Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-460-856/2024 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02968-2023-3 Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.11.4; 3.3.1.14; 3.3.2.6.3; 3.3.2.7. (S)

2024 m. rugsėjo 25 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-225-1149/2024 pagal ieškovo T. U. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas T. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, solidariai ieškovui 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. 2024 m. birželio 13 d. teismo sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies, iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteistas 800 Eur neturtinės žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 25 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovui T. U.. Kitoje dalyje ieškinys atmestas.

3. 2024 m. liepos 15 d. teisme gautas atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, apeliacinis skundas dėl 2024 m. birželio 13 d. teismo sprendimo, kuriuo prašoma pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą padaryto pažeidimo konstatavimu, kuris būtų pakankama satisfakcija, atitiktų esamą situaciją ir būtų socialiai teisinga kompensacijos forma ieškovui.

4. 2024 m. liepos 16 d. nutartimi teismas nustatė atsakovei 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus, t. y. nurodyti, kokią sprendimo dalį skundžia apeliantas, kokios galimai yra pažeistos apelianto teisės, nurodyti, koks yra atsakovės apeliacinio skundo prašymas, jo pagrindimas, suformuluoti konkretų reikalavimą.

5. 2024 m. liepos 23 d. atsakovė pateikė teismui pranešimą apie šalinamus trūkumus. Nurodė, jog apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje ieškovui priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais ir procesinės palūkanos, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - pripažinti atsakovės atstovo veiksmus neatitinkančiais teisės aktų reikalavimų (neteisėtais), nesukėlusiais ieškovui tokios neturtinės žalos, kurios praradimas kompensuotinas priteisiant materialinį atlyginimą pinigais (padaryto pažeidimo konstatavimas būtų pakankama satisfakcija, atitiktų esamą situaciją ir būtų socialiai teisinga kompensacijos forma ieškovui).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2024 m. liepos 25 d. nutartimi atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir atsakovės), apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

7. Susipažinęs su atsakovės prašymu dėl trūkumų šalinimo teismas vertino, jog atsakovės apeliacinio skundo reikalavimas laikytinas nauju reikalavimu, kuris nebuvo pareikštas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Teismas nurodė, kad tokiu būdu atsakovės pateiktas skundas neatitinka apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų ir laikomas nepaduotu neištaisius trūkumų.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. liepos 25 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1. Sąvoka „reikalavimai“ turėtų būti suprantami kaip materialieji teisiniai šalies reikalavimai (įskaitant ir reikalavimus, pareikštus teismo posėdyje Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 141 straipsnyje nustatyta tvarka), sudarantys ieškinio ar priešieškinio dalyką, taip pat materialiojo teisinio pobūdžio atsikirtimus į ieškinį. Apeliantės procesinis teisinis reikalavimas apeliacinės instancijos teismui (apeliacinio skundo dalykas) nėra laikomas „reikalavimu“ pagal CPK 312 straipsnį. Reikalavimais nėra laikomi ir kiti procesinio pobūdžio apeliantės reikalavimai.

8.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2001 m. lapkričio 8 d. nutartyje Nr. 3K-7-861/2001 konstatuota, kad ,,reikalavimas“, atsižvelgiant į pastarosios sąvokos naudojimą civilinio proceso kodekse ir civilinio proceso teisės doktrinoje, laikomi materialiniai teisiniai vienos šalies reikalavimai kitai šaliai. Paprastai klasifikuojant reiškiamus reikalavimus į materialinius teisinius, skirtus kitai proceso šaliai, ir procesinius teisinius, adresuotus teismui. Reikalavimai, kuriuos draudžiama reikšti apeliaciniame procese (CPK 312 straipsnio prasme), laikytini šalies materialiniai teisiniai reikalavimai, skirti kitai proceso šaliai (pavyzdžiui, LAT 2000 m. spalio 30 d. nutartis c/b Nr. 3K-3-1109/2000). Šiuo atveju apeliantė tokių nereiškia.

8.3. Apeliantė, procese dalyvaudama atsakovės procesiniu statusu, jokių materialinio pobūdžio reikalavimų tiek atsiliepime į ieškinį, tiek apeliaciniame skunde nereiškia. Apeliacinio skundo reikalavimas pripažinti atsakovės atstovo veiksmus neatitinkančiais teisės aktų reikalavimų (neteisėtais), nesukėlusiais ieškovui tokios neturtinės žalos, kurios praradimas kompensuotinas priteisiant materialinį atlyginimą pinigais (padaryto pažeidimo konstatavimas būtų pakankama satisfakcija, atitiktų esamą situaciją ir būtų socialiai teisinga kompensacijos forma ieškovui), yra procesinio pobūdžio reikalavimas (apeliacinio skundo dalykas), užtikrinantis kai kurių materialiųjų teisių gynybą. Jis nelaikytinas nauju reikalavimu apeliacinės instancijos teismui.

8.4. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi aplinkybių vertinimą atliko formaliai, neteisingai ir nesiekė objektyviai įsitikinti, ar apeliantė tinkamai įvykdė nutartimi jam nustatytą įpareigojimą pašalinti apeliacinio skundo trūkumus.

8.5. Nutartis yra be motyvų. Nutartis grindžiama tik formalia CPK 312 straipsnio nuostata.

8.6. Apeliantė, vadovaudamasi CPK 301, 306 straipsniais, siekia teismui pateikti apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo, t. y. apeliacinio proceso tikslas yra nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 straipsnis), neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų.

9. Atsiliepimų į atskirąjį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkinamas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Byloje dalyvavusių asmenų teisė į apeliaciją iš esmės nulemia galimybę priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą patikrinti instancine tvarka, o jos neįgyvendinus, nėra būtinosios sąlygos kasacijai. Atsižvelgiant į apeliacijos instituto viešąjį tikslą, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, proceso teisės normos turi būti aiškinamos taip, kad be pakankamo pagrindo nebūtų paneigta galimybė asmeniui inicijuoti apeliacinį procesą. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse formuojama taisyklė, kad tinkamas procesinių įstatymų taikymas yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2006, 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2006; kt.).

12. Asmens teisė kreiptis į apeliacinės instancijos teismą ginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą realizuojama paduodant apeliacinį skundą, kuris kartu yra priemonė apeliaciniam procesui pradėti. Apeliacinio skundo turiniui ir formai taikytini bendrieji procesiniams dokumentams CPK keliami reikalavimai, o taip pat CPK 306 straipsnyje įtvirtinti apeliacinio skundo turinio reikalavimai. Pažymėtina, kad sprendžiant apeliacinio skundo priėmimo klausimus bei siekiant proceso koncentruotumo, negalima be pakankamai rimto pagrindo taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą. Bylos proceso dalyvių pateiktas procesinis dokumentas turi būti priimamas bei atliekami su tuo susiję teismo procesiniai veiksmai, jeigu tokio dokumento trūkumai yra tik formalūs ir nedarantys esminės įtakos procesinio dokumento galiojimui pagal turinį ir formą. Tačiau tais atvejais, kai apeliacinio skundo trūkumai yra esminiai, pateiktas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų arba CPK 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas turi priimti nutartį ir nustatyti apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 1 dalis).

13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apeliacinio skundo neatitikimą CPK keliamiems reikalavimams skundžiamoje nutartyje grindė draudimu apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi, kad iš esmės apeliacinio skundo trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai dėl netinkamo apeliacinio skundo dalyko ar pagrindo formulavimo apskritai iš pareikšto apeliacinio skundo yra neaiškus apelianto reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, ir dėl šių aplinkybių apeliacinis teismo procesas apskritai negali vykti. Pagal CPK 306 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos prasmę, apelianto prašymu turi būti išreiškiamas procesinis teisinis reikalavimas, atitinkantis vieną iš CPK 326 straipsnyje nurodytų apeliacinės instancijos teismo teisių. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti vieną iš CPK 326 straipsnio 1 dalyje numatytų procesinių sprendimų, tarp kurių ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

14. Kaip matyti iš apeliantės pateikto apeliacinio skundo, apeliantė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje ieškovui priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais ir procesinės palūkanos, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pripažinti atsakovės atstovo veiksmus neatitinkančiais teisės aktų reikalavimų (neteisėtais), nesukėlusiais ieškovui tokios neturtinės žalos, kurios praradimas kompensuotinas priteisiant materialinį atlyginimą pinigais (padaryto pažeidimo konstatavimas būtų pakankama satisfakcija, atitiktų esamą situaciją ir būtų socialiai teisinga kompensacijos forma ieškovui). Atsižvelgiant į nurodytus apeliaciniame skunde pareikštus reikalavimus darytina išvada, kad apeliantės pateikto apeliacinio skundo dalykas yra suformuluotas aiškiai ir tinkamai.

15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis), tačiau akcentuotina, jog naujų reikalavimų apeliaciniame skunde pareiškimas nesudaro absoliutaus pagrindo, nesant kitų apeliacinio skundo trūkumų, laikyti apeliacinį skundą neatitinkančiu CPK reikalavimų ir jį atsisakyti priimti, tokiu būdu užkertant kelią asmeniui realizuoti teisę į apeliaciją. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, šios instancijos teismas gali nuspręsti ir išsamiai pasisakyti dėl to, kurie iš apeliaciniame skunde pareikštų reikalavimų yra nauji, ir kurie negalėjo būti pareikšti apeliaciniame skunde, todėl vien ta aplinkybė, jog apeliaciniame skunde yra pareikšti nauji reikalavimai, kai apeliacinis skundas atitinka kitus CPK jam keliamus reikalavimus, negali būti laikoma per se apeliacinio skundo trūkumu, dėl kurio negalimas apeliacinis procesas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pernelyg formaliai taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias apeliaciniam skundui keliamus reikalavimus ir nepagrįstai sprendė, kad apeliaciniame skunde pareiškus naują reikalavimą, kuris nebuvo pareikštas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovės pateiktas skundas neatitinka apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų, todėl negalimas apeliacinis procesas.

16. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pernelyg formaliai taikė apeliacinio skundo trūkumų šalinimo institutą, nepagrįstai sprendė, kad jo nurodyti apeliacinio skundo trūkumai sudaro pagrindą procesinį dokumentą laikyti neatitinkančiu CPK reikalavimų ir jį laikyti nepaduotu nepašalinus trūkumų, ir tokiu būdu nepagrįstai apribojo apeliantės teisę į bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka. Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 25 d. nutartis naikinama ir apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 25 d. nutartį panaikinti ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.