- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-06
- Bylos Nr.
- e2S-921-413/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05119-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- Ž. K., R. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, veikdamas Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Ž. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. vasario 26 d. teisėjos rezoliucijos, kuria nutarta išduoti vykdomąjį raštą, panaikinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-9684-452/2018 pagal pareiškėjų Ž. K. ir R. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimu nutraukė pareiškėjų Ž. K. ir R. K. (dabar – P.) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 303, bendru abiejų sutuoktinių sutikimu; paliko R. K. pavardę „P.“, Ž. K. – „K.“ ir patvirtino pareiškėjų 2018 m. rugpjūčio 10 d. sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja R. P. 2024 m. vasario 21 d. pateikė teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kadangi buvęs sutuoktinis Ž. K. nevykdo 2018 m. rugpjūčio 10 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 9 punkto, kuriuo jis įsipareigojo iš asmeninių pajamų teikti nepilnamečiams vaikams P. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur kiekvienai dukrai iki jų pilnametystės, iki kiekvieno einamojo mėnesio 10 d., pervesdamas pinigus į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties (rezoliucijos) esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo teisėja 2024 m. vasario 23 d. rezoliucija nutarė išduoti pareiškėjai R. P. vykdomąjį raštą dėl sutarties 9 punkto vykdymo.
4. Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. vasario 26 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl 2018 m. rugpjūčio 10 d. pareiškėjų sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 9 punkto sąlygų nevykdymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjas Ž. K. (toliau ir – apeliantas) prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo teisėjos 2024 m. vasario 23 d. rezoliuciją ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą išduoti vykdomąjį raštą atmesti arba, panaikinus ginčijamą nutartį (rezoliuciją), klausimą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Pareiškėjas gera valia teikė išlaikymą vaikams ir į pareiškėjos R. P. sąskaitą mokėjo pinigus santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje numatyta tvarka, pervesdamas po 400 Eur išlaikymą vaikams. Tačiau pareiškėja 2024 m. vasario 20 d. kreipėsi į teismą dėl vykdomo dokumento periodinėms išmokoms išdavimo, kuriame nenurodė pareiškėjo sumokėtų įmokų. Teismas 2024 m. vasario 26 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl periodinių išmokų išieškojimo po 200 Eur kiekvienai dukrai iki jų pilnametystės, iš viso 400 Eur per mėnesį, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos 2018 m. spalio 9 d.
5.2. R. P. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo buvo svarstomas pareiškėjui apie tai nieko nežinant ir išspręstas jo neinformavus žodine tvarka, neatsižvelgus į pareiškėjo jau išmokėtas vaikų išlaikymui pinigų sumas.
5.3. 2024 m. vasario 26 d. išduotą vykdomąjį raštą vykdo antstolis A. B. vykdomojoje byloje Nr. 0025/24/00465. Antstolis 2024 m. kovo 18 d. Patvarkymu pareikalavo sumokėti 5 863 Eur įsiskolinimą ir 155 Eur vykdymo išlaidas. Vykdant šį išieškojimą, iš pareiškėjo darbo užmokesčio išskaičiuota 2 482,83 Eur neva jo buvusio įsiskolinimo, kurio iš tiesų nebuvo. Antstolis A. B. pareiškėjo paaiškinimų apie įsiskolinimo nebuvimą nepriėmė, nurodydamas, kad jam besąlygiškai privalu vykdyti vykdomąjį dokumentą.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja R. P. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
6.1. Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija 2020 m. birželio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-68-340/2020, formuodama teismų praktiką, konstatavo, jog sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teismo sprendime tvirtinimą reglamentuoja CK 3.53 straipsnio 3 dalis, numatanti, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos įtraukiamos į teismo sprendimą, kas leidžia daryti išvadą, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų įtraukimas į teismo sprendimą ir jų tvirtinimas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra tik teismo sprendimo sudėtinė dalis, nekeičianti teismo procesinio dokumento pobūdžio bei esmės ir negali būti prilyginama situacijai, kai šalių sudaryta taikos sutartis tvirtinama teismo nutartimi. Todėl teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, turi vertinti CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vykdomojo rašto išdavimo sąlygų pagrindą. Taigi, šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi buvo suvienodinta ankstesnė teismų praktika, šios pozicijos laikomasi ir vėlesnėje teismų praktikoje (pvz., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1123-933/2020).
6.2. Atsižvelgiant į vėliausiai suformuotą teismų praktiką dėl vykdomojo rašto išdavimo, ginčijamas klausimas ir buvo išspręstas teisėjos rezoliucija, kaip tai numato CPK 646 straipsnio 1 dalis, o ne teismo nutartimi pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies taisykles. Dėl šios priežasties pareiškėjui nebuvo siųstas joks teismo pranešimas pareikšti savo poziciją ir pateikti įrodymus dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo.
6.3. Pareiškėja turėjo teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nes 2024 m. vasario 21 d. išlaikymo vaikams įsiskolinimas siekė 5 863 Eur. Pareiškėja kartu su prašymu pateikė ir rašytinius įrodymus. Tuo tarpu apeliantas atskirajame skunde nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius apie mokėtą vaikams išlaikymą. Apeliantas nemoka viso priteisto išlaikymo, dėl to įsiskolinimas vaikų išlaikymui vis didėja.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Panevėžio apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-9684-452/2018, nutraukė pareiškėjų R. K. (dabar P.) ir Ž. K. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.
8.2. Sutarties 9 punkte pareiškėjai susitarė, kad Ž. K. iš asmeninių pajamų iki dukrų P. K. ir P. K. pilnametystės teiks išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, mokėdamas kiekvienai dukrai po 200 Eur iki einamojo mėnesio 10 dienos, pervesdamas pinigus į nurodytą banko sąskaitą.
8.3. 2024 m. vasario 21 d. teisme buvo gautas pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, kadangi Ž. K. nevykdo santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 9 punkto dėl periodinio išlaikymo vaikams teikimo.
8.4. Panevėžio apylinkės teismo teisėjos 2024 m. vasario 23 d. rezoliucija pareiškėjos prašymas tenkintas ir 2024 m. vasario 26 d. jai išduotas vykdomasis raštas dėl 2018 m. rugpjūčio 10 d. pareiškėjų sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 9 punkto sąlygų nevykdymo.
8.5. Pareiškėjas 2024 m. gruodžio 18 d. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas atnaujinti jo padavimo terminą ir panaikinti teisėjos 2024 m. vasario 26 d. žodinę nutartį išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2YT-9684-452/2018.
Žemesnės instancijos teismas
8.6. Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. nutartimi pareiškėjo Ž. K. atskirąjį skundą atsisakyta priimti, konstatavus, jog, remiantis CPK 290 straipsnio 5 dalimi, rezoliucija yra neskundžiama.
8.7. Minėta nutartis Panevėžio apygardos teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartimi buvo panaikinta ir pareiškėjo atskirojo skundo priėmimo klausimas perduotas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
8.8. Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. vasario 14 d. nutartimi atnaujino pareiškėjui terminą atskirajam skundui dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. vasario 23 d. rezoliucijos išduoti vykdomąjį raštą ir Ž. K. 2024 m. gruodžio 18 d. atskirąjį skundą priėmė.
9. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo teisėjo veiksmų, priimant rezoliuciją dėl vykdomojo rašto išdavimo santuokos nutraukimo bendru sutikimu civilinėje byloje, teisėtumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra vienas iš santuokos nutraukimo būdų (CK 3.51 straipsnis). Nutraukiant santuoką bendru sutuoktinių sutarimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią teismas, nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Šioje sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, išlaikymo, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir kitas savo turtines teises bei pareigas.
11. Šie reikalavimai koreliuoja su proceso teisės normomis – pagal CPK 541 straipsnio 1 dalį, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ši sutartis atitinka įstatymo reikalavimus. Tai reiškia, kad šioje sutartyje turi būti aptarti klausimai dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarka bei kitos sutuoktinių tarpusavio turtinės teisės ir pareigos. Taigi, santuokos nutraukimo byloje tvirtinant santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį yra sprendžiama tiek dėl turtinių, tiek ir dėl neturtinio pobūdžio klausimų, ir bendroji taisyklė yra tokia, kad santuokos nutraukimo ir jos nutraukimo padarinių klausimai išsprendžiami tuo pat metu. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje yra išsprendžiama dėl viso komplekso reikalavimų, kurių patenkinimas pagal savo pobūdį gali reikšti ir civilinių teisinių santykių modifikavimą (pvz., santuokos nutraukimas), ir ko nors priteisimą (pvz., žalos atlyginimas ar tam tikrų kilnojamųjų daiktų paskyrimas vieno iš sutuoktinių nuosavybėn ir pan.). Nurodyti klausimai santuokos nutraukimo byloje privalomai spręstini nepriklausomai nuo sutuoktinių pasirinkto santuokos nutraukimo būdo, todėl tais atvejais, kai santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tam tikros teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygos pagal savo turinį gali reikšti sprendimą dėl priteisimo. Santuokos nutraukimo byloje priimto teismo sprendimo dalis dėl priteisimo atitinka priverstinio teismo sprendimo vykdytinumo požymius ir dėl šios teismo sprendimo dalies gali būti išduodamas vykdomasis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017).
12. Priverstinis teismo sprendimų dėl išlaikymo priteisimo (įskaitant teismo sprendimus, kuriais patvirtinama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ar taikos sutartis, kuria susitariama dėl išlaikymo) vykdymas atliekamas pagal bendrąsias vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. AKTUALŪS VAIKO IŠLAIKYMO KLAUSIMAI NAUJAUSIOJE LIETUVOS KASACINĖJE JURISPRUDENCIJOJE Nr. AC-53-1. Teismų praktika. 2020, 53, p. 623-691).
13. CPK 646 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Be to, toje pačioje dalyje nurodyta, kad, kai išieškomas išlaikymas, teismas vykdomąjį raštą išduoda išieškotojui ir be jo prašymo.
14. CPK 646 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytos dvi skirtingos vykdomojo rašto išdavimo procedūros: viena – kai vykdomasis raštas išduodamas teismo sprendimo pagrindu, kita – kai vykdomasis raštas išduodamas teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, pagrindu.
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vykdomasis raštas pareiškėjai išduotas dėl Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimu patvirtintos šalių sudarytos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 9 punkto, kuriuo susitartas teikiamo išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams dydis bei mokėjimo tvarka.
16. Pažymėtina, kad santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygų įtraukimas į teismo sprendimą ir jų tvirtinimas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra teismo sprendimo sudėtinė dalis, nekeičianti teismo procesinio dokumento pobūdžio bei esmės, todėl kaip pagrįstai, vadovaudamasi šiuo klausimu aktualia teismų praktika, atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė pareiškėja R. P., santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties patvirtinimas sprendimu negali būti prilyginamas situacijai, kai šalių sudaryta taikos sutartis tvirtinama teismo nutartimi.
17. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą civilinėje byloje, kurioje šalių santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutarimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagrįstai vadovavosi CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisykle, o ne CPK 646 straipsnio 3 dalimi, kurioje reglamentuotas vykdomojo rašto išdavimas, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis ir kurią, anot apelianto, teismas turėjo taikyti.
18. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad pareiškėjai pateikus vykdyti jai išduotą vykdomąjį raštą, apeliantui nėra užkirstas kelias antstoliui teikti įrodymus apie teiktą nepilnamečiams vaikams išlaikymą arba esant ginčui savo interesus ginti įstatymo nustatyta tvarka (pvz. skundžiant antstolio veiksmus ir pan.).
19. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytu reglamentavimu, sprendžia, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismui pagrįstai išdavė vykdomąjį raštą, todėl panaikinti skundžiamą teisėjo rezoliuciją apelianto skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Į pagrindinius ir esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į juos argumentai neturi esminės reikšmės šiame apeliaciniame procese keliamiems klausimams ir jų išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Panevėžio apygardos teismo vardu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo teisėjos 2024 m. vasario 23 d. rezoliuciją palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.