Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Ignas Totilas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. K. ir S. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

19. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta tenkinti pareiškėjo S. K. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 23 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 6.3 punkte šalys susitarė dėl pereinamojo laikotarpio, prasidedančio nuo šios Sutarties pasirašymo dienos ir pasibaigiančio 2024 m. rugsėjo 30 d. Sprendimu patvirtintos Sutarties 6.4 punkte šalys susitarė:

20.1 . „6.4. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, S. K. su nepilnamečiais vaikais bendrauja tokia tvarka:

20.2 6.4.1. S. K. bendrauja su nepilnamečiais vaikais kas antrą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 12:00 val. iki sekmadienio 18:00 val., nepilnamečius vaikus į S. K. gyvenamąją vietą nuveža ir iš jos pasiima J. K.;

20.3 6.4.2. nuraminti bet kurį nepilnametį vaiką, jei jam kyla pykčio priepuolis (nenorėjimas šnekėti, zyzimas, verkimas, rėkimas, mušimąsi, kvėpavimo sulaikymas, nenorėjimas važiuoti ir pan.), bandyti susitarti su nepilnamečiu vaiku, įtikinti pabendrauti, pasilikti pareiga tenka abejoms šalims;

20.4 6.4.3. atsižvelgiant į nepilnamečio/-ų vaiko/-ų norą pasilikti / nepasilikti nakvoti, nakvynės gali nevykti, tačiau tokiu atveju S. K. bendrauja su nepilnamečiu/-ais vaiku/-ais jam tenkančio savaitgalio šeštadienį nuo 12:00 val. iki 19:00 val. ir, atsižvelgiant į nepilnamečio/-ų vaiko/-ų norą, sekmadienį nuo 12:00 val. iki 15:00 val.;

20.5 6.4.4. S. K. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais J. K. nurodytais kontaktais bet kada protingu paros metu, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų užimtumą bei dienotvarkę. Jei nesusitarta kitaip, skambučiai ir / ar vaizdo skambučiai vykdomi mobiliuoju ryšiu ar per „WhatsApp“ programėlę;

20.6 6.4.5. bet kuriam iš nepilnamečių vaikų susirgus, Šalys privalo nedelsiant apie tai informuoti viena kitą. Bet kuriam iš nepilnamečių vaikų susirgus, Šalys privalo nedelsiant apie tai informuoti viena kitą. S. K. ir sergančio/-ų nepilnamečio/-ų vaiko/-ų bendravimas nevyksta. Bet kuriam iš nepilnamečių vaikų susirgus jam/-i esant pas S. K., J. K. turi teisę nedelsiant pasiimti sergantį/-čius nepilnametį/-čius vaiką/-us iš S. K. gyvenamosios vietos;

20.7 6.4.6. vaikų vasaros atostogų metu nepilnamečiai vaikai praleidžia su tėvu S. K. 7 dienas iš anksto suderintu laiku. Vaikų rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu vaikai praleidžia su tėvu S. K. 2 dienas iš anksto suderintu laiku. Atsižvelgiant į nepilnamečio/-ų vaiko/ ų norą, S. K. ir nepilnamečių vaikų bendravimo trukmė vasaros, rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu gali būti tiek trumpinama, tiek ilginama;

20.8 6.4.7. S. K. ir nepilnamečių vaikų kontaktinis bendravimas virusinės ar infekcinės S. K. ligos metu nevyksta, taip pat šis kontaktinis bendravimas nevyksta S. K. dėl bet kokių priežasčių esant hospitalizuotam. S. K. privalo nedelsiant informuoti J. K. apie savo ligą ar kitas priežastis, trukdančias jam nustatytu laiku bendrauti su nepilnamečiais vaikais;

20.9 6.4.8. J. K. įsipareigoja informuoti S. K. apie nepilnamečių vaikų mokymosi, gydymo įstaigų, papildomų užsiėmimų pasikeitimus ir teikti kitą reikšmingą informaciją, susijusią su nepilnamečių vaikų mokymusi, papildomu ugdymu, sveikata, poreikiais;

20.10 6.4.9. J. K. su nepilnamečiais vaikais atostogų metu tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje, S. K. ir nepilnamečių vaikų bendravimas nevyksta, išskyrus bendravimo formą nuotolinio ryšio priemonėmis. Apie savo pasirinktą atostogų su nepilnamečiais vaikais laikotarpį J. K. informuoja S. K. likus ne mažiau kaip 7 kalendorinėms dienoms iki atostogų pradžios. Vaikai atostogauja su J. K. jų mokslo atostogų metu“.

21. Vadovaujantis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, teismas suinteresuoto asmens prašymu dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-913-241/2020, nutarties 14 punktas). Dėl šios priežasties teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne, t. y. teismas įsitikina, ar taikos sutartis (ne)vykdoma vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami šalių pateikti įrodymai; teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019, nutarties 32–33 punktai).

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatant taikos sutarties (ne)vykdymo faktą svarbi aplinkybė, kad apeliantė atskirajame skunde pati pripažįsta, kad nėra ginčo, jog pareiškėjo ir vaikų bendravimas neįvyksta pagal nustatytą taikos sutartyje bendravimo tvarką. Tačiau nurodo, kad iš suinteresuoto asmens nėra išreikšto atsisakymo, draudimo, trukdymo bendrauti su nepilnamečiais vaikais, ji deda pastangas, kad vyktų bendravimas. Todėl, jos nuomone, teismas nepagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą ir išdavė vykdomąjį raštą.

23. Iš skundžiamos nutarties turinio nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, jog yra pagrindas pareiškėjui išduoti vykdomąjį raštą, įvertino faktines bylos aplinkybes, suinteresuoto asmens J. K. nurodomas aplinkybes bei argumentus, Labdaros ir paramos fondo „D.“ poziciją bei atsižvelgė į tai, jog jokių konkrečių duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą dėl realaus pagrindo neišduoti S. K. vykdomąjį raštą dėl bendravimo su vaiku, byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį bei išdėstytas išvadas, nustatė jog nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu.

24. Apeliantė nurodo, kad ji geranoriškai sau prisiėmė daugiau pareigų nei numatyta sprendime ir iš savo pusės darė maksimaliai tiek, kiek galėjo, kad vyktų tėvo ir vaikų susitikimai: ji vyko ir į susitikimus su specialistais, ir su pačiu pareiškėju, stengėsi ieškoti būdų, kurie padėtų esamoje situacijoje atkurti pareiškėjo ir vaikų ryšį, vežiojo vaikus į susitikimus dažniau nei numatyta sprendime. Tai, kad tos pastangos nepakankamos, yra tik nuomonė ir savaime nereiškia, kad ji netinkamai vykdo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokie apeliantės teiginiai yra deklaratyvūs. Iš Labdaros ir paramos fondo „D.“ pateiktos nuomonės matyti, jog būtent pati apeliantė, aiškindama, jog ji pati ar vaikai bijo pareiškėjo smurto, negalėjo konkrečiai nurodyti nei vieno realaus smurto atvejo, be to, ji iš esmės nekeitė savo nusistatymo, jog vaikai nenori matyti tėvo, neatsakingai dalyvavo susitikimuose su psichoterapeute (o vėliau apskritai juos nutraukė), kuri turėjo padėti išspręsti šias problemas.

25. Nors apeliantė ir nesutinka su Fondo nuomone, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad ankstesni vaikų susitikimai su tėvu truko iki 10 minučių, jokio progreso tėvo ir vaikų santykyje, o tiksliau, vaikų nuomonėje, nevyko. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vaikų reakcijose iš esmės atsispindi pačios pareiškėjos nuomonė ir įsitikinimai. Pačių vaikų nenoras bendrauti su tėvu prieštarauja geriausiems vaikų interesams ir dėl šios priežasties yra pagrindas teismui neatsižvelgti į jų nuomonę.

26. Apeliantė nurodo, kad pareiškėjas pats vaikams neskambina, su gimtadieniais jų nesveikina (išskyrus dukrą, kurią pasveikino), kitų švenčių proga taip pat nesveikina. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad net ir nustačius, jog pareiškėjas netinkamai vykdo taikos sutarties sąlygas, tai neatleidžia apeliantės nuo pareigos jai pačiai tinkamai vykdyti taikos sutarties sąlygas.

27. Apeliantė nurodo, kad vadovaujantis sprendimu, 2024 m. spalio 10 d. nebuvo pareiškėjo ir vaikų bendravimo diena, todėl tą dieną pareiškėja neprivalėjo vaikų vežti pareiškėjui. Ši diena kaip bendravimo diena buvo numatyta pagal atskirą suderintą grafiką, kuris sprendimu nėra patvirtintas, todėl 2024 m. spalio 10 d. J. K. sprendimo nėra pažeidusi. Taip pat nurodo, jog 2024 m. spalio 12 d. sprendimo taip pat nepažeidė, nes pareiškėjo ir J. K. sutarimu buvo susitarta, kad 2024 m. spalio mėn. pareiškėjo ir vaikų bendravimas dar vyks ne pareiškėjo gyvenamojoje vietoje, o Labdaros ir paramos fondo „D.“ patalpose, dalyvaujant paskirtam tarpininkui. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog apeliantė nesilaikė nei numatyto šalių susitarimo, nei teismo patvirtinto sprendimo ir nei spalio 10 dieną pagal šalių susitarimą, nei spalio 12 dieną pagal teismo sprendimą vaikų neatvežė į susitikimą su tėvu, todėl nėra pagrindo daryti išvados, jog apeliantė vykdo teismo sprendimą ar deda maksimalias pastangas dėl vaikų bendravimo su tėvu.

28. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad sūnus K. K. 2024 m. spalio 10 d. susirgo ir sirgo dar 2024 m. spalio 12 d., remiantis Sutarties 6.4.5 punktu, nesudaro pagrindo nevykdyti Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir nenuvežti sveikų vaikų bendravimui su tėvu – remiantis Sutarties 6.4.5 punktu, tokiu atveju nevyksta tik tėvo ir sergančio vaiko bendravimas.

29. Apeliantė nurodo, jog ji neteikė įrodymų dėl K. K. ligos bei pačio informavimo apie tai pareiškėją, nes pareiškėjas, teikdamas prašymą išduoti vykdomąjį raštą, buvo nurodęs, kad jam neatvežami vaikai, o tokio pažeidimo kaip informacijos neteikimas, pareiškėjas nebuvo nurodęs. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pagal šalių patvirtintą sutarties 6.4.5. punktą, bet kuriam iš nepilnamečių vaikų susirgus, šalys privalo nedelsiant apie tai informuoti vieną kitą. Taigi, kaip matyti šalių sutartyje yra numatyta pareiga informuoti pareiškėją apie vaikų ligą, todėl apeliantė privalėjo informuoti pareiškėją bei pateikti teismui įrodymus, jog ji vykdė teismo patvirtintą sutartį dėl vaikų bendravimo su tėvu, tačiau to nepadarė. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nes apeliantė nesilaikė teismo patvirtintos sutarties 6.4 punkto, o ne dėl kažkurios tai jo dalies, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino visas byloje aplinkybes, įskaitant ir Sutarties 6.4.5 punkto pažeidimus. Be to, neįvykdytos taikos sutarties dalis apima ne vien tik konkrečius bendravimo tvarkos punktus, kurie nebuvo vykdomi, o visą taikos sutartyje numatytą bendravimo tvarką, kaip atskirą sistemą bei atskirą teismo nutarties dalį, kuri yra vykdoma kompleksiškai ir kurios punktai yra vienas su kitu susiję.

30. Apeliantė nurodo, kad 2024 m. spalio 26 d. ji sprendimą įvykdė ir vaikus pareiškėjui nuvežė, tačiau vaikai atsisakė lipti iš automobilio, motyvuodami savo nenoru bendrauti su tėvu. Tokiu būdu tėvo ir vaikų bendravimas vėl neįvyko. Nors apeliantė pažymi, kad vaikai nenori susitikti su tėvu ir ji negali versti jų bendrauti, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad vaikų nenoras bendrauti su tėvu nelaikytinas objektyvia aplinkybe, nepriklausančia nuo apeliantės, todėl neatleidžia jos nuo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos laikymosi.

31. Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi įstatymo galią, todėl jo vykdymo užtikrinimas įeina į tėvų valdžios turinį numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 str. bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 1 d.

32. Vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku. Taigi tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai, turi dėti pastangas, kad vaiko teisė į bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu būtų maksimaliai įgyvendinta.

33. Be to, kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021).

34. Taigi, apeliantės teismo procesiniu sprendimu (nutartimi) nustatytos skyrium gyvenančios tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nesilaikymas, vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu neskatinimas ar tokio bendravimo ribojimas savo nuožiūra, neužtikrinant nuolatinio ir emociškai stabilaus jų ryšio formavimosi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali būti pateisinamas.

35. Pažymėtina, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 ir 2 dalys, CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Taigi, jeigu apeliantės netenkina vykdytinu teismo procesiniu sprendimu nustatyta pareiškėjo bendravimo su vaikais tvarka, jeigu ji mano, kad nustatyta bendravimo tvarka prieštarauja jos vaikų interesams, ar ji negali jos tinkamai vykdyti, ji turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytų bendravimo sąlygų pakeitimo.

36. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020)..

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

37. Apibendrindamas tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai atsižvelgė ir įvertino procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą, faktines bylos aplinkybes bei bendruosius civilinio proceso principus, dėl ko skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

39. Atmetus suinteresuoto asmens atskirąjį skundą, pareiškėjas įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tačiau pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui neteikė nei prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų pritesimo, nei bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Todėl klausimas dėl pareiškėjo išlaidų teisinei pagalbai apmokėti nesprendžiamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.