- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-11
- Bylos Nr.
- e2S-2665-864/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-02218-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Pareiškėjas
- D. E., L. M.
- Kategorijos
- 3.3.2.1Atskirasis skundas ir jo pateikimo tvarka
- 3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.7Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.5.14Vykdomasis raštas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. E. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-4368-714/2025 pagal pareiškėjos L. M. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Tauragės apylinkės teismas 2018 m. kovo 22 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-293-367/2018, kuriuo patenkino pareiškėjų D. E. ir L. M. (buvusi pavardė – E.) prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino šalių sudarytą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį. Sprendimas įsiteisėjo 2018 m. balandžio 24 d.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja L. M. (toliau – ir pareiškėja) 2025 m. gegužės 8 d. pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl Tauragės apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-293-367/2018 4 punkto dalinio nevykdymo. Nurodė, kad po santuokos nutraukimo pareiškėjas D. E. (toliau – ir pareiškėjas) tinkamai nevykdo teismo sprendimo, nes neindeksuoja priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo.
3. Pareiškėjas atsiliepimo į prašymą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Tauragės apylinkės teismas 2025 m. gegužės 28 d. nutartimi pareiškėjos L. M. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino, išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-293-367/2018 pagal Tauragės apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių: išieškoti iš D. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vaikams M. E., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir L. E., gimusiam (duomenys neskelbtini), iki jo pilnametystės, išlaikymo skolą, susidariusią nuo 2018 m. balandžio 24 d., įvertinus kasmetinį indeksavimą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteistų piniginių išmokų tvarkytoja skirti L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 646 straipsnio 3 dalis numato, kad tais atvejais, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, prašymas gali būti išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgdamas į tai, teismas prašymui išnagrinėti paskyrė teismo posėdį rašytinio proceso tvarka (CPK 153 straipsnio 2 dalis, 3 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Tauragės apylinkės teismas 2018 m. kovo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-293-367/2018 patvirtino L. M. ir D. E. santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, pagal kurios 2 punktą nepilnamečiai vaikai M. E. ir L. E. liko gyventi su motina L. M., o D. E. pagal tos pačios sutarties 4 punktą įsipareigojo teikti vaikams išlaikymą po 150 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, mokamų periodinių išmokų sumą indeksuojant Vyriausybes nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.208 straipsnyje numatyta, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Tai yra periodinėmis išmokomis mokamas išlaikymas indeksuojamas nepriklausomai nuo šalių valios, pagal įstatymą. Sutartis, taip pat ir tas, kurias patvirtina teismas, šalys privalo vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Kilus neaiškumams sutarties vykdymo procese šalys gali kreiptis į teismą dėl sprendimo išaiškinimo ar dėl sutarties sąlygų pakeitimo CPK nustatyta tvarka.
8. Pagal teismų praktiką išlaikymo skolą ir išlaikymo indekso skolą apskaičiuoja ne vykdomąjį raštą išduodantis teismas, o antstolis. Teismo patvirtinta sutartis yra vykdytinas dokumentas, vykdomasis raštas dėl išlaikymo išieškojimo išduotinas. Jeigu turi būti išieškomos periodinės išmokos, tai vykdomieji dokumentai galioja per visą laikotarpį, kuriam priteistos išmokos, o terminas vykdomajam raštui pateikti prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos (CPK 606 straipsnio 4 dalis). Teismo sprendimas dėl išlaikymo vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
9. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas D. E. tik iš dalies vykdė savo įsipareigojimą pagal sutartį, teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl skolos, kuri susidarė nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos 2018 m. balandžio 24 d., įvertinus kasmetinį indeksavimą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išieškojimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Pareiškėjas D. E. (toliau – ir pareiškėjas, ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo Tauragės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškėjos L. M. prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo. Atskirajame skunde nurodo, kad:
10.1. Pareiškėjas visada teikė ir teikia išlaikymą savo vaikams – nepilnametei dukrai M. E., gim. (duomenys neskelbtini), ir šiuo metu jau pilnamečiui sūnui L. E., gim. (duomenys neskelbtini), mokėdamas didesnes išlaikymo sumas, nei buvo numatyta 2018 m. kovo 22 d. Tauragės apylinkės teismo sprendime. Sudėjus banko išrašuose matomus atliktus mokėjimus pareiškėjai L. M. matyti, kad buvo sumokėtos tokios sumos: už 2018 metus – 300 Eur + 200 Eur + 800 Eur = 1 300 Eur; už 2019 metus – 545,30 Eur + 560,48 Eur + 200 Eur + 347,67 Eur + 349 Eur + 600 Eur + 600 Eur + 545,93 Eur + 542,61 Eur + 549,81 Eur + 567,45 Eur + 579,34 Eur + 100 Eur = 6 087,59 Eur; už 2020 metus – 576,90 Eur + 530 Eur + 525 Eur + 525 Eur + 525 Eur + 525 Eur + 525 Eur + 525 Eur + 575 Eur + 575 Eur + 525 Eur = 5 931,90 Eur; už 2021 metus – 440 Eur + 80 Eur + 80 Eur + 150 Eur + 150 Eur + 200 Eur = 1 100 Eur; už 2022 metus – 200 Eur + 150 Eur + 150 Eur + 150 Eur + 150 Eur + 200 Eur + 200 Eur + 200 Eur + 200 Eur + 200 Eur + 250 Eur + 200 Eur = 2 250 Eur; už 2023 metus – 250 Eur + 200 Eur + 200 Eur + 200 Eur + 200 Eur + 200 Eur + 200 Eur + 200 Eur + 200 Eur + 200 Eur + 199,99 Eur + 200 Eur = 2 449,99 Eur; už 2024 metus – 200 Eur + 200 Eur + 200 Eur + 200 Eur + 200 Eur + 200 Eur + 200 Eur + 200 Eur + 200 Eur + 200 Eur + 200 Eur + 200 Eur = 2 400 Eur; už 2025 metus – 200 Eur + 200 Eur + 200 Eur + 200 Eur + 200 Eur + 350 Eur = 1 350 Eur. Bendrai pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. iki 2025 m. birželio 4 d. yra sumokėjęs 22 869,48 Eur sumą.
10.2. Dėl vaikų išlaikymui skirtų periodinių išmokų indeksavimo nurodo, kad, pritaikius indeksavimą, periodinių išmokų skaičiavimas būtų: už 2019 metus – 150 Eur x 102,7/100 = 154,05 Eur/mėn. – suapvalinus 154 Eur; už 2020 metus, indeksavimas netaikomas, kadangi 2020 metais buvęs indeksas nesiekia 101(100,2); už 2021 metus – 154 Eur x 110,6/100= 170,32 Eur/mėn. – suapvalinus 170 Eur; už 2022 metus – 170 Eur x 121,7/100 = 206,89 Eur/mėn. – suapvalinus 207 Eur; už 2023 metus – 207 Eur x 101,2/100 = 209,48 Eur/mėn. – suapvalinus 209 Eur; už 2024 metus – 209 Eur x 102,1/100 = 213,38 Eur/mėn. – suapvalinus 213 Eur.
10.3. Bendrai nepilnametei dukrai M. E. tenkanti išlaikymo suma nuo 2018 m. kovo 22 d. mėn. iki 2025 m. birželio mėn. 12 d. – 15 999 Eur. Skaičiavimas: už 2018 metus – 150 Eur x 11 mėn. = 1 650 Eur; už 2019 metus – 154 Eur x 12 mėn. = 1 848 Eur; už 2020 metus – 154 Eur x 12 mėn. = 1 848 Eur; už 2021 metus – 170 Eur x 12 mėn. = 2 040 Eur; už 2022 metus – 207 Eur x 12 mėn. = 2 484 Eur; už 2023 metus – 209 Eur x 12 mėn. = 2 508 Eur; už 2024 metus – 213 Eur x 12 mėn. = 2 556 Eur; už 2025 metus – 213 Eur x 5 mėn. = 1 065 Eur. 1 650 Eur + 1 848 Eur + 1 848 Eur + 2 040 Eur + 2 484 Eur + 2 508 Eur + 2 556 Eur + 1 065 Eur = 15 999 Eur. Bendrai sūnui L. E. tenkanti išlaikymo suma nuo 2018 m. kovo 22 d. mėn. iki 2021 m. rugsėjo mėn. 15 d. (pilnametystės) – 6 706 Eur. Skaičiavimas: už 2018 metus – 150 Eur x 11 mėn. = 1 650 Eur; už 2019 metus – 154 Eur x 12 mėn. = 1 848 Eur; už 2020 metus – 154 Eur x 12 mėn. = 1 848 Eur; už 2021 metus (nuo vasario 1 d.) – 170 Eur x 8 mėn. = 1 360 Eur. 1 650 Eur + 1 848 Eur + 1 848 Eur + 1 360 Eur = 6 706 Eur. Taigi, bendrai abiem vaikams teiktinas išlaikymas pritaikius indeksaciją – 22 705 Eur (6 706 Eur + 15 999 Eur = 22 705 Eur).
10.4. Remdamasis atliktais skaičiavimais, apeliantas nurodo, kad skola už išlaikymą nepilnamečiams vaikams nėra susidariusi. Šiai dienai yra net 164,48 Eur permoka, kas rodo, jog pareiškėjai L. M. jokio pagrindo teikti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams skolos išieškojimo nėra ir nebuvo. Nors apeliantas kasmet neindeksavo mokamų periodinių išmokų vaikams, tačiau iš banko išrašų matyti, jog pareiškėjas rūpinasi savo vaikais, finansiškai skirdamas didesnes nei teismo sprendimu nustatytas periodines išmokas savo nuožiūra ir galimybėmis.
11. Pareiškėja atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl apelianto atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Tauragės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas atskirajame skunde išdėstytų motyvų kontekste.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
15. Byloje nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-293-367/2018 buvo nutraukta pareiškėjo D. E. ir pareiškėjos L. M. santuoka bei patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Nurodytas sprendimas įsiteisėjo 2018 m. balandžio 24 d.
16. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4 punkte pareiškėjai susitarė, kad D. E. nepilnamečių vaikų, t. y. dukros M. E., gimusios (duomenys neskelbtini), ir L. E., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokės po 150 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo teismui pateikimo dienos iki vaikai sulauks pilnametystės, taip pat kad išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Tuo pačiu punktu šalys susitarė, jog piniginės lėšas, skirtas nepilnamečių vaikų išlaikymui, po santuokos nutraukimo uzufrukto teisėmis administruos vaikų motina L. M..
17. 2025 m. gegužės 8 d. pareiškėja L. M. kreipėsi į teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą pagal santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 4 punktą dėl to, kad pareiškėjas D. E. neindeksuoja nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą tenkino, išdavė vykdomąjį raštą.
Žemesnės instancijos teismas
18. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pareiškėjas D. E. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas nurodytą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymo išduoti vykdomąjį raštą netenkinti.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
19. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas teikia naujus įrodymus – mokėjimo išrašus, jų vertimus. 2025 m. rugpjūčio 11 d. apeliantas taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus kartu su priedais, t. y. el. susirašinėjimą su pareiškėja L. M. per „Messenger“ programėlę, (duomenys neskelbtini) kolegijos pažymos kopiją su patvirtinimu, kad pareiškėjų sūnus L. E. studijuoja (duomenys neskelbtini) koledže.
20. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
21. Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019).
22. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad, nors pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybė, be kita ko, siejama ir su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, ši praktika neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Toks aiškinimas iš esmės paneigtų CPK 314 straipsnyje įtvirtintą ribojimą, jį prilygindamas bendrajai CPK 180 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sąsajumo taisyklei. Taip pat nebūtų pasiektas įstatymų leidėjo CPK 314 straipsnio norma siekiamas tikslas – panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-3-823/2020).
23. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija pripažįstama esant ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmu (lot. revisio prioris instantiae). Apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-208/2005, 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020).
24. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, atsisako priimti apelianto teikiamus įrodymus. Atsižvelgiant į įrodymų parengimo (atsiradimo) laiką, jie galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir apeliantas iš esmės nepaaiškino, dėl kokių priežasčių delsė pateikti juos nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui. Be to, iš LITEKO sistemos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjos prašymą išduoti vykdomąjį raštą, 2025 m. gegužės 13 d. nutartimi paskyrė nagrinėti šį klausimą teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka šalims nedalyvaujant, nutarė apie vyksiantį posėdį pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims išsiunčiant nutarties nuorašus, taip pat šia nutartimi iki teismo posėdžio pradžios (2025 m. gegužės 27 d.) suteikė galimybę dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti savo argumentus ir samprotavimus dėl pareikšto reikalavimo raštu, rašytinius įrodymus. Minėtos nutarties kopijos pareiškėjams išsiųstos 2025 m. gegužės 13 d. Pareiškėjas D. E. į pateiktą pareiškėjos prašymą neatsiliepė, nepateikė jokių įrodymų. Įvertinęs, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas apelianto pateiktų įrodymų nepriima ir dėl jų atskirai nepasisako.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
25. CPK 334 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog pirmosios instancijos teismo nutartį galima apskųsti atskiruoju skundu tuo atveju, kai tokia nutartis užkerta kelią tolimesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas), arba tuo atveju, kai apskundimo apeliacine tvarka galimybę numato CPK teisės normos (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, nurodytą aukščiau, sprendžiant klausimą, ar konkreti pirmosios instancijos teismo priimta nutartis gali būti apeliacijos objektu, iš pradžių tikrinama, ar CPK normos nenumato tokios nutarties apskundimo galimybės. Paaiškėjus, kad įstatymo leidėjas nėra konkrečiai įvardinęs tokios nutarties apskundimo galimybės, vertinama, ar nutartimi yra pabaigiamas bylos nagrinėjimas arba išsprendžiamas iš esmės tam tikras procesinis klausimas, kuris nebegalės būti keliamas tolimesniame bylos nagrinėjime ir turės reikšmę bylos baigčiai.
27. Vykdomųjų raštų išdavimo tvarka reglamentuota CPK XLIV skyriuje. CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės.
28. Pažymėtina, kad CPK 646 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytos dvi skirtingos vykdomojo rašto išdavimo procedūros: viena – kai vykdomasis raštas išduodamas teismo sprendimo pagrindu, kita – kai vykdomasis raštas išduodamas teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, pagrindu.
29. Pagal CPK 646 nuostatas ir jas aiškinančią teismų praktiką nutartys išduoti vykdomąjį raštą neskundžiamos atskiruoju skundu (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 646 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-866-330/2022), išskyrus atvejus, kai vykdomasis raštas išduodamas dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo (CPK 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426-969/2021). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustačius, kad įstatymo leidėjas teismo nutarties, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą, apskundimo galimybės expressis verbis neįvardijo, vertinama, ar tokia teismo nutartis, remiantis CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktu, užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019).
30. Nutraukiant santuoką bendru sutuoktinių sutarimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurią teismas, nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje yra išsprendžiama dėl viso komplekso reikalavimų, kurių patenkinimas pagal savo pobūdį gali reikšti ir civilinių teisinių santykių modifikavimą (pvz., santuokos nutraukimas), ir ko nors priteisimą (pvz., žalos atlyginimas ar tam tikrų kilnojamųjų daiktų paskyrimas vieno iš sutuoktinių nuosavybėn, išlaikymo priteisimas ir pan.). Nurodyti klausimai santuokos nutraukimo byloje privalomai spręstini nepriklausomai nuo sutuoktinių pasirinkto santuokos nutraukimo būdo, todėl tais atvejais, kai santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tam tikros teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos pagal savo turinį gali reikšti sprendimą dėl priteisimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos nutraukimo byloje priimto teismo sprendimo dalis dėl priteisimo atitinka priverstinio teismo sprendimo vykdytinumo požymius ir dėl šios teismo sprendimo dalies gali būti išduodamas vykdomasis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017).
31. Teismų praktikoje nurodoma, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų įtraukimas į teismo sprendimą ir jų tvirtinimas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra teismo sprendimo sudėtinė dalis, nekeičianti teismo procesinio dokumento pobūdžio bei esmės ir negali būti prilyginama situacijai, kai šalių sudaryta taikos sutartis tvirtinama teismo nutartimi (Vilniaus apygardos teismo 2019 m kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-442-794/2019; 2020 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1123-933/2020; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1132-912/2021; 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1417-803/2023, 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-715-936/2024; 2024 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1095-653/2024; 2025 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1498-864/2025).
32. Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą civilinėje byloje, kurioje šalių santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutarimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, turėjo vadovautis ne CPK 646 straipsnio 3 dalimi, kurioje reglamentuotas vykdomojo rašto išdavimas, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, bet CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisykle, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Pažymėtina, kad teismui išsprendus šį klausimą ir išdavus vykdomąjį raštą, nėra užkirstas kelias tolesnei bylos eigai pagal CPK normas, reglamentuojančias vykdymo procesą. Dėl to nutartis išduoti vykdomąjį raštą neskundžiama atskiruoju skundu (CPK 646 straipsnio 1 dalis).
33. Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Pagal CPK 315 straipsnio 5 dalį, jeigu CPK 315 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
34. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad skundžiama nutartis, kuria teismas tenkino pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, negali būti apeliacijos objektas. Pirmosios instancijos teismas apelianto pateiktą atskirąjį skundą turėjo atsisakyti priimti. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad nutartis yra skundžiama, priėmė atskirąjį skundą ir jį išsiuntė į apeliacinės instancijos teismą, šiuo atveju nėra reikšminga, kadangi teismas nutartimi negali pakeisti įstatymo nuostatų.
35. Įvertinęs pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, nustatytas aplinkybes, teismas prieina išvadą, kad ginčijama Tauragės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartis, kuria išduotas vykdomasis raštas dėl išlaikymo priteisimo byloje, kurioje santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutarimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, negali būti apeliacinio apskundimo objektu, todėl apeliacinis procesas, pradėtas pagal pareiškėjo D. E. atskirąjį skundą, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
36. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčo šalys prašymų priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, bylinėjimosi išlaidos neskirstomos.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį procesą, pradėtą pagal D. E. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutarties, nutraukti.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.