- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-28
- Bylos Nr.
- e2S-715-936/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00373-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Urmila Valiukienė
- Pareiškėjas
- S. N., T. V.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (apelianto) T. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sausio 9 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. N. ir T. V. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 15 d. sprendimu T. V. ir S. N. (buvusi pavardė V.) prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu patenkintas, kartu patvirtinta šalių sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja S. N. pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-541-604/2019 dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimo iš pareiškėjo T. V.. Nurodė, kad T. V. neteikia išlaikymo arba teikia jį ne tokį, koks nustatytas teismo sprendimu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. sausio 9 d. nutartimi tenkino pareiškėjos S. N. prašymą – išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-541-604/2019 patvirtintos ir netinkamai vykdomos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.2 punkto sąlygos, pagal kurią pareiškėjas T. V. įsipareigojo nuo teismo sprendimo, kuriuo bus patvirtinta ši sutartis, įsiteisėjimo dienos (2019 m. vasario 15 d.) gera valia teikti išlaikymą savo vaikams N. V. ir D. V. iki jų pilnametystės, mokėdamas periodinėmis išmokomis po 180 Eur per mėnesį sumą kiekvieno vaiko išlaikymui, t. y. iš viso 360 Eur į S. V. nurodytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) arba grynaisiais pinigais pasirašant pinigų priėmimo-perdavimo aktus, ir 2.3 punkto sąlygos, pagal kurią Sutarties 2.2. punkte nurodytą sumą, skirtą vaikų N. V. ir D. V. išlaikymui, T. V. įsipareigojo mokėti iki einamojo mėnesio dvidešimtos dienos.
3.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš pareiškėjos pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad T. V. netinkamai vykdo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.2 punkte prisiimtą įsipareigojimą teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 360 Eur iki einamojo mėnesio 20 dienos, tai yra jo pareiškėjai sumokėta vaikų išlaikymo suma yra mažesnė nei numatyta Sutarties 2.2 punkte (įskaitant indeksavimą), be to, išlaikymas mokamas nereguliariai, kaip to reikalauja Sutarties 2.3 punkto sąlyga, todėl šiuo atveju neišdavus vykdomojo rašto, būtų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, kiltų grėsmė jų poreikių patenkinimui. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas šioje sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje pareiškėjai S. N. išduoti vykdomąjį raštą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai
4. Pareiškėjas T. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sausio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti S. N. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį neįvertino aplinkybės, kad pareiškėja, nors ir pateikė teismui savo banko sąskaitos išrašą, prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo tiksliai nenurodė, kokios sumos, mokėtinos pagal sutarties 2.2 punktą, apeliantas nėra sumokėjęs pareiškėjai, nes jis yra davęs išlaikymą ir grynais pinigais. Esamomis aplinkybėmis antstolis, išieškodamas skolą iš apelianto, galėtų reikalauti skolos už visą laikotarpį nuo sutarties įsiteisėjimo dienos, t. y. 2019 m. vasario 15 d. Apelianto nuomone, tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo nuostatoms, kadangi apeliantas laikotarpiu nuo sutarties įsiteisėjimo iki dabar prievolę vykdė. Apelianto įsitikinimu skola, atsiradusi dėl netinkamai vykdomų sutarties 2.2 ir 2.3 punktų sąlygų, turėtų būti apskaičiuota objektyviai įvertinant, kokią sumą jis yra sumokėjęs pareiškėjai, o kokios sumos nėra sumokėjęs.
4.2. Dėl nurodytų objektyvių priežasčių vykdomasis raštas negali būti priverstinai vykdomas, kadangi tokiu atveju būtų paneigti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas nutraukiamas.
5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 334 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog pirmosios instancijos teismo nutartį galima apskųsti atskiruoju skundu tuo atveju, kai tokia nutartis užkerta kelią tolimesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas), arba tuo atveju, kai apskundimo apeliacine tvarka galimybę numato Civilinio proceso kodekso teisės normos (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
6. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, nurodytą aukščiau, sprendžiant klausimą, ar konkreti pirmosios instancijos teismo priimta nutartis gali būti apeliacijos objektu, iš pradžių tikrinama, ar CPK normos nenumato tokios nutarties apskundimo galimybės. Paaiškėjus, kad įstatymo leidėjas nėra konkrečiai įvardinęs tokios nutarties apskundimo galimybės, vertinama, ar nutartimi yra pabaigiamas bylos nagrinėjimas arba išsprendžiamas iš esmės tam tikras procesinis klausimas, kuris nebegalės būti keliamas tolimesniame bylos nagrinėjime ir turės reikšmę bylos baigčiai.
7. Byloje nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 15 d. sprendimu T. V. ir S. N. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu patenkintas, kartu patvirtinta šalių sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 2.2 ir 2.3 punktuose šalys susitarė dėl nepilnamečių vaikų N. V. ir D. V. išlaikymo dydžio ir mokėjimo tvarkos. S. N. kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, T. V. netinkamai vykdant sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.2 ir 2.3 punktus. Pagal šį prašymą pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį išduoti vykdomąjį raštą.
8. Vykdomųjų raštų išdavimo tvarka reglamentuota CPK XLIV skyriuje. CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės.
9. Paminėtina, kad CPK 646 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytos dvi skirtingos vykdomojo rašto išdavimo procedūros: viena – kai vykdomasis raštas išduodamas teismo sprendimo pagrindu, kita – kai vykdomasis raštas išduodamas teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, pagrindu.
10. Pagal CPK 646 nuostatas ir jas aiškinančią teismų praktiką nutartys išduoti vykdomąjį raštą neskundžiamos atskiruoju skundu (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 646 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-866-330/2022), išskyrus atvejus, kai vykdomasis raštas išduodamas dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo (CPK 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426-969/2021). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustačius, kad įstatymo leidėjas teismo nutarties, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą, apskundimo galimybės expressis verbis neįvardijo, vertinama, ar tokia teismo nutartis, remiantis CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktu, užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019).
11. Nutraukiant santuoką bendru sutuoktinių sutarimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurią teismas, nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje yra išsprendžiama dėl viso komplekso reikalavimų, kurių patenkinimas pagal savo pobūdį gali reikšti ir civilinių teisinių santykių modifikavimą (pvz., santuokos nutraukimas), ir ko nors priteisimą (pvz., žalos atlyginimas ar tam tikrų kilnojamųjų daiktų paskyrimas vieno iš sutuoktinių nuosavybėn, išlaikymo priteisimas ir pan.). Nurodyti klausimai santuokos nutraukimo byloje privalomai spręstini nepriklausomai nuo sutuoktinių pasirinkto santuokos nutraukimo būdo, todėl tais atvejais, kai santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tam tikros teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos pagal savo turinį gali reikšti sprendimą dėl priteisimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos nutraukimo byloje priimto teismo sprendimo dalis dėl priteisimo atitinka priverstinio teismo sprendimo vykdytinumo požymius ir dėl šios teismo sprendimo dalies gali būti išduodamas vykdomasis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017).
12. Teismų praktikoje nurodoma, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų įtraukimas į teismo sprendimą ir jų tvirtinimas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra teismo sprendimo sudėtinė dalis, nekeičianti teismo procesinio dokumento pobūdžio bei esmės ir negali būti prilyginama situacijai, kai šalių sudaryta taikos sutartis tvirtinama teismo nutartimi (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1123-933/2020; 2019 m kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-442-794/2019; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1132-912/2021; 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1417-803/2023).
13. Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą civilinėje byloje, kurioje šalių santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutarimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, turėjo vadovautis ne CPK 646 straipsnio 3 dalimi, kurioje reglamentuotas vykdomojo rašto išdavimas, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, bet CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisykle, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Pažymėtina, kad teismui išsprendus šį klausimą ir išdavus vykdomąjį raštą, nėra užkirstas kelias tolesnei bylos eigai pagal CPK normas, reglamentuojančias vykdymo procesą. Dėl to nutartis išduoti vykdomąjį raštą neskundžiama atskiruoju skundu (CPK 646 straipsnio 1 dalis).
14. Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Pagal CPK 315 straipsnio 5 dalį, jeigu CPK 315 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad ginčijama Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sausio 9 d. nutartis, kuria išduotas vykdomasis raštas dėl išlaikymo priteisimo byloje, kurioje santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutarimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, negali būti apeliacinio apskundimo objektu, todėl apeliacinis procesas, pradėtas pagal T. V. atskirąjį skundą, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal T. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sausio 9 d. nutarties.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.