Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui S. S.,

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atstovei prokurorei K. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. U. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos sekančios aplinkybės. 2022 m. balandžio 27 d. Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, (duomenys neskelbtini) apskrities VPK KPSNTV buvo tęsiamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje (nužudymas), dėl (duomenys neskelbtini), 18.27 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje ant laiptų gulinčio sumušto mirusio vyriškio, pirminiais duomenimis buvo nustatyta, jog tai T. N. (ieškovas). Tyrimo metu paaiškėjo, kad miręs vyras yra ne T. N., o kitas asmuo. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog pareigūnai, nuvykę tikslinti informacijos pagal (duomenys neskelbtini)policijos registruojamų įvykių registre registruotą pranešimą apie ,,A“ lygio informaciją ((duomenys neskelbtini)), mirusio asmens tapatybę nustatė pagal mirusio asmens rūbuose rasto paso kopiją ir joje užfiksuotos nuotraukos, įvykio vietoje pareigūnai neatliko daugiau jokių procesinių veiksmų dėl lavono tapatybės nustatymo, tikslu patvirtinti, ar tikrai rasto lavono ta pati rastoje paso kopijoje esanti asmens tapatybė. <...> Pareigūnams apklausiant ieškovą 2022 m. kovo 14 d. jis paaiškino, jog V. P. parašė įgaliojimą ir davė savo paso kopiją, kad galėtų apsipirkti su jo socialine kortele. 2022 m. kovo 10 d. gydytoja norėjo jam išrašyti vaistus, tačiau nepavyko, nes sistema rodė, jog asmuo (ieškovas) yra miręs, priežastis – nužudymas. Paskambino dukrai, kuri pasakė, kad sėdi šarvojimo salėje prie urnos su pelenais. Apie tai pranešė policijai. Dėl pareigūnės klaidingai įvertintų įvykio vietoje nustatytų aplinkybių T. N. buvo pripažintas mirusiu, o mirusio V. P. kūnas perduotas laidoti T. N. artimiesiems (el. b. failas 1 b. l. 45-58).

9. (duomenys neskelbtini) Valstybinė teismo medicinos tarnyba išdavė medicininį mirties liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, jog T. N. (ieškovas) (duomenys neskelbtini) mirė (mirties priežastis – nužudymas) (el. b. failas 1 b. l. 10). 2022 m. liepos mėn. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus rašte Nr. (21.8)-MCS21- ,,Dėl informacijos pateikimo“ nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, 2022 m. kovo 21 d. gavęs Valstybinės teismo medicinos tarnybos atšauktą medicininį mirties liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. kovo 21 d. anuliavo T. N. mirties įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. failas 1 b. l. 16).

10. Ieškovas reiškia reikalavimą dėl neturtinės žalos, kilusios dėl pareigūnų veiksmų nustatant rasto dėl smurtinio nusikaltimo mirusio asmens tapatybę ir tuo pagrindu atlikto civilinės būklės akto įrašo (mirties įrašo) apie ieškovo mirtį dėl nužudymo atlikimo. Taigi šiuo atveju byloje kilęs ginčas dėl valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (ne)buvimo.

11. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą), žalos faktą (turtinės, neturtinės žalos), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Nenustačius bent vienos iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė asmeniui negali būti taikoma.

12. Valstybės pareigą atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje reglamentuoja CK 6.272 straipsnio nuostatos. Pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Minėto straipsnio 3 dalis numato, jog be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala.

13. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.272 straipsnyje įtvirtintas specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Ieškovui neįrodžius bent vienos iš jų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis), žalos atlyginimas negalimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019 34 punktą).

14. Taigi šiuo atveju ieškovui, reiškiančiam reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina įrodyti neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio aplinkybių buvimą (CPK 176 straipsnis, 178 straipsnis).

15. Teismų praktikoje nurodoma, jog CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų sąrašas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime byloje Nr. 23/04 pažymėjo, kad, reglamentuojant žalos atlyginimo klausimus, kai žalą padaro valstybės pareigūnai, įstatymų leidėjo diskrecija nesuteikia teisės laisva nuožiūra nustatyti išsamų baigtinį atvejų, kuriais ta žala turi būti atlyginama, sąrašą, nes tai prieštarauja konstituciniam principui, pagal kurį padaryta žala turi būti atlyginta. Dėl šios priežasties valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais taikytinos tiek bendrosios minėtos kasacinėje jurisprudencijoje suformuluotos atsakomybės taikymo sąlygos, tiek specifinis tokioms byloms būdingas kriterijus – pareigūnų klaidos esminė reikšmė asmens teisių pažeidimui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-313/2019 28 punktą). Vien aplinkybė, kad pareigūnai savo veiksmais nepažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normų, nepaneigia, kad gali egzistuoti neteisėti veiksmai civilinės teisės prasme kaip valstybės civilinės atsakomybės taikymo sąlyga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019 56 punktą; 2021 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-611/2021; 2023 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-969/2023 ir kt.). Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2012 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018 31 punktą; 2021 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-611/2021 ir kt.).

16. Ieškovas byloje neteisėtus pareigūnų veiksmus grindžia aplinkybėmis, jog policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, nustatydami rasto dėl smurtinio nusikaltimo mirusio asmens kūną, šio asmens tapatybę nustatė netinkamai, dėl ko buvo įregistruotas civilinės būklės aktas apie ieškovo mirtį.

17. CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Ši specialioji deliktinės atsakomybės norma yra bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai išraiška deliktų teisėje.

18. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymas) 4 straipsnio 1 dalis numato, jog policija, vadovaudamasi įstatymais ir kitais teisės aktais ir įgyvendindama policijos uždavinius, nešališkai gina visus asmenis, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisydama jų rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės ar turtinės padėties, religijos ar tikėjimo, įsitikinimų, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, negalios, amžiaus, lytinės orientacijos. Policijos veikla grindžiama profesinės etikos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, politinio neutralumo, veiklos viešumo ir konfidencialumo derinimo, tarnybinio pavaldumo, subsidiarumo, taip pat prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos panaudojimo proporcingumo principais (Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Policijos uždavinius, be kita ko, apima žmogaus teisių ir laisvų apsauga; asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas; nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų teisės pažeidimų (nusižengimų) atkleidimas ir tyrimas ir kt. (Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies , 2, 4 punktai). Viena iš policijos pareigų, įtvirtintų įstatyme – gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises ir laisves (Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Policija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Statutu, Policijos ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais (Policijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

19. Šiuo atveju bylos duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) apskrities VPK reagavimo skyriaus pareigūnė netinkamai nustatė viešoje vietoje rasto su smurto žymėmis neatpažinto mirusio asmens tapatybę, t. y. mirusiojo rūbų kišenėje radusi ieškovo vardu išduoto paso kopiją, apžiūrėjusi mirusiojo veidą ir palygusi su paso kopijoje esančia nuotrauka, nelikus abejonių, padarė klaidingą išvadą, kad mirusysis yra paso kopijoje nurodytas asmuo, t. y. ieškovas, ir jokiomis kitomis priemonėmis to nepatikrino (el. b. failas 1, b. l. 55-56). Tokie policijos pareigūnės veiksmai tarnybinio patikrinimo išvadoje įvertinti kaip žmogiška klaida ar neatidumas, o ne tyčiniai veiksmai, siekiant sąmoningai pakenkti tyrimui ar sukelti neigiamas pasekmes (el. b. failas 1, b. l. 56). Iš tarnybinio patikrinimo išvados turinio matyti, jog minėta klaida, nustatant mirusio asmens tapatybę, paaiškėjo atsitiktinumo dėka, ieškovui gulint ligoninėje ir gydytojui bandant išrašyti ieškovui vaistus (elektorinėje sistemoje ieškovas nurodytas kaip miręs asmuo).

20. Ginčo laikotarpiu galiojusio Lietuvos policijos etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706, nuostatos, be kita ko, įtvirtino, jog policijos darbuotojas privalo ginti ir gerbti kiekvieno žmogaus garbę ir orumą bei pagrindines teises ir laisves, netoleruoti žeminančio elgesio (6.1 punktas), priimdamas sprendimus būti teisingas ir nešališkas, užtikrinti, kad jo priimami sprendimai būtų teisėti ir objektyvūs, asmeniškai už juos atsakyti ir būti pasirengęs pateiktų jų priėmimo motyvus (6.7 punktas) ir kt., saugoti profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nediskredituotų savo vardo, policijos pareigūno, valstybės tarnautojo ar kito policijos darbuotojo statuso ir policijos autoriteto (7.1 punktas), visada atminti, kad savo elgesiu ir veiksmais jis rodo pavyzdį ir kad pagal jo elgesį bei įvaizdį sprendžiama apie visą policijos sistemą, jos pareigūnus ir kitus darbuotojus (7.2 punktas).

21. 2023 m. gegužės 16 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-411 ,,Dėl Lietuvos policijos darbuotojų etikos ir antikorupcinio elgesio kodekso patvirtinimo“ patvirtinus Lietuvos policijos darbuotojų etikos ir antikorupcinio elgesio kodeksą (toliau – Elgesio kodeksas), Lietuvos Respublikos policijos darbuotojų etikos kodeksas neteko galios nuo 2023 m. gegužės 17 d. Elgesio kodekse įtvirtintos iš esmės analogiškos nurodytoms sprendimo 20 punkte Policijos darbuotojo veiklai ir elgesiui taikomos nuostatos (Elgesio kodekso 6.1, 6.7, 7.1, 7.2 punktai).

22. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 714/153/562 patvirtintų Neatpažinto lavono, nežinomo ligonio ar nežinomo vaiko asmens tapatybės nustatyto instrukcijos (toliau – Instrukcija) 2.1 punktas numato, jog neatpažintas lavonas – rastas žmogaus lavonas ar skeletas (lavono ar skeleto dalys) arba sveikatos priežiūros įstaigoje miręs ligonis, kurio asmens tapatybė nenustatyta ir nepatvirtinta faktiniais bei kitais duomenimis. Pagal Instrukcijos 2.4, 2.5 punktus, objektyvūs faktiniai duomenys – asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai, individualūs identifikaciniai duomenys, o kiti duomenys – artimųjų giminaičių ar kitų asmenų parodymai. Minėtos instrukcijos nuostatos numato, jog asmens tapatybė nustatoma atliekant operatyvinius, procesinius veiksmus, panaudojant mokslines-technines, kriminalistines, teismo medicinos ir operatyvinės paieškos metodus ir priemones. Asmens tapatybės nustatymo procese dalyvauja prokurorai (jei rastas neatpažintas lavonas), policijos pareigūnai, teismo medicinos ekspertai, psichiatrai, kiti specialistai (Instrukcijos 3 punktas).

23. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, jog dėl smurtinio nusikaltimo viešoje vietoje rasto asmens tapatybė buvo nustatyta, tačiau tai buvo padaryta iš asmens dokumento kopijos, rastos pas mirusį asmenį. Mirusiam asmeniui ieškovas perdavė savo asmens dokumento kopiją, įgaliojimą bei socialinę maisto kortelę. Iš byloje esančios tarnybinio patikrinimo išvados matyti, jog pirminiai veiksmai, numatyti Instrukcijos 12 punkte (įvykio vietos ir mirusio asmens apžiūra), nustatant rasto mirusio asmens tapatybę, buvo atlikti. Įvertinus Instrukcijoje įtvirtintą reglamentavimą, matyti, jog identifikavus rastą asmenį, tolesni veiksmai (išsamus rasto asmens, daiktų aprašymas ir kt.) nebuvo atliekami, kadangi to nenumato galiojantis teisinis reguliavimas.

24. Šiuo atveju įvertinus byloje esančių ir nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog nustatydami mirusio asmens tapatybę policijos pareigūnai nebuvo pakankamai rūpestingi ir atidūs, t. y. nesilaikė tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog teisėsaugos pareigūnams dėl jų atliekamų pareigų specifikos ir svarbos yra keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, kurių šiuo atveju nebuvo laikytasi. Minėta, iš bylos duomenų matyti, jog viešoje vietoje rastas miręs asmuo mirė nuo smurtinio nusikaltimo. Iš byloje esančio medicininio mirties liudijimo turinio matyti, jog asmens veidas buvo sužalotas (el. b. failas 1 b. l. 10), asmuo patyrė daugybinius sužalojimus, įskaitant veidą bei galvą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat fiksuojama, jog rasto mirusio asmens veidas buvo „kruvinas, patinęs, ant jo matėsi kraujosruvos“ (el. b. failas 1 b. l. 50), o pareigūnė, kuri mirusio asmens tapatybę nustatė vizualiai sugretinusi mirusio asmens veido bruožus su paso kopijos nuotraukoje užfiksuotu asmeniu, bendraudama su namo, kuriame rastas miręs asmuo, gyventojais vienam jų nurodė, kad ,,lavonas baisiai atrodo“ (el. b. failas 1, b. l. 47). Nepaisant objektyvių ir subjektyvių duomenų, charakterizuojančių mirusio asmens išvaizdą, pareigūnė padarė neabejotiną išvadą dėl rasto žuvusio asmens tapatybės ir kitų galimų veiksmų tapatybei nustatyti neatliko, taigi elgėsi nepakankamai rūpestingai ir atidžiai susiklosčiusioje situacijoje, kas turėjo esminę reikšmę ieškovo teisių pažeidimui (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Aplinkybė, jog tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyti teisėsaugos pareigūnų tarybinio pažeidimo požymiai nesudaro pagrindo kitaip vertinti byloje esančių ir nustatytų aplinkybių.

25. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 164 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – Prokuratūros įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog prokuratūra yra valstybės institucija, atliekanti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Prokuratūros įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytas funkcijas. Prokuratūra padeda užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą. Įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka prokuratūra organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja, atlieka ikiteisminį tyrimą ar atskirus jo tyrimo veiksmus, kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese ir kt. (Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1-3 punktai). Pagal įstatymą, teritorinėms prokuratūroms vadovauja ir kontroliuoja jų veiklą Generalinė prokuratūra (Prokuratūros įstatymo 8 straipsnio 1 punktas).

26. Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. I-40 ,,Dėl rekomendacijų patvirtinimo“ patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam (toliau – Rekomendacijos) 3 punktas numato, jog tinkamas ikiteisminio tyrimo atlikimas, organizavimas, vadovavimas jam ir kontrolė užtikrina BPK 1 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

27. Nagrinėjamu atveju teismo posėdžio metu atsakovės, atstovaujamos Generalinės prokuratūros atstovės, paaiškinimais, o taip pat atsiliepime pateiktais duomenimis nustatyta, jog prokurorui ikiteisminį tyrimą dėl smurtinės asmens mirties (nužudymo) pavesta kontroliuoti 2022 m. kovo 7 d. Šalys minėtos aplinkybės neginčijo (CPK 187 straipsnis). Mirusio asmens atpažinimą atliko (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Reagavimo skyriaus pareigūnai (specialistai), prokuroras šiuos veiksmus atliekant nedalyvavo, o įvertinus galiojantį reglamentavimą bei aplinkybę, jog prokurorui duomenys apie mirusio asmens tapatybę buvo pateikti pradėjus ikiteisminį tyrimą, tokios pareigos neturėjo (Instrukcijos 3 punktas, Rekomendacijų 4-6 punktai). Esant nurodytoms aplinkybėms, spręsti, jog ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras atliko neteisėtus veiksmus ir (ar) veikė nepakankamai rūpestingai ir atidžiai, nėra pagrindo (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis). Jokių kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti apie prokuroro, paskirto kontroliuoti ikiteisminį tyrimą, neteisėtus veiksmus (neveikimą) šioje byloje nenurodė bei neįrodinėjo ir pats ieškovas (CPK 178 straipsnis).

28. Kita vertus, sprendimo 24 punkte nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, jog būtent dėl (duomenys neskelbtini) apskrities VPK pareigūnų veiksmų ieškovas patyrė neigiamus išgyvenimus, sukrėtimą. Dėl ieškovo mirties įrašo atlikimo iki šio įrašo panaikinimo buvo apribotos fizinio asmens socialinio, ekonominio funkcionavimo galimybės pilnaverčiam gyvenimui visuomenėje, taigi atsirado žala kaip atsakovės veiksmų padarinys. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, jog egzistuoja visos sąlygos atsakovės civilinės atsakomybės taikymui (CK 6.246-6.249 straipsniai, 6.272 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis).

29. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais, o CK 6.272 straipsnio 3 dalis, minėta, numato, jog be turtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų baudžiamajame procese, atlyginama ir neturtinė žala. Teismas, spręsdamas dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, privalo atsižvelgti į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Atsižvelgdamas į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Tai lemia, jog kriterijai, nuo kurių priklauso žalos atlyginimo dydis, teismo procesiniame sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020 32 punktas).

31. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog teismo, sprendžiančio neturtinės žalos, grindžiamos neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu), atlyginimo klausimą, pareiga – nustatyti asmeniui kiek įmanoma teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už neteisėtų veiksmų sukeltus patirtus rūpesčius, nepatogumus, netikrumo jausmą ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011. Teismų praktika. 2011, 36, p. 25–45). Teismų praktikoje pripažįstama, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra neturtinė vertybė (pvz., sveikata, gyvybė), tuo stipriau ji ginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006), t. y. žalos atlyginimas parenkamas didesnis, nes siekiama kiek įmanoma sušvelninti tokios vertybės pažeidimą ar jos praradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2010).

32. Šiuo atveju ieškovas nurodo, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė didelių fizinių ir finansinių nepatogumų, kurie turėjo įtaką jo emocinei sveikatai, garbei ir orumui bei bendrai gyvenimo kokybei, laikotarpiu nuo 2022 m. kovo mėn. iki 2022 m. birželio mėn. jam nebuvo išmokėtos socialinio draudimo netekto darbingumo ir našlių pensijos, dėl ko patyrė didelį sukrėtimą, nepatogumą, emocinę depresiją dėl nežinomybės, kaip reikės pragyventi, iš kur reikės gauti pastovių pajamų, kai jis laikomas mirusiu. Ieškovas, sužinojęs apie pareigūnų klaidą, savęs laikymą visose valstybinėse institucijose ir net artimųjų tarpe, mirusiu, itin išgyveno, negalėjo normaliai miegoti, jaustis saugiu, kas turėjo įtakos ieškovo ligų atsinaujinimui ir atkryčiui įvykti. Jausdamas didelį beviltiškumo jausmą ieškovas skolinosi lėšas iš kito asmens. Dėl ieškovo laikymo mirusiu ligoninėje buvo atidėta iš anksto suplanuota ieškovo operacija, dėl ko pailgėjo gydymas bei dar labiau pablogėjo ieškovo fizinė ir psichinė sveikata. Be kita ko, dėl viešai pasklidusios informacijos dėl ieškovo paskelbimo mirusiu, ieškovas nuolat sulaukdavo nepageidaujamo dėmesio ir apkalbų, negalėjo susirasti darbo, dėl ko buvo priverstas pasikeisti savo pavardę ir tokiu būdu būti mažiau atpažįstamas, kas sukėlė ieškovui dvasinius išgyvenimus.

33. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovas yra socialiai pažeidžiamas asmuo, jam nustatytas 20 proc. darbingumo lygis (Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos asmenų aptarnavimo ir dokumentų valdymo skyriaus 2022 m. rugpjūčio 25 d. raštas ,,Dėl informacijos pateikimo“ Nr. R-4778), turi sunkių fizinės sveikatos sutrikimų, o taip pat psichinės sveikatos sutrikimų dėl jam nustatytų psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant raminamąsias ir migdomąsias medžiagas, priklausomybės alkoholiui sindromo (VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) departamento 2022 m. rugpjūčio 19 d. raštas Nr. PD2-307 ir kt.). Ieškovui (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. A1-1388 skirta asmeninė pagalba asmens savitvarkos (asmens higiena, mityba, socialiniai ryšiai ir pan.) srityse.

34. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovui socialinio draudimo netekto darbingumo pensija buvo paskirta pagal VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus 2021 m. balandžio 2 d. sprendimą, kuriuo netekto darbingumo pensijos mokėjimas pratęstas nuo 2021 m. kovo 26 d. iki 2022 m. kovo 25 d., našlių pensija mokama pagal 2021 m. balandžio 16 d. sprendimą, kuriuo našlių pensija skirta nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. Ieškovo rašytinių prašymų dėl pensinių išmokų mokėjimo atnaujinimo nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. liepos 1 d. (duomenys neskelbtini) skyriuje nebuvo gauta, o pensinių išmokų mokėjimas tęsiamas be išmokų gavėjo prašymų pagal Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gaunamus duomenis (el. b. failas 1 b. l. 155-161). Taigi šiuo atveju iš bylos duomenų teismas neturi pagrindo išvadai, jog socialinio draudimo išmokų nemokėjimas ieškovo nurodytu laikotarpiu (2022 m. kovo mėn. – 2022 m. birželio mėn.) priežastiniu ryšiu yra susijęs su atsakovės atliktais neteisėtais veiksmais (neveikimu), kadangi byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovui mokėtų pensinių išmokų skyrimo terminai baigėsi 2022 m. kovo 25 d. (netekto darbingumo pensija) ir 2022 m. kovo 31 d. (našlių pensija), taigi šios išmokos ieškovui nemokėtos pasibaigus jų skyrimo terminui, o išmokėtos vėliau dėl to, kad nauju sprendimu buvo pratęstas šių išmokų mokėjimas. Ieškovo byloje pateikti duomenys apie ieškovo 2022 m. kovo 12 d. pasirašytą vekselį, visumos byloje nustatytų aplinkybių kontekste taip pat nesudaro pagrindo spręsti, jog šie veiksmai buvo atlikti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir (ar) buvo šių veiksmų pasekmė, kas sudarytų pagrindą spręsti apie didesnę ieškovo patirtą neturtinę žalą (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

35. Be to, iš byloje pateiktų duomenų apie ieškovo gydymą matyti, jog ieškovui medicininės procedūros ir operacijos buvo atliktos laiku, duomenų apie operacijų atidėjimą nėra (VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo 2023 m. lapkričio 15 d. raštas Nr. (12.1)-1-59 ,,Dėl informacijos pateikimo“). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo argumentai, jog dėl neteisėtų teisėsaugos institucijų veiksmų pailgėjo ieškovo gydymosi laikotarpis teismo vertintini kritiškai (CPK 185 straipsnis).

36. Teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovo psichinės sveikatos sutrikimai buvo diagnozuoti dar iki atsakovės neteisėtų veiksmų atlikimo, byloje pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovas gydėsi nuo pasikartojančio atkryčio (didelio potraukio alkoholiui) dar iki ginčo įvykio, jam buvo skiriami vaistai, vartojamų vaistų kiekiai ir po ginčo įvykio nebuvo keičiami ((duomenys neskelbtini) priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) filialo 2023 m. lapkričio 16 d. pažyma Nr. 2.14-KL-883, 2023 m. lapkričio 9 d. (duomenys neskelbtini) ligoninės filialo ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) klinikos raštas). Kita vertus, nurodytos aplinkybės nepaneigia ieškovo nurodomų aplinkybių, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirti neigiami išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas turėjo neigiamos įtakos ieškovo psichinės sveikatos būklei, ieškovui diagnozuotų sutrikimų paūmėjimui (CPK 185 straipsnis).

37. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog dėl atsakovės atliktų veiksmų, netinkamai nustatant mirusio asmens tapatybę, dėl ko klaidingai buvo įrašytas civilinės būklės aktas apie ieškovo mirtį, ieškovas sulaukė žiniasklaidos dėmesio. Apie ginčo įvykį buvo spausdinamos publikacijos (straipsniai) 2022 m. kovo mėn., tačiau jose jokie ieškovą identifikuojantys duomenys nebuvo atskleisti. Ieškovas 2022 m. gegužės mėn. dalyvavo televizijos laidoje, apie jį buvo filmuotas reportažas, kurio metu ieškovas davė paaiškinimus dėl jo pripažinimo mirusiu, laidoje buvo atskleista ieškovo tapatybė (vardas, pavardė), tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog šiuos veiksmus ieškovas atliko savo noru. Objektyvių duomenų, jog ieškovas buvo priverstas sutikti dalyvauti televizijos laidoje (laidose) ir (ar) laida buvo filmuojama be ieškovo sutikimo, byloje nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Atitinkamai byloje pateikti duomenys apie ieškovo pavardės keitimą bei šių veiksmų atlikimo priežastys, nesant kitų duomenų, nesudaro pagrindo spręsti, jog šie veiksmai (pavardės keitimas) priežastiniu ryšiu yra susiję su atsakovės atliktais veiksmais, klaidingai įregistruojant ieškovo mirties faktą.

38. Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl patirtos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į tai, kad buvo sutrikdytas ieškovo normalus gyvenimas. Minėta, dėl mirusio asmens tapatybę nustačiusių pareigūnų (pareigūnės) veiksmų (neveikimo) (duomenys neskelbtini) buvo išduotas medicininis mirties liudijimas, kurio pagrindu įregistruotas civilinės būklės aktas apie ieškovo mirtį ir šie duomenys buvo įregistruoti iki 2022 m. kovo 21 d. Ieškovas nurodė, jog apie mirties faktą jam tapo žinoma 2022 m. kovo 10 d., kai gydymo įstaigoje gydytojas negalėjo išrašyti jam vaistų. Dėl teisėsaugos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo) šiuo laikotarpiu (nuo 2022 m. kovo 10 d. iki 2022 m. kovo 21 d.) buvo apribotos ieškovo teisės savo nuožiūra veikti ir tvarkyti gyvenimą bei įgyvendinti savo teises ir laisves, nepaisant aplinkybių, jog šiuo laikotarpiu ieškovas gydėsi stacionare ir gydymo paslaugų teikimas nebuvo nutrauktas. Ieškovas patyrė neigiamus išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, nerimą dėl artimųjų ir šie ieškovo išgyvenimai buvo paviešinti 2022 m. gegužės mėn. publikuotoje laidoje. Teismui nekyla abejonių, jog patirti neigiami išgyvenimai turėjo įtakos ieškovo psichinei sveikatai, buvo stipresni dėl asmens pažeidžiamumo, be to, pakirto pasitikėjimą teisėsaugos institucijomis ir jų darbu. Šios aplinkybės taip pat turi įtakos piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymui.

39. Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus tuo aspektu, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Šiuo aspektu atsižvelgtina į aplinkybes, jog byloje nėra nustatyta duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog paties ieškovo didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti ar jai padidėti (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Nors šioje byloje nustatyta, jog pats ieškovas mirusiam asmeniui perdavė savo asmens dokumento kopiją ir kitus daiktus, kurie rasti mirusiojo kišenėje ir, atsakovės teigimu, turėjo įtakos klaidingam mirusio asmens tapatybės nustatymui, teismas atkreipia dėmesį, jog galiojantis teisinis reglamentavimas per se (lot. savaime) nedraudžia fiziniam asmeniui disponuoti savo asmens duomenimis (šiuo atveju asmens dokumento kopija), patikėti šiuos duomenis savo pasirinktam asmeniui įgyvendinant tam tikras teises ir laisves. Sutiktina su atsakovės atstovų argumentais, jog situacijos, kai pas asmenis yra randami ar jie turi kitų fizinių asmenų dokumentus ar šių dokumentų kopijas nėra dažni, tačiau šios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas teisėsaugos pareigūnams nesilaikyti jiems keliamų aukštesnių rūpestingumo ir atidumo standartų.

40. CK 6.253 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų. To paties straipsnio 5 dalis įtvirtina, jog nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Šis nukentėjusio asmens sutikimas gali būti pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, kai toks sutikimas ir žalos padarymas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams. Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti CK 6.253 straipsnio nuostatas (CPK 185 straipsnis). Minėta, aplinkybės, jog pats ieškovas mirusiam asmeniui perdavė savo asmens dokumento kopiją ir (ar) kitus daiktus, visumos byloje nustatytų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo spręsti apie paties nukentėjusio asmens kaltę dėl jam kilusios žalos dėl teisėsaugos pareigūnų atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo).

41. Kasacinio teismo praktikoje, be kita ko, pažymėta, jog nors teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į analogiškose bylose priteistus žalos dydžius, kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Visiškai suvienodinti teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis net esant analogiško pobūdžio neteisėtiems veiksmams (pavyzdžiui, neteisėtai taikoma ta pati kardomoji priemonė) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018 91 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2023 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023).

42. Nagrinėjamu atveju dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir to pasėkoje įregistruoto civilinės būklės akto apie asmens mirtį, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) (ieškovas apie tai sužinojo nuo 2022 m. kovo 10 d.) iki 2022 m. kovo 21 d. (mirties įrašo panaikinimo) iš esmės buvo suvaržytos ir apribotos ieškovo galimybės laisvai savo nuožiūra naudotis civilinėmis teisėmis, įgyvendinti savo pareigas, dėl ko minėta, ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, nerimą, nežinomybę, buvo izoliuotas. Savo esme patirti nepatogumai, teismo vertinimu, artimi BPK 122 straipsnyje įtvirtintų priemonių taikymui. Teismų praktikoje nurodyto pobūdžio bylose priteistos neturtinės žalos dydis priklauso nuo atliktų neteisėtų veiksmų pobūdžio, taikytų suvaržymų trukmės ir kt. Pavyzdžiui, civilinėje byloje, kurioje suvaržymai asmeniui taikyti daugiau nei 1 metus ir 9 mėnesius priteista neturtinės žalos 6 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/20218); kitoje byloje už 36 dienas nepagrįstų suvaržymų priteista 2 000 Eur (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gegužės 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-10-614/2021); civilinėje byloje už 107 dienas neteisėtų suvaržymų priteista 3 098,93 Eur, o už 112 dienų – 3 243,74 Eur neturtinei žalai atlyginti (įskaitant kitas byloje nustatytas aplinkybes apie asmenų amžių, pabėgėlių statusą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-412-690/2015); už 791 dieną neteisėtų suvaržymų priteista 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018); kitoje civilinėje byloje už neteisėtus ribojimus, trukusius beveik 7 mėnesius (įskaitant priverstinį atidavimą į gydymo įstaigą) priteista 10 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023); už daugiau nei 1 metus trukusius neteisėtus suvaržymus (įskaitant kitus praradimus dėl netekto verslo, prarastos galimybės bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir kt.) priteista 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-68-538/2024) ir kt.

43. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad patirta neturtinė žala turėjo neigiamos įtakos ieškovo psichinei sveikatai, įvertinus atliktų neteisėtų veiksmų pobūdį ir dėl to kilusias pasekmes (civilinės būklės akto apie asmens mirtį įregistravimą), ieškovo patirtus išgyvenimus, tai, kad klaidingas civilinės būklės aktas buvo panaikintas praėjus 13 dienų nuo jo įregistravimo (ieškovui apie šiuos duomenis buvo žinoma 11 dienų), į teismų praktikoje iš valstybės priteisiamus neturtinės žalos dydžius, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo principais, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, sprendžia esant pagrindą ieškovui iš atsakovės priteisti 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

44. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog procesinėms palūkanos skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Be to, kreditoriaus reikalavimas turi būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2015). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

45. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, ieškovui prašant, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gegužės 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

47. Ieškovas šioje byloje sumokėjo 25 Eur žyminio mokesčio dalį. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi likusios dalies (200 Eur) žyminio mokesčio sumokėjimas ieškovui atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Duomenų apie kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovas nepateikė.

48. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, siekdamas suvienodinti kasacinio teismo praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose, kuriose teismas iš dalies tenkina reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, suformulavo tokią teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę, jog tais atvejais, kai iš dalies tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas, skirstydamas byloje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, taisyklę „pralaimėjęs moka“ turi taikyti ne mechaniškai, o, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir CPK 3 straipsnio 7 dalyje nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į šių išlaidų susidarymo priežastis, be kita ko, įvertindamas taisykle „pralaimėjęs moka“ nustatyto teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslą ir proporcingumą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatą ir jo poveikį ginčo šalims, taip pat atsižvelgdamas į ieškovo ir atsakovo procesinį elgesį, aplinkybę, ar atsakovas patyrė papildomų išlaidų dėl pareikšto didesnio reikalavimo ir kitas šiam klausimui išspręsti reikšmingas individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023).

49. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytą praktiką, į tai, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra vertinamojo pobūdžio ir neturtinės žalos dydį nustato teismas, konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos atveju, neatsižvelgiant į tai, kad iš ieškovo reikalautos neturtinės žalos iš atsakovės priteista dalis sumos, laikytina, jog šis ieškovo materialinis reikalavimas buvo patenkintas pilnai. Įvertinus nurodytas aplinkybes ieškovui iš atsakovės priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos 25 Eur sumai (sumokėto žyminio mokesčio dalis) (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnis).

50. Šiuo atveju įvertinus išnagrinėtos civilinės bylos pobūdį, remiantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika ir vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas ieškovui buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, nepriteistina.

51. Teismas šioje byloje nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gegužės 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 25 Eur (dvidešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovui T. U..

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.