- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-17
- Bylos Nr.
- e2-271-450/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00559-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sanopia“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Suskystintos dujos“
- Kategorijos
- 3.5.14Vykdomasis raštas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sanopia“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sanopia“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Suskystintos dujos“ dėl turto grąžinimo, skolos ir negautų pajamų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 4 d. sprendimu civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sanopia“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Suskystintos dujos“ dėl turto grąžinimo, skolos ir negautų pajamų priteisimo nusprendė ieškovės ieškinį tenkinti :
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Įpareigoti atsakovę AB „Suskystintos dujos“ per 30 (trisdešimt) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti ir grąžinti ieškovei UAB „Sanopia“ priklausantį nekilnojamojo ir kilnojamojo turto kompleksą – suskystintų dujų pilstymo stotį, esančią adresu: (duomenys neskelbtini) ir su šiais daiktais susijusią techninę dokumentaciją, kurios valdymas atsakovei perėjo 2017 m. vasario 8 d. Negyvenamųjų patalpų ir įrenginių nuomos sutarties pagrindu.
1.2. Priteisti iš atsakovės AB „Suskystintos dujos“ ieškovei UAB „Sanopia“ 66 885,97 Eur kompensaciją už naudojimąsi dujų stotimi po Nuomos sutarties1 pasibaigimo bei 3 097,89 Eur delspinigių, 84 000 Eur nuostolių atlyginimą (negautų pajamų forma), 1 601,75 Eur kompensacinių palūkanų, 8 (aštuonių) procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos (150 885,97 Eur) nuo bylos teisme iškėlimo dienos – 2021 m. gegužės 25 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 2 217 Eur žyminio mokesčio bei 10 763,87 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Šalies argumentai
2. Ieškovė UAB „Sanopia“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2293-467/2021 pagrindu, šio sprendimo dalyje, kuria atsakovė AB „Suskystintos dujos“ privalo sumokėti ieškovei UAB „Sanopia“ 54 727,66 Eur kompensaciją už naudojimąsi Dujų stotimi po Nuomos sutarties1 pasibaigimo, 2 004,89 Eur delspinigių, 6 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Vilniaus apygardos teismo teisėjas 2022 m. sausio 14 d. rezoliucija ieškovės prašymą patenkino.
3. Atsakovė AB „Suskystintos dujos“ pateikė teismui prieštaravimus dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuriais prašė ieškovės prašymo netenkinti ir vykdomojo rašto neišduoti. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimo dalis dėl kompensacijos, delspinigių bei procesinių palūkanų priteisimo nėra įsiteisėjusi. Sprendimo dalis dėl kompensacijos už naudojimąsi Duju stotimi ir delspinigių priteisimo buvo apskųstas, ir nors atsakovė šioje sprendimo dalyje jo neskundė pilna apimtimi, tačiau tenkintas savarankiškas reikalavimas dėl kompensacijos bei delspinigių priteisimo apeliaciniu skundu buvo apskųstas, nors ir iš dalies. Atitinkamai yra apskųsta ir dalis sprendimo dėl procesinių palūkanų priteisimo, todėl neišnagrinėjus apeliacinio skundo, neįmanoma nustatyti, nuo kokios konkrečios sumos skaičiuoti procesines palūkanas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 18 d. nutartimi atsakovės AB „Suskystintos dujos“ prašymą tenkino – panaikino Vilniaus apygardos teismo teisėjo 2022 m. sausio 14 d. rezoliuciją dėl vykdomojo rašto išdavimo UAB „Sanopia“ ir atsisakė išduoti vykdomąjį raštą UAB „Sanopia“ iki 2021 m. spalio 4 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje.
Šalies argumentai
5. Teismas nustatė, kad atsakovė dėl teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimo pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimą dalyje dėl 84 000 Eur negautų pajamų ir 10 763,87 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir šioje dalyje ieškinį atmesti, o dalyje dėl 66 885,97 Eur kompensacijos už naudojimąsi Dujų stotimi po Nuomos sutarties1 pasibaigimo, 3 097,89 Eur delspinigių, 8 proc. procesinių palūkanų priteisimo pakeisti ir priteisti 54 727,66 Eur kompensaciją už naudojimąsi Dujų stotimi po Nuomos sutarties1 pasibaigimo, 2 004,89 Eur delspinigių, 6 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos – 2021 m. gegužės 25 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas konstatavo, kad teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs. Nors atsakovė skundžia teismo sprendimo dalį, tačiau šiuo atveju sutiktina su atsakovės prieštaravimuose dėstomais argumentais, jog sprendimas yra apskųstas ir dalyje dėl kompensacijos, ir dalyje dėl delspinigių priteisimo, todėl atitinkamai yra apskųsta ir dalis dėl procesinių palūkanų priteisimo, todėl neišnagrinėjus apeliacinio skundo nebus įmanoma nustatyti, nuo kokios konkrečios sumos skaičiuoti procesines palūkanas. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 648 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, jog vykdomajame rašte turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui, todėl išduoti vykdomąjį raštą tik daliai priteistos skolos, delspinigių bei palūkanų procesinės teisės normos nenumato. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1132-196/2016). Dėl šių priežasčių teismas sprendė, jog nėra pagrindo išduoti ieškovei vykdomąjį raštą kol neįsiteisės Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Apeliantė UAB „Sanopia“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartį, kuria, be kita ko, panaikinta Vilniaus apygardos teismo teisėjo 2022 m. sausio 14 d. rezoliucija, panaikinti ir Vilniaus apygardos teismo teisėjo 2022 m. sausio 14 d. rezoliuciją realizuoti – išduoti vykdomąjį raštą pagal ieškovės UAB „Sanopia“ 2022 m. sausio 12 d. prašymą dėl vykdomojo rašto. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Pateikdama prieštaravimus atsakovė tiek de facto, tiek ir de jure, savo esme, pateikė ne „prieštaravimus“ ar kokį kitą procesinį dokumentą, o atskirąjį skundą (kitaip jį pavadindama ir pažeisdama teismingumo taisykles), t. y. atsakovė apskundė procesinį sprendimą, išreikštą teisėjo rezoliucija, kuri, vadovaujantis CPK ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, yra neskundžiama.
7.2. Teismas, nutardamas „vykdomąjį raštą UAB „Sanopia“ iki 2021 m. spalio 4 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje atsisakyti išduoti“ išėjo už atsakovės prieštaravimuose suformuluoto reikalavimo ribų.
7.3. Įrankis kvestionuoti ir (arba) skųsti vykdomojo rašto išdavimo faktą yra išimtinai tik atskirasis skundas. Atskirasis skundas, aptariamu atveju, gali būti pateikiamas tik tuomet, kai yra atsisakoma išduoti vykdomąjį raštą. Egzistuoja tik viena išimtis, numatyta CPK 646 straipsnio 3 dalyje, t. y. skirtingai, nei atsisakymo išduoti vykdomąjį raštą atveju (tokį procesinį sprendimą galima skųsti), vykdomojo rašto išdavimo atveju, tokį teismo procesini sprendimą galima skųsti tik tuomet, kai teismas išduoda vykdomąjį raštą teismo patvirtintos taikos sutarties nevykdymo atveju. Prieštaravimais buvo skundžiama rezoliucija, kuria buvo nuspręsta išduoti vykdomąjį raštą byloje, kurioje taikos sutartis nebuvo sudaryta, todėl vadovaujantis CPK 290 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta bendrąja taisykle, teisėjo rezoliucija neskundžiama.
7.4. Teismų praktikoje pripažįstama, kad rezoliucija gali būti skundžiama tik konkrečiais atvejais (kurie, be kita ko, yra kumuliatyvūs), kai tokia rezoliucija išspręstas klausimas galėjo būti išspręstas ir nutartimi bei rezoliucija užkerta kelią tolimesniam bylos nagrinėjimui. Vien ta aplinkybė, kad atsakovės prieštaravimais buvo skundžiama teisėjo rezoliucija yra savarankiškas pagrindas panaikinti nutartį, kaip priimtą nesant tam jokios procesinės galimybės.
Žemesnės instancijos teismas
7.5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir 2021 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-426-969/2021 suformavo precedentą, jog pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo išduoti vykdomąjį raštą apskritai skųsti negalima (išskyrus atvejį, numatytą CPK 646 straipsnio 3 dalyje).
Šalies argumentai
7.6. Ieškovė nurodo, kad byloje yra pateiktas prašymas pakeisti ieškovę kitų ieškovu. Kol Lietuvos apeliacinis teismas šio prašymo neišsprendė, ieškovė ir toliau įgyvendina procesines teises savo vardu, tačiau, tuo pačiu, praneša, jog šio atskirojo skundo pateikimo klausimas yra suderintas su A. L. (A. L.) – reikalavimo teisių byloje perėmėju.
Atsiliepimas
8. Atsakovė AB „Suskystintos dujos“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. CPK yra numatyta, kad teismas, kuris priėmė teismo sprendimą, pats jo nei pakeisti, nei panaikinti negali, tačiau kalbant apie teismo nutartis (CPK XV skyriaus antrasis skirsnis), CPK nedraudžia pačiam teismui, priėmusiam nutartį, nei jos pakeisti, nei jos panaikinti.
8.2. Šiuo atveju reikia remtis turinio prieš formą viršenybės principu. Priešingai nei nurodo ieškovė, dėl rezoliucijos panaikinimo atsakovė padavė ne atskirąjį skundą, o prašymą.
8.3. Prašymą dėl rezoliucijos padavus išimtinai tik Vilniaus apygardos teismui, o ne Lietuvos apeliaciniam teismui (CPK 334 straipsnio 1 dalis, 335 straipsnio 1 dalis), jokia rezoliucijos peržiūros procedūra apeliacine prasme nebuvo inicijuota. Daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismui dėl rezoliucijos atsakovė pateikė prašymą, tai numatyta CPK 42 straipsnio 1 dalyje bei CPK 643 straipsnio 6 punkte.
8.4. Atsakovė prašė iki 2021 m. spalio 4 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje ieškovei atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą, todėl nesutinka, kad skundžiama nutartimi teismas išėjo iš už prašymo dėl rezoliucijos ribų, kadangi nutarė vykdomąjį raštą UAB „Sanopia“ iki 2021 m. spalio 4 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje atsisakyti išduoti.
8.5. Nagrinėjamoje byloje neegzistuoja dvejų vienas kitam prieštaraujančių teismo procesinių sprendimų, kadangi pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą nutartį, teismas, be kita ko, nutarė panaikinti Vilniaus apygardos teismo teisėjo 2022 m. sausio 14 d. rezoliuciją dėl vykdomojo rašto išdavimo UAB „Sanopia“.
8.6. Skundžiama nutartis neturėtų būti panaikinta, kadangi pati ieškovė neginčija, jog prašymas dėl vykdomojo rašto yra nepagrįstas, t. y. skundžiama nutartis negali būti panaikinta remiantis CPK 328 straipsniu vien formaliais pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
10. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo teisėjo 2022 m. sausio 14 d. rezoliuciją dėl vykdomojo rašto išdavimo ieškovei UAB „Sanopia“ ir atsisakė išduoti vykdomąjį raštą UAB „Sanopia“ iki 2021 m. spalio 4 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. CPK 646 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdytinam teismo sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Vadovaujantis CPK 279 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Teismo sprendimo (nutarties) dalis dėl savarankiškų reikalavimų, kuri neskundžiama apeliaciniu (atskiruoju) skundu, įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tuo atveju, kai yra paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, kuris nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos. CPK numatytais atvejais byloje priimtas sprendimas ar nutartis, kurie negali būti skundžiami apeliacine tvarka, įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos.
13. Teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2009) pažymėta, kad bendroji taisyklė yra ta, jog pagal kiekvieną sprendimą išduodamas vienas vykdomasis raštas. Jeigu sprendimas turi būti vykdomas skirtingose vietose, taip pat jeigu sprendimas priimtas kelių ieškovų naudai ar keliems atsakovams arba jeigu nuspręsta išieškoti iš solidariųjų atsakovų, teismas gali išduoti kelis vykdomuosius raštus, tiksliai nurodydamas vykdymo vietą arba sprendimo dalį, kuri turi būti vykdoma pagal tą vykdomąjį raštą (CPK 647 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, sprendžiant, ar teismo sprendimo dalis dėl kurių nors juo išspręstų reikalavimų jau įsiteisėjo ir gali būti pradėta vykdyti, būtina įvertinti tokias teisiškai reikšmingas aplinkybes: byloje buvo pareikšti daugiau nei vienas savarankiški materialieji reikalavimai (tam pačiam ar skirtingiems atsakovams), galintys būti atskiros bylos (ieškinio) nagrinėjimo dalyku; teismo sprendimas nėra apskųstas dėl tų savarankiškų materialiųjų reikalavimų, dėl kurių prašoma išduoti vykdomąjį dokumentą; dėl kiekvieno iš reikalavimų (tiek dėl apskųsto apeliaciniu skundu, tiek ir dėl neapskųsto) galėtų būti išduotas atskiras vykdomasis dokumentas, kitaip tariant, kiekviena teismo sprendimo dalis iš esmės galėtų būti vykdoma ir atskirai pradėtoje vykdomojoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1477-464/2019 20 punktas).
14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė AB „Suskystintos dujos“ apskundė Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimo dalį dėl 84 000 Eur negautų pajamų ir 10 763,87 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prašydama šioje dalyje ieškinį atmesti, o dalyje dėl 66 885,97 Eur kompensacijos už naudojimąsi Dujų stotimi po Nuomos sutarties1 pasibaigimo, 3 097,89 Eur delspinigių, 8 proc. procesinių palūkanų priteisimo pakeisti ir priteisti 54 727,66 Eur kompensaciją už naudojimąsi Dujų stotimi po Nuomos sutarties1 pasibaigimo, 2 004,89 Eur delspinigių, 6 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos – 2021 m. gegužės 25 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Byloje nėra ginčo, kad minėta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, be kita ko (lot. inter alia), ir dalis dėl kompensacijos dydžio yra apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui ir apeliacine tvarka byla dar nėra išnagrinėta, vadinasi, pirmosios instancijos teismo sprendimas toje dalyje, dėl kurios apeliantė prašo išduoti vykdomąjį raštą, nėra įsiteisėjęs. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad teismo sprendimas tiek dėl kompensacijos, tiek dalyje dėl delspinigių priteisimo, atitinkamai ir dėl procesinių palūkanų priteisimo yra apskųsta; šie klausimai yra apeliacinio skundo dalykas, todėl sprendimas šioje dalyje nėra įsiteisėjęs.
15. Kaip teisingai atsiliepime pažymėjo apeliantė, vykdomojo rašto išdavimas nėra skundžiamas ir pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį yra numatyta tik viena išimtis, kuomet vykdomo rašto išdavimą galima skųsti, t. y. skirtingai, nei atsisakymo išduoti vykdomąjį raštą atveju, vykdomojo rašto išdavimo atveju, tokį teismo procesinį sprendimą galima skųsti tik tuomet, kai teismas išduoda vykdomąjį raštą teismo patvirtintos taikos sutarties nevykdymo atveju. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju buvo skundžiamas ne procesinis sprendimas išduoti vykdomąjį raštą byloje, o pirmosios instancijos teismo teisėjo rezoliucija, kuri, viena vertus, negali būti prilyginama vykdomojo rašto išdavimui. Kita vertus, šiuo atveju rezoliucija yra tik vada vykdomojo rašto išdavimui, t. y. jos pagrindu išduodamas vykdomasis raštas, kuris esant tokiam procesiniam rezultatui (išduoti vykdomąjį raštą), remiantis CPK 646 straipsnio reglamentavimu, negalėtų būti skundžiamas.
16. Pažymėtina, kad tiek apeliantė, tiek atsakovė pagrįstai nurodo, kad šiuo atveju turėtų būti taikytinas turinio prieš formą principas ir kaip teisingai nurodo apeliantė, atsakovės prieštaravimai laikytini atskiruoju skundu turinio prasme, nes CPK ginčo atveju nenumato prieštaravimų teikimo formos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad gavęs atskirąjį skundą pirmosios instancijos teismas pats negalėjo pasinaikinti atsakovės ginčijamos rezoliucijos.
17. Visų pirma, CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK nustatytais atvejais (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas) arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Tam tikrais atvejais CPK tiesiogiai įtvirtina, kad kai kuriais klausimais pirmosios instancijos teismo priimamos nutartys yra atskiraisiais skundais neskundžiamos. Kasacinis teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad draudimas skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį paduodant atskirąjį skundą, tiesiogiai nustatytas atitinkamame CPK straipsnyje, vertintinas kaip lex specialis (specialusis įstatymas) CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto atžvilgiu, todėl, esant tame straipsnyje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, taikytinas specialusis įstatymas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017 19 punktą; 2018 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-421/2018 19 punktą).
18. Kaip minėta, viena vertus, nagrinėjamu atveju rezoliucija negali būti prilyginama vykdomojo rašto išdavimui. Kita vertus, nors CPK 290 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjo rezoliucija neskundžiama, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tais atvejais, kai rezoliucija išspręstas procesinis klausimas užkertą kelią tolesnei bylos eigai, yra pripažįstama tokio procesinio veiksmo apskundimo galimybė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-421/2016 ir joje nurodytą praktiką). Kita vertus, pirmosios instancijos teismas gavęs atskirąjį skundą (atsakovės prieštaravimus) dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjo 2022 m. sausio 14 d. rezoliucijos dėl vykdomojo rašto išdavimo UAB „Sanopia“ ir įvertinęs, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimo dalis, dėl kurios ieškovė prašo išduoti vykdomąjį raštą, nėra įsiteisėjusi, pagrįstai nutarė panaikinti savo 2022 m. sausio 14 d. rezoliuciją dėl vykdomojo rašto išdavimo ir atsisakė išduoti vykdomąjį raštą UAB „Sanopia“ iki 2021 m. spalio 4 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje. Pirmosios instancijos teismo teisė, kai jis sutinka su atskiruoju skundu, panaikinti savo nutartį yra numatyta CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte; ši teisės norma galėjo būti taikoma ir šiuo konkrečiu atveju.
19. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.