK 3.192¹ straipsnio 1 dalis nustatyto amžiaus sąlyga (24 metai) yra įstatymu nustatytas išlaikymo prievolės pasibaigimo naikinamasis terminas. Įstatymų leidėjas, išlaikymo priteisimą sieja su faktu, kad pilnametis vaikas mokosi, o ne su tikimybe, kad vaikas mokysis ateityje. Nagrinėjamojoje byloje ieškovas pilnametystės sulaukė 2018 m. balandžio 8 d. ir vidurinę mokyklą baigs 2019 m. vasarą, todėl sulaukus pilnametystės ieškovas 2019 m. nebeturės vasaros atostogų, nes baigs mokyklą ir mama jau mokyklą baigusį asmenį neprivalo išlaikyti, todėl, nagrinėtinu atveju, išlaikymas (parama) priteistina iki ieškovas mokysis (duomenys neskelbtini) gimnazijos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau nei jam sueis 24 metai. Pažymėtina, kad ieškovas, įgijęs vidurinį išsilavinimą ir įstojęs į kitą mokymosi įstaigą, turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo iki kol jis mokysis aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnis nei 24 metų.

38. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog šalys pripažino, jog ieškovui tapus pilnamečiu, atsakovė gera valia jam kas mėnesį moka po 150 Eur paramą, todėl ieškovui iš atsakovės už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio iki rugsėjo mėnesio priteistina konkreti paramos suma (įskaitant sumokėtą atsakovės sumą), t. y. 120 Eur ((170 Eur – 150 Eur) x 6 mėn.)), o nuo 2018 m. spalio 1 d. iki ieškovas baigs vidurinę mokyklą ((duomenys neskelbtini) gimnaziją) ir įgys vidurinį išsilavinimą, priteistinas išlaikymas po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų paskirstymo

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pažymėtina, kad šio klausimo išsprendimas yra sąlygotas būtinumu šaliai, kuri pretenduoja į tokių išlaidų atlyginimą, pateikti teismui prašymą dėl jų priteisimo bei turėtų išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškovas ieškinyje prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė VĮ „Regitra“ kvitą, iš kurio matyti, jog už išduotas pažymas jis sumokėjo 4,00 Eur (b. l. 15) bei iš paslaugos apmokėjimo išrašo matyti, jog už pažymas išduotas VĮ Registrų centro jis taip pat sumokėjo 3,19 Eur (b. l. 13), kitų bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovas nepateikė, todėl ieškinį tenkinus iš dalies – 56,66 proc., iš atsakovės ieškovui priteisina 4,07 Eur bylinėjimosi išlaidų.

40. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui O. V. suteikta antrinė teisinė pagalba ir jis 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė pažymą Nr. ((duomenys neskelbtini), pagal kurią išlaidos už ieškovui suteiktą antrinę teisinė pagalbą sudaro 210,21 Eur (b. l. 134). Ieškinį tenkinus iš dalies – 56,66 proc., iš atsakovės valstybei priteisina 119,10 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

41. Taip pat valstybei iš atsakovės priteistinas ir 61,00 Eur žyminis mokestis (170 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 19,92 Eur, t. y. didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš atsakovės valstybei priteistina 56,66 proc. šios sumos, t. y. 11,29 Eur (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės J. T. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovui O. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimties eurų) išlaikymo (paramos) skirtumą už 2018 m. balandžio – rugsėjo mėnesius.

Priteisti iš atsakovės J. T. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovui O. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) išlaikymą (paramą) po 170,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. spalio 1 d. iki ieškovas mokysis (duomenys neskelbtini) gimnazijos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau nei jam sueis 24 metai.

Priteisti iš atsakovės J. T. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovui O. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 4,07 Eur (keturis eurus 7 centus) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės J. T. (a. k. (duomenys neskelbtini)) valstybei 119,10 Eur (vieną šimtą devyniolika eurų 10 centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, įrodymą pateikiant teismui.

Priteisti iš atsakovės J. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 72,29 Eur (septyniasdešimt du eurus 29 centus) bylinėjimosi išlaidas, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.