- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-15
- Bylos Nr.
- 2S-1417-803/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-46961-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Pareiškėjas
- A., I. P.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. (A.) P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 31 d. rezoliucijos išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2YT-541-1019/2017 pagal pareiškėjų I. P. ir A. (A.) P. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukė pareiškėjų I. P. ir A. P. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – ir sutartis), kurios 2.2 punktu šalys susitarė, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui tėvas mokės 190 Eur dydžio išlaikymą kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės, taip pat vaiko tėvas įsipareigojo nuo Lietuvos Respublikos MMA (minimalaus mėnesio atlyginimo) pasikeitimo per du mėnesius atitinkamai pakeisti (padidinti arba sumažinti) mokėtino išlaikymo dydį iki pusės pasikeitusio MMA. Teismo sprendimas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
2. Pareiškėja I. P. 2023 m. kovo 29 d. pateikė teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nurodydama, kad pareiškėjas A. P. nevykdo teismo sprendimu patvirtintos sutarties sąlygų dėl išlaikymo vaikui mokėjimo ir nemoka sutarto dydžio išlaikymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 31 d. rezoliucija nutarė išduoti pareiškėjai I. P. vykdomąjį raštą dėl išlaikymo vaikui teikimo.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 3 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2YT-541-1019/2017 dėl išlaikymo vaikui išieškojimo iš skolininko A. P. išieškotojai I. P..
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėjas A. P. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. išduotą vykdomąjį raštą ir klausimą dėl vykdomojo rašto išspręsti iš esmės – atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas vykdomąjį raštą išdavė, nesilaikydamas CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos. Pagal teismų praktiką sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prilygsta taikos sutarčiai, todėl klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo turėjo būti sprendžiamas pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismas nesudarė pareiškėjui galimybės pateikti įrodymų dėl sutarties tinkamo vykdymo, neįvertino vykdomojo rašto išdavimo poreikį sąlygojančių įrodymų ir nepriėmė nutarties, kuria būtų nutarta išduoti vykdomąją raštą. Dėl to buvo nepagrįstai apribota pareiškėjo teisė į teisminę gynybą.
5.2. Išduotas vykdomasis raštas neatitinka jo turiniui nustatytų reikalavimų. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 7 punktą vykdomajame rašte dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo turi būti nurodytos vaikų gimimo datos. Tuo tarpu teismo išduotame vykdomajame rašte nurodytas vaiko asmens kodas, o ne gimimo data.
5.3. Pagal sutartį šalys susitarė, kad išlaikymo vaikui dydis bus nustatomas pagal minimalios mėnesinės algos, atskaičius mokesčius, dydį. Būtent taip apskaičiuotą išlaikymą pareiškėjas teikė vaikui iki 2023 m., o pareiškėja niekada nereiškė dėl to jokių prieštaravimų. Pareiškėjas 2017 m. mokėjo po 190 Eur išlaikymą vaikui, 2018 m. – po 200 Eur, 2019 m. – po 215 Eur, 2020 m. – po 215 Eur, 2021 m. – po 233,50 Eur, 2022 m. – po 266,82 Eur. Pareiškėjas 2023 m. pagal bendrą susitarimą su pareiškėja toliau mokėjo po 266,82 Eur išlaikymą vaikui. Pareiškėja visą laiką sutiko su teikiamu išlaikymu. Pareiškėjas 2018-2019 m. net mokėjo didesnio dydžio išlaikymą, nei numatyta sutartyje.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą pareiškėja I. P. nesutinka su skundu, prašo jį palikti nenagrinėtu, o išnagrinėjus, atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pareiškėjas iki 2019 m. sausio mėnesio vykdė teismo sprendimą ir mokėjo vaikui nustatyto dydžio išmokas, tačiau vėliau, didėjant MMA, pradėjo išmokas mokėti savo nuožiūra. Išlaikymo skola augo, o pareiškėjas nereagavo į vaiko motinos raginimus teikti vaiko išlaikymą po ½ dalį MMA per mėnesį. Dėl to pareiškėja kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Pareiškėja vykdomąjį raštą pateikė antstoliui, kuris jį vykdo vykdomojoje byloje Nr. 0028/23/00735.
6.2. Nagrinėjamoje byloje taikos sutartis netvirtinta, o buvo priimtas sprendimas dėl santuokos nutraukimo pagal abiejų pareiškėjų pareiškimą. Civilinė byla buvo išnagrinėta teismo procesiniu sprendimu – galutiniu teismo sprendimu, todėl vykdomojo rašto išdavimui taikytina ne CPK 646 straipsnio 3 dalis, o CPK 646 straipsnio 1 dalis.
6.3. Aplinkybė, kad vykdomajame rašte vietoje vaiko gimimo datos yra nurodytas jo asmens kodas, nedaro vykdomojo rašto neteisėtu ar naikintinu. Pagal nurodytus duomenis galima identifikuoti išlaikymą gaunantį vaiką. Antstolis priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. Be to, nurodytą trūkumą galima ištaisyti CPK 648 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.
6.4. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas. Aplinkybės, kad skolininkas įvykdė sprendimą iš dalies ar jo neįvykdė iš viso, nėra priežastis atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą. Pareiškėjo pateikti duomenys apie mokėtą išlaikymą patvirtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas buvo vykdomas netinkamai ir vaiko išlaikymui mokėtinos įmokos buvo mokamos ne visa apimtimi (teismo sprendimu nustatyta mokėti po ½ MMA per mėnesį).
6.5. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį tik dėl teismo nutarties, kuria nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą gali būti paduotas atskirasis skundas. CPK 646 straipsnio 1 dalyje nėra numatyta, kad vykdomasis raštas išduodamas teismo nutartimi, taip pat nėra nustatyta, kad vykdomasis raštas išduodamas teismo nutartimi. CPK nuostatose nėra numatyta, kad dėl vykdomojo rašto išdavimo galima būtų teikti atskirąjį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo rezoliucijos išduoti vykdomąjį raštą ir išduoto vykdomojo rašto teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukė šalių santuoką ir patvirtino jų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2.2 punktu šalys susitarė, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui tėvas moka 190 Eur dydžio išlaikymą kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės, mokėjimą pradedant nuo teismo nutarties, patvirtinančios šią sutartį įsigaliojimo dienos. Pareiškėjas įsipareigoja nuo Lietuvos Respublikos MMA (minimalaus mėnesio atlyginimo) pasikeitimo per du mėnesius atitinkamai pakeisti (padidinti arba sumažinti) mokėtino išlaikymo dydį iki pusės pasikeitusio MMA.
9. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2023 m. kovo 29 d. pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl sutartimi nustatyto išlaikymo vaikui mokėjimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 31 d. rezoliucija nutarė išduoti pareiškėjai vykdomąjį raštą dėl išlaikymo vaikui teikimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 3 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2YT-541-1019/2017 dėl išlaikymo vaikui išieškojimo iš skolininko A. P. išieškotojai I. P.. Antstolis 2023 m. balandžio 17 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį raštą vykdyti ir pradėjo išlaikymo vaikui išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0028/23/00735. Antstolis minėtame patvarkyme ir 2023 m. gegužės 15 d. patvarkyme dėl išlaikymo išieškojimo nustatė, kad išlaikymo įsiskolinimas yra 3 978,58 Eur, mokėtinas išlaikymas nuo 2023 m. kovo 1 d. – 420 Eur per mėnesį.
10. CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Jeigu teismo priimtu tarpiniu procesiniu sprendimu nėra užkertama galimybė tolesnei bylos eigai ir tokio procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka galimybės nenustato konkreti CPK norma, apeliacinis procesas negali prasidėti, o pradėtas procesas turi būti nutrauktas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir 5 dalis, 338 straipsnis).
11. Pagal CPK 290 straipsnio 5 dalį CPK numatytais atvejais procesinius klausimus teisėjas gali išspręsti rezoliucija. Išspręsdamas klausimą rezoliucija, teisėjas ant sprendžiamo dokumento užrašo, kaip jis išsprendžia nagrinėjamą klausimą. Kartu teisėjas nurodo savo vardą ir pavardę, rezoliucijos priėmimo datą ir pasirašo. Teisėjo rezoliucija neskundžiama. Tačiau ši taisyklė nėra absoliuti.
12. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išimtiniais atvejais, kai teisėjo rezoliucija išspręstas procesinis klausimas užkerta kelią tolesnei bylos eigai, toks procesinis veiksmas gali būti skundžiamas, pateikiant dėl jo atskirąjį skundą. Kasacinis teismas išaiškino, kad vien tik procesinio veiksmo įforminimas teisėjo rezoliucija neturėtų būti kliūtis pasinaudoti teise į apeliaciją, nes pagal CPK 290 straipsnio 6 dalį klausimai, kurie CPK nustatytais atvejais sprendžiami teisėjo rezoliucija, taip pat gali būti išspręsti nutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-421/2016).
13. Pagal bendrą taisyklę teismo rezoliucija išspręsti procesiniai klausimai neskundžiami (CPK 290 straipsnio 5 dalis). Siekiant nustatyti, ar rezoliucija išspręstas klausimas išimtiniais atvejais galėtų būti savarankišku apeliacijos objektu, būtina nustatyti, ar yra CPK 334 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti atskirojo skundo padavimo pagrindai, t. y. ar apskundimo galimybė tiesiogiai nurodyta atitinkamoje CPK normoje, ar teismui išsprendus šį klausimą, nebuvo užkirstas kelias tolesnei bylos eigai.
14. Pagal CPK 646 straipsnio 1 dalį, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, nevykdant teismo patvirtintos taikos sutarties, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, išnagrinėjęs CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka suinteresuotos šalies prašymą, priima sprendimą, ar tenkinti, ar atmesti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
15. Pažymėtina, kad pagal CPK 646 nuostatas ir jas aiškinančią teismų praktiką nutartys išduoti vykdomąjį raštą neskundžiama atskiruoju skundu (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 646 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-866-330/2022), išskyrus atvejus, kai vykdomasis raštas išduodamas dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo (CPK 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426-969/2021). Taigi CPK 646 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytos dvi skirtingos vykdomojo rašto išdavimo procedūros: viena – kai vykdomasis raštas išduodamas teismo sprendimo pagrindu, kita – kai vykdomasis raštas išduodamas teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, pagrindu.
16. Nutraukiant santuoką bendru sutuoktinių sutarimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurią teismas, nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Teismų formuojama praktika, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų įtraukimas į teismo sprendimą ir jų tvirtinimas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra teismo sprendimo sudėtinė dalis, nekeičianti teismo procesinio dokumento pobūdžio bei esmės ir negali būti prilyginama situacijai, kai šalių sudaryta taikos sutartis tvirtinama teismo nutartimi (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1123-933/2020; Vilniaus apygardos teismo 2019 m kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-442-794/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017).
17. Teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje yra išsprendžiama dėl viso komplekso reikalavimų, kurių patenkinimas pagal savo pobūdį gali reikšti ir civilinių teisinių santykių modifikavimą (pvz., santuokos nutraukimas), ir ko nors priteisimą (pvz., žalos atlyginimas ar tam tikrų kilnojamųjų daiktų paskyrimas vieno iš sutuoktinių nuosavybėn ir pan.). Nurodyti klausimai santuokos nutraukimo byloje privalomai spręstini nepriklausomai nuo sutuoktinių pasirinkto santuokos nutraukimo būdo, todėl tais atvejais, kai santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tam tikros teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos pagal savo turinį gali reikšti sprendimą dėl priteisimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos nutraukimo byloje priimto teismo sprendimo dalis dėl priteisimo atitinka priverstinio teismo sprendimo vykdytinumo požymius ir dėl šios teismo sprendimo dalies gali būti išduodamas vykdomasis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017).
18. Kasacinis teismas ne kartą pažymėjo, kad antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktas teises, o bet koks veikimas viršijant kompetenciją (lot. ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Teismo sprendimo pagrindu išduodamas vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas, kuris apibrėžia antstolio veiklos ribas. Vykdomojo dokumento turinio reikalavimai reglamentuojami CPK 648 straipsnyje, kurio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis. Tai reiškia, kad rezoliucinė teismo sprendimo dalis turi būti aiški, nedviprasmiška, suformuluota konkrečiai, kad dalyvaujantiems byloje asmenims nekiltų neaiškumų dėl patenkintų ar atmestų reikalavimų turinio.
19. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja turėjo teisę kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo, atitinkančio pažodinę teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, dalį dėl išlaikymo vaikui mokėjimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas į 2023 m. balandžio 3 d. vykdomąjį raštą pažodžiui perkėlė (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtintos sutarties 2.2 punktą. Šiame punkte yra aiškiai susitarta dėl išlaikymo dydžio, susiejant jį su puse Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytos minimalios mėnesinės algos.
20. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta minimali mėnesinė alga 2017 m. buvo 380 Eur, kurios pusė sudarė 190 Eur. Būtent tokia suma ir nurodyta pirmajame sutarties 2.2 punkto sakinyje. Šio punkto paskutiniame sakinyje yra nurodyta, kad pareiškėjas įsipareigoja nuo Lietuvos Respublikos MMA (minimalaus mėnesio atlyginimo) pasikeitimo per du mėnesius atitinkamai pakeisti (padidinti arba sumažinti) mokėtino išlaikymo dydį iki pusės pasikeitusio MMA. Nurodytas minimalios mėnesinės algos dydis yra nustatomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, aiškiai apibrėžiant MMA dydį.
21. Sutiktina su pareiškėju, kad darbo teisiniuose santykiuose nuo nustatytos minimalios mėnesinės algos yra skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis, privalomasis sveikatos draudimas, pensijų kaupimas bei socialinis draudimas. Tačiau nagrinėjamoje byloje teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje buvo sprendžiami šalių šeimos teisiniai santykiai, tai yra vaikui teikiamo išlaikymo dydis, todėl siejant šį dydį su kitus teisinius santykius reguliuojančiais rodikliais, turėjo būti aiškiai apibrėžtos išlaikymui taikytinos šio rodiklio ribos. Nenurodžius, kad teisės aktuose apibrėžtas MMA dydis, teikiant vaikui išlaikymą, yra skaičiuojamas atėmus visus įstatymų nustatytus mokesčius, atsižvelgiant į CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, pripažintina, kad šalys sutartimi susitarė dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose apibrėžto pusės MMA dydžio, neatskaičius mokesčių.
22. Pripažintina, kad teismo sprendimu patvirtintos sutarties 2.2 punktas yra aiškus, jis tiksliai perkeltas į vykdomąjį raštą, kuris atitinka CPK 648 straipsnyje nustatytus vykdomajam dokumentui keliamus reikalavimus. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 7 punktą vykdomajame rašte dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo, be to, nurodomos vaikų gimimo datos. Nagrinėjamoje byloje teismas vykdomajame rašte vietoje vaiko gimimo datos nurodė jo asmens kodą. Tačiau į asmens kodo skaitmenis įeina ir asmens gimimo data. Taigi antstoliui faktiškai yra žinomas vaiko amžius ir laikotarpis, kada jam turi būti teikiamas išlaikymas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodyta klaida gali būti ištaisoma pagal CPK 648 straipsnio 6 dalį. Tačiau tai nėra pagrindas panaikinti vykdomąjį raštą.
23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas turėjo teisę išduoti pareiškėjai vykdomąjį raštą pagal CPK 646 straipsnio 1 dalies nuostatas. CPK nėra numatyta apeliacijos galimybė dėl pagal CPK 646 straipsnio 1 dalį išspręsto klausimo. Taip pat, teismui išsprendus šį klausimą ir išdavus vykdomąjį raštą, nėra užkirstas kelias tolesnei bylos eigai pagal CPK normas, reglamentuojančias vykdymo procesą. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis pareiškėjas naudojasi šio proceso taisyklėmis ir yra padavęs skundą dėl antstolio veiksmų, kuris nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-11066-1090/2023. Taigi nei pirmosios instancijos teismo rezoliucija, nei išduotas vykdomasis raštas negali būti skundžiami atskiruoju skundu.
24. Paaiškėjus aplinkybei, kad atskirasis skundas buvo paduotas dėl pirmosios instancijos teismo rezoliucijos ir išduoto vykdomojo rašto, kurie pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektais, apeliacinis procesas, pradėtas pagal apelianto A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 31 d. rezoliucijos išduoti vykdomąjį raštą ir išduoto vykdomojo rašto nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
25. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 31 d. rezoliucijos ir 2023 m. balandžio 3 d. išduoto vykdomojo rašto.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.