Vilniaus apygardos teismo nutartis

2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. sausio 21 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino ir CPK 646 str. 3 d. pagrindu išdavė pareiškėjai A. K. vykdomąjį raštą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1648-239/2014 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sudarytos tarp pareiškėjų A. K. ir Ž .K., nevykdomos dalies – Ž. K. įsipareigojimo teikti nepilnametei dukrai A. K. išlaikymą iki jai sukaks aštuoniolika metų po 350 Lt periodinių išmokų kas mėnesį.

Žemesnės instancijos teismas

3. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentų iš esmės nenagrinėja, kadangi byloje nustatytas pagrindas apeliacinį procesą nutraukti.

4. CPK 301 straipsnio 1 dalyje, 334 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtina dalyvaujančių byloje asmenų teisė skųsti pirmosios instancijos teismo neįsiteisėjusias nutartis apeliacinės instancijos teismui. Tinkamo proceso ir teisės būti išklausytam principai civiliniame procese apima ir teisę nepatenkintai šaliai skųsti teismo sprendimą (nutartį), kaip dar vieną galimybę įrodyti savo teisę, todėl šaliai turi būti garantuota teisė skųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir nereiškia, kad kiekvienas asmens skundas turi būti besąlygiškai išnagrinėtas.

5. CPK 334 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio Kodekso nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Pirmosios instancijos teismo nutartis užkerta kelią tolesnei bylos proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, dėl jos priėmimo procesas byloje yra užbaigiamas arba kai jos priėmimas užkerta kelią dalyvauti procese konkrečiam asmeniui. Nenustačius LR CPK 334 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kitų teismo nutarčių skųsti apeliacinės instancijos teismui negalima, tačiau motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukti į apeliacinį skundą (LR CPK 334 straipsnio 3 dalis). Jeigu teismui vis dėlto buvo paduotas atskirasis skundas dėl nutarties, kuri nėra apeliacinio apskundimo objektas, teismas turi atsisakyti priimti tokį atskirąjį skundą.

6. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą dėl to, kad Ž. K. nevykdo Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1648-239/2014, patvirtintos A. K. ir Ž. K. 2014-04-16 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.4 punkto.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas, vadovaudamasis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, 2019 m. sausio 21 d. priėmė nutartį ir pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino.

4. CPK 646 straipsnyje reglamentuota vykdomojo rašto išdavimo tvarka. Nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. <...>. CPK 646 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti <…>. Taigi, nurodytame straipsnyje reglamentuota skirtinga vykdomojo rašto išdavimo tvarka esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui ir įsiteisėjusiai teismo nutarčiai, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis.

5. Kaip minėta, Trakų rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 4 d. priėmė sprendimą, kuriuo, nutraukdamas A. K. ir Ž. K. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas patvirtino šalių 2014 m. balandžio 16 d. pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. sprendimas įsiteisėjęs, yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims, yra galutinis dokumentas, turintis res judicata galią, ir vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.), pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles.

6. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimą, vadovavosi CPK 646 straipsnio 3 dalimi, reglamentuojančia vykdomojo rašto išdavimo aspektus tuo atveju, kai nevykdoma teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir CPK 646 straipsnio turinį, sprendžia, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nepagrįstai vadovavosi nuostata, kuri reglamentuoja vykdomojo rašto išdavimą tokiu atveju, kai byla baigiama nagrinėti teismui nutartimi patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, kai, šiuo atveju, yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta šalių pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pažymėtina, jog sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teismo sprendime tvirtinimą reglamentuoja CK 3.53 straipsnio 3 dalis, numatanti, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos įtraukiamos į teismo sprendimą, kas leidžia daryti išvadą, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų įtraukimas į teismo sprendimą ir jų tvirtinimas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra tik teismo sprendimo sudėtinė dalis, nekeičianti teismo procesinio dokumento pobūdžio bei esmės ir negali būti prilyginama situacijai, kai šalių sudaryta taikos sutartis tvirtinama teismo nutartimi. Taigi pareiškėjai pateikus pirmosios instancijos teismui pareiškimą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir nurodžius, kad suinteresuotas asmuo nevykdo teismo sprendimu patvirtintų įsipareigojimų, pirmosios instancijos teismas vykdomojo rašto išdavimo klausimą turėjo vertinti ne CPK 646 straipsnio 3 dalyje, o CPK 646 straipsnio 1 dalyje reglamentuotų vykdomojo rašto išdavimo sąlygų pagrindu.