- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-14
- Bylos Nr.
- 2S-1977-1060/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03848-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Suinteresuotas asmuo
- B. B., akcinė bendrovė „Bigbank AS“
- Pareiškėjas
- A. A., B. B.
- Kategorijos
- 3.5.14Vykdomasis raštas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Vyliaudaitė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens B. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-13655-1032/2025 pagal pareiškėjų A. A. ir B. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Bigbank AS“ filialas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. sausio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-280-1032/2022 nutraukė santuoką tarp pareiškėjų A. A. ir B. B. bendru sutikimu, patvirtino 2021 m. gruodžio 23 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuria: nepilnametės dukters D. B. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, o nepilnametės dukters C. B. gyvenamoji vieta – su tėvu; numatyta, kad abu tėvai turi teisę bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime bei sprendžiant jų ugdymo ir lavinimo klausimus konkrečios bendravimo tvarkos nenustatant; B. B. įsipareigojo teikti einamąjį išlaikymą nepilnamečiui vaikui C. B. 220,00 Eur per mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis, o A. A. įsipareigojo teikti einamąjį išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. B. po 220,00 Eur per mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas A. A. 2025 m. gegužės 15 d. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl išlaikymo vaikui teikimo nevykdymo.
Atsiliepimas
3. Pirmosios instancijos teismui pasiūlius pateikti atsiliepimą į prašymą, suinteresuotas asmuo B. B. nurodė, kad su pareiškėju buvo žodžiu susitarę vienas kitam nemokėti nustatyto išlaikymo nepilnamečiams vaikams iki vyresniosios dukters D. B. pilnametystės, t. y. iki 2023 m. kovo 9 d. Po šios datos, pagal susitarimą, suinteresuotas asmuo turėjo mokėti išlaikymą jaunesniajai dukteriai C. B. iki jos pilnametystės – iki 2029 m. gegužės 6 d. Tačiau ji sumokėjo 16 000,00 Eur A. A. asmeninį kreditą bendrovei „Bigbank AS“ ir šiuo pagrindu šalys buvo sutarusios užskaityti šią sumą kaip išlaikymo įsipareigojimų padengimą iki Luanos pilnametystės. Nepaisant to, pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, ginčija šį susitarimą ir siekia nepagrįstai praturtėti jos sąskaita, nors skolą jau yra gavęs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. birželio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-611/2025 panaikino ankstesnių instancijų sprendimus ir patvirtino, kad suinteresuotas asmuo iš tiesų buvo sumokėjusi pareiškėjo asmeninę prievolę „Bigbank AS“. Atsižvelgdama į tai, ji ketina prašyti išduoti vykdomąjį raštą dėl šios sumokėtos sumos išieškojimo iš A. A., jei šis neatsiims savo prašymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. birželio 19 d. nutartimi pareiškimą tenkino, išdavė pareiškėjui A. A. vykdomąjį raštą pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 21 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 1 punktą (dėl išlaikymo nepilnametei C. B., gimusiai (duomenys neskelbtini).
5. Teismas pažymėjo, kad nors suinteresuotas asmuo nurodė, kad yra padengusi pareiškėjo asmeninį įsiskolinimą, įskaitymas galimas tik tada, kai šalys turi viena kitai priešpriešinių ir vienarūšių reikalavimų, tačiau šiuo atveju išlaikymo prievolės subjektas yra vaikas, o ne kitas tėvas, todėl pareiškėjo ir suinteresuoto asmens prievolės nėra priešpriešinės ir negali būti įskaitytos. Tėvai privalo išlaikyti vaikus jų interesais, o vaiko išlaikymo lėšos yra vaiko, o ne tėvų nuosavybė, todėl tokio tipo įskaitymas būtų nesuderinamas su įstatymais ir vaiko interesais.
6. Kadangi suinteresuotas asmuo nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių žodinį susitarimą dėl išmokų nemokėjimo ar išlaikymo mokėjimą, o bylos duomenys to nepatvirtina, pareiškėjo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo yra pagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo B. B. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
8. Nurodo, kad byloje liko neaišku, nuo kurios datos turėtų būti išduotas vykdomasis raštas: ar nuo vyresniosios dukters pilnametystės (duomenys neskelbtini), ar nuo santuokos nutraukimo datos (2022 m. sausio 21 d.), nes pareiškėjo prašymas buvo suformuluotas abstrakčiai ir nenurodyta, už kurį laikotarpį prašoma priteisti išlaikymą. Iki 2023 m. kovo 9 d. abu tėvai mokėjo analogiško dydžio išlaikymą dukterims, todėl galima laikyti, kad iki šios datos juos siejo priešpriešiniai ir vienarūšiai reikalavimai, galintys būti užskaityti. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė rašytinių įrodymų apie žodinį susitarimą ar užskaitymą dėl padengtos A. A. skolos „Bigbank AS“, nors tarp šalių iki tam tikro laikotarpio egzistavo pasitikėjimu grįsti santykiai, dėl kurių rašytinis susitarimas nebuvo sudarytas. Be to, neatmestina, kad toks susitarimas galėtų būti sudarytas ateityje, ypač atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-611/2025, kuria atnaujintas procesas dėl B. B. sumokėtos A. A. asmeninės paskolos „Bigbank AS“.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas A. A. prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas teisingai sprendė, kad išlaikymo įskaitymas prieštarauja įstatyme nustatytam draudimui ir pažeistų vaiko interesą gauti išlaikymą iš abiejų tėvų. Priešpriešinis įskaitymas tarp tėvų negalimas ir todėl, jog D. B. jau yra pilnametė ir pati kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo tėvo atžvilgiu, todėl B. B. nebegali veikti jos vardu ar remtis įskaitymo argumentais. Teismo nutartyje aiškiai nurodyta, jog vykdomasis raštas išduodamas pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 21 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 1 punktą, pagal kurį B. B. įsipareigojo mokėti 220,00 Eur per mėnesį išlaikymą nepilnametei dukrai C. B. iki jos pilnametystės. Kadangi pareiškėja šio įsipareigojimo nevykdė ir nei karto nemokėjo išlaikymo, jos prievolė yra aiški ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalyse išdėstytą reguliavimą, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
11. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Nustatytos faktinės aplinkybės
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys turi du vaikus: pilnametę dukterį D. B., gimusią (duomenys neskelbtini), ir nepilnametę dukterį C. B., gimusią (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-280-1032/2022 buvo nutraukta tarp pareiškėjų A. A. ir B. B. sudaryta santuoka bendru sutikimu, patvirtinta 2021 m. gruodžio 23 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 1 punktu susitarta, kad B. B. įsipareigoja teikti einamąjį išlaikymą nepilnamečiui vaikui C. B. 220,00 Eur per mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis, o A. A. įsipareigoja teikti einamąjį išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. B. po 220,00 Eur per mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis.
14. Pareiškėjas A. A. 2025 m. gegužės 15 d. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl išlaikymo vaikui (C. B.) teikimo nevykdymo. Pirmosios instancijos teismas, pasiūlęs suinteresuotam asmeniui pateikti atsiliepimą ir šiam atsiliepus bei patvirtinus, kad išlaikymo šalių nepilnametei dukteriai iki kitos dukters, gyvenusios pas pareiškėją, pilnametystės, nemokėjo, nes buvo toks tarpusavio susitarimas, o vėliau už pareiškėją padengė asmeninį įsiskolinimą, todėl taip pat išlaikymo prievolės pas pareiškėją gyvenančios dukters atžvilgiu nevykdė, skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartimi pareiškėjo prašymą patenkino, išdavė vykdomąjį raštą dėl Klaipėdos 2022 m. sausio 21 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukimo pasekmių 1 punkto vykdymo. Teismas nurodė besivadovaujantis vykdomojo rašto išdavimo tvarka, numatyta CPK 646 straipsnio 3 dalyje, skirta tiems atvejais, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis.
15. Suinteresuotas asmuo atskiruoju skundu nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartimi, savo nesutikimą grįsdamas dviem argumentų grupėmis: 1) teismas, išduodamas vykdomąjį raštą pareiškėjo prašymu, nenurodė, nuo kurio laikotarpio vykdomasis raštas išduodamas; 2) buvo pagrindas laikyti, kad įskaitymas iki vyresnės dukters pilnametystės buvo galimas, o susitarimas dėl vėlesnio išlaikymo mokėjimo gali būti sudarytas ir ateityje.
Dėl apeliacijos objekto
16. Nagrinėjamu atveju byloje keliamas vykdomojo rašto dėl sutarties dėl santuokos abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukimo pasekmių dalies, susijusios su išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimu, išdavimo klausimas. Apeliantė teigia, kad teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, nenustatė skolos egzistavimo fakto, dydžio (išlaikymo išieškojimo laikotarpio), nors privalėjo išsiaiškinti visas klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje susiklosčiusią faktinę ir teisinę situaciją, pirmiausia pasisakys dėl pačios sutarties dėl santuokos abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukimo pasekmių vykdymo ypatumų.
17. Pažymėtina, kad santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra vienas iš santuokos nutraukimo būdų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.49 straipsnio 2 dalis, 3.51 straipsnis). Nutraukiant santuoką bendru sutuoktinių sutarimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią teismas, nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Šioje sutartyje sutuoktiniai privalo aptarti savo nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, išlaikymo, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir kitas savo turtines teises bei pareigas.
18. Pagal CPK 541 straipsnio 1 dalį, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ši sutartis atitinka įstatymo reikalavimus. Tai reiškia, kad šioje sutartyje, be kitų klausimų, privalo būti aptarti klausimai dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarka bei kitos sutuoktinių tarpusavio turtinės teisės ir pareigos. Taigi, santuokos nutraukimo byloje tvirtinant santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį yra sprendžiama tiek dėl turtinių, tiek ir dėl neturtinio pobūdžio klausimų, ir bendroji taisyklė yra tokia, kad santuokos nutraukimo ir jos nutraukimo padarinių klausimai išsprendžiami tuo pat metu. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje yra išsprendžiama dėl viso komplekso reikalavimų, kurių patenkinimas pagal savo pobūdį gali reikšti ir civilinių teisinių santykių modifikavimą (pvz., santuokos nutraukimas), ir ko nors priteisimą (pvz., žalos atlyginimas ar tam tikrų kilnojamųjų daiktų paskyrimas vieno iš sutuoktinių nuosavybėn ir pan.).
19. Nurodyti klausimai santuokos nutraukimo byloje privalomai spręstini nepriklausomai ir nuo to, kokiu būdu sutuoktiniai pasirinkto nutraukti santuoką (vieno iš sutuoktinių prašymu ar bendru sutarimu), todėl tais atvejais, kai santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tam tikros teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygos pagal savo turinį gali reikšti sprendimą dėl priteisimo. Atitinkamai teismų praktikoje laikomasi vertinimo, kad santuokos nutraukimo byloje priimto teismo sprendimo dalis dėl priteisimo atitinka priverstinio teismo sprendimo vykdytinumo požymius ir dėl šios teismo sprendimo dalies gali būti išduodamas vykdomasis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017).
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad priverstinis teismo sprendimų dėl išlaikymo priteisimo (įskaitant teismo sprendimus, kuriais patvirtinama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ar taikos sutartis, kuria susitariama dėl išlaikymo) vykdymas atliekamas pagal bendrąsias vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-53-1. Teismų praktika. 2020, 53, p. 623-691).
21. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad ginčas būtent ir kyla iš teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria susitarta dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, vykdymo, sprendžiant su tokio sprendimo dalies vykdymu susijusius klausimus, turi būti taikomos bendrosios vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos.
22. CPK 646 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytos dvi skirtingos vykdomojo rašto išdavimo procedūros: viena – kai vykdomasis raštas išduodamas teismo sprendimo pagrindu, kita – kai vykdomasis raštas išduodamas teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, pagrindu. Kaip jau nurodyta, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 21 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1 punkto dėl nepilnametės dukters C. B. išlaikymo vykdymo, o šis sprendimas negali būti prilygintas taikos sutarčiai, nes, kaip nurodyta nutarties 18-23 punktuose, prilyginamas sprendimui dėl priteisimo.
23. CPK 646 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Taigi, įsiteisėjus teismo sprendimui, išieškotojas turi teisę bet kada prašyti teismo išduoti vykdomąjį raštą, o teismas šį prašymą privalo tenkinti visais atvejais, jei nėra CPK 646 straipsnio 6 dalyje numatytų aplinkybių (nepasibaigęs vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas). Išduodamas vykdomąjį raštą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, teismas netiria ir nenustato, ar teismo sprendimas yra įvykdytas ir (ar) vykdomas. Teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, nesprendžia tarp šalių kilusių ginčų ir išduoda vykdomuosius raštus pagal vykdytinus teismo sprendimus (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-687/2019).
24. Atitinkamai tai reiškia, kad teismas, gavęs prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kai jis susijęs su išlaikymo nepilnamečiams vaikams vykdymu, neturi prielaidų atsisakyti tokį vykdomąjį raštą išduoti. Taip pat neturi nustatyti skolos dydžio, ar laikotarpio, už kurį išduodamas vykdomasis raštas. Pastebėtina, kad CPK 646 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad, kai išieškomas išlaikymas, teismas vykdomąjį raštą išduoda išieškotojui ir be jo prašymo. Ši išimtis siejama su viešojo intereso apsauga ir ginčais, susijusiais su pažeidžiamo asmens teisių apsauga. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į tokio pobūdžio ginčų socialinį pobūdį, tam tikra prasme supaprastinta išieškotojui vykdymo procesą, nustatydamas pareigą teismui išduoti vykdomąjį dokumentą.
25. Taigi, šiuo atveju sprendžiant dėl vykdomojo rašto išdavimo, turi būti vadovaujamasi CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisykle, o ne CPK 646 straipsnio 3 dalimi, kurioje reglamentuotas vykdomojo rašto išdavimas, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis ir tokiu atveju teismas turi ištirti šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą. Tokios praktikos laikomasi ir kitose apygardų teismų išnagrinėtose bylose analogišku atveju (žr. pvz. Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-921-413/2025, Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-51-775/2025, Vilniaus apygardos teismo 2019 m kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-442-794/2019; 2020 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1123-933/2020; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1132-912/2021; 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1417-803/2023, 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-715-936/2024; 2024 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1095-653/2024; 2025 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1498-864/2025).
26. Įvertinus tai, kas nurodyta, nagrinėjamu atveju, nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas ir nurodė, jog vadovaujasi CPK 646 straipsnio 3 dalimi, teismui pagal teisinį klausimo reguliavimą pareigos ištirti šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą nekilo. Pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjo prašymą išduoti vykdomąjį raštą, pateiktą vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties termino ribose, neturėjo prielaidų atsisakyti tokį vykdomąjį raštą išduoti, atitinkamai neturėjo prielaidų nustatinėti skolos dydžio ar išlaikymo mokėjimo laikotarpio. Kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėjui pateikus vykdyti jai išduotą vykdomąjį raštą antstoliui, šalys turi teisę antstoliui teikti įrodymus apie faktiškai suteiktą nepilnamečiams vaikams išlaikymą ir susidariusią skolą, o esant ginčui savo interesus ginti įstatymo nustatyta tvarka (pvz. skundžiant antstolio veiksmus ir pan.).
Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
27. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 646 straipsnio nuostatomis ir jas aiškinančia teismų praktika nutartys išduoti vykdomąjį raštą neskundžiamos atskiruoju skundu (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 646 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-866-330/2022), išskyrus atvejus, kai vykdomasis raštas išduodamas dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo (CPK 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426-969/2021). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustačius, kad įstatymo leidėjas teismo nutarties, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą, apskundimo galimybės expressis verbis neįvardijo, vertinama, ar tokia teismo nutartis, remiantis CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktu, užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019).
28. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą civilinėje byloje, kurioje šalių santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutarimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, turėjo vadovautis ne CPK 646 straipsnio 3 dalimi, kurioje reglamentuotas vykdomojo rašto išdavimas, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, bet CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisykle, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą, spręstina, kad teismo procesiniu sprendimu nėra užkertamas kelias tolesnei bylos eigai pagal CPK normas, reglamentuojančias vykdymo procesą. Atitinkamai darytina išvada, kad nutartis išduoti vykdomąjį raštą neskundžiama atskiruoju skundu (CPK 646 straipsnio 1 dalis) (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2665-864/2025, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e2-866-330/2022; Nr. e2-821-464/2023; Nr. e2-481-407/2024).
29. Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Pagal CPK 315 straipsnio 5 dalį, jeigu CPK 315 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
30. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad skundžiama nutartis, kuria teismas tenkino pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, negali būti apeliacijos objektas. Įvertinęs pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, nustatytas aplinkybes, apeliacinį procesą, pradėtą pagal suinteresuoto asmens B. B. atskirąjį skundą, nutraukia (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
31. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad esminis principas, kuriuo paremtos aptartos taisyklės, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020). Tačiau, aukščiau nurodytai bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklei nėra būdingas absoliutumas – proceso įstatymas suteikia teismui teisę nukrypti nuo šių taisyklių.
32. Taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymo išimtis reglamentuojama CPK 93 straipsnio 4 dalyje. Taikant CPK 93 straipsnio 4 dalį svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą – paduodant ieškinį (atitinkamai, prašymą, pareiškimą, skundą) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021 29 punktas; 2023 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2023 116 punktas).
33. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad apeliantės skundžiama nutartis negali būti apeliacijos objektu. Taigi, atsakomybė dėl proceso, tenka būtent apeliantei. Įvertinus šią aplinkybę, pareiškėjui jo prašymu iš apeliantės priteistinos 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.15 punkte numatyto maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsniai).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį procesą, pradėtą pagal suinteresuoto asmens B. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nutarties, nutraukti.
Priteisti pareiškėjui A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 363,00 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt trijų eurų) išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.