- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-05
- Bylos Nr.
- e2S-1945-567/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26749-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Pareiškėjas
- I. P., A. P.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB Luminor
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-32954-931/2018 pagal pareiškėjų A. P. ir I. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo UAB Luminor lizingas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Pareiškėjai A. P. ir I. P. kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nurodė, kad santuoka tarp A. P. ir I. P. buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai turi du nepilnamečius vaikus – B. P. ir G. P.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimu nusprendė prašymą tenkinti:
2.1. Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje tarp A. P. ir I. P. nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
2.2. Po santuokos nutraukimo pareiškėjai I. P. palikti santuokos metu turėtą pavardę – „P.“, pareiškėjui A. P. palikti santuokos metu turėtą pavardę – „P.“.
2.3. Pripažinti, kad pareiškėjų A. P. ir I. P. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.3 punktu yra keičiamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 5 d. sprendimu nepilnametėms dukroms B. P. ir G. P. priteistas iš tėvo A. P. išlaikymo dydis.
2.4. Patvirtinti pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių šiomis sąlygomis: „Mes, A. P., (duomenys neskelbtini), ir I. P. (pavardė po santuokos nutraukimo – P.), (duomenys neskelbtini), (toliau kartu vadinami „Šalimis“, o atskirai – „Šalimi“), atsižvelgdami į tai, kad abu laisva valia susitariame nutraukti 2005 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus mieste Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą santuoką (įrašo Nr. 3416) bendru sutikimu ir sudarėme šią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – Sutartis):
1. šalys, atsižvelgdamos į tai, kad šios sutarties sudarymo metu abu yra darbingi, neturi sveikatos sutrikimų, galinčių lemti būtinybę aptarti tarpusavio išlaikymo klausimus, susitaria, kad po santuokos nutraukimo šalys viena kitai išlaikymo neteiks ir išlaikys save pačios;
2. Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, jų auklėjimas ir išlaikymas:
2.1. Šalių nepilnametės dukros B. P., (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su motina I. P., kuriai pavedama faktinė vaiko globa ir kuri uzufrukto teise tvarko dukros turtą iki jos pilnametystės;
2.2. Šalių nepilnametės dukros G. P., (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su motina I. P., kuriai pavedama faktinė vaiko globa ir kuri uzufrukto teise tvarko dukros turtą iki jos pilnametystės;
2.3. Šalys sutaria, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą 2011 m. sausio 5 d. nepilnametėms dukroms B. P. (duomenys neskelbtini) ir G. P. (duomenys neskelbtini) iš tėvo A. P. priteistą išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 115,85 Eur (400,00 Lt) iki jų pilnametystės, padidinti kiekvienai jų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų) nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki dukrų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;
2.4. Šalys sutaria, kad nepilnamečių dukrų B. P. ir G. P. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama motina I. P.;
2.5. Išlaikymą dukrų B. P. ir G. P. tėvas A. P. perves į motinos I. P. (duomenys neskelbtini) iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos;
2.6. Ginčai dėl dalyvavimo auklėjant nepilnametes dukras B. P. ir G. P. bei bendravimo su jomis, bus sprendžiami tarpusavio susitarimu, o nesusitarus ginčijamą klausimą spręs teismas (Lietuvos Respublikos CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.170 straipsnio 4 dalis);
2.7. A. P. ir I. P. sudarys dukroms visas reikalingas gyvenimo sąlygas ir sąlygas mokytis iki jų pilnametystės (Lietuvos Respublikos CK 3.165 straipsnio 2 dalis);
2.8. Tėvas A. P., turės teisę ir pareigą bendrauti su dukromis B. P. ir G. P. ir dalyvauti jų auklėjime, o vaikų motina I. P. nekliudo tėvui bendrauti su vaikais ir juos auklėti;
2.9. Tėvas A. P., bendraudamas su nepilnametėmis dukromis B. P. ir G. P., privalo atsižvelgti į jų pačių poreikius, norus, bei dalyvauti jų auklėjime, tiek, kiek tai atitinka vaikų interesus (LR CK 3.165 straipsnio 1 dalis, 3.170 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Dėl bendravimo su vaikais, trukmė ir vieta kiekvienu atveju derintina su vaikų motina, I. P., iš anksto, prieš savaitę, skambinant telefonu – (duomenys neskelbtini), arba elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini);
2.10. I. P. užtikrins nepilnamečių dukrų B. P. ir G. P. paėmimą iš dukrų gyvenamosios vietos (kur jos begyventų) – Vilniuje ar kitoje vietovėje), o A. P. užtikrins nepilnamečių dukrų B. P. ir G. P. grąžinimą į dukrų gyvenamąją vietą (kur jos begyventų – Vilniuje ar kitoje vietovėje).
2. Šalys patvirtina, kad A. P. ir I. P. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (pridedama: Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai);
3. Šalys sutaria, kad prieš keletą metų įsigyti namų apyvokos daiktai: televizorius, skalbimo mašina, sofa, stalas ir kėdės, rašomasis stalas, komoda, batų dėžė, 2 dviračiai, – paliekami I. P. Pastaba: visi minėti daiktai yra nusidėvėję, sulužę, seni, įsigyti prieš 5–10 metus ir yra reikalingi būtiniems dukrų poreikiams tenkinti.
4. Šalys patvirtina, kad lengvasis automobilis NISSAN QASHQAI, (duomenys neskelbtini), kainuojantis 24 090,00 Eur (dvidešimt keturi tūkstančiai devyniasdešimt eurų) nuosavybės teise priklauso Lizingo davėjui UAB „Nordea Finance Lithuania“ (Luminor lizingas UAB) ir jo vardu yra registruotas (pastaba: žr.: VĮ „Regitra“ registracijos liudijimą). Lizingo davėjas UAB „Nordea Finance Lithuania“ (Luminor lizingas UAB) pagal 2016 m. rugsėjo 30 d. daikto perdavimo – priėmimo naudotis ir valdyti aktą, lizingo gavėjai I. P. perdavė laikinai valdyti ir naudotis minėtą automobilį (pridedama: daikto perdavimo – priėmimo naudotis ir valdyti aktas);
5. Šalys sutaria, kad pagal Daikto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2016 M175, išperkamosios nuomos sutartį Nr. 201611175 (skola 16309,47 Eur 2018 m. rugpjūčio 1 d.), po santuokos nutraukimo toliau prisiima ir vykdo prievolę bei pilnai su kreditoriumi UAB „Nordea Finance Lithuania“ (Luminor lizingas UAB) atsiskaito I. P., vienasmeniškai, kuri toliau laikinai valdo ir naudojasi jai perduotu lengvuoju automobiliu NISSAN QASHQAI (duomenys neskelbtini), o A. P. lieka laiduotoju (pridedama: Daikto pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 201611175; išperkamosios nuomos sutartis Nr. 201611175; laidavimo sutartis Nr. 201611175);
6. Šalys sutaria, kad pagal Daikto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 201611175, išperkamosios nuomos sutartį Nr. 201611175 iki 2018 m. rugsėjo 1 d. išmokėtą – 7 780,53 Eur sumą (bendrą santuokinio turto dalį) dalija lygiomis dalimis (7780,53 Eur 2 = 3890 Eur). Kompensacija mažinama 1 330,00 Eur, kadangi I. P. nuo 2018 m. balandžio mėnesio iki rugsėjo 1 d. kreditoriui mokėjo įmokas kiekvieną mėnesį po 266,00 Eur (266,00 Eur x 5 = 1 330,00 Eur; 3 890,00 Eur – 1 330,00 Eur = 2 560,00 Eur).
7.1. I. P. išmoka A. P. 2 560,00 Eur (du tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt eurų) piniginę kompensaciją per vienerius metus nuo 2018 m. spalio 1 d. I. P. pinigus perveda į A. P. asmeninę sąskaitą banke;
7. Jei po šios sutarties įsigaliojimo paaiškėtų, jog šalys santuokos metu buvo atskirai pasiėmusios skolinių įsipareigojimų šioje sutartyje neįvardintiems kreditoriams, visus skolinius įsipareigojimus ir su jais susijusias vykdymo išlaidas tokiems kreditoriams po santuokos nutraukimo prisiima ir vykdo kiekviena šalis atskirai.
8. Šalys sutaria, kad I. P. po santuokos nutraukimo pasilieka pavardę – P., A. P. pasilieka savo pavardę – P.;
9. Šalys mano, kad ši Sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, taip pat patvirtina, kad nedaro žalos nei viešajam interesui, nei Šalių ir jų vaikų interesams, nei kreditoriams ir sudaro pagrindą veikti taip, kad santuoka būtų nutraukta taikiu būdu ir kuo ekonomiškiau“. Sprendimas įsiteisėjo 2018 m. spalio 29 d.
Šalies argumentai
3. 2019 m. spalio 2 d. pareiškėjas A. P. pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Nurodė, kad I. P. nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, t. y. negrąžina 2018 m. rugsėjo 26 d. teismo sprendimu priteistos kompensacijos, dėl kurios šalys sutarė sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 7.1 punkte.
Atsiliepimas
4. Pareiškėja I. P. pateikė atsiliepimą, prašydama atmesti pareiškėjo A. P. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir pateikė prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Nurodė, kad A. P. nuo 2018 metų neteikia vaikams išlaikymo, todėl 2019 m. kovo 15 d. teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl išlaikymo vaikams priteisimo perdavė vykdyti antstoliui. A. P. įsiskolinimas vaikų išlaikymui 2019 m. spalio 14 d. sudarė iš viso 4 730 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad vaikų tėvas neteikia nepilnametėms dukroms išlaikymo nuo 2018 m. rugpjūčio mėn., tikslinga pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimo vykdymą dalyje dėl 2 560 Eur mokėtinos kompensacijos A. P., t. y. įskaityti šią sumą, kaip išlaikymo vaikams 2019 m. spalio 14 d. apmokėjimo 2 560 Eur sumos dalyje (CPK 284 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 31 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjos I. P. prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimo vykdymo pakeitimo. Teismas nurodė, kad I. P. ir A. P. santuokos nutraukimo sutartimi susitarė, kad pareiškėja 2 560 Eur kompensaciją už nutraukiant santuoką jai tenkančią didesnę turto dalį išmokės pareiškėjui per metus laiko, skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 1 d. Teismo vertinimu, pareiškėjos I. P. prašymu dėl jai tenkančios prievolės sumokėti buvusiam sutuoktiniui 2 560 Eur kompensaciją, kurios įvykdymo terminas jau yra suėjęs, įskaitymo į susidariusį A. P. išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą, keliamas materialusis reikalavimas. Teismas nurodė, kad pagal CPK 284 str. negali būti keičiama sprendimo esmė. Teismas pažymėjo, kad toks I. P. prašymas nelaikytinas prašymu dėl sprendimo vykdymo pakeitimo CPK 284 straipsnio prasme, todėl prašymą atsisakė priimti. Teismas išaiškino, kad pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p., 284 str.).
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Pareiškėja I. P. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimo vykdymą dalyje dėl 2 560 Eur mokėtinos kompensacijos A. P., t. y. įskaityti šią sumą, kaip išlaikymo vaikams 2019 m. spalio 14 d. apmokėjimo 2 560 Eur sumos dalyje. Nurodė, kad neprašė pirmosios instancijos teismo peržiūrėti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Teismas neatsižvelgė, kad pareiškėja negalės įvykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu jai nustatytos pareigos išmokėti pareiškėjui A. P. turto kompensacijos, nes dėl A. P. įsipareigojimų, nustatytų tuo pačiu teismo sprendimu, nevykdymo, t. y. išlaikymo vaikams nemokėjimo, ji negalėjo per vienerius metus sukaupti pareiškėjui mokėtinos sumos. Pareiškėjos pateikti įrodymai patvirtino nurodytas aplinkybes, kurios sudaro sąlygas taikyti lengvatines sąlygas teismo sprendimo vykdymui atidėti ar vykdymo tvarkai pakeisti. Pagal CPK 541 str. 2 d. teismas sprendžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimą ir ši teisės norma, sprendžiant prašymą dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo tvarkos pakeitimo, turi būti taikoma kartu su CPK 284 str., nes ne tik pareiškėjos finansinė padėtis yra sunki, bet ir pareiškėjas A. P. piktybiškai vengia vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Klausimas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo turi būti išspręstas būtinai, nes A. P. prašo išduoti vykdomąjį raštą dėl 2 560 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjos, o tai tiesiogiai įtakos nepilnamečių vaikų padėties pablogėjimą. Šalių nepilnamečiai vaikai šiuo metu absoliučiai priklauso nuo pareiškėjos I. P. turtinės padėties, t. y. jos gaunamų pajamų, disponavimas kuriomis bus apribotas, jei A. P. bus išduotas vykdomasis raštas. 2019 m. spalio 31 d. pareiškėja sužinojo iš Panevėžio antstolio M. A., kad jis negali vykdyti pareiškėjos pateikto vykdomojo rašto dėl išlaikymo vaikams išieškojimo iš A. P., nes pareiškėjas 2019 m. spalio mėn. deklaravo savo gyvenamąją vietą Albanijoje, turto Lietuvoje neturi (CPK 284 str., 541 str.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti priimti pareiškėjos prašymą dėl sprendimo vykdymo paketimo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Nei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
8. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinių proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai.
9. Pagal CPK 284 str. 1 d. teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
10. CPK 7 str. 1 d. yra įtvirtintas ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, kad teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo. Sprendžiant dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, turi būti atsižvelgiama ir į principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas pamatinis teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1212-464/2017).
11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjai A. P. ir I. P. kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimu nusprendė prašymą tenkinti ir patvirtinti pareiškėjų A. P. ir I. P. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.3 p. šalys sutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 5 d. sprendimu nepilnametėms dukroms iš tėvo A. P. priteistą išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 115,85 Eur iki jų pilnametystės padidinti kiekvienai jų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki dukrų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 7.1 p. šalys sutarė, kad I. P. išmokės A. P. 2 560 Eur piniginę kompensaciją už pareiškėjo mokėtas išperkamosios nuomos įmokas per vienerius metus nuo 2018 m. spalio 1 d. Sprendimas įsiteisėjo 2018 m. spalio 29 d. 2019 m. spalio 2 d. pareiškėjas A. P. pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nurodydamas, kad I. P. neįvykdė sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 7.1 p., t. y. nesumokėjo 2 560 Eur kompensacijos. Pareiškėja I. P. prašė A. P. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti ir pateikė prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, nurodydama, kad A. P. taip pat nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, t. y. nemoka vaikams išlaikymo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos I. P. prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo atsisakė priimti CPK 137 str. 2 d. 1 p. nustatytu pagrindu, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, iš esmės nurodęs, kad pareiškėja kelia naują materialųjį reikalavimą ir siekia pakeisti įsiteisėjusio teismo sprendimo esmę.
12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. ir CPK 5 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, jog ieškinio (prašymo) priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, bet ne prašymo priėmimo statdijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2011).
13. Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio (prašymo) priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (prašymą). Nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 straipsnio antrojoje dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. Viena jų – kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu atsisakoma priimti ieškinį (prašymą), jei ginčas iš viso nepriskirtinas nagrinėti teismams arba jei byla nenagrinėtina civilinio proceso tvarka.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjos prašymas paduotas, vadovaujantis CPK 284 straipsniu, numatančiu teismo teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu (ar savo iniciatyva), atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Pagal įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą spręsti teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimus yra kompetentingas bylą išnagrinėjęs teismas, todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjos prašymas nenagrinėtinas teisme ir nepagrįstai atsisakė priimti prašymą CPK 137 str. 2 d. 1 p. nustatytu pagrindu, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant prašymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti, ar prašymas atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, ar nėra CPK 137 str. 2 d. numatytų pagrindų prašymą atsisakyti priimti. Jeigu procesinis dokumentas neatitinka CPK įtvirtintų reikalavimų, gali būti nustatytas terminas trūkumams šalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.).
16. Pirmosios instancijos teismo nurodyti motyvai dėl pareiškėjos I. P. prašyme išdėstytų argumentų, susijusių su abiejų pareiškėjų veiksmais/neveikimu, vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, galėtų būti reikšmingi, nagrinėjant prašymą iš esmės, bet ne sprendžiant prašymo priėmimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai, ar pareiškėjos prašymas pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką yra pagrįstas, atsižvelgiant į sprendimo vykdymo stadiją, gali būti nustatyta tik išnagrinėjus prašymą iš esmės, todėl šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako. Kadangi pirmosios instancijos teismas pareiškėjos I. P. prašymo nepriėmė ir nenagrinėjo, apeliacinės instancijos teismas negali pareiškėjos prašymą išnagrinėti iš esmės, siekiant neriboti teisės į apeliaciją. Pareiškėjos prašymo priėmimo klausimas perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui kitam teisėjui, nes naikintina nutartimi buvo pasisakyta dėl prašymo esmės.
17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo priėmimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir prašymo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui kitam teisėjui nagrinėti iš naujo (CPK 2 str., 3 str., 7 str., 111 str., 137 str., 330 str., 338 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartį ir perduoti pareiškėjos I. P. prašymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.