Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021m. vasario 22 d. nutarties, kuria išduotas vykdomasis raštas pareiškėjų L. S. ir R. S. santuokos nutraukimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

3.1. Pagal teismo sprendimą suinteresuotam asmeniui atiteko tiksliai rūšiniais požymiais apibrėžtas konkretus kilnojamas turtas, kuris jam perduotas (sutarties 17 punktas). T. y. teismo sprendimas šioje dalyje yra įvykdytas.

4.1. Nutartis, kuria išduotas vykdomasis raštas, neskundžiama, todėl pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas procesinės teisės normas, nepagrįstai ir neteisėtai priėmė atskirąjį skundą, kuris negali būti apeliacijos objektu, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas. Teismas nepagrįstai vadovavosi CPK 646 straipsnio 3 dalimi, turėjo taikyti CPK 646 straipsnio 1 dalį.

4.3. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad gali būti skundžiama tik teismo nutartis, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą, nes tokia nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019).

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

6. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

7. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Nurodytas draudimas neabsoliutus. Teismo tikslas – teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.

9. Šalių ginčas kilo dėl to, pagrįstai pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjos prašymą išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo nutartimi patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ar ne.

10. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. sausio 7 d. sprendimu nutraukė pareiškėjos ir suinteresuoto asmens santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, po santuokos nutraukimo pareiškėjai paliko santuokoje turėtą pavardę „S.“, o suinteresuotam asmeniui – „S.“ ir patvirtino šalių 2020 m. sausio 7 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties 18 punkte šalys susitarė, kad, išskyrus šios sutarties 17 punkte nurodytą kilnojamąjį turtą, visas kitas likęs šalių bendras kilnojamasis turtas, taip pat juvelyriniai dirbiniai, papuošalai ir kt., kurie šiuo metu yra pas pareiškėją ir/ar esantys name, natūra asmeninės nuosavybės teise atitenka pareiškėjai. Suinteresuotas asmuo įsipareigojo sutarties 17 punkte nurodytą jam tenkantį kilnojamąjį turtą fiziškai išsigabenti per trisdešimt dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta ši sutartis, įsiteisėjimo dienos. Šalys taip pat patvirtino ir susitarė, kad vaikų turtas (pianinas, saksofonas ir kiti vaikų daiktai) lieka pareiškėjai nuosavybės teise atitenkančiame name (Sutarties 9 punktas). Suinteresuotas asmuo visą jo žinioje esantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pagal šią sutartį atitenkantį pareiškėjai, jį perduoda ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo patvirtinama ši sutartis, įsiteisėjimo dienos. Pareiškėja prašė teismo išduoti vykdomąjį raštą pagal pirmiau nurodytą teismo sprendimą, kuriuo suinteresuotas asmuo įpareigotas perduoti pareiškėjai jo žinioje esantį kilnojamąjį turtą (sprendimo rezoliucinės dalies, kuria patvirtinta šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, 18 punktas). Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. vasario 22 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino, išdavė vykdomąjį raštą. Suinteresuotas asmuo, nesutikdamas su teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

11. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).

12. Vykdomųjų raštų išdavimo tvarka reglamentuota CPK XLIV skyriuje. CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės.

13. Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra vienas iš santuokos nutraukimo būdų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnis). Nutraukiant santuoką bendru sutuoktinių sutarimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią teismas, nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Šioje sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir kitas savo turtines teises bei pareigas. Šie reikalavimai koreliuoja su proceso teisės normomis – pagal CPK 541 straipsnio 1 dalį, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ši sutartis atitinka įstatymo reikalavimus. Tai reiškia, kad šioje sutartyje turi būti aptarti klausimai dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarka bei kitos sutuoktinių tarpusavio turtinės teisės ir pareigos. Taigi, santuokos nutraukimo byloje tvirtinant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį yra sprendžiama tiek dėl turtinių, tiek ir dėl neturtinio pobūdžio klausimų, ir bendroji taisyklė yra tokia, kad santuokos nutraukimo ir jos nutraukimo padarinių klausimai išsprendžiami tuo pat metu. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje yra išsprendžiama dėl viso komplekso reikalavimų, kurių patenkinimas pagal savo pobūdį gali reikšti ir civilinių teisinių santykių modifikavimą (pvz., santuokos nutraukimas), ir ko nors priteisimą (pvz., žalos atlyginimas ar tam tikrų kilnojamųjų daiktų paskyrimas vieno iš sutuoktinių nuosavybėn ir pan.). Nurodyti klausimai santuokos nutraukimo byloje privalomai spręstini nepriklausomai nuo sutuoktinių pasirinkto santuokos nutraukimo būdo, todėl tais atvejais, kai santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tam tikros teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos pagal savo turinį gali reikšti sprendimą dėl priteisimo. Teisėjų kolegija išaiškina, kad santuokos nutraukimo byloje priimto teismo sprendimo dalis dėl priteisimo atitinka priverstinio teismo sprendimo vykdytinumo požymius ir dėl šios teismo sprendimo dalies gali būti išduodamas vykdomasis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017).

14. CPK XLIV skyriuje, reglamentuojančiame vykdomųjų raštų išdavimo tvarką, bendrai nėra nustatyta galimybė apskųsti teismo nutartį išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą. Tokia taisyklė nėra nustatyta ir kitose vykdymo bei kitose procesą reglamentuojančiose įstatymo nuostatose. Teisė pateikti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą nustatyta tik vienu atveju, kai asmuo kreipiasi į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Kita vertus, nėra nustatyta ir norma, tiesiogiai draudžianti teismo nutarčių dėl atsisakymo išduoti vykdomąjį raštą apskundimo galimybę. Nustačius, kad įstatymo leidėjas teismo nutarties, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą, apskundimo galimybės expressis verbis neįvardijo, vertinama, ar tokia teismo nutartis, remiantis CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktu, užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019).

15. Pirmiau nustatyta, kad teismas sprendimu patvirtino šalių 2020 m. sausio 7 d. sudarytą santuokos nutraukimo padarinių sutartį. Šios sutarties turinys reglamentuotas CK 3.53 straipsnio 3 dalyje. Įstatymų leidėjas nurodė, kokie klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo padarinių sutartyje. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, santuokos nutraukimo pasekmių sutartis negali būti prilyginta šalių sudarytai taikos sutarčiai, kuria išsprendžiamas šalių ginčas pagal CK 6 knygos LII skyrių, CPK 140 straipsnio 3, 4 dalis. Taigi pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą civilinėje byloje, kurioje šalių santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutarimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, turėjo vadovautis ne CPK 646 straipsnio 3 dalimi, kurioje reglamentuotas vykdomojo rašto išdavimas, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, bet CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisykle, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą.

16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjos nurodytu argumentu, kad vykdomojo rašto išdavimo klausimas galėjo būti išspręstas rezoliucija. Vykdomojo rašto išdavimas neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. Pareiškėja gali teikti vykdomąjį raštą antstoliui, suinteresuotas asmuo gintis vykdymo procese. Dėl to nutartis išduoti vykdomąjį raštą neskundžiama atskiruoju skundu (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad atskiruoju skundu gali būti skundžiama nutartis, kai teismas atsisako išduoti vykdomąjį raštą, nes šia nutartimi užkertamas kelias tolesnei bylos eigai.

17. Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Pagal CPK 315 straipsnio 5 dalį, jeigu CPK 315 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad ginčijama Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartis, kuria išduotas vykdomasis raštas, negali būti apeliacinio apskundimo objektu, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

19. Pareiškėja pateikė rašytinius įrodymus, kad už advokato teisines paslaugas (atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą) sumokėjo 907,50 Eur. Įvertinusi priežastis, dėl kurių patirta bylinėjimosi išlaidų, bylos apimtį, pobūdį, sudėtingumą, atsiliepimo į atskirąjį skundą turinį, teisinių paslaugų pobūdį, turinį, atsižvelgusi į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius (2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.9, 8.16 punktai), teismas daro išvadą, kad suinteresuoto prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai dydis per didelis, todėl mažintinas iki 200 Eur. Iš viso pareiškėjai iš suinteresuoto asmens priteistina 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 94, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 94, 98 straipsniais, 315 straipsnio 5 dalis, 338, 339 straipsniais, teismas

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą pagal suinteresuoto asmens R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021m. vasario 22 d. nutarties.

Priteisti pareiškėjai L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.