- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-16
- Bylos Nr.
- e2S-68-340/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26749-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Tatjana Žukauskienė
- Pareiškėjas
- I. P., A. P.
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė Luminor
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. P. ir I. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo byloje uždaroji akcinė bendrovė Luminor lizingas, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-32954-931/2018 pagal pareiškėjų A. P. ir I. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo byloje uždaroji akcinė bendrovė Luminor lizingas, teismas pareiškėjų prašymą patenkino, nutraukė šalių santuoką ir patvirtino šalių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas A. P. 2019 m. spalio 2 d. kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti vykdomąjį raštą, kadangi I. P. nevykdo įsipareigojimų pagal teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 7.2 punktą, t. y. dėl kompensacijos sumokėjimo.
3. Teisme buvo gautas I. P. atsiliepimas į prašymą, kuriame ji nurodė, kad prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo negali būti išduotas, kadangi ji kreipėsi į teismą dėl sprendimo vykdymo pakeitimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi tenkino pareiškėjo A. P. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo: išdavė A. P. vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-32954-931/2018 dalies: „I. P. išmoka A. P. 2 560,00 Eur (du tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt eurų) piniginę kompensaciją per vienerius nuo 2018 m. spalio 1 d. I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pinigus perveda į A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninę sąskaitą banke.“
5. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimu nutraukė pareiškėjų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino jų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Pareiškėjai I. P. ir A. P. santuokos nutraukimo sutartimi susitarė, kad kompensaciją už nutraukiant santuoką jai tenkančią didesnę turto dalį 2 560,00 Eur išmokės per metus laiko, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 1 d. Teismas, nustatęs, kad I. P. teismo sprendimo nevykdo, per metus laiko iki 2019 m. spalio 1 d. sutartos kompensacijos A. P. nesumokėjo, sprendė, jog yra pagrindas pareiškėjo A. P. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėja I. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti išduoti A. P. vykdomąjį raštą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Šioje byloje pareiškėja kreipėsi į teismą ir CPK 284 straipsnio pagrindu prašė pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką, tačiau teismas 2019 m. spalio 31 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos prašymą. Dėl teismo 2019 m. spalio 31 d. nutarties pareiškėja pateikė atskirąjį skundą. Pirmosios instancijos teismas skundą priėmė ir persiuntė į apeliacinės instancijos teismą, tačiau pareiškėjui A. P. 2019 m. lapkričio 8 d. vis tiek nusprendė išduoti vykdomąjį raštą.
6.2. Santuoka buvo nutraukta bendru sutuoktinių susitarimu, kuris iš esmės yra taikos sutartis, juolab, kad iš ginčo teisenos šalys nusprendė pereiti į ypatingąją teiseną, sudarė santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, kurią teismas 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimu patvirtino. Kai pareiškėjas A. P. kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo, tai pareiškėja I. P. pateikė motyvuotą prieštaravimą bei prašymą pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką, dėl ko iš esmės nepasikeistų teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimas. Teismas tokiu atveju, vadovaujantis CPK 646 straipsnio 3 dalimi turėjo ištirti pateiktus teismui įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą. Tai yra, teismas turėjo ištirti ir įvertinti, jog pareiškėjas A. P. akivaizdžiai, faktiškai piktybiškai nevykdė teismo patvirtintos sutarties sąlygų išlaikyti nepilnamečius vaikus, ir netgi keitė kelis kartus per 2019 metus deklaruotas gyvenamąsias vietas (deklaruodavo užsienyje, po to Lietuvoje, o dabar vėl užsienyje), kad apsunkinti antstolės veiksmus vykdomojoje byloje, užvestoje pagal I. P. pateiktą vykdomąjį raštą (dėl priverstinio lėšų nepilnamečių vaikų išlaikymui išieškojimo).
6.3. CPK 646 straipsnio 3 dalies normoje yra numatyta, jog teismas gali atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą, gali pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Pareiškėjos įsitikinimu, teismas nevisapusiškai išnagrinėjo pareiškėjos prieštaravimą prašymui išduoti vykdomąjį raštą, visiškai neįvertino to, kad pareiškėja prašymą pakeisti sprendimo vykdymą tinkamai pagrindė rašytiniais įrodymais ir to siekė nepilnamečių vaikų interesais, nes ji neturi jokių galimybių vykdyti teismo sprendimą. Pareiškėjos negalėjimą vykdyti teismo sprendimą nulėmė pareiškėjo A. P. įsipareigojimų pagal teismo patvirtintą sutartį nevykdymas, kadangi pareiškėja visas gaunamas pajamas turėjo skirti vaikams ir dėl to neteko galimybių sukaupti piniginių lėšų sumos įvykdyti įsipareigojimą A. P..
2. Pareiškėjas A. P. atsiliepimo į pareiškėjos I. P. atkirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
9. Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išduotas vykdomasis raštas, teisėtumas ir pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Vykdomieji raštai išduodami vadovaujantis teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutartimis, nutarimais ir kitais vykdytinais dokumentais (CPK 584 straipsnis). Atsižvelgiant į CPK įtvirtintą vykdomojo rašto išdavimo tvarkos reglamentavimą, darytina išvada, jog, jei tai nėra skubaus vykdymo atvejis (CPK 588 straipsnio 1 dalis), įstatymas vykdomojo rašto išdavimą, esant išieškotojo rašytiniam pareiškimui, sieja su teismo sprendimo įsiteisėjimu. Įsiteisėjęs teismo sprendimas sukelia materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius ir yra privalomas (CPK 18 straipsnis).
11. Pažymėtina, jog sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teismo sprendime tvirtinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 3 dalis, numatanti, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos įtraukiamos į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią.
12. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje e2YT-32954-931/2018 pagal pareiškėjų A. P. ir I. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, tenkino pareiškėjų prašymą, nutraukė šalių santuoką ir patvirtino šalių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.3 punktu šalys susitarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 5 d. sprendimu nepilnametėms dukroms B. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir G. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) iš tėvo A. P. priteistą išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 115,85 Eur iki jų pilnametystės padidinti kiekvienai jų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki dukrų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 7.1 punktu šalys sutarė, kad I. P. išmokės A. P. 2 560,00 Eur piniginę kompensaciją už pareiškėjo mokėtas išperkamosios nuomos įmokas per vienerius metus nuo 2018 m. spalio 1 d. Sprendimas įsiteisėjo 2018 m. spalio 29 d. 2019 m. spalio 2 d. pareiškėjas A. P. pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nurodydamas, kad I. P. neįvykdė sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 7.1 punkto, t. y. nesumokėjo 2 560,00 Eur kompensacijos. Pareiškėja I. P. prašė A. P. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti ir pateikė prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, nurodydama, kad A. P. taip pat nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, t. y. nemoka vaikams išlaikymo; pagal antstolės 2019 m. spalio 14 d. patvarkymą, išlaikymo ir kitų periodinių išmokų išieškojimas iš A. P. sudaro 4 322,00 Eur ir 408 Eur/mėnesį fiksuotas mokėjimas. Pareiškėja nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad vaikų tėvas neteikia nepilnametėms dukroms išlaikymo nuo 2018 metų rugpjūčio mėnesio, yra tikslinga jai pagal 2018 m. rugsėjo 26 d. teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių 7.1 punktą priklausančią mokėti kompensaciją – 2 560,00 Eur, kuri buvo apskaičiuota susitarus tarpusavyje dėl santuokos metu įgyto turto ir prisiimtų prievolių padalijimo, įskaityti į vaikams skirto išlaikymo įsiskolinimą.
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 31 d. nutartimi pareiškėjos I. P. prašymą dėl sprendimo vykdymo pakeitimo atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, motyvuodamas tuo, kad pareiškėja kelia naują materialųjį reikalavimą ir siekia pakeisti įsiteisėjusio teismo sprendimo esmę. Taip pat teismas 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi tenkino pareiškėjo A. P. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir išdavė A. P. vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-32954-931/2018 dalies: „I. P. išmoka A. P. 2 560,00 Eur (du tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt eurų) piniginę kompensaciją per vienerius nuo 2018 m. spalio 1 d. I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pinigus perveda į A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninę sąskaitą banke.“
14. Pareiškėja I. P., nesutikdama su minėtomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. ir 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimis pateikė atskiruosius skundus.
15. Šioje byloje nagrinėjamame pareiškėjos atskirajame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria pareiškėjui A. P. išduotas vykdomasis raštas, pareiškėja nurodo, kad kai pareiškėjas A. P. kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo, pareiškėja I. P. pateikė motyvuotą prieštaravimą bei prašymą pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Teismas tokiu atveju, vadovaujantis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, turėjo ištirti pateiktus teismui įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas sutikti su pareiškėjos pozicija dėl CPK 646 straipsnio 3 dalies taikymo neturi pagrindo.
16. Vykdomųjų raštų išdavimo tvarką reglamentuoja CPK XLIV skyrius, kurio CPK 646 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Pažymėtina, kad nurodytame straipsnyje reglamentuota skirtinga vykdomojo rašto išdavimo tvarka esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui ir įsiteisėjusiai teismo nutarčiai, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir CPK 646 straipsnio turinį, sprendžia, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, pagrįstai nesivadovavo CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostata, reglamentuojančia vykdomojo rašto išdavimą tokiu atveju, kai byla baigiama nagrinėti teismui nutartimi patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, kai, šiuo atveju, yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta šalių pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Kaip jau minėta, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teismo sprendime tvirtinimą reglamentuoja CK 3.53 straipsnio 3 dalis, numatanti, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos įtraukiamos į teismo sprendimą, kas leidžia daryti išvadą, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų įtraukimas į teismo sprendimą ir jų tvirtinimas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra tik teismo sprendimo sudėtinė dalis, nekeičianti teismo procesinio dokumento pobūdžio bei esmės ir negali būti prilyginama situacijai, kai šalių sudaryta taikos sutartis tvirtinama teismo nutartimi.
18. Taigi A. P. pirmosios instancijos teismui pateikus prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, pirmosios instancijos teismas vykdomojo rašto išdavimo klausimą turėjo vertinti CPK 646 straipsnio 1 dalyje reglamentuotų vykdomojo rašto išdavimo sąlygų pagrindu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybe, pareiškėjos atskirojo skundo argumentai, kad šiuo atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, turėjo vadovautis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, atmetami kaip nepagrįsti.
19. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad šioje byloje pareiškėja kreipėsi į teismą ir CPK 284 straipsnio pagrindu prašė pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką, tačiau teismas 2019 m. spalio 31 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos prašymą; dėl teismo 2019 m. spalio 31 d. nutarties pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kurį pirmosios instancijos teismas priėmė ir persiuntė į apeliacinės instancijos teismą, tačiau pareiškėjui A. P. 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi vis tiek nusprendė išduoti vykdomąjį raštą. Pasak pareiškėjos, teismas neatsižvelgė ir nevertino aplinkybės, kad pareiškėja yra pateikusi prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Pareiškėjos vertinimu, esant pateiktam pareiškėjos prašymui dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, pirmosios instancijos teismas vykdomąjį raštą A. P. išdavė nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nesudarančius pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
20. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos I. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nutarties, 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1945-567/2019, nutarė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartį ir perduoti pareiškėjos I. P. prašymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs minėtą pareiškėjos I. P. prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2YT-32954-931/2018, 2020 m. vasario 20 d. nutartimi pareiškėjos I. P. prašymo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimo vykdymo pakeitimo netenkino. Ši nutartis yra įsiteisėjusi. Taigi, pareiškėjos atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su jos pateiktu prašymu dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, yra išnykusios – pareiškėjos prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo įsiteisėjusia teismo nutartimi yra išnagrinėtas ir atmestas.
21. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog teismo sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šalys teismo sprendimo įstatymo nustatytu terminu neskundė, sprendimas, kuriuo patvirtinta šalių sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, įsiteisėjo 2018 m. spalio 29 d. Kaip jau minėta, šalys Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 7.1 punktu sutarė, kad I. P. išmokės A. P. 2 560,00 Eur piniginę kompensaciją už pareiškėjo mokėtas išperkamosios nuomos įmokas per vienerius metus nuo 2018 m. spalio 1 d. Byloje nustatyta ir pati pareiškėja I. P. pripažįsta, jog ji neįvykdė Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 7.1 punkto, t. y. nesumokėjo 2 560,00 Eur pareiškėjui A. P. kompensacijos per Sutartyje nurodytą terminą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui A. P. atsirado pagrindas kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju pagrindų, dėl kurių vykdomasis raštas negalėtų būti išduotas nenustatyta.
22. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
23. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei įvertinusi atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pareiškėjos I. P. atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniais,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.