- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-09
- Bylos Nr.
- 2S-1123-933/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11602-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Pareiškėjas
- L. R., L. B.
- Kategorijos
- 3.5.14Vykdomasis raštas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-18781-967/2015 pagal pareiškėjų L. B. ir L. R. (buvusi pavardė B.) prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai L. B. ir L. B. 2015-04-04 kreipėsi į teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kuriame prašė: i) nutraukti pareiškėjų santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu; ii) po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes – L. B. ir L. B.; iii) patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-04-22 sprendimu: i) nutraukė santuoką, sudarytą tarp pareiškėjų; ii) po santuokos nutraukimo L. B. paliko pavardę „B.“, o L. B. pavardę „B.“; iii) patvirtino pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
3. Teisme 2020-04-21 gautas pareiškėjo L. B. prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-22 sprendimo. Nurodyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-04-22 sprendimu be kita ko nustatė tėvo (pareiškėjo L. B.) bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią pareiškėjas L. B. bendrauja su vaikais neporinių savaičių penktadienį, paimdamas vaikus iš motinos gyvenamosios vietos ir sugrąžindamas tos pačios savaitės sekmadienį. Vaikų motina neleidžia tėvui bendrauti su vaikais, t. y. paimti vaikus iš motinos gyvenamosios vietos, kaip numatyta teismo sprendime nuo 2020-03-15. Nebuvo suteikta galimybė matytis su vaikais neporinių savaičių savaitgaliais: 2020 m. kovo 27–29 d., 2020 m. balandžio 10–12 d., atsisakoma suteikti galimybę pasimatyti 2020 m. balandžio 24–26 d.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi pareiškėjo L. B. prašymą tenkino ir išdavė pareiškėjui L. B. vykdomąjį raštą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-22 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-18781-967/2015, dėl neįvykdytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.1 papunkčio sąlygos – „4.1. L. B. bendrauja su vaikais metų neporinių savaičių penktadienį pasiimdamas juos 20 val. iš vaikų motinos gyvenamosios vietos ir tos pačios savaitės sekmadienį 20 val. privalo pristatyti vaikus į motinos gyvenamąją vietą (toliau tekste vadinama – savaitgalis). Apie negalėjimą bendrauti su vaikais šiame punkte numatytu laiku, L. B. privalo SMS žinute mobiliuoju telefonu informuoti vaiko motiną ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki numatyto bendravimo su vaikais pradžios“.
4.1. Apylinkės teismo 2020-05-13 pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo pakartotinai išsiųstas nurodytu pareiškėjos asmens elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėja L. R. (buvusi B.) telefonu patvirtino, kad procesinius dokumentus gavo. Vaikų motina, žinodama apie prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, elgėsi pasyviai, neišreiškė pageidavimo, kad būtų pratęstas terminas atsiliepimui į prašymą pateikti, tokiu būdu iš esmės nebendradarbiaujant, pasyviai deklaruodama, jog su prašymu sutinka. Byloje nėra duomenų, jog L. R. (buvusi B.) sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas būtų įvykdžiusi. Teismas sprendžia, kad pareiškėja nuo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo teisme 2015-04-22 iki teismo posėdžio dėl vykdomojo rašto išdavimo 2020-05-19 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tinkamai nevykdė, todėl yra pagrindas dėl neįvykdytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos išduoti vykdomąjį raštą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Apeliantė (pareiškėja) L. R. atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-19 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Nurodė, kad pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateikė tiek atsiliepimą į pareiškėjo L. B., tiek ir patikslintą savo prašymą tokiu būdu, kokiu ir gavo pirmosios instancijos teismo pranešimą apie bylos nagrinėjimą ir apie atsiliepimo pateikimą. Teismas neįvertino apeliantės atsiliepime nurodytų aplinkybių, taip pat neišsprendė apeliantės prašymo išduoti vykdomąjį raštą. Apeliantė 2020-05-13 gavo teismo darbuotojos elektroninį laišką su teismo pranešimu apie pareiškėjo prašymo nagrinėjimo datą ir laiką bei apie terminą pateikti atsiliepimą. Apeliantė 2020-05-13 gavo ir elektroninį laišką su teismo 2020-05-13 nutartimi dėl pareiškėjos prašymo išduoti vykdomąjį dokumentą patikslinimo. Pareiškėja 2020-05-14 elektroniniu laišku pateikė tiek patikslintą prašymą, tiek įrodymus, patvirtinančius, jog vaikų tėvas netinkamai vykdo jam tenkančią prievolę išlaikyti vaikus, tačiau teismas skundžiamoje nutartyje šių aspektų neįvertino. Po to, kai pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį, apeliantė susisiekė su pirmosios instancijos teismo darbuotoja, siekdama išsiaiškinti, kodėl į pareiškėjos dokumentus neatsižvelgta. Pirmosios instancijos teismo darbuotoja nurodė, kad „dokumentai pasimetė“. Vien tas faktas, jog pirmosios instancijos teismas gavo dokumentus, tačiau jų neįtraukė į bylą, negali lemti tos aplinkybės, kad apeliantės pozicija nebus išklausyta.
Atsiliepimas
6. Pareiškėjas L. B. atsiliepime į pareiškėjos L. R. atskirąjį skundą prašė atskirojo skundo netenkinti. Pažymėjo, kad apeliantė nenurodo, kurio mėnesio mokėjimo yra negavusi. Prideda išlaikymo mokėjimą patvirtinančius banko išrašus. Pareiškėjas sumokėjo 3 034 Eur, kas atitinka apeliantės skaičiavimus. Pareiškėjas papildomai prie reguliarių periodinių išmokų moka už vaikų mobilius pokalbius bei internetą, perka vaikams rūbus, laisvalaikio priemones, prisideda prie vaikų kelionių, net tuo metu kai jie vyksta su motina, prisideda prie papildomų gydymo išlaidų, vaikų mokslo kainos. Apeliantė teigia, kad pareiškėjas netinkamai vykdo bendravimą su vaikais, tačiau nenurodo konkrečių aplinkybių. Vaikai nurodo, kad jiems patinka leisti laiką su tėčiu. Pareiškėjos teiginiai, kad pareiškėjas neleidžia laiko su vaikais neatitinka vaikų tarnybos surinktos informacijos.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
13. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išduotas vykdomasis raštas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-22 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-18781-967/2015 rezoliucinės dalies 4.1 papunkčio (b. l. 34).
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme (ne)prijungimo
14. Apeliantė (pareiškėja) L. R. kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui teikė naujus įrodymus: i) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-13 elektroninį laišką (siųstas 16:49) (b. l. 49); ii) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-13 elektroninį laišką (siųstas 14:11) (b. l. 48); iii) pareiškėjos L. R. 2020-05-14 elektroninį laišką su priedais (b. l. 50–54). Pareiškėjas L. B. su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat teikė naujus įrodymus: i) išlaikymo už 2020 m. sausio–gegužės mėnesius banko išrašą (b. l. 60–61); ii) nepilnamečių vaikų mobilių pokalbių sąskaitas (b. l. 62–67); iii) nepilnametei dukrai pirktų rūbų užsakymą ir banko išrašą (b. l. 68–71); iv) nepilnamečiams vaikams pirktų elektrinių paspirtukų užsakymus (b. l. 71–72); v) nepilnamečiams vaikams pirktų dviejų keturračių banko išrašą (b. l. 74); vi) L. B. kelionės į (duomenys neskelbtini) išlaidų padengimo banko išrašą (b. l. 75); vii) L. B. stomatologo paslaugų apmokėjimo banko išrašą (b. l. 73); viii) L. B. mokyklos paslaugų apmokėjimo išlaidų kompensavimo banko išrašą (b. l. 76); ix) L. B. būrelio sutartį (b. l. 77–79); x) L. B. ir L. B. situacijos aprašą (b. l. 80–91).
15. CPK 338 straipsnyje nurodyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 301–333 straipsniai), išskyrus CPK XVI skyriaus 2 skirsnio (CPK 334–338 straipsniai) skirsnyje numatytas išimtis. Kadangi CPK XVI skyriaus 2 skirsnis nenumato išimčių, susijusių su naujų įrodymų prijungimu apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant atskirąjį skundą, vadovaujamasi bendrosiomis CPK XVI skyriaus taisyklėmis (CPK 301–333 straipsniai).
16. Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
17. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su teikiamais naujais įrodymais, pastebi, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-13 elektroniniai laiškai (siųstas 14:11 ir 16:49) yra bylos medžiagoje (b. l. 28–33), todėl kartoja jau esamą bylos medžiaga. Sprendžiama, kad jau byloje esančių įrodymų prijungimas dar kartą neatitinka proceso ekonomiškumo paskirties (tik apsunkina bylos medžiagą). Visgi, byloje nėra apeliantės 2020-05-14 elektroninio laiško, todėl siekiant visapusiškai nustatyti faktines bylos aplinkybes aptartas 2020-05-14 elektroninis laiškas prijungiamas prie bylos medžiagos. Įrodymas nedidelės apimties, pareiškėjas L. B. turėjo galimybę dėl aptarto įrodymo įrodomosios vertės pasisakyti teikdamas atsiliepimą į atskirąjį skundą.
18. L. B. pateikti nepilnamečių vaikų situacijos aprašai, parengti Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus prijungtini, kadangi padės tiksliau atskleisti faktines bylos aplinkybes. Likę pareiškėjo L. B. įrodymai neprijungtini, kadangi nesusiję su ginčo dalyku, t. y. pateiktais įrodymais pareiškėjas L. B. įrodinėja išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo faktą, tačiau ne bendravimo su vaikais tvarkos (ne)vykdymo aplinkybę. Pastebėtina ir tai, kad dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl išlaikymo teikimo pasisakyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-10 nutartimi (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo
19. Pareiškėjas L. B. prašė išduoti vykdomąjį raštą, kadangi nepilnamečių vaikų motina nevykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-22 sprendime nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos (vaiko motina nesudaro galimybės paimti vaikus iš motinos gyvenamosios vietos nuo 2020-03-15) (b. l. 16).
20. Bylos duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjęs bylą dėl santuokos nutraukimo pagal pareiškėjų L. R. (buvusi pavardė B.) ir L. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu 2015-04-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-18781-967/2015, be kita ko, nustatė ir pareiškėjų bendravimo su nepilnamečiais vaikais (L. B. ir L. B.) tvarką (b. l. 9–15). Aptartas sprendimas įsiteisėjo 2015-05-25 (CPK 179 straipsnio 3 dalis, informacinė teismų sistema LITEKO).
21. CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal CPK 587 straipsnio 1 dalies 1 punktą vykdomasis dokumentas yra teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas. Vykdomasis raštas išduodamas vykdytinam teismo sprendimui įsiteisėjus (CPK 646 straipsnio 1 dalis).
22. Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra vienas iš santuokos nutraukimo būdų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnis). Nutraukiant santuoką bendru sutuoktinių sutarimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią teismas, nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Tokioje sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir kitas savo turtines teises bei pareigas. Šie reikalavimai koreliuoja su proceso teisės normomis – pagal CPK 541 straipsnio 1 dalį, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ši sutartis atitinka įstatymo reikalavimus. Tai reiškia, kad šioje sutartyje turi būti aptarti klausimai dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarka bei kitos sutuoktinių tarpusavio turtinės teisės ir pareigos. Taigi, santuokos nutraukimo byloje tvirtinant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį yra sprendžiama tiek dėl turtinių, tiek ir dėl neturtinio pobūdžio klausimų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017, nutarties 20–21 punktus).
23. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog apylinkės teismas, išduodamas vykdomąjį raštą dėl dalies Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-22 sprendime nurodytos rezoliucinės dalies (4.1 papunkčio) nevykdymo, vadovavosi CPK 646 straipsnio 3 dalimi. Visgi, atkreiptinas dėmesys, jog CPK 646 straipsnio 3 dalis reguliuoja vykdomojo rašto išdavimo procesą (procedūrą) pagal konkretų (specifinį) teismo procesinį dokumentą – teismo patvirtintą taikos sutartį. Aptariamu atveju civilinėje byloje Nr. 2-18781-967/2015 taikos sutartis netvirtina, o buvo priimtas sprendimas dėl santuokos nutraukimo pagal abiejų pareiškėjų pareiškimą. Civilinė byla Nr. 2-18781-967/2015 buvo išnagrinėta teismo procesiniu sprendimu – galutiniu teismo sprendimu (CPK 260 straipsnis, 385 straipsnio 1 dalis), todėl vykdomojo rašto išdavimui taikytina ne CPK 646 straipsnio 3 dalis, o CPK 646 straipsnio 1 dalis. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teismo sprendime tvirtinimą reguliuoja CK 3.53 straipsnio 3 dalis, numatanti, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos įtraukiamos į teismo sprendimą, kas leidžia daryti išvadą, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų įtraukimas į teismo sprendimą ir jų tvirtinimas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra tik teismo sprendimo sudėtinė dalis, nekeičianti teismo procesinio dokumento pobūdžio bei esmės ir negali būti prilyginama situacijai, kai šalių sudaryta taikos sutartis tvirtinama teismo nutartimi (žr. Vilniaus apygardos teismo 2019-03-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-442-794/2019, nutarties 6 punktą; Kauno apygardos teismo 2017-06-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1298-480/2017, nutarties 17 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017, nutarties 12, 23–25 punktus).
24. CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kurią lemia įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomasis pobūdis (CPK 12 straipsnis), kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą.
25. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos (CPK 4 straipsnis), jog gali būti skundžiama tik nutartis, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą pagal CPK 646 straipsnio 1 dalį, kadangi teismo nutartis, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą, užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-09-19 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019, nutarties 28 punktą). Vykdomojo rašto išdavimas neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, t. y. apeliantės galimybei gintis vykdymo procese. Apeliantė turi teisę visus įrodymus ir paaiškinimus dėl bendravimo su vaiku tvarkos 4.1 papunkčio pateikti vykdomąjį dokumentą vykdančiam antstoliui.
26. Tuo pačiu pažymėtina, kad pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį tik dėl teismo nutarties, kuria nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą gali būti paduotas atskirasis skundas.
27. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pastebi, jog CPK 646 straipsnio 1 dalis nenumato, kad vykdomasis raštas būtinai turi būti išduodamas teismo nutartimi. Viena vertus, proceso racionalumo principai pateisina nutartį dėl vykdomojo rašto išdavimo priimti tais atvejais, kai teismas ketina pasisakyti dėl išduotino vykdomojo rašto apimties, pavyzdžiui, kai vykdomasis raštas išduodamas ne pagal visą įsiteisėjusio teismo sprendimo rezoliucinę dalį, o tik konkrečią teismo sprendimo rezoliucinę dalį. Tokiu atveju nutartis (pagal CPK 646 straipsnio 1 dalį), kuria išduotas vykdomasis raštas neskundžiama, o, jeigu vykdomąjį raštą būtų atsisakyta išduoti, tada skundžiama atskiruoju skundu.
28. Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu: 1) skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas; 2) skundą paduoda neveiksnus asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti; 3) skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Pagal CPK 315 straipsnio 5 dalį, jeigu CPK 315 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas. CPK 338 straipsnis numato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Taigi CPK 315 straipsnio taisyklės taikytinos ir nagrinėjant atskiruosius skundus. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-19 nutartis, kuria buvo išduotas vykdomasis raštas ir tai turėjo būti padaryta pagal CPK 646 straipsnio 1 dalį, negali būti apeliacinio apskundimo objektu, o šis trūkumas paaiškėjo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
29. Apibendrinant aukščiau išdėstytą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas, taikydamas CPK 646 straipsnio 3 dalį ir nurodydamas, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-19 nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reguliuojančias vykdomųjų raštų išdavimą ir tokių nutarčių apskundimą. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-19 nutartis, kuria buvo išduotas vykdomasis raštas ir tai turėjo būti padaryta pagal CPK 646 straipsnio 1 dalį, negali būti apeliacinio apskundimo objektu, o šis trūkumas paaiškėjo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, todėl apeliacinis procesas pagal pareiškėjos L. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutarties nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
30. Teismas dar kartą apeliantei išaiškina, kad ji turi teisę visus įrodymus ir paaiškinimus dėl bendravimo su vaiku tvarkos 4.1 papunkčio pateikti vykdomąjį dokumentą vykdančiam antstoliui.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį procesą pagal pareiškėjos L. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutarties nutraukti.