Klaipėdos apygardos teismo nutartis

1. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovės priteisti 1 850 Eur turtinės ir 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovo atžvilgiu (duomenys neskelbtini) M. K. tarnybos Kauno skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo, tą pačią dieną, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnio nuostatomis jis buvo sulaikytas, o (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo nutartimi jam buvo skirta kardomoji priemonė - suėmimas trims mėnesiams, vėliau teismo nutartimis šį terminą vis pratęsiant viso ikiteisminio tyrimo metu. Kardomoji priemonė - suėmimas - buvo pratęsiama ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme - iki bus pradėtas bausmės vykdymas. (duomenys neskelbtini) prokuratūros prašymas skirti ieškovui kardomąją priemonę - suėmimą, buvo grindžiamas visais trimis BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais - bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teismo, trukdys procesui bei darys šiame straipsnyje numatytus naujus nusikaltimus. Ikiteisminio tyrimo teisėjas, priimdamas (duomenys neskelbtini) nutartį skirti suėmimą maksimaliam laikotarpiui - 3 mėnesiams, tenkino prokurorės prašymą, skirdamas suėmimą visais 122 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais. (duomenys neskelbtini) skunde aukštesniajam teismui dėl (duomenys neskelbtini) nutarties pakeitimo, ieškovo gynėjas pateikė šiam teismui papildomus dokumentus, įrodančius, jog ieškovas iki jo sulaikymo bei suėmimo (duomenys neskelbtini), pats vairavo šios įmonės vilkiką, be to, augina mažametę dukrą, kurios gyvenamoji vieta 2017 m. vasario 6 d. teismo sprendimu buvo nustatyta būtent su ieškovu - jos tėvu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, aukštesniojo teismo buvo prašoma pakeisti suėmimą į kitas kardomąsias priemones. (duomenys neskelbtini) nutartimi aukštesnysis teismas, vadovaudamasis formaliais pagrindais, atkartodamas skundžiamos nutarties nuostatas, gynėjo skundą atmetė, palikdamas galioti ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį. Nors prokurorė (duomenys neskelbtini) pareiškimą pratęsti suėmimo terminą vėl grindė visais trimis BPK 122 straipsnio 1 dalies pagrindais, ikiteisminio tyrimo teisėjas (duomenys neskelbtini) nutartyje neįžvelgė grėsmės, jog ieškovas galėtų trukdyti procesui, todėl šiuo pagrindu suėmimo terminą tęsti atsisakė, be to, suėmimo terminą pratęsė ne trims mėnesiams, kaip buvo prašiusi prokurorė, bet dviem. Baigiantis suėmimo pratęsimo laikui, (duomenys neskelbtini) pareiškimu prokurorė, vadovaudamasi BPK straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, vėl kreipėsi į teismą, prašydama pratęsti ieškovui taikomą suėmimo terminą trims mėnesiams – nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nutartyje ikiteisminio tyrimo teisėjas konstatavo, jog „šiuo metu nėra pagrindo pripažinti egzistuojant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą sąlygą suėmimo termino pratęsimui, todėl atsisakytina pratęsti kardomosios priemonės - suėmimo terminą įtariamajam A. P. manant, jog būdamas laisvėje jis darys naujas nusikalstamas veikas“ ir prokuroro pareiškimą tenkino iš dalies - vietoje prašomų trijų mėnesių, suėmimo terminą pratęsė vienam mėnesiui, nurodydamas prokurorui, jog pirmosios instancijos teismas suėmimą gali skirti ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams (BPK 127 straipsnio 1 dalis). Gynybai apskundus šią nutartį aukštesniajam teismui, gynėjo skundas formaliais pagrindais buvo atmestas. (duomenys neskelbtini) vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalimi ieškovui bei gynėjui buvo pranešta apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą. Taip pat nurodė, kad susipažinus su bylos medžiaga baigus ikiteisminį tyrimą, (duomenys neskelbtini) protokole gynėjas padarė įrašus, kuriais prašė atlikti papildomus procesinius veiksmus, susijusius su asmens, kuris ant puspriekabėje rastų pakuočių galėjo palikti pirštų pėdsakus, nustatymu (ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog juos paliko ne ieškovas) bei, remiantis specialaus prietaiso, įrašančio transporto priemonės judėjimo bei poilsio režimo duomenis - tachografo - duomenimis, išanalizuoti vilkiko judėjimo maršrutą. (duomenys neskelbtini) nutarimu prokurorė gynėjo prašymą tenkino iš dalies, pavesdama ikiteisminio tyrimo pareigūnui atlikti papildomą daktiloskopinį tyrimą. Pakartotinai susipažinus su papildomai surinkta bylos medžiaga, tiek gynėjas, tiek ieškovas pateikė prašymus dėl papildomų tyrimo veiksmų atlikimo, tačiau prokurorė tiek ieškovo, tiek jo gynėjo prašymus atmetė. Nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, šie ieškovo ir gynėjo prašymai buvo patenkinti. Kauno apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu ieškovą A. P. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje. (duomenys neskelbtini) Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmė išteisinamąjį nuosprendį, kuriuo A. P. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį išteisino, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, o pagal BK 199 straipsnio 3 dalį išteisino, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių. Iš suėmimo jis buvo nedelsiant paleistas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija (duomenys neskelbtini) nutartimi atmetė prokuroro kasacinį skundą, palikdama galioti apeliacinės instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį. Ieškovo manymu, padarytas pareigūnų klaidas gali rodyti duomenys, kad informacija apie inkriminuojamus veiksmus surinkta neišsamiai ir ne apie visas reikšmingas aplinkybes, konkrečių įrodymų surinkimo galimybių neišnaudojimas ar surinktų duomenų visuma teismo įvertinama kaip nepakankama. Be to, valstybės pareigūnai privalo vykdyti bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kurią pažeidus, taip pat gali kilti civilinė atsakomybė. Atsižvelgdamas į susiformavusią teismų praktiką, ieškovas mano, kad jam skirta (pratęsta) kardomoji priemonė - suėmimas - nuo (duomenys neskelbtini) nebuvo pagrįsta tinkamai motyvuotais reikšmingais ir pakankamais pagrindais. Ieškovo manymu, prokurorė motyvuodama pareiškimą skirti kardomąją priemonę – suėmimą, iš esmės apsiribojo BPK 122 straipsnio 3 dalies dispozicijoje aprašytų pagrindų atkartojimu, nepagrindžiant jų bylos aplinkybėmis ar kokiais nors konkrečiais duomenimis. Ieškovas pažymėjo, jog jis niekada neneigė nusikalstamos veikos buvimo fakto. Iš tikrųjų, jo nuomojamos puspriekabės specialiai įrengtoje slėptuvėje muitinės pareigūnai rado didelį kiekį narkotinių medžiagų, tačiau jis visada neigė, jog buvo kaip nors su jomis susijęs. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo faktą bei tyrimo pradžią, ieškovas sutinka, jog tyrimo pirminėje stadijoje tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek prokurorei pagrįstai galėjo susidaryti įspūdis, jog su šiuo nusikaltimu galimai susijęs ieškovas. Nors nuo pat pradžių nesutiko su sulaikymu bei vėlesniu kardomosios priemonės - suėmimo - jam skyrimu ir jį skundė aukštesniajam teismui, visgi, iš laiko perspektyvos sutinka, jog iki išsiaiškinant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, patikrinant jo ryšius bei asmenybę, (duomenys neskelbtini) teismo nutartimi jam skirtas suėmimas galėtų būti pateisinamas, tačiau pažymėjo, kad trijų mėnesių termino turėjo pakakti atlikti būtinus procesinius veiksmus, siekiant suvokti ieškovo vaidmenį bei galimas sąsajas su rastomis narkotinėmis medžiagomis. Iš vėlesnių procesinių dokumentų turinio (praėjus pirmiems trims suėmimo mėnesiams) akivaizdu, jog vienintelis pagrindas, kuriuo remiantis jam buvo pratęsiamas suėmimas, buvo įtarimo/kaltinimo sunkumas bei gręsiančios bausmės griežtumas. Nutarčių motyvai, nurodant suėmimo (pratęsimo) pagrindą, pradedant (duomenys neskelbtini) nutartimi, visada apsiribojo aplinkybe, jog dėl gręsiančios bausmės griežtumo jis gali bėgti (slėptis). Kauno apygardos teismui priimant (duomenys neskelbtini) nutartį, kuria atmetė ieškovo skundą dėl suėmimo, jau buvo žinoma (duomenis kartu su skundu pateikė gynyba), jog ieškovas dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vienas augina mažametę dukrą, kažkada turėtas teistumas už neatsargaus nusikaltimo padarymą jau buvo išnykęs. Be to, gynybos teikiami duomenys rodė ieškovo glaudžius ryšius su šeima bei gyvenamąja vieta bei charakterizavo ieškovą kaip visuomenės bendrosioms normoms lojalų asmenį. Nei ikiteisminio tyrimo teisėjai, nei aukštesnysis teismas nutartyse nė karto neapsvarstė bei motyvuotai nepaaiškino, kodėl pabėgimo pavojui negalima užkirsti kelio kitomis, švelnesnėmis, priemonėmis, kurias nuosekliai prašė skirti tiek ieškovas, tiek jo gynėjas. Ieškovas, siekdamas visomis įmanomomis priemonėmis įtikinti teismą, jog nebėgs ir nesislėps, iki (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio paprašė sugyventinės iš anksto įmokėti į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą 10 000 Eur, norėdamas įtikinti teismą, kad užstatas, kaip viena iš galimų kardomųjų priemonių, jam galėtų būti realiai pritaikytas. Neatsižvelgdamas į pinigų įmoką į depozitinę sąskaitą, teismas kaltinamojo bei jo gynėjo prašymų netenkino ir suėmimo trukmės terminą pratęsė dar dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini). Nutartyse dėl ieškovo suėmimo pratęsimo, motyvuojant juose priimtus sprendimus, pagrindinė reikšmė buvo teikiama įtarimo sunkumui ir gręsiančios bausmės griežtumui, kas, ikiteisminio tyrimo teisėjų nuomone, sudarė pagrindą tęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Ieškovo nuomone, jo suėmimas nepagrįstai ilgą laiką - nuo (duomenys neskelbtini) nebuvo motyvuotas reikšmingais ir pakankamais pagrindais. Nors nagrinėjamu atveju buvo pakankamas procesinis pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą (BPK 166 straipsnis), tačiau jis buvo tęsiamas, kaltinamasis aktas surašytas ir byla perduota teismui neatlikus visų veiksmų, kuriuos pareigūnai galėjo ir privalėjo atlikti, todėl baudžiamasis procesas organizuotas nepakankamai rūpestingai ir atsakingai. Taip pat nurodė, kad jį ikiteisminio tyrimo metu bei visose teismų instancijose gynė advokatas, dėl ko ieškovas patyrė išlaidas gynėjo paslaugoms apmokėti. Kadangi viso baudžiamojo proceso metu ieškovas buvo suimtas, jo sutikimu bei pavedimu gynėjo sąskaitas apmokėjo sugyventinė. Advokatui iš viso buvo sumokėta 1 850 Eur. Ieškovas, grįžęs iš suėmimo, sugyventinei jos sumokėtą sumą kompensavo. Baudžiamajame procese priėmus išteisinamąjį nuosprendį, ieškovas neturėjo galimybės prašyti atlyginti šias išlaidas, nes BPK 106 straipsnio pakeitimai, leidžiantys iš valstybės prisiteisti patirtas būtinas ir pagrįstas išlaidas advokato paslaugas apmokėti įsigaliojo tik nuo 2022 m. gegužės 1 d. Dėl nepagrįstai ilgo kardomosios priemonės - suėmimo - taikymo ieškovas negalėjo dirbti savo darbo (vilkikų vairuotojas) bei rūpintis įkurtos įmonės reikalais, todėl, dar jam būnant suėmime, (duomenys neskelbtini) įmonė iš įmonių registro buvo išregistruota. Tokiu būdu, dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių ieškovas prarado ilgai kurtą verslą, o tuo pačiu ir pragyvenimo šaltinį. Be to, visą suėmimo laikotarpį jautė baimę, jog buvusi sutuoktinė pareikalaus peržiūrėti teismo sprendimą dėl mažametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo arba, kad mažametė dukra bus paimta valstybės globon, nes ieškovo suėmimo metu gyveno su jai svetimu žmogumi - ieškovo sugyventine, kuri tik geros valios dėka rūpinosi jo dukra, nors tam nebuvo jokio įstatyminio pagrindo. Be to, visuomenės informavimo priemonėse apie ieškovą buvo paskleista neigiama nuomonė ir dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamų išgyvenimų. Išvardytų aplinkybių atsiradimą lėmė tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir pirmosios instancijos teismas padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kuriuos konstatavo Lietuvos apeliacinis teismas (duomenys neskelbtini) išteisinamajame nuosprendyje bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (duomenys neskelbtini) nutartyje. Ieškovo neturtinio pobūdžio praradimai, kilę dėl atsakovės neteisėtų ir nepagrįstų veiksmų, yra pakankamai reikšmingi, dėl jų buvo sugriautas jo verslas, išgyveno nuolatinę baimę bei psichologinę įtampą, nes būdamas suimtas, negalėjo tinkamai pasirūpinti mažamete dukra todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, ieškovui priteistinas 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, kuris, ieškovo nuomone, yra socialiai teisingas, įvertinus dar ir tai, kad ieškovas neprašo turtinės žalos atlyginimo dėl prarasto verslo, darbo užmokesčio, kurį galėjo uždirbti, jei nebūtų suimtas bei finansinių praradimų už nutrauktą vilkiko lizingo sutartį, kuomet prarado už vilkiką iki suėmimo įmokėtas ženklias pinigines sumas. Dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų (tiek veikimo, tiek neveikimo), ieškovas patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą.