- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-17
- Bylos Nr.
- 2S-1498-864/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00959-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Pareiškėjas
- N. D., J. D.
- Kategorijos
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.5.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo N. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-15819-559/2020 pagal pareiškėjos J. D. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 7 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-15819-559/2020, kuriuo patenkino pareiškėjų N. D. ir J. D. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino šalių sudarytą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį. Sprendimas įsiteisėjo 2020 m. rugpjūčio 7 d.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja J. D. (toliau – ir pareiškėja) 2024 m. lapkričio 21 d. pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-15819-559/2020 3, 4 ir 5 punktų vykdymo. Nurodė, kad po santuokos nutraukimo pareiškėjas N. D. (toliau – ir pareiškėjas) tinkamai nevykdo teismo sprendimo, nes neindeksuoja priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo.
Atsiliepimas
3. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog nėra susidariusio jokio įsiskolinimo už nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą, nesutiko, jog mokamo materialinio išlaikymo jis neindeksavo.
4. Paaiškino, jog nuo 2021 m. vasario 1 d. materialinio išlaikymo suma neturėjo būti indeksuojama, nes 2020 m. vartotojų kainų indeksas buvo 100,2, t. y. mažesnis nei 101. 2021 m. jis apmokėjo už sūnaus D. stovyklą 140 Eur, o už dukros stovyklą 85 Eur. Nuo 2022 m. vasario 1 d. materialinis išlaikymas turėjo būti indeksuojamas, nes 2021 m. vartotojų kainų indeksas buvo 110,60, todėl kiekvienam vaikui pareiškėjas turėjo mokėti po 166 Eur dydžio išlaikymą (150 Eur x 110,60 ? 100). Pareiškėjas į sūnaus vardu atidarytą banko sąskaitą kiekvieną mėnesį mokėdavo papildomai dar po 50 Eur. Sūnus disponuoti banko sąskaitoje esančiomis lėšomis negalėjo, nes jas uzufrukto teisėmis tvarkė pareiškėja ir tą patvirtina 2024 m. gruodžio 9 d. akcinės bendrovės „Swedbank“ pažyma. Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. vasario 1 d. į sūnaus banko sąskaitą, kurią uzufrukto teisėmis tvarkė J. D., buvo pervesta 600 Eur suma, t. y. 408 Eur daugiau (600 Eur – 192 Eur) nei išlaikymo sumos padidėjimas dėl indeksavimo. Pagal žodinį susitarimą su pareiškėja 2022 m. gegužės 3 d. pareiškėjas sumokėjo už sūnaus stovyklą 150 Eur, o 2021 m. vasario, kovo, gegužės, rugpjūčio mėnesiais mokėjo pareiškėjai po 350 Eur, kai turėjo mokėti po 300 Eur per mėnesį, t. y. šiais mėnesiais sumokėjo po 50 Eur daugiau nei turėjo, todėl ši sumokėta 250 Eur suma turi būti užskaityta kaip 2022 m. mokėtina išlaikymo dukrai suma dėl indeksavimo. Nuo 2023 m. vasario 1 d. materialinis išlaikymas turėjo būti indeksuojamas, nes 2022 m. vartotojų kainų indeksas buvo 121,70, todėl vaikams turėjo būti mokamas po 202 Eur dydžio išlaikymas (166 Eur × 121,70 ? 100). Pareiškėjas nuo 2023 m. vasario 1 d. kiekvieną mėnesį sūnaus ir dukros išlaikymui į pareiškėjos banko sąskaitą mokėjo po 150 Eur ir į sūnaus vardu atidarytą banko sąskaitą, kurią uzufrukto teisėmis tvarkė pareiškėja, kiekvieną mėnesį mokėdavo papildomai dar po 50 Eur, t. y. per šį laikotarpį sumokėjo 600 Eur sumą. Pagal žodinį susitarimą pareiškėjas 2023 m. sumokėjo už sūnaus stovyklą 350 Eur, todėl nėra skolingas pareiškėjai už sūnaus išlaikymą. Kadangi pareiškėjas 2021 m. į pareiškėjos banko sąskaitą pervedė indeksuotą išlaikymo sumą, nors jos indeksuoti dar nereikėjo, šios sumos turėtų būti užskaitytos 2023 m. sumokėtomis išlaikymo sumomis, t. y. 58 Eur (2021 m. sumokėtos sumos likutis (250 Eur – 192 Eur = 58 Eur)). Taip pat į pareiškėjos banko sąskaitą pareiškėjas yra atlikęs mokėjimus, kurie turėtų būti įskaityti kaip dukros išlaikymui skirtos piniginės lėšos: 2020 m. rugsėjo 9 d. pavedimas vaikams 300 Eur + 60 Eur (150 Eur sūnui išlaikymo suma, 150 Eur dukrai išlaikymo suma, 60 Eur išlaikymo suma užskaityta kaip už išlaikymą dėl indeksavimo padidinimo); 2020 m. spalio 13 d. pavedimas vaikams 300 Eur + 600 Eur (150 Eur sūnui išlaikymo suma, 150 Eur dukrai išlaikymo suma, 600 Eur išlaikymo suma užskaityta kaip už išlaikymą dėl indeksavimo padidinimo), todėl pareiškėjas kiekvieną mėnesį mokėjo 150 Eur išlaikymo sumą, o išlaikymo sumos padidinimas dėl indeksavimo buvo dengiamas anksčiau pareiškėjo sumokėtomis piniginėmis lėšomis (58 Eur (2021 m. atlikti mokėjimai) + 60 Eur (2020 m. atliktas mokėjimas) + 600 Eur (2020 m. atliktas mokėjimas) = 718 Eur) (718 Eur – 624 Eur = 94 Eur). Nuo 2024 m. vasario 1 d. materialinis išlaikymas turėjo būti indeksuojamas, nes 2023 m. vartotojų kainų indeksas buvo 101,20, todėl nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 20 d. (nuo šios dienos sūnus gyvena su pareiškėju) turėjo būti mokamas 204 Eur dydžio išlaikymas (202 Eur × 101,20 ? 100), o dukrai turėjo būti mokamas 204 Eur materialinis išlaikymas iki 2024 m. lapkričio 7 d. (priteistas civilinėje byloje laikinas materialinis išlaikymas). Pareiškėjas nuo 2024 m. vasario 1 d. kiekvieną mėnesį sūnaus išlaikymui mokėjo po 150 Eur, į sūnaus vardu atidarytą banko sąskaitą, kurią uzufrukto teisėmis tvarkė pareiškėja, kiekvieną mėnesį mokėdavo papildomai dar po 50 Eur, papildomai pagal žodinį susitarimą su pareiškėja 2024 m. birželio 17 d. sumokėjo 330 Eur mažajai bendrijai „Poligonas“ už sūnaus stovyklą, todėl skolos nėra. 2024 m. rugsėjo 10 d. pavedimas – skola elementų indeksavimas 300 Eur (išlaikymo suma 150 + indeksavimo skola 150 Eur); 2024 m. spalio 10 d. pavedimas alimentai D. išlaikymui 300 Eur (išlaikymo suma 150 Eur + indeksavimo skola 150 Eur). Išlaikymo sumos padidėjimas dėl indeksavimo taip pat turėtų būti užskaitomas iš 2020 m. atliktų 600 Eur dydžio mokėjimo likučio (šiuo atveju likutis yra 94 Eur po atlikto užskaitymo 2023 m.). 161 Eur išlaikymo sumos likutį sumokėjo 2024 m. gruodžio 16 d.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2025 m. vasario 24 d. nutartimi pareiškėjos J. D. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vykdomasis raštas išduotas, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 646 straipsnio 1 dalimi. Remdamasis kasacinio teismo suformuota praktika nurodė, jog santuokos nutraukimo byloje priimto teismo sprendimo dalis dėl priteisimo atitinka priverstinio teismo sprendimo vykdytinumo požymius ir dėl šios teismo sprendimo dalies gali būti išduodamas vykdomasis dokumentas.
7. Teismas nustatė, jog Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-15819-559/2020 buvo nutraukta pareiškėjų santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3, 4 ir 5 punktais šalys susitarė dėl materialinio išlaikymo teikimo būdo ir tvarkos, materialinio išlaikymo indeksavimo. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus (pareiškėjo N. D. sąskaitos išrašus, mokėjimo nurodymus), teismas konstatavo, jog pareiškėjas tinkamai nevykdė minėtos teismo sprendimu patvirtintos sutarties sąlygų. Teismas nustatė, jog 2022 m. rugsėjo mėnesį pareiškėjas nesumokėjo materialinio išlaikymo vaikui, o pervesdamas materialinį išlaikymą 2022 m., 2023 m. ir 2024 m. indeksavimo netaikė, be to, teismas vertino, jog lėšų pervedimas 2020 m. sūnaus kambario remontui negali būti laikomas materialinio išlaikymo, kuris mokamas 2022 m., 2023 m. ar 2024 m., indeksavimu, lėšų, skirtų taupymui, pervedimas į sūnaus sąskaitą (po 50 Eur kas mėnesį) taip pat negali būti priskirtas prie materialinio išlaikymo, kadangi tos lėšos nebuvo panaudotos vaiko būtiniausiems poreikiams tenkinti. Nors teismas nustatė, kad pareiškėjas prisidėjo prie vaikų išlaikymo, t. y. pirko sūnui rūbus, mokėjo už dukros papildomas pamokas, tokios aplinkybės, anot teismo, negali paneigti pareiškėjo pareigos mokėti teismo sprendimu patvirtinta sutartimi nustatytas periodines išmokas vaikų išlaikymui ir jas indeksuoti CK 3.208 straipsnio pagrindu.
8. Teismas nustatė, jog šalys skirtingai nurodė datą, kada jų sūnus D. D. pradėjo gyventi su tėvu, t. y. pareiškėjas nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio mėn., pareiškėja nurodė, kad 2024 m. lapkričio mėnesį. Teismo vertinimu, tokios aplinkybės gali būti tikslinamos vykdymo procese antstoliui vykdant vykdomąją bylą. Kadangi antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją, visos aplinkybės dėl tinkamo sutarties sąlygos vykdymo, išlaikymo skolos dydžio nustatomos antstolio, teismas šioje stadijoje minėtų klausimų nesprendžia. Nesutikdami su antstolio priimtais patvarkymais vykdomojoje byloje, pareiškėjai turi teisę juos skųsti CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka.
9. Pažymėjo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo CPK 646 straipsnio tvarka, nesprendžia tarp šalių kilusių ginčų ir išduoda vykdomuosius raštus tik pagal vykdytinus teismo sprendimus, o dėl kitų, turimų turtinių ir / ar neturtinių reikalavimų (ne)vykdymo ir jų pagrįstumo, pareiškėjai turi teisę spręsti atskiro teisminio ir / ar neteisminio proceso tvarka. Tad tais atvejais, kai tėvas (motina), su kuriuo nėra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, teikia išlaikymą tiesiogiai vaikui, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl juridinio fakto, patvirtinančio jo įvykdytą prievolę, nustatymo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad tik tokio pobūdžio byloje galėtų būti įvertintas pareiškėjo nurodomų aplinkybių dėl tiesioginio išlaikymo vaikams teikimo pagrįstumas, įvertinta, ar toks išlaikymas atitinka vaikų poreikius ir yra pakankamas, atitinkamai tokios bylos atveju priverstinis išieškojimas, jei toks būtų pradėtas, galėtų būti stabdomas pareiškėjo prašymu, o ieškinio tenkinimo atveju nutraukiamas.
10. Teismas taip pat pažymėjo, jog išsprendus klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, atitinkamai teismui tą raštą išdavus, nėra užkirstas kelias tolesnei bylos eigai pagal CPK normas, reglamentuojančias vykdymo procesą. Dėl to nutartis išduoti vykdomąjį raštą neskundžiama atskiruoju skundu (CPK 646 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Pareiškėjas N. D. (toliau – ir pareiškėjas, ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirajame skunde nurodo, kad:
11.1. Pirmosios instancijos teismas nenustatė esminių bylai reikšmingų aplinkybių, neįvertino pateiktų įrodymų, netinkamai taikė civilinio proceso teisės nuostatas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimo tvarką, teismo vaidmenį nagrinėjant šeimos bylas, taip pat nuostatas, reglamentuojančias tėvų susitarimą dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo, dėl to priėmė neteisingą sprendimą.
11.2. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria nutarta pareiškėjai J. D. išduoti vykdomąjį raštą, ir nurodo, kad tokia nutartis gali būti apeliacijos objektu bei skundžiama atskiruoju skundu. Anot pareiškėjo, šiuo atveju teismas procesą organizavo vadovaudamasis CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatomis – įpareigojo pareiškėją N. D. pateikti atsiliepimą į J. D. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo; priėmė 2024 m. gruodžio 17 d. nutartį, kuria nutarė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėti žodinio proceso tvarka, pripažino abiejų šalių dalyvavimą teismo posėdyje būtinu; organizavo net kelis teismo posėdžius, siekiant išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Tik priimdamas sprendimą teismas rėmėsi CPK 646 straipsnio 1 dalimi, tačiau nurodytų atliktų procesinių veiksmų visuma suponuoja, kad byla buvo nagrinėjama pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, todėl teismo nutartis laikytina skundžiama.
11.3. Apelianto nurodoma 2025 m. apeliacinės instancijos teismų praktika patvirtina, kad bylose pagal pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kuriose buvo patvirtintos šalių pasirašytos sutartys dėl santuokos nuraukimo pasekmių, priimtos nutartys dėl vykdomojo rašto išdavimo ar atsisakymo jas išduoti yra skundžiamos (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-231-967/2025, Panevėžio apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-67-1059/2025, Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-73-950/2025).
11.4. Nors pareiškėjas ir sutinka su teismo išsakyta pozicija, jog teismui išsprendus klausimą ir išdavus vykdomąjį raštą nėra užkertamas kelias tolesnei bylos eigai pagal CPK normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, kadangi įrodymus dėl teikto nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžio apeliantas gali teikti antstoliui, tačiau, jo nuomone, pakartotinis tų pačių jau išnagrinėtų aplinkybių įrodinėjimas vykdymo procese reikštų proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, betarpiškumo principų pažeidimą. Tokie teismo argumentai rodo, kad teismas savo paties inicijuotą žodinį procesą (nuomonės pareiškimas raštu, žodinis bylos nagrinėjimas ir įvykę du posėdžiai) šiuo atveju laiko bereikšmiu.
11.5. Be to, teismas nenustatė konkretaus įsiskolinimo vaikų išlaikymui dydžio, kurio priverstiniam išieškojimui išduotas vykdomasis raštas, neįvertinęs visų bylos aplinkybių bei nutartį argumentuodamas tik selektyviai atrinktais duomenimis, darė nepagrįstas išvadas dėl apskritai išlaikymo įsiskolinimo egzistavimo. Apeliantas į bylą yra pateikęs rašytinius įrodymus, patvirtinančius apie vykdytą pareigą teikti vaikams išlaikymą. Minėti įrodymai patvirtina, jog apeliantas yra pervedęs į J. D. banko sąskaitą ir pinigines lėšas, skirtas už indeksavimo įsiskolinimą (pavyzdžiui, 2024 m. rugsėjo 10 d. 300 Eur indeksavimo skola, 2024 m. gruodžio 16 d. alimentų indeksavimas ir kt.), tačiau teismas šių įrodymų nevertino. Be to, teismas šiuo atveju pasisakė tik dėl piniginių lėšų, kurios buvo pervestos tiesiogiai į J. D. banko sąskaitą ir laikė, jog šios piniginės lėšos buvo skirtos vaikų išlaikymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl galimo išlaikymo įsiskolinimo dydžio, turėjo įvertinti ir kitas pinigines lėšas, išleistas vaikų poreikiams tenkinti. Byloje nustačius, jog N. D. pervestos konkrečios piniginių lėšų sumos buvo skirtos vaikams, taip pat nustačius, jog šios lėšos buvo panaudotos vaikų poreikiams tenkinti, teismas atitinkamai turėjo šia piniginių lėšų suma sumažinti J. D. reikalaujamą išlaikymo įsiskolinimo dydį. Teismas taip pat nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, t. y. kad faktiškai ginčo sūnaus gyvenamoji vieta pasikeitė dar iki apeliantui kreipiantis į teismą dėl sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo jam priteisimo ir kad iki nutarties dėl laikino išlaikymo sūnui teikimo apeliantas pilnai išlaikė sūnų, nes jis faktiškai gyveno pas jį. Taigi teismas iš esmės nevertino ir neanalizavo aplinkybių, susijusių su apelianto inicijuota civiline byla Nr. e2-2788-490/2025, nors ji tiesiogiai yra susijusi su nagrinėjama byla, vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimais, pareigos išlaikyti vaiką vykdymu ir pan.
Atsiliepimas
12. Pareiškėja J. D. atsiliepime prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą, iš apelianto jos naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad:
12.1. Teismas nuo pat pradžios procesą dėl vykdomojo rašto išdavimo organizavo remdamasis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, o ne CPK 646 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Ta aplinkybė, kad pareiškėjos J. D. prašymas išduoti vykdomąjį raštą buvo nagrinėjamas žodinio proceso metu niekaip neįrodo, kad teismas vadovavosi CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatomis.
Šalies argumentai
12.2. Apeliantė nurodo, kad teisė pateikti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą nustatyta tik vienu atveju, kai asmuo kreipiasi į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Apelianto teiginiai, neva prašymo nagrinėjimas žodinio proceso tvarka jam sukėlė pagrįstus lūkesčius, kad teismo priimtą nutartį jis galės apskųsti apeliacine tvarka, nepagrįsti. Anot pareiškėjos, apeliantas žino ir turėjo žinoti, jog jo ir J. D. santuoka nutraukta ne teismui patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, o bendru sutuoktinių sutarimu teismui priėmus sprendimą. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų įtraukimas į teismo sprendimą ir jų tvirtinimas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra teismo sprendimo sudėtinė dalis, nekeičianti teismo procesinio dokumento pobūdžio bei esmės, santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimas sprendimu negali būti prilyginamas situacijai, kai šalių sudaryta taikos sutartis tvirtinama teismo nutartimi.
12.3. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad teismas, priimdamas nutartį išduoti vykdomąjį raštą, turėjo nurodyti, kokiai pinigų sumai jis išduodamas, kadangi teismo nurodyta suma gali neatitikti faktinės situacijos, kuri bus susiklosčiusi kreipimosi į antstolį metu.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl apelianto atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas atskirajame skunde išdėstytų motyvų kontekste.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
16. Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-15819-559/2020 buvo nutraukta pareiškėjo N. D. ir pareiškėjos J. D. santuoka bei patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Nurodytas sprendimas įsiteisėjo 2020 m. rugpjūčio 7 d.
17. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 ir 4 punktuose pareiškėjai susitarė, kad N. D. nepilnamečių vaikų, t. y. sūnaus D. D., gimusio (duomenys neskelbtini), ir dukros D. D., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokės po 150 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo teismui pateikimo dienos (2020 m. birželio 11 d.) iki vaikai sulauks pilnametystės, taip pat kad išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nurodytos sutarties 5 punkte šalys susitarė, jog piniginės lėšas, skirtas nepilnamečių vaikų išlaikymui, po santuokos nutraukimo uzufrukto teisėmis administruos vaikų motina J. D..
18. 2024 m. lapkričio 21 d. pareiškėja J. D. kreipėsi į teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą pagal santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 3, 4 punktus dėl to, kad pareiškėjas N. D. neindeksuoja nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą tenkino.
19. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pareiškėjas N. D. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas nurodytą nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėja J. D. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
20. Apelianto teigimu, teismas vykdomojo rašto išdavimo klausimą iš esmės turėjo spręsti vadovaudamasis CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo apelianto argumentu.
21. Visų pirma pažymėtina, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas sukelia materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK nustatyta tvarka antstoliui pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Viena iš vykdomųjų dokumentų rūšių yra vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų ir nutarčių pagrindu (CPK 587 straipsnio 1 punktas), kurių išdavimo tvarką reglamentuoja CPK VI dalies XLIV skyrius.
22. CPK 646 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Be to, toje pačioje dalyje nurodyta, kad, kai išieškomas išlaikymas, teismas vykdomąjį raštą išduoda išieškotojui ir be jo prašymo.
23. CPK 646 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytos dvi skirtingos vykdomojo rašto išdavimo procedūros: viena – kai vykdomasis raštas išduodamas teismo sprendimo pagrindu, kita – kai vykdomasis raštas išduodamas teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, pagrindu.
24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vykdomasis raštas pareiškėjai išduotas dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimu patvirtintos šalių sudarytos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 3, 4 bei 5 punktų, kuriais aptartas teikiamo išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams dydis bei mokėjimo tvarka.
25. Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra vienas iš santuokos nutraukimo būdų (CK 3.51 straipsnis). Nutraukiant santuoką bendru sutuoktinių sutarimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią teismas, nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Šioje sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, išlaikymo, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir kitas savo turtines teises bei pareigas.
26. Šie reikalavimai koreliuoja su proceso teisės normomis – pagal CPK 541 straipsnio 1 dalį, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ši sutartis atitinka įstatymo reikalavimus. Tai reiškia, kad šioje sutartyje turi būti aptarti klausimai dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarka bei kitos sutuoktinių tarpusavio turtinės teisės ir pareigos. Taigi santuokos nutraukimo byloje tvirtinant santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį yra sprendžiama tiek dėl turtinių, tiek ir dėl neturtinio pobūdžio klausimų, ir bendroji taisyklė yra tokia, kad santuokos nutraukimo ir jos nutraukimo padarinių klausimai išsprendžiami tuo pat metu. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje yra išsprendžiama dėl viso komplekso reikalavimų, kurių patenkinimas pagal savo pobūdį gali reikšti ir civilinių teisinių santykių modifikavimą (pvz., santuokos nutraukimas), ir ko nors priteisimą (pvz., žalos atlyginimas ar tam tikrų kilnojamųjų daiktų paskyrimas vieno iš sutuoktinių nuosavybėn ir pan.). Nurodyti klausimai santuokos nutraukimo byloje privalomai spręstini nepriklausomai nuo sutuoktinių pasirinkto santuokos nutraukimo būdo, todėl tais atvejais, kai santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tam tikros teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygos pagal savo turinį gali reikšti sprendimą dėl priteisimo. Santuokos nutraukimo byloje priimto teismo sprendimo dalis dėl priteisimo atitinka priverstinio teismo sprendimo vykdytinumo požymius ir dėl šios teismo sprendimo dalies gali būti išduodamas vykdomasis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017).
27. Pažymėtina, kad santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygų įtraukimas į teismo sprendimą ir jų tvirtinimas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra teismo sprendimo sudėtinė dalis, nekeičianti teismo procesinio dokumento pobūdžio bei esmės, todėl kaip pagrįstai, vadovaudamasis šiuo klausimu aktualia teismų praktika, konstatavo pirmosios instancijos teismas, santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties patvirtinimas sprendimu negali būti prilyginamas situacijai, kai šalių sudaryta taikos sutartis tvirtinama teismo nutartimi.
28. Pagal CPK 646 straipsnio nuostatas ir jas aiškinančią teismų praktiką, nutartys išduoti vykdomąjį raštą neskundžiamos atskiruoju skundu (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 646 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-866-330/2022), išskyrus atvejus, kai vykdomasis raštas išduodamas dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo (CPK 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426-969/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-271-450/2022; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-289-464/2022). Tačiau nutartys, kuriomis atsisakoma išduoti vykdomąjį raštą, gali būti skundžiamos atskiruoju skundu CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019).
29. Vadovaujantis nurodytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą civilinėje byloje, kurioje šalių santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutarimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagrįstai vadovavosi CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisykle, o ne CPK 646 straipsnio 3 dalimi, kurioje reglamentuotas vykdomojo rašto išdavimas, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis. Minėta, santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties patvirtinimas sprendimu negali būti prilyginamas situacijai, kai šalių sudaryta taikos sutartis tvirtinama teismo nutartimi. Be to, sutiktina su pareiškėjos atsiliepime į apelianto skundą išdėstyta pozicija, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėjos J. D. prašymas išduoti vykdomąjį raštą buvo nagrinėjamas žodinio proceso tvarka niekaip neįrodo, kad teismas vadovavosi CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatomis.
30. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad pareiškėjai pateikus vykdyti jai išduotą vykdomąjį raštą, apeliantui nėra užkirstas kelias antstoliui teikti įrodymus apie teiktą nepilnamečiams vaikams išlaikymą arba esant ginčui savo interesus ginti įstatymo nustatyta tvarka. Dėl to, kaip teisingai pirmosios instancijos teismas konstatavo, šiuo atveju nutartis dėl vykdomojo rašto išdavimo atskiruoju skundu neskundžiama, kaip neužkertanti kelio tolesnei proceso eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalis 2 punktas).
31. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytu reglamentavimu, sprendžia, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismui pagrįstai vykdomąjį raštą išdavus pagal CPK 646 straipsnio 1 dalį, nėra pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti apelianto skunde nurodytais argumentais.
32. Į pagrindinius ir esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Kiti (likę) atskirojo skundo ir atsiliepimo į juos argumentai neturi esminės reikšmės šiame apeliaciniame procese keliamiems klausimams ir jų išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
33. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą išdavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Išdėstytų aplinkybių pagrindu atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad apelianto atskirasis skundas atmestinas, pareiškėja turi teisę į patirtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėja J. D. apeliacinės instancijos teisme patyrė 500 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Patirtas bylinėjimosi išlaidas įrodinėja išrašu iš teisinių paslaugų sutarties Nr. 949/25 bei pinigų priėmimo kvitu Nr. 897125.
35. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos), 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį.
36. Pagal Rekomendacijų 8.16. punktą, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimas ar paaiškinimai numatytas koeficientas 0,4. Atsiliepimas parengtas 2025 m. kovo mėn., mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2024 m. III ketvirtį buvo 2 237,9 Eur, todėl maksimali už atsiliepimą priteistina suma yra 895,16 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose numatyto dydžio, pareiškėjos patirtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos jos naudai iš pareiškėjo.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo N. D. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškėjos J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.