- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-14
- Bylos Nr.
- e2A-70-863/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02968-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Ieškovas
- T. U.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo T. U. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. U. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos apskrities VPK) ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – Generalinė prokuratūra) solidariai ieškovo naudai 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškovas nurodė, kad 2022 m. kovo mėn. buvo hospitalizuotas (duomenys neskelbtini). Viename iš vizitų pas gydytoją metu, gydytojui per elektroninę receptų išrašymo sistemą ieškovui bandant išrašyti receptą vaistams, sistema to padaryti neleido, nurodant, kad ieškovas yra miręs. Ieškovui telefonu susisiekus su (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriumi, ši aplinkybė buvo patvirtinta. (duomenys neskelbtini), daugiaaukščio namo laiptinėje buvo rastas nužudytas vyras. Klaipėdos apskrities VPK pareigūnai, tyrę asmens nužudymo aplinkybes, nužudytojo tapatybę identifikavo ne pasinaudojant galimybe atlikti piršto atspaudo tyrimą ar pasitelkti kvalifikuotus ekspertus-gydytojus, o atsižvelgiant į prie nužudytojo kūno rastą ieškovo paso kopiją. Dėl Klaipėdos apskrities VPK pareigūnų aplaidžiai atlikto nužudytojo tapatybės identifikavimo tyrimo, Valstybinė teismo medicinos tarnyba (duomenys neskelbtini) išrašė medicininį mirties liudijimą, kuriame nustatyta ieškovo mirties data – (duomenys neskelbtini) ir kurio pagrindu civilinės metrikacijos įstaiga įregistravo ieškovo mirtį. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovas dėl Klaipėdos apskrities VPK pareigūnų kaltės (duomenys neskelbtini) buvo klaidingai pripažintas mirusiu. Tikrasis nužudytasis asmuo buvo V. P., su kuriuo ieškovas susipažino 2022 m. vasario 28 d. (duomenys neskelbtini). Ieškovas, žinodamas, kad dėl sunkios ligos, išėjęs iš gydymo įstaigos dirbti nebegalės, sutarė su V. P. apsigyventi kartu. Kadangi V. P. iš ligoninės buvo išrašytas anksčiau, ieškovas su juo sutarė, kad pastarasis išnuomos bendrą jiems būstą. Kadangi V. P. neturėjo pinigų, ieškovas jam davė 200 Eur, socialinę maisto kortelę, savo paso kopiją bei mobilųjį telefoną.
1.2. Ieškovas nurodė, kad apie jo mirties faktą buvo informuoti jo artimieji, o nužudytojo V. P. kūnas perduotas ieškovo artimiesiems palaidoti kaip ieškovo kūnas. Ieškovo artimieji, sužinoję apie jo mirtį, elgėsi taip, kaip bendražmogiškai priimta reaguoti į artimo žmogaus mirtį – jautėsi šokiruoti, sumišę, jautė ilgesį, liūdesį, verksmingumą. Nepaisant didelio dvasinio sukrėtimo, ieškovo artimieji susitelkė ir pradėjo organizuoti, kaip buvo manoma, ieškovo sudegintų palaikų urnos laidojimo ceremoniją. Ieškovas, (duomenys neskelbtini), vos tik sužinojęs apie tai, jog yra laikomas mirusiu, nedelsdamas susisiekė su (duomenys neskelbtini) gyvenančia dukra J. N., kuri, sulaukusi laidojamo tėvo skambučio, nustėro, tačiau atsigavusi po patirto sukrėtimo, sugebėjo paaiškinti, kad ieškovas kaip tik šiuo metu susirinkusių artimųjų yra laidojamas – po 15 minučių jo urna turėjo būti išnešta iš šarvojimo salės.
1.3. Ieškovas paaiškino, kad dėl pažeistų teisių gynimo jam kreipusis į atstovą, ieškovo atstovas pateikė užklausą (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui dėl informacijos dėl su ieškovo tapatybės atkūrimu susijusių aplinkybių, kuris, pateikdamas atsakymą, nurodė, jog 2022 m. kovo 21 d., gavus Valstybinės teismo medicinos tarnybos atšauktą medicininį mirties liudijimą, buvo anuliuotas T. N. (U.), t. y. ieškovo, mirties įrašas. Taigi, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. kovo 21 d. dėl grubaus Klaipėdos apskrities VPK pareigūnų aplaidumo ir kaltės, ieškovas oficialiai buvo laikytas mirusiu. Dėl nurodytos situacijos ieškovas ir jo artimieji patyrė ypatingai sunkius dvasinius išgyvenimus. Ieškovas patyrė didelių fizinių ir finansinių nepatogumų, kurie neabejotinai turėjo įtaką jo emocinei sveikatai, garbei ir orumui bei bendrai gyvenimo kokybei. Ieškovas iki 2022 m. kovo 25 d. neteko 330,30 Eur netekto darbingumo pensijos, nuo 2022 m. kovo 26 d. – 350,82 Eur netekto darbingumo pensijos ir nuo 2022 m. birželio 1 d. – 368,45 Eur netekto darbingumo pensijos, taip pat našlių pensijos, kuri yra lygi 32 Eur ir mokama kartą per mėnesį už einamąjį kalendorinį mėnesį. Kadangi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius apie ieškovo medicininio mirties liudijimo atšaukimo faktą sužinojo tik 2022 m. birželio mėn., minėtos išmokos ieškovui laikotarpiu nuo 2022 m. kovo mėn. iki 2022 m. birželio 1 d. nebuvo mokamos ir grąžintos tik 2022 m. birželio mėn. Ieškovui iki 2022 m. kovo 25 d. buvo nustatytas 1-ojo lygio specialusis priežiūros (pagalbos) poreikis ir 25 procentų darbingumo lygis, o jo sveikatai dar pablogėjus, nuo 2022 m. kovo 26 d. nustatytas tik 20 procentų darbingumo lygis. Ieškovui nuo 2022 m. kovo mėn. iki 2022 m. birželio mėn. negavus jam priklausančių išmokų, ieškovas taip pat patyrė didelį sukrėtimą, nepatogumą, emocinę depresiją dėl nežinomybės, kaip reikės pragyventi.
1.4. Ieškovas akcentavo, kad jis yra ir taip itin pažeidžiama ir jautri asmenybė, besigydanti (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gydymui yra svarbios aplinkos sąlygos, gera emocinė atmosfera, kitų asmenų palaikymas, tinkamas ir kokybiškas miegas, patenkinti socialiniai poreikiai, kuriamas ramybės jausmas. Ieškovas, sužinojęs apie savęs laikymą visose valstybinėse institucijose ir net artimųjų tarpe, mirusiu, itin išgyveno, negalėjo normaliai miegoti, jaustis saugiu, kas turėjo įtakos ieškovo ligų atsinaujinimui ir atkryčiui įvykti, dėl ko jis buvo priverstas 2022 m. liepos 25 d. kreiptis į (duomenys neskelbtini). Nepaisant aplinkybės, jog ieškovas dalį laiko sveikatos sutrikimus gydėsi ligoninėse stacionariai, piniginės lėšos ieškovui buvo būtinos asmeniniams daiktams, higienos priemonėms ir net vaistams įsigyti, kadangi dėl pripažinimo mirusiu ieškovui gydytojai negalėjo išrašyti kompensuojamųjų vaistų, dėl ko teko pirkti vaistus už savo pinigus. Taip pat, nutraukus stacionarinį gydymą, ieškovas turėjo rūpintis gyvenamojo būsto nuoma, maistu, vaistais ir visomis kitomis būtiniausiomis išlaidomis, kurioms pinigų neturėjo. Jausdamas didelį beviltiškumo jausmą, ieškovas buvo priverstas skolintis pinigus. Dėl ieškovo laikymo mirusiu ligoninėje buvo atidėta iš anksto suplanuota ieškovo operacija, dėl ko prailgėjo ieškovo gydymas bei dar labiau pablogėjo fizinė ir psichinė sveikata. Dėl patirto streso, persekiojančio paranojos jausmo, ieškovui psichiką veikiančius bei raminančius vaistus tenka vartoti iki šiol.
1.5. Ieškovas taip pat atkreipė dėmesį, kad jis buvo pripažintas mirusiu dėl brutalaus nužudymo. Toks faktas savaime žemina ieškovo garbę ir orumą. Teismo medicinos ekspertui informavus ieškovo brolį, jog vykti atpažinti ieškovo kūno neverta, nes kūnas yra smarkiai subjaurotas ir pažinti asmens nepavyks, kūnas buvo išvežtas kremavimo procedūrai atlikti. Po jos ieškovo artimiesiems buvo perduota tik nužudytojo urna su pelenais. Tai leido ieškovo artimiesiems ir kitiems aplinkiniams susidaryti neigiamą įspūdį, jog ieškovo gyvenimas baigėsi itin žiauriu nužudymu. Dėl viešai pasklidusios informacijos dėl ieškovo paskelbimo mirusiu, jis nuolat sulaukdavo nepageidaujamo dėmesio ir apkalbų, negalėjo susirasti darbo, dėl ko buvo priverstas pasikeisti pavardę ir tokiu būdu būti mažiau atpažįstamas kaip šios beprecedentės situacijos dalyvis, kas savaime suprantama, sukėlė ieškovui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus bei dokumentų keitimo finansines išlaidas. Tarp Klaipėdos apskrities VPK pareigūnų neteisėtų, aplaidžių, nerūpestingų veiksmų, klaidingai nustatant (duomenys neskelbtini) mirusiojo tapatybę ir žalos, kilusios ieškovui, yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl ieškovui atlygintina kilusi neturtinė žala, kurią jis vertina 10 000 Eur. Ieškovas be kita ko pažymėjo, kad Generalinė prokuratūra buvo atsakinga už apylinkės prokuratūros organizuojamą ikiteisminį tyrimą, kurio metu netinkamai buvo nustatyta mirusio asmens tapatybė, dėl ko ieškovui vėliau kilo neturtinė žala. Generalinė prokuratūra nesilaikė įstatyme nustatytos pareigos rūpintis sklandžiu ikiteisminiu tyrimu ir jį kontroliuoti, nenurodė ikiteisminio tyrimo įstaigai atlikti papildomų veiksmų mirusio asmens tapatybei nustatyti, dėl ko turi būti laikoma solidariai atsakinga už kilusios žalos ieškovui atsiradimą.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Klaipėdos apskrities VPK, atsiliepime su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos (toliau – KPSNTV) 3-ojo skyriaus vyriausioji tyrėja S. M. 2022 m. kovo 16 d. tarnybiniu pranešimu (toliau – tarnybinis pranešimas) pranešė, jog Klaipėdos apskrities VPK KPSNTV tęsiamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-07845-22, pradėtas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje (nužudymas), dėl (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, ant laiptų gulinčio sumušto mirusio vyro. Pirminiais duomenimis buvo nustatyti požymiai, jog tai gali būti ieškovas. Tyrimo metu paaiškėjo, kad miręs vyras yra ne ieškovas, o kitas asmuo. Gavus tarnybinį pranešimą apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Klaipėdos apygardos skyriuje buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Jo metu nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) Policijos registruojamų įvykių registre registruota ,,A“ kategorijos informacija, kurios aplinkybių patikslinimui 18.28 val. išsiųstas policijos ekipažas. Įvykio vietoje medikai konstatavo rasto vyro mirtį. Siekiant nustatyti rasto mirusio vyro asmens tapatybę, pareigūnai apklausė namo laiptinės gyventojus bei ten buvusius asmenis, tačiau mirusio asmens tapatybės nustatyti nepavyko. Pareigūnė S. K., apžiūrėjusi mirusio vyro kišenes, striukės kišenėje rado įmautę, kurioje buvo popieriaus lapas su T. N. paso kopija, kartu buvo ir T. N. V. P. išduotas įgaliojimas. Radusi paso kopiją ir apžiūrėjusi rasto mirusio vyro kruviną, patinusį veidą, tyrėja padarė išvadą, kad tai tas pats paso kopijoje esantis asmuo T. N.; šios informacijos jokiais kitais būdais nepatikslino ir įvykio vietoje buvusiems medicinos darbuotojams, Klaipėdos apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnams, Klaipėdos m. PK NVRS atsakingiems už pamainos darbą pareigūnams nurodė, kad mirusio vyro tapatybė nustatyta. Nei mirusįjį apžiūrėjusiai pareigūnei, nei įvykio vietoje dirbusiems kitiems pareigūnams, ekspertams, nei už NVRS pamainos darbą atsakingiems pareigūnams, nei Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnams nekilo jokia abejonė, kad netinkamai nustatyta mirusio asmens tapatybė, kad rastas miręs vyras yra galimai ne paso kopijoje esantis asmuo, todėl nei vienam nekilo mintis, kad tikslinga būtų galimomis procesinėmis priemonėmis (mokslinėmis-techninėmis, kriminalistinėmis, teismo medicinos priemonėmis) tai patikrinti. Klaipėdos apskrities VPK KPSNTV 3-iojo skyriaus vyriausioji tyrėja S. M., gavusi ikiteisminio tyrimo medžiagą, susipažinusi su pirminiais procesiniais dokumentais, pasitikėjo įvykio vietoje dirbusių ir pirminę medžiagą rinkusių pareigūnų kompetencija, todėl kuo skubiau tęsė ikiteisminio tyrimo veiksmus dėl nusikalstamos veikos išaiškinimo. Dėl S. K. klaidingai įvertintų įvykio vietoje nustatytų aplinkybių ieškovas buvo pripažintas mirusiu, o mirusio V. P. kūnas perduotas laidoti ieškovo artimiesiems. Klaipėdos apskrities VPK KPSNTV 3-iojo skyriaus vyriausioji tyrėja S. M., gavusi informaciją, kad gydytojui bandant išrašyti vaistus ieškovui, „eSveikata“ sistemoje pažymėta, jog toks asmuo miręs, ėmėsi visų galimų ir įmanomų priemonių šią klaidą ištaisyti, t. y. atstatyti neteisingą (-us) įrašą (-us) apie ieškovą, nustatyti mirusio vyro asmenybę ir pakeisti ieškovo procesinę padėtį ikiteisminio tyrimo byloje. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje rastas mirusio vyriškio kūnas yra V. P., mirusiojo palaikai perduoti jo artimiesiems, atliktas ieškovo daktiloskopinis tyrimas, tokiu būdu buvo patvirtinta ieškovo tapatybė, po ko priimtas nutarimas panaikinti ieškovo procesinę padėtį. Vertinant tyrėjos S. K. veiksmų pobūdį, konstatuota, kad ji reaguodama į pranešimą, įvykio vietoje tikslindama įvykio aplinkybes, netinkamai nustatė viešoje vietoje rasto su smurto žymėmis neatpažinto mirusio vyro asmens tapatybę. Tarnybinio patikrinimo išvadoje atkreiptas dėmesys į tai, jog pagrindinis veiksnys, nesukėlęs įtarimų dėl rasto mirusio asmens tapatybės, buvo šio asmens neabejotinas panašumas į asmenį nuotraukoje, pavaizduotoje ieškovo paso kopijoje. S. K. veiksmai įvertinti kaip žmogiška klaida, o ne tyčiniai veiksmai, kuriais pareigūnė būtų siekusi sąmoningai pakenkti tyrimui ar sukelti neigiamas pasekmes. Tokią klaidą galėjo lemti pareigūnės profesionalumo ir patirties stoka. Klaipėdos apskrities VPK pareigūnai jokių veiksmų, kuriais ieškovas buvo paskelbtas mirusiu neatliko, o veikė priešingai – paaiškėjus, kad miręs asmuo yra ne ieškovas, kuo skubiau ėmėsi visų priemonių tikslinant mirusiojo asmens tapatybę bei priemonių atstatyti ieškovo asmens duomenis. Ieškovas, suteikęs teisę naudoti savo asmens duomenis kitam asmeniui, ne tik sukėlė nepatogumų sau, bet ir sutrukdė tinkamam policijos pareigūnų pareigų atlikimui bei pakenkė ikiteisminio tyrimo eigai. Patikslintame ieškinyje ieškovas policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų neįvardija bei nenurodo, kokie teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti, tačiau teismui sprendžiant dėl išvados, jog tokie veiksmai vis tik buvo atlikti, vertintini paties ieškovo veiksmai ir kaltė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straipsnio ir 6.282 straipsnio atžvilgiu. Ieškovui žinomų duomenų (įrašo) apie mirtį egzistavimo trukmė – (duomenys neskelbtini) (bendra duomenų (įrašo) apie mirtį atitinkamame registre egzistavimo trukmė – (duomenys neskelbtini). Ieškovo neva patirta žala psichinei sveikatai, dvasiniai išgyvenimai, fiziniai ir finansiniai nepatogumai, nežinomybė dėl pragyvenimo ir pajamų gavimo, nepageidaujamas dėmesys, apkalbos, negalėjimas susirasti darbo ir pan. veiksniai grindžiami prielaidomis, ieškovo atstovo išmone ir išsigalvojimu, todėl nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo įvykio metu asmeninės ar specialios ieškovo teisės ar laisvės arba kokie nors kiti teisėti interesai apriboti, o juo labiau pažeisti nebuvo, policijos veiksmais (jeigu tokie būtų nustatyti kaip neteisėti) ieškovui neturtinė žala (negali būti vertinama net mažareikšmė – atsižvelgiant į veiksmų intensyvumą ir trukmę) nebuvo padaryta. Policijos įstaigai neatlikus neteisėtų veiksmų bei nesant kilusios žalos, negalima konstatuoti ir priežastinio ryšio kriterijaus tarp jų nebuvimo.
3. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Generalinės prokuratūros, atsiliepime su patikslintu ieškiniu taip pat nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atkreipusi dėmesį, jog iš ieškinio turinio matyti, kad Generalinės prokuratūros įtraukimas yra formalus, nurodant, jog ji turėjo kontroliuoti ikiteisminį tyrimą ir turėjo imtis raginimo asmens tapatybę nustatyti dar kitomis galimomis priemonėmis, Generalinė prokuratūra nurodė, kad su tokiomis prielaidomis ir argumentais nesutinka. Pažymėjo, kad ieškinyje klaidingai nurodoma Generalinė prokuratūra, kaip institucija, atlikusi galimai neteisėtus veiksmus. Generalinė prokuratūra tik atstovauja valstybę tokio pobūdžio bylose, bet analizuojami ir vertinami konkrečios prokuratūros pareigūnų veiksmai, o ne Generalinės prokuratūros, jei ji tame ikiteisminiame tyrime nedalyvavo. Dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros veiksmų paaiškino, jog prokuroras nedalyvavo įvykio vietos apžiūroje, ikiteisminis tyrimas pradėtas (duomenys neskelbtini), prokurorui pavesta organizuoti ir kontroliuoti tyrimą (duomenys neskelbtini). Prokuroras kontroliuoja ikiteisminio tyrimo tyrėjų veiklą, šiuo atveju asmens tapatybės nustatymas buvo atliekamas Klaipėdos PK Reagavimo skyriaus tyrėjos, atvykusios pagal iškvietimą į registruotą įvykį. Atkreipė dėmesį, kad kaip nurodoma byloje, nei tyrėjai, nei medicinos ekspertams nekilo įtarimų, jog pagal rastą asmens dokumentą rastas kūnas turėtų būti laikomas nepažintu. Buvo gauti duomenys, jog nustatytas konkretus asmuo, (duomenys neskelbtini) išrašytas mirties liudijimas. Dėl to vadovaujantis vien tik formalia straipsnio nuostata, jog prokuroras, kuris organizuoja ir kontroliuoja ikiteisminį tyrimą turėjo numanyti, jog Klaipėdos PK Reagavimo skyriaus pareigūnė bei medicinos ekspertai, išrašę liudijimą, suklydo, yra nepagrįsta. Mano, jog ieškovo pateikti argumentai neįrodo prokuroro veiksmų baudžiamajame procese neteisėtumo aplinkybės.
Šalies argumentai
4. Ieškovas teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog su V. P. susipažino besigydydamas (duomenys neskelbtini). Besigydant gydymo įstaigoje gydytoja jam pasakė, kad jis (ieškovas) ,,sistemoje raudonuoja“, tokio asmens nebėra, todėl negali laikyti ieškovo ligoninėje, pasiūlė skambinti į metrikacijos įstaigą. Kai ieškovas paskambino į civilinės metrikacijos įstaigą, prisistatė, įstaigos darbuotojai juo nepatikėjo, paaiškino, jog turi ieškovo (T. N.) mirties liudijimą; pasidomėjus, ieškovui buvo pasakyta, kad mirties priežastis – nužudymas. Ieškovas patyrė šoką. Gydytoja nurodė palikti ligoninę. Ieškovas paskambino dukrai, ji buvo sukrėsta, paklausė, ką jie (artimieji) tada laidoja. Telefono ragelį perėmė ieškovo brolis, kuriam ieškovas paaiškino situaciją. Baigęs pokalbį paskambino į policiją, išsikvietė pareigūnus jo apklausti, davė parodymus. Nurodė, jog dėl įvykio sulaukė žiniasklaidos dėmesio. Nesupranta, kaip galima atpažinti asmenį pagal dokumento kopiją. Nurodė, jog nutrūko visos jo socialinės garantijos, turėjo pirkti vaistus savo lėšomis, turėjo net pavardę pasikeisti. Buvo atidėta jo operacija. Pablogėjo sveikata. Nurodė, jog ir nusikaltimą padarė dėl patirtų išgyvenimų, nematė kito būdo kaip galėtų išgyventi.
5. Ieškovo atstovas teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Patikslino, jog ieškinyje turėtų būti formuluotė apie Klaipėdos apygardos prokuratūrą, ne Generalinę prokuratūrą. Paaiškino, jog pas rastą mirusį asmenį buvo rastas ne asmens dokumentas, o dokumento kopija, šią aplinkybę ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo ypatingai atidžiai vertinti, ypač atlikdami mirusio asmens tapatybės nustatymą. To padaryta nebuvo. Atkreipė dėmesį, jog žinant aplinkybę, kad įvykio vietoje buvusi pareigūnė neturėjo patirties tyrime dėl nužudymo, tas tapatybės nustatymas turėjo būti ypatingai atidžiai vertinamas. Negalima sakyti, kad tai lengvinanti aplinkybė iš institucijos pusės. Žinodami šią aplinkybę, tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tiek prokuroras neatliko kitų veiksmų, kurie leistų neabejotinai nustatyti žuvusio asmens tapatybę. Buvo patikėta tik dokumento kopija, tuo labiau kūnas buvo sužalotas neatpažįstamai. Vertintina ypatingai kritiškai aplinkybė, jog pareigūnai sugretino duomenis paso kopijoje su asmens veido bruožais. Nors teigiama, jog prokuroras gavo duomenis, jog nužudytas konkretus asmuo, byloje nėra duomenų, ar prokuroras domėjosi, kokiais duomenimis pagrįsta tokia išvada. Nurodė, jog prokuroras yra ikiteisminio tyrimo įstaigą kontroliuojantis pareigūnas ir jis turi tikrinti ikiteisminio tyrimo atliktus procesinius veiksmus, juos vertinti. Prokurorui akivaizdžiai buvo žinoma, kad asmens tapatybė nustatyta pasinaudojant vieninteliu įrodymu, t. y. paso kopija. Akivaizdu, kad tiek vyriausiojo policijos komisariato, tiek prokuroro (Klaipėdos apygardos prokuratūros) veiksmuose ne viskas padaryta, neatlikti veiksmai, kad nustatyti, koks asmuo buvo nužudytas. Tai lėmė vėlesnius veiksmus – ieškovo pripažinimą mirusiu. Šiurpiai skamba pats teiginys, kad asmuo pripažintas mirusiu. Akivaizdu, kad neturtinė žala buvo patirta. Neturtinės žalos atsiradimą sąlygojo ir tai nėra paneigta, jog urna su tuo metu, kaip manoma, ieškovo palaikais perduota ieškovo artimiesiems laidoti. Ieškovas išgyveno dėl savo artimųjų. Ieškovas susilaukė didelio žiniasklaidos dėmesio, buvo komentarų, juos ieškovui reikėjo išgyventi. Nors tiesiogiai ieškovo pavardė nebuvo nurodoma, tačiau žiniasklaida žinojo asmenį. To pasėkoje ieškovas pasikeitė pavardę, tikėdamasis išvengti nepageidaujamo dėmesio. Taip pat ieškovui nuo 2022 m. kovo mėn. iki 2022 m. birželio mėn. nebuvo mokamos jokios socialinės išmokos, jos išmokėtos tik 2022 m. birželio mėn., dėl to ieškovas patyrė nepatogumus socialiniame gyvenime. Ieškovas skolinosi pinigų pragyvenimui. Byloje pateikti duomenys, jog ieškovas yra socialiai pažeidžiamas asmuo, todėl išgyvenimai dėl jo pripažinimo mirusiu jį paveikė stipriau. Ieškovas turėjo atšaukti operaciją, visos šios aplinkybės yra patvirtintos byloje esančiais įrodymais. Nors dokumentuose pavardės pakeitimo priežastys nėra nurodomos, akivaizdu, jog patirti išgyvenimai prisidėjo prie pavardės keitimo, sveikatos sutrikimų ir pan. Mano, jog ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.
6. Atsakovės atstovo Klaipėdos apskrities VPK atstovas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, jog policijos pareigūnai sureagavę į (duomenys neskelbtini) įvykį, atlikdami pirminius įvykio tyrimo veiksmus, suradę atitinkamus dokumentus, sugretinę dokumentuose vaizdinę medžiagą su asmens bruožais, padarė klaidą, apsiriko pasisakydami dėl aukos tapatybės. Tokie atvejai, kai pas asmenis yra randami ar jie turi kitų asmenų dokumentus ar šių dokumentų kopijas yra ypatingai reti. Pats ieškovas buvo neatsakingas ir nerūpestingas, perduodamas savo asmens duomenis kitiems asmenims. Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės vertintinas ir paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas. Vėliau išmokėtų socialinių išmokų faktas nėra susijęs su pareigūnų veiksmais. Atsakovė negali būti atsakinga dėl ieškovo pasirašyto vekselio. Byloje nėra duomenų, jog dėl atsakovės kaltės ieškovas patyrė kokią tai turtinę žalą. Turtinės žalos nebuvimas turi reikšmės sprendžiant ir dėl neturtinės žalos atlyginimo. Byloje pateikti įrodymai, jog ieškovo padėtis susijusi su sveikata, diagnozuotos ligos buvo dar iki įvykio, ieškovas gydėsi, gavo aprūpinimą, tos aplinkybės dėl mirties įrašo atsiradimo registre nėra susijusios su ieškovo nurodoma neturtine žala. Policijos atstovai jokių veiksmų, dėl kurių ieškovas susilaukė žiniasklaidos atstovų dėmesio, neatliko. Ieškovas tokio dėmesio nevengė. Ieškinys yra grįstas emocijomis, ieškinyje nėra įrodoma, kad ieškovas patyrė būtent tokią neturtinę žalą. Jei teismas manytų, kad asmuo, pats būdamas abejotinos reputacijos, kokia tai neturtinę žalą patyrė, ji nebuvo tokio intensyvumo, kad neturtinė žala būtų atlyginama pinigais. Mano, kad ieškinys nepagrįstas.
Atsiliepimas
7. Atsakovės atstovės Generalinės prokuratūros atstovė teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko atsiliepime nurodytais motyvais, prašė ieškinį atmesti. Mano, jog prokuratūros atžvilgiu nėra nustatyta neteisėtų veiksmų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. birželio 13 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies; priteisė ieškovui iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities VPK, 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 25 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmetė.
8.1. Teismas be kita ko atsižvelgęs į valstybės civilinės atsakomybės sąlygas reglamentuojančias CK nuostatas, ginčui aktualias Lietuvos Respublikos policijos įstatymo, Lietuvos policijos etikos kodekso, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 714/153/562 patvirtintų Neatpažinto lavono, nežinomo ligonio ar nežinomo vaiko asmens tapatybės nustatyto instrukcijos (toliau – Instrukcija) ir kt. nuostatas, vertino, kad nagrinėjamu atveju dėl smurtinio nusikaltimo viešoje vietoje rasto asmens tapatybė buvo nustatyta, tačiau tai buvo padaryta iš asmens dokumento kopijos, rastos pas mirusį asmenį. Mirusiam asmeniui ieškovas perdavė savo asmens dokumento kopiją, įgaliojimą bei socialinę maisto kortelę. Iš byloje esančios tarnybinio patikrinimo išvados matyti, jog pirminiai veiksmai, numatyti Instrukcijos 12 punkte (įvykio vietos ir mirusio asmens apžiūra), nustatant rasto mirusio asmens tapatybę, buvo atlikti. Įvertinus Instrukcijoje įtvirtintą reglamentavimą, matyti, jog identifikavus rastą asmenį, tolesni veiksmai (išsamus rasto asmens, daiktų aprašymas ir kt.) nebuvo atliekami, kadangi to nenumato galiojantis teisinis reguliavimas. Teismas sprendė, kad nustatydami mirusio asmens tapatybę policijos pareigūnai nebuvo pakankamai rūpestingi ir atidūs, t. y. nesilaikė tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymėjo, jog teisėsaugos pareigūnams dėl jų atliekamų pareigų specifikos ir svarbos yra keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, kurių šiuo atveju nebuvo laikytasi. Nepaisant objektyvių ir subjektyvių duomenų, charakterizuojančių mirusio asmens išvaizdą, pareigūnė padarė neabejotiną išvadą dėl rasto žuvusio asmens tapatybės ir kitų galimų veiksmų tapatybei nustatyti neatliko, taigi, elgėsi nepakankamai rūpestingai ir atidžiai susiklosčiusioje situacijoje, kas turėjo esminę reikšmę ieškovo teisių pažeidimui. Aplinkybė, jog tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyti teisėsaugos pareigūnų tarybinio pažeidimo požymiai nesudaro pagrindo kitaip vertinti byloje esančių ir nustatytų aplinkybių.
8.2. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK), Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo, Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. I-40 ,,Dėl rekomendacijų patvirtinimo“ patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam (toliau – Rekomendacijos) nuostatas, teismas vertino, kad teismo posėdžio metu atsakovės, atstovaujamos Generalinės prokuratūros atstovės, paaiškinimais, o taip pat atsiliepime pateiktais duomenimis nustatyta, jog prokurorui ikiteisminį tyrimą dėl smurtinės asmens mirties (nužudymo) pavesta kontroliuoti (duomenys neskelbtini). Mirusio asmens atpažinimą atliko Klaipėdos apskrities VPK Reagavimo skyriaus pareigūnai (specialistai), prokuroras šiuos veiksmus atliekant nedalyvavo, o įvertinus galiojantį reglamentavimą bei aplinkybę, jog prokurorui duomenys apie mirusio asmens tapatybę buvo pateikti pradėjus ikiteisminį tyrimą, tokios pareigos neturėjo (Instrukcijos 3 punktas, Rekomendacijų 4–6 punktai). Teismas nurodė, jog esant nurodytoms aplinkybėms, spręsti, jog ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras atliko neteisėtus veiksmus ir (ar) veikė nepakankamai rūpestingai ir atidžiai, nėra pagrindo. Tačiau teismas sprendė, jog būtent dėl Klaipėdos apskrities VPK pareigūnų veiksmų ieškovas patyrė neigiamus išgyvenimus, sukrėtimą. Dėl ieškovo mirties įrašo atlikimo iki šio įrašo panaikinimo buvo apribotos fizinio asmens socialinio, ekonominio funkcionavimo galimybės pilnaverčiam gyvenimui visuomenėje, taigi atsirado žala kaip atsakovės veiksmų padarinys. Teismas pripažino, jog egzistuoja visos sąlygos atsakovės civilinės atsakomybės taikymui.
Žemesnės instancijos teismas
8.3. Spręsdamas dėl ieškovo patirtos neturtinės žalos dydžio, teismas vertino, kad ieškovas yra socialiai pažeidžiamas asmuo. Teismas sprendė, kad iš bylos duomenų neturi pagrindo išvadai, jog socialinio draudimo išmokų nemokėjimas ieškovo nurodytu laikotarpiu (2022 m. kovo mėn. – 2022 m. birželio mėn.) priežastiniu ryšiu yra susijęs su atsakovės atliktais neteisėtais veiksmais (neveikimu), kadangi byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovui mokėtų pensinių išmokų skyrimo terminai baigėsi 2022 m. kovo 25 d. (netekto darbingumo pensija) ir 2022 m. kovo 31 d. (našlių pensija), taigi šios išmokos ieškovui nemokėtos pasibaigus jų skyrimo terminui, o išmokėtos vėliau dėl to, kad nauju sprendimu buvo pratęstas šių išmokų mokėjimas. Teismas laikė, kad ieškovo byloje pateikti duomenys apie ieškovo 2022 m. kovo 12 d. pasirašytą vekselį taip pat nesudaro pagrindo spręsti, jog šie veiksmai buvo atlikti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir (ar) buvo šių veiksmų pasekmė, kas sudarytų pagrindą spręsti apie didesnę ieškovo patirtą neturtinę žalą. Be to teismas vertino, kad iš byloje pateiktų duomenų apie ieškovo gydymą matyti, jog ieškovui medicininės procedūros ir operacijos buvo atliktos laiku, duomenų apie operacijų atidėjimą nėra. Todėl teismas ieškovo argumentus, jog dėl neteisėtų teisėsaugos institucijų veiksmų pailgėjo ieškovo gydymosi laikotarpis, vertino kritiškai. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog ieškovo psichinės sveikatos sutrikimai buvo diagnozuoti dar iki atsakovės neteisėtų veiksmų atlikimo, byloje pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovas gydėsi nuo (duomenys neskelbtini) dar iki ginčo įvykio, jam buvo skiriami vaistai, vartojamų vaistų kiekiai ir po ginčo įvykio nebuvo keičiami. Kita vertus, anot teismo, nurodytos aplinkybės nepaneigia ieškovo nurodomų aplinkybių, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirti neigiami išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas turėjo neigiamos įtakos ieškovo psichinės sveikatos būklei, ieškovui diagnozuotų sutrikimų paūmėjimui. Teismas taip pat vertino, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog dėl atsakovės atliktų veiksmų, netinkamai nustatant mirusio asmens tapatybę, dėl ko klaidingai buvo įrašytas civilinės būklės aktas apie ieškovo mirtį, ieškovas sulaukė žiniasklaidos dėmesio. Apie ginčo įvykį buvo spausdinamos publikacijos (straipsniai) (duomenys neskelbtini), tačiau jose jokie ieškovą identifikuojantys duomenys nebuvo atskleisti. Ieškovas (duomenys neskelbtini) dalyvavo televizijos laidoje, apie jį buvo filmuotas reportažas, kurio metu ieškovas davė paaiškinimus dėl jo pripažinimo mirusiu, laidoje buvo atskleista ieškovo tapatybė (vardas, pavardė), tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog šiuos veiksmus ieškovas atliko savo noru. Objektyvių duomenų, jog ieškovas buvo priverstas sutikti dalyvauti televizijos laidoje (laidose) ir (ar) laida buvo filmuojama be ieškovo sutikimo, byloje nėra pateikta. Atitinkamai byloje pateikti duomenys apie ieškovo pavardės keitimą bei šių veiksmų atlikimo priežastys, nesant kitų duomenų, nesudaro pagrindo spręsti, jog šie veiksmai (pavardės keitimas) priežastiniu ryšiu yra susiję su atsakovės atliktais veiksmais, klaidingai įregistruojant ieškovo mirties faktą.
8.4. Teismas nurodė, jog spręsdamas dėl patirtos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į tai, kad buvo sutrikdytas ieškovo normalus gyvenimas. Ieškovas nurodė, jog apie mirties faktą jam tapo žinoma (duomenys neskelbtini), kai gydymo įstaigoje gydytojas negalėjo išrašyti jam vaistų. Dėl teisėsaugos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo) šiuo laikotarpiu (nuo (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. kovo 21 d.) buvo apribotos ieškovo teisės savo nuožiūra veikti ir tvarkyti gyvenimą bei įgyvendinti savo teises ir laisves, nepaisant aplinkybių, jog šiuo laikotarpiu ieškovas gydėsi stacionare ir gydymo paslaugų teikimas nebuvo nutrauktas. Ieškovas patyrė neigiamus išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, nerimą dėl artimųjų ir šie ieškovo išgyvenimai buvo paviešinti (duomenys neskelbtini) publikuotoje laidoje. Teismui nekyla abejonių, jog patirti neigiami išgyvenimai turėjo įtakos ieškovo psichinei sveikatai, buvo stipresni dėl asmens pažeidžiamumo, be to, pakirto pasitikėjimą teisėsaugos institucijomis ir jų darbu. Šios aplinkybės taip pat turi įtakos piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymui. Teismas be kita ko laikė, jog byloje nėra nustatyta duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog paties ieškovo didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti ar jai padidėti. Aplinkybės, jog pats ieškovas mirusiam asmeniui perdavė savo asmens dokumento kopiją ir (ar) kitus daiktus, visumos byloje nustatytų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo spręsti apie paties nukentėjusio asmens kaltę dėl jam kilusios žalos dėl teisėsaugos pareigūnų atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo).
8.5. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir to pasėkoje įregistruoto civilinės būklės akto apie asmens mirtį, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) (ieškovas apie tai sužinojo nuo (duomenys neskelbtini)) iki 2022 m. kovo 21 d. (mirties įrašo panaikinimo) iš esmės buvo suvaržytos ir apribotos ieškovo galimybės laisvai savo nuožiūra naudotis civilinėmis teisėmis, įgyvendinti savo pareigas, dėl ko minėta, ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, nerimą, nežinomybę, buvo izoliuotas. Savo esme patirti nepatogumai, teismo vertinimu, artimi BPK 122 straipsnyje įtvirtintų priemonių taikymui. Teismas nurodė, jog atsižvelgęs į tai, kad patirta neturtinė žala turėjo neigiamos įtakos ieškovo psichinei sveikatai, įvertinus atliktų neteisėtų veiksmų pobūdį ir dėl to kilusias pasekmes (civilinės būklės akto apie asmens mirtį įregistravimą), ieškovo patirtus išgyvenimus, tai, kad klaidingas civilinės būklės aktas buvo panaikintas praėjus (duomenys neskelbtini) nuo jo įregistravimo (ieškovui apie šiuos duomenis buvo žinoma (duomenys neskelbtini), į teismų praktikoje iš valstybės priteisiamus neturtinės žalos dydžius, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo principais, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, sprendė esant pagrindą ieškovui iš atsakovės priteisti 800 Eur neturtinei žalai atlyginti. Be to, teismas priteisė ieškovui 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas nurodė, kad atsižvelgdamas į nurodytą praktiką, į tai, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra vertinamojo pobūdžio ir neturtinės žalos dydį nustato teismas, nagrinėjamos bylos atveju, neatsižvelgiant į tai, kad iš ieškovo reikalautos neturtinės žalos iš atsakovės priteista tik dalis sumos, laikytina, jog šis ieškovo materialinis reikalavimas buvo patenkintas pilnai, todėl ieškovui iš atsakovės priteisė jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, 25 Eur sumai (sumokėto žyminio mokesčio dalis), atidėtos žyminio mokesčio dalies nepriteisiant.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Klaipėdos apskrities VPK, pateikė byloje apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškovui priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais ir procesinės palūkanos ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pripažinti atsakovės atstovo veiksmus neatitinkančiais teisės aktų reikalavimų (neteisėtais) nesukėlusiais ieškovui tokios neturtinės žalos, kurios praradimas kompensuotinas priteisiant materialinį atlyginimą pinigais (padaryto pažeidimo konstatavimas būtų pakankama satisfakcija, atitiktų esamą situaciją ir būtų socialiai teisinga kompensacijos forma ieškovui). Apeliantė savo apeliacinį skundą grindžia toliau nurodytais motyvais.
9.1. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas neįsigilinus į bylos aplinkybes, neteisingai įvertinus byloje esančius įrodymus, neįvertinus atsakovės atstovo argumentų. Pažymi, kad teismas neatsižvelgė, į kokios reikšmės (svarbos) saugomas asmenines vertybes buvo pasikėsinta, taip pat neatsižvelgė į neteisėtų veiksmų intensyvumą ir trukmę. Siekdamas parodyti padarytą žalą, ieškovas ją grindė prielaidomis, melagingomis aplinkybėmis, ieškovo atstovo išmone ir išsigalvojimu. Pažymi, kad ieškovas jau nuo 2020 m. sausio 21 d. nuolat gydėsi (duomenys neskelbtini) (vėliau ir kitose gydymo įstaigose) (duomenys neskelbtini), kur gavo jų socialinį rūpestį, gydymą ir išlaikymą. Taip pat ieškovas nuo 2019 m. lapkričio 9 d. nedirba, gauna socialines išmokas, todėl iš esmės yra apeliantės (atsakovės) (Lietuvos valstybės) išlaikomas. Priešingai nei teigia ieškovas, į bylą pateikti duomenys rodo, kad socialinių išmokų mokėjimas ginčo laikotarpiu nebuvo nutrauktas.
9.2. Atkreipia dėmesį, kad ieškovas į bylą pateikė 2022 m. kovo 12 d. paprastąjį vekselį, kuriuo iki 2022 m. rugsėjo 12 d. iš S. D. pasiskolino 2 300 Eur, t. y. 6 mėn. laikotarpiui neva pasiskolino 2 300 Eur, kai tuo tarpu ieškovo gaunamos socialinės išmokos sudarė 362,30 Eur/mėn., todėl grąžinti tokią sumą per 6 mėn. terminą neįmanoma. Ieškovas nepagrindė, kokio būtent poreikio tenkinimui jam buvo būtina (ir panaudota) tokia suma. Be to, atsižvelgiant į tai, kad savo veiksmais policijos pareigūnai ieškovui turtinės žalos nepadarė, apeliantė negali būti ir nėra atsakinga už pasirinktus ieškovo poreikių tenkinimui reikalingų lėšų gavimo būdus, todėl, nors teismas ir pažymėjo, kad duomenys apie ieškovo pasirašytą vekselį nesudaro pagrindo spręsti, jog šie veiksmai buvo atlikti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir (ar) buvo šių veiksmų pasekmė, pirmosios instancijos teismo išvada, dėl fizinio asmens socialinio ir ekonominio funkcionavimo galimybių pilnaverčiam gyvenimui visuomenėje apribojimo ir dėl to kilusios žalos, yra nepagrįsta ir neteisinga.
9.3. Pažymi, kad esama ieškovo sveikatos būklė yra ne kas kita, o paties ieškovo veiksmų ir pasirinkto gyvenimo būdo pasekmės, dėl kurių apeliantė (atsakovė) nėra atsakinga (neturi atsakyti). Atkreipia dėmesį, kad ginčo įvykio metu ieškovas buvo teistas (duomenys neskelbtini) už tokių nusikalstamų veikų kaip (duomenys neskelbtini). Po ginčo įvykio ieškovas dar kartą pripažintas kaltu (duomenys neskelbtini), o bylos nagrinėjimo metu ieškovas pripažintas kaltu dėl (duomenys neskelbtini), kuriuos jis atliko net būdamas gydymo įstaigose. Mano, kad ieškovo socialinis pažeidžiamumas arba kaip teigia pats ieškovas – „itin pažeidžiama ir jautri asmenybė“, yra tik iliuzija. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovo priskyrimo socialiai pažeidžiamam asmeniui, ir dėl to turėjus reikšmės neteisėtais veiksmais jam padarytos neturtinės žalos reikšmei, nepagrįsta ir neteisinga. Pažymi, kad ir teismo minėtas pagalbos atsakovui skyrimas yra pernelyg nutolęs nuo ginčo įvykio (skirta praėjus daugiau kaip 5 mėnesiams) ir nėra atsakovės veiksmų pasekmė.
9.4. Kritiškai vertina ir teismo išvadą, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirti neigiami išgyvenimai ir dvasinis sukrėtimas turėjo neigiamos įtakos ieškovo psichinės sveikatos būklei, ieškovui diagnozuotų sutrikimų paūmėjimui. Pažymi, kad byloje nėra objektyvių įrodymų rodančių, jog įrašas apie mirtį atitinkamame registre, kuris ieškovui žinant truko ne ilgiau kaip (duomenys neskelbtini), turėjo neigiamos įtakos ieškovo psichinei sveikatos būklei ar diagnozuotų sutrikimų paūmėjimui, t. y. į bylą nėra patekta jokių objektyvių gydymo įstaigų duomenų. Manytina, jog ginčo įvykio metu ieškovui nesant gydymo įstaigoje jis apie įrašo atsiradimą atitinkamame registre būtų net nesužinojęs. Dėl teismo išvados apie ieškovo patirtus išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą ir nerimą dėl artimųjų, atkreipia dėmesį, kad įvykio aplinkybes ieškovas (duomenys neskelbtini) įvertino kaip juoką sukėlusį pokštą. Be to, ikiteisminio tyrimo byloje yra ieškovo brolio duomenys, iš kurių matyti, jog ieškovas dėl pasirinkto gyvenimo būdo ryšių su artimaisiais nepalaikė jau apie 7 metus, todėl jo „nerimas dėl artimųjų“ buvo tik tariamas.
9.5. Atkreipia dėmesį, kad ieškovo atžvilgiu baudžiamasis procesas net nebuvo pradėtas, todėl svarbu pažymėti, jog vertinant ieškovo galimai patirtą neturtinę žalą, ji vertintina ne BPK nustatytų suvaržymų ir apribojimų kontekste. Teismų praktikoje pripažįstama, jog sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, vertinamas neteisėtų veiksmų intensyvumas, trukmė ir saugomų vertybių poveikio būdas. Teismas, pasisakydamas dėl padarytos neturtinės žalos, šių aspektų visiškai nevertino ir dėl jų nepasisakė. Be to pažymi, jog teismas, vadovaudamasis byloje esančiais objektyviais įrodymais nenustatė neteisėtais veiksmais padarytos žalos ieškovo sveikatai ir gyvybei. Faktiškai ieškovo socialinio ir ekonominio funkcionavimo galimybės nebuvo apribotos, todėl teismas ir negalėjo įvardinti kaip faktiškai pasireiškė ieškovo socialinio ir ekonominio funkcionavimo galimybių „apribojimas“. Pažymi, kad teismo nustatyti neteisėti veiksmai buvo visiškai neintensyvūs ir pasyviu poveikio būdu faktiškai nepadarė poveikio ieškovo turtinėms ir neturtinėms teisėms. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jog teismo nustatyti pareigūnų neteisėti veiksmai susiklosčiusioje situacijoje buvo atlikti elgiantis nepakankamai atidžiai ir rūpestingai (nesant tyčios).
9.6. Nesutinka su teismo išvada, kad ieškovo patirti nepatogumai savo esme artimi BPK 122 straipsnyje nustatytos griežčiausios kardomosios priemonės (suėmimo) taikymui. Pažymi, kad ieškovas neturėjo jokio statuso baudžiamojo proceso kontekste, todėl jo teisių apribojimai ar suvaržymai nei iš tolo negali būti prilyginami griežčiausios kardomosios priemonės turiniui (sukeliamiems asmens teisių suvaržymams ir apribojimams). Anot apeliantės, akivaizdu, kad teismas tik deklaravo rėmęsis nurodyta teismų praktika, nes išvedus vien priteistos neturtinės žalos atlyginimo vidurkį (nevertinant apribojimų masto, intensyvumo ir vertybių, į kurias buvo kėsinamasi svarbos), kuris būtų 54,18 Eur/d., priteisdamas (duomenys neskelbtini), teismas visiškai nebuvo teisingas, objektyvus, nuoseklus (teismų praktikai) ir sąžiningas. Be to, bylų, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas ir ginčo bylos aplinkybės, pagal pažeistų (apribotų) teisių apimtis ir įstatymo saugomų vertybių, į kurias nukreipti neteisėti veiksmai svarbą, nėra net panašios (nekalbant apie analogiškumą ir tapatumą), todėl 2024 m. birželio 13 d. sprendime, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, remtis nurodyta teismų praktika akivaizdžiai yra neteisinga.
9.7. Mano, kad ieškovui priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra nepagrįstas ir neteisingas. Atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, taip pat pačio ieškovo veiksmus, juos vertinant CK 6.282 straipsnio 1 dalies, 6.253 straipsnio 1 dalies kontekste, neteisėtais veiksmais tik formaliai apribotas ieškovo socialinio ir ekonominio funkcionavimo galimybės, į neteisėtų veiksmų trukmę, intensyvumą, saugomų vertybių poveikio būdą, asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu būtų pakankama ir teisinga satisfakcija ieškovui. Taip pat kritiškai vertina ir teismo sprendimą dalyje dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų. Pažymi, kad ginčijamu sprendimu nepasiektas prevencinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tikslas, skatinantis reikšti adekvačius ieškinio reikalavimus. Ieškovui pasielgus priešingai jam nekilo neigiamos procesinės pasekmės, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintai ieškinio daliai.
Atsiliepimas
10. Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad sutinka su teismo sprendimu dalyje, susijusioje su prokuroro veiksmų vertinimu, o dėl Klaipėdos apskrities VPK apeliacinio skundo reikalavimų palieka spręsti teismo nuožiūra.
11. Ieškovas atsiliepime nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti galioti. Atkreipia dėmesį, jog nepaisant pateikto apeliacinio skundo, apeliantė iš esmės neginčija, jog ieškovo atžvilgiu jos atstovaujama institucija atliko neteisėtus veiksmus. Be kita ko laiko neetiškais ir nekorektiškais apeliantės argumentus apie ieškovą kaip socialiai pažeidžiamą asmenybę, apie jo teistumą. Pažymi, kad ieškovo turimi teistumai neturi jokios įtakos šios civilinės bylos aplinkybių vertinimui, kadangi dėl savo padarytų teisės pažeidimų ieškovas yra atsakęs įsatymų nustatyta tvarka. Kita vertus, visuma byloje esančios meždiagos patvirtina, kad ieškovui yra nustatytas 20 procentų darbingumo lygis, jis susiduria su sudėtingais sveikatos (tiek fizinės, tiek prischinės) iššūkiais, dėl jų yra priverstas vartoti įvairius medikamentus, savivadybės institucijos sprendimu ieškovui yra skirta asmeninė pagalba savipagalbos srityje ir kt. Tai, kad ieškovas yra teistas, nesuponuoja prielaidos laikyti, jog ieškovas negali būti pažeidžiamas. Mano, kad teismo padarytos išvados yra pagrįstos, teisingos bei akivaizdžiai motyvuotos.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
14. Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys buvo patenkintas iš dalies, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
15. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Valstybinė teismo medicinos tarnyba išdavė medicininį mirties liudijimą, kuriame nurodyta, jog T. N. (dabar – T. U., ieškovas) (duomenys neskelbtini) mirė (gydytojo nuomone, mirties rūšis – nužudymas). Iš bylos duomenų, be kita ko Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 5-IS-56 nustatyta, kad Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdyboje buvo tęsiamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-07845-22, pradėtas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje (nužudymas), dėl (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje ant laiptų gulinčio sumušto mirusio vyro; pirminiais duomenimis buvo nustatyta, jog tai T. N. (ieškovas), tačiau tyrimo metu paaiškėjo, kad miręs vyras yra kitas asmuo. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog pareigūnai, nuvykę tikslinti informacijos pagal (duomenys neskelbtini) policijos registruojamų įvykių registre registruotą pranešimą apie ,,A“ lygio informaciją, mirusio asmens tapatybę nustatė pagal mirusio asmens rūbuose rasto paso kopiją ir joje užfiksuotos nuotraukos, įvykio vietoje pareigūnai neatliko daugiau jokių procesinių veiksmų dėl lavono tapatybės nustatymo, tikslu patvirtinti, ar tikrai rasto lavono ta pati rastoje paso kopijoje esanti asmens tapatybė; pareigūnams apklausiant ieškovą 2022 m. kovo 14 d. jis paaiškino, jog V. P. parašė įgaliojimą ir davė savo paso kopiją, kad galėtų apsipirkti su jo socialine kortele. Ieškovo duomenimis, (duomenys neskelbtini) gydytoja norėjo jam išrašyti vaistus, tačiau jai nepavyko, nes sistema rodė, jog asmuo (ieškovas) yra miręs, priežastis – nužudymas; paskambinus dukrai, ši nurodė, kad sėdi šarvojimo salėje prie urnos su pelenais; tokiu būdu dėl pareigūnų klaidingai įvertintų įvykio vietoje nustatytų aplinkybių ieškovas buvo pripažintas mirusiu, o mirusio V. P. kūnas perduotas laidoti ieškovo artimiesiems. 2022 m. kovo 21 d. ieškovo mirties įrašas buvo anuliuotas.
16. Ieškovui kreipusis į teismą dėl susiklosčiusios minėtos situacijos pasėkoje patirtos neturtinės žalos, kurią ieškovas vertino 10 000 Eur suma, atlyginimo, Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. birželio 13 d. sprendimu pripažino, kad šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei, ieškovas patyrė neturtinę žalą, kurią teismas įvertino 800 Eur suma ir ją priteisė iš atsakovės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities VPK, ieškovui, kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmesdamas. Apeliantė Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities VPK, su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo priteistas minėto dydžio neturtinės žalos ieškovui atlyginimas, nesutinka, kritikuodama teismo atliktą byloje įrodymų vertinimą, laikydama, kad vien konstatuotas pažeidimas būtų pakankama satisfakcija, kuri būtų socialiai teisinga kompensacijos forma ieškovui. Įvertinęs bylos duomenis ir apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su jais sutikti.
17. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga elgtis rūpestingai, kad niekam nebūtų sukelta žala. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad valstybės atsakomybė yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, nes valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės, todėl civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; kt.). Dėl to ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012, ir kt.). Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis neteisėtų veiksmų sąrašas, todėl valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019).
18. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino policijos pareigūnų veiksmus jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų, be kita ko Lietuvos Respublikos policijos įstatymo, Lietuvos policijos etikos kodekso, Instrukcijos nuostatų kontekste, nustatant smurtinio nusikaltimo vietoje rasto asmens tapatybę, pareigūnei šiuo atveju ją nustačius iš esmės iš pas mirusį asmenį rasto asmens dokumento kopijos, neatlikus kitų galimų veiksmų, ir teismas konstatavo, kad nustatydami minėto (duomenys neskelbtini) mirusio asmens tapatybę policijos pareigūnai nebuvo pakankamai rūpestingi ir atidūs, t. y. nesilaikė tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis). Taigi, teismas nustatė pareigūnų neteisėtus veiksmus. Šiuo aspektu apeliantė teismo sprendimo iš esmės neginčija, todėl išsamiau dėl minėtos teismo išvados ir ją sąlygojusių nustatytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Kaip atitinkamai nevertina ir išsamiau nepasisako ir dėl teismo išvados, susijusios su Generalinės prokuratūros veiksmais (teismui nenustačius šios įstaigos pareigūnų veiksmų neteisėtumo), kadangi šioje dalyje teismo sprendimas nebuvo skundžiamas.
Žemesnės instancijos teismas
19. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog būtent dėl Klaipėdos apskrities VPK pareigūnų veiksmų ieškovas patyrė neigiamus išgyvenimus, dėl ieškovo mirties įrašo atlikimo iki šio įrašo panaikinimo buvo apribotos fizinio asmens socialinio, ekonominio funkcionavimo galimybės pilnaverčiam gyvenimui visuomenėje, taigi atsirado žala kaip atsakovės veiksmų padarinys, dėl ko teismas pripažino, jog egzistuoja visos sąlygos atsakovės civilinės atsakomybės taikymui. Apeliantė, atstovaujama Klaipėdos apskrities VPK, savo apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su ieškovui priteistos neturtinės žalos dydžiu, be kita ko apskritai kvestionuodama ir padarytos žalos faktą.
20. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Šių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Teismo, sprendžiančio neturtinės žalos, grindžiamos neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu), atlyginimo klausimą, pareiga – nustatyti asmeniui kiek įmanoma teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už neteisėtų veiksmų sukeltus patirtus rūpesčius, nepatogumus, netikrumo jausmą ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės. Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Visiškai suvienodinti teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos atlyginimo dydžių iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis net esant analogiško pobūdžio neteisėtiems veiksmams (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018).
21. Ieškovas byloje tvirtino, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė didelių fizinių ir finansinių nepatogumų, kurie turėjo įtakos jo emocinei sveikatai, bendrai gyvenimo kokybei ir pan., sužinojęs apie savęs laikymą visose valstybinėse institucijose ir artimųjų tarpe mirusiu, išgyveno, negalėjo normaliai miegoti, jaustis saugiu, kas turėjo įtakos ieškovo ligų atsinaujinimui ir atkryčiui įvykti, skolinosi lėšas iš kito asmens, buvo atidėta iš anksto suplanuota operacija, dėl ko pailgėjo gydymas, nuolat sulaukdavo nepageidaujamo dėmesio ir apkalbų, ir kt., kas sukėlė ieškovui dvasinius išgyvenimus. Visgi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžiui reikšmingų aplinkybių, dalį ieškovo argumentų įvertino kritiškai, pavyzdžiui, nenustatė, jog socialinio draudimo išmokų nemokėjimas ieškovo nurodytu laikotarpiu (2022 m. kovo mėn. – 2022 m. birželio mėn.), 2022 m. kovo 12 d. pasirašytas vekselis, pakeista pavardė priežastiniu ryšiu yra susiję su atsakovės atliktais neteisėtais veiksmais, kaip ir aplinkybės apie nepageidaujamą dėmesį, viešumą, teismui nenustačius, kad televizijos laidoje ieškovas dalyvavo priverstinai, be sutikimo, kaip nebuvo įrodyta ir tai, jog dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų pailgėjo ieškovo gydymosi laikotarpis. Tuo pačiu pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į byloje esančius duomenis apie ieškovo sveikatos būklę, tai, kad jo psichinės sveikatos sutrikimai buvo diagnozuoti dar iki atsakovės neteisėtų veiksmų atlikimo, ieškovas gydėsi (duomenys neskelbtini) dar iki ginčo įvykio, jam buvo skiriami vaistai, vartojamų vaistų kiekiai ir po ginčo įvykio nebuvo keičiami, vertino, kad nurodytos aplinkybės nepaneigia ieškovo nurodomų aplinkybių, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patirti neigiami išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas turėjo neigiamos įtakos ieškovo psichinės sveikatos būklei, ieškovui diagnozuotų sutrikimų paūmėjimui. Pažymėtina, kad Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Ir šiuo atveju, nors apeliantė ir akcentavo byloje nebuvus objektyvių įrodymų dėl atitinkamame registre padaryto įrašo apie mirtį neigiamos įtakos ieškovo sveikatos būklei, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš byloje esančių duomenų visumos su paminėta teismo išvada, dėl patirtų neigiamų išgyvenimų įtakos ieškovo psichinės sveikatos būklei ar jos paūmėjimui, nėra pagrindo nesutikti. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiuo aspektu vėlgi nesutinkant su apeliantės pozicija, ieškovas laikytinas socialiai pažeidžiamu asmeniu. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas turi sveikatos problemų, iš byloje pateiktos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. rugpjūčio 25 d. rašto matyti, kad ieškovui iki 2022 m. kovo 25 d. buvo nustatytas 1-ojo lygio specialusis priežiūros (pagalbos poreikis) ir 25 procentų darbingumo lygis, o pagal 2022 m. balandžio 7 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotą darbingumo lygio pažymą, ieškovui nuo 2022 m. kovo 26 d. iki 2024 m. balandžio 3 d. nustatytas 80 procentų netektas darbingumas. Todėl dėl paminėto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negalima paneigti, kad ieškovo patirti neigiami išgyvenimai galėjo būti stipresni dar ir dėl asmens pažeidžiamumo. Tuo tarpu apeliantės vertinimas apie ieškovo sveikatos būklę kaip jo paties veiksmų ir pasirinkto gyvenimo būdo pasekmes, ar argumentai apie turimą teistumą, akcentuojant teistumų skaičių, vardinant nusikalstamas veikas, viena vertus, tam tikroje situacijoje ar netgi sprendžiant tam tikrus teisinius klausimus galimai galėtų būti laikoma asmenį charakterizuojančia informacija, tačiau aptariamo ginčo atveju tokios aplinkybės negali užkirsti kelio asmeniui ginti savo pažeistas teises ar sudaryti pagrindą prielaidai, kad tokie asmenys (dėl vienokio ar kitokio savo gyvenimo būdo, ilgą laiką nedirbantys, gaunantys socialinę paramą, teisti, ir pan.) negali patirti neturtinės žalos. Šiuo aspektu kritiškai vertintini ir apeliantės argumentai apie ieškovo neva patirtus išgyvenimus atspindintį jo elgesį televizijos laidoje, atkreipiant dėmesį, kad ginčijamame sprendime pirmosios instancijos teismas jau vertino tą aplinkybę, kad ieškovas tokius veiksmus atliko savo noru, tačiau net ir nepaisant to, apeliantės nurodyta viešoje erdvėje išsakyta ieškovo mintis nepaneigia bylos duomenų visumoje padarytų teismo išvadų apie aptariamo įvykio įtaką ieškovui ir jo emocinei būklei. Kaip ir apeliantės akcentuotos aplinkybės apie ieškovo ryšio su artimaisiais nepalaikymą, ilgalaikį nebendravimą su giminaičiais, kas vėlgi negali paneigti, kad tokia susiklosčiusi išskirtinė situacija, asmeniui sužinojus apie savo mirtį ir netgi pašarvojimo faktą, nesukėlė jam jokių neigiamų išgyvenimų ar nerimo dėl artimųjų. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, byloje esančių duomenų visumos kontekste sutiktina, kad aptariamoje situacijoje buvo sutrikdytas ieškovo įprastas gyvenimas. Ieškovo duomenimis, apie savo mirties faktą jam tapo žinoma (duomenys neskelbtini), kai gydytojas negalėjo jam išrašyti vaistų, ir nors minėtas civilinės būklės aktas buvo panaikintas 2022 m. kovo 21 d., taigi, ieškovui apie tai faktiškai žinant gana neilgą laiko tarpą, (duomenys neskelbtini), tačiau tai vėlgi nepaneigia ieškovo patirto sukrėtimo, neigiamų emocijų, netikrumo jausmo, nerimo ar pan. jausmų išgyvenimo.
22. Apeliantė itin kritiškai vertino ir pirmosios instancijos teismo poziciją, kad ieškovo patirti nepatogumai savo esme artimi BPK 122 straipsnyje nustatytos griežčiausios kardomosios priemonės (suėmimo) taikymui. Apeliantė akcentavo, kad ieškovas neturėjo jokio statuso baudžiamajame procese, todėl jo teisių apribojimai ar suvaržymai negali būti prilyginami griežčiausios kardomosios priemonės turiniui. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, teismas iš tiesų apžvelgė teismų praktiką nurodyto pobūdžio bylose priteistų neturtinės žalos dydžių aspektu. Ir nors sutiktina, kad nagrinėjamoje byloje aptarta ir teismo nurodytoje teismų praktikoje paminėtos situacijos nėra analogiškos, tame tarpe ir patirtų suvaržymų aspektu, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nurodytų bylų ir nelaikė analogiškomis šiai bylai, o ieškovo patirtus nepatogumus tiesiog vertino kaip artimus minėtose BPK nuostatose įtvirtintų priemonių (suėmimo) taikymui, ir spręsdamas dėl konkretaus priteistinos žalos ieškovui dydžio nurodė, kad atsižvelgia į teismų praktikoje iš valstybės priteisiamus neturtinės žalos dydžius. Kaip jau minėta, kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, neturtinės žalos dydžio klausimas yra vertinamojo pobūdžio ir visiškai suvienodinti teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos atlyginimo dydžių iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą. Atsižvelgiant į byloje nustatytų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo nesutikti su byloje atliktu vertinimu, kurio pasėkoje pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovo patirta neturtinė žala turėjo neigiamos įtakos ieškovo psichinei savijautai, įvertinęs atliktų neteisėtų veiksmų pobūdį ir dėl to kilusias pasekmes, ieškovo patirtus išgyvenimus, be kita ko ir pažeidimo trukmę, ieškovui iš atsakovės priteisė 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks sprendimas atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis), CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus .
23. Taip pat atmestini ir apeliantės argumentai dėl neva netinkamai paskirstytų bylinėjimosi išlaidų, apeliantei akcentuojant, kad ginčijamu sprendimu buvo nepasiektas prevencinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tikslas, skatinantis reikšti adekvačius ieškinio reikalavimus, manant, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos proporcingai patenkintai ieškinio daliai. Kaip atkreipė dėmesį ir pirmosios instancijos teismas, kasacinis teismas 2023 m. sausio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023, yra nurodęs, kad tai atvejais, kai iš dalies tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas, skirstydamas byloje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, taisyklę „pralaimėjęs moka“ turi taikyti ne mechaniškai, o, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir CPK 3 straipsnio 7 dalyje nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į šių išlaidų susidarymo priežastis, be kita ko, įvertindamas taisykle „pralaimėjęs moka“ nustatyto teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslą ir proporcingumą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatą ir jo poveikį ginčo šalims, taip pat atsižvelgdamas į ieškovo ir atsakovo procesinį elgesį, aplinkybę, ar atsakovas patyrė papildomų išlaidų dėl pareikšto didesnio reikalavimo ir kitas šiam klausimui išspręsti reikšmingas individualias bylos aplinkybes. Aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieškovo materialinis reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo iš esmės buvo patenkintas, todėl ieškovui iš atsakovės priteisė jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, 25 Eur sumai (sumokėto žyminio mokesčio dalis), atidėtos žyminio mokesčio dalies nepriteisiant. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ginčo vertinamąjį pobūdį paminėtos teismų praktikos kontekste, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo nesutikti su skundžiamame teismo sprendime pritaikytu bylinėjimosi išlaidų paskirstymo modeliu.
24. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, spręstina, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, o tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino bylos aplinkybių taip, kaip norėtų apeliantė, nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar, kad teismas nevertino ar netinkamai įvertino apeliantės pateiktus argumentus.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
25. Apibendrinant išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas (apeliacine tvarka apskųstoje dalyje) yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų šiame skunde ar atsiliepimuose į jį nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės ir nesudaro pagrindo keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
27. Teismo sprendimą palikus nepakeistą, pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nėra (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
28. Byloje nėra duomenų apie apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.