- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-07
- Bylos Nr.
- e2S-51-775/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Suinteresuotas asmuo
- R. V.
- Pareiškėjas
- L. J.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Šliumpienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. J. prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimo vykdymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 15 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-15261-897/2016, kuriuo patenkino pareiškėjų L. J. ir R. V. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Sprendimas įsiteisėjo 2017 m. sausio 17 dieną.
Šalies argumentai
Pareiškėja L. J. (toliau – pareiškėja) 2024 m. rugsėjo 4 d. teismui pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-15261-897/2016 2 punkto vykdymo. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo R. V. tinkamai nevykdo teismo sprendimo, nes neindeksuoja priteisto išlaikymo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 5 d. rezoliucija pareiškėjos prašymą patenkino ir išdavė vykdomąjį raštą.
Suinteresuotas asmuo 2024 m. rugsėjo 16 d. pateikė prašymą panaikinti išduotą vykdomąjį raštą (DOK – 137303), kaip neteisėtą ir nepagrįstą, kadangi nėra susidariusio jokio įsiskolinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartimi suinteresuoto asmens prašymą panaikinti vykdomąjį raštą nutarė atmesti.
Teismas nurodė, kad vykdomasis raštas buvo išduotas, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnio 1 dalimi.
Teismas nurodė, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, išieškotojas turi teisę bet kada prašyti teismo išduoti vykdomąjį raštą, o teismas šį prašymą privalo tenkinti visais atvejais, jei nėra CPK 646 straipsnio 6 dalyje numatytų aplinkybių. Išduodamas vykdomąjį raštą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, teismas netiria ir nenustato, ar teismo sprendimas yra įvykdytas ir (ar) vykdomas. Todėl CPK nenumato galimybės suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu panaikinti išduotą vykdomąjį raštą kaip išduotą neteisėtai dėl to, kad sprendimas, dėl kurio išduotas vykdomasis raštas, yra vykdomas arba iš dalies vykdomas.
Teismas pažymėjo, kad jei išieškotojas vykdomąjį raštą pateikia vykdyti, jo vykdymą CPK 650-661 straipsniuose nustatyta tvarka užtikrina antstolis, kuris, greta kitų privalomų atlikti veiksmų, apskaičiuoja išieškotinos skolos sumą ir priima patvarkymą dėl vykdymo. Jeigu skolininkas nesutinka su antstolio priimtu patvarkymu, jis, remiantis CPK 510 straipsniu, gali teikti skundą dėl antstolio procesinių veiksmų.
Teismas vadovavosi teismų praktika, pagal kurią santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų įtraukimas į teismo sprendimą ir jų tvirtinimas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra teismo sprendimo sudėtinė dalis, nekeičianti teismo procesinio dokumento pobūdžio bei esmės ir negali būti prilyginama situacijai, kai šalių sudaryta taikos sutartis tvirtinama teismo nutartimi (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1123-933/2020; 2019 m kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-442-794/2019; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1132-912/2021; 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1417-803/2023). Santuokos nutraukimo byloje priimto teismo sprendimo dalis dėl priteisimo atitinka priverstinio teismo sprendimo vykdytinumo požymius ir dėl šios teismo sprendimo dalies gali būti išduodamas vykdomasis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017). Tokiu atveju, vadovaujamasi ne CPK 646 straipsnio 3 dalimi, o to paties straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisykle, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą.
Teismui išsprendus šį klausimą ir išdavus vykdomąjį raštą, nėra užkirstas kelias tolesnei bylos eigai pagal CPK normas, reglamentuojančias vykdymo procesą. Dėl to nutartis išduoti vykdomąjį raštą neskundžiama atskiruoju skundu (CPK 646 straipsnio 1 dalis) (žr. pvz.: Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-715-936/2024, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1095-653/2024).
Vadovaudamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismas konstatavo, kad pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą išduotas vykdomasis raštas negali būti ne tik panaikintas, bet ir nutartis (ar rezoliucija) išduoti vykdomąjį raštą negali būti skundžiama atskiruoju skundu, todėl nėra pagrindo tenkinti suinteresuoto asmens prašymą panaikinti vykdomąjį raštą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. V. (toliau – apeliantas) prašo pareiškėjos L. J. prašymą išduoti vykdomąjį raštą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas pažeidė vykdomojo rašto išdavimo procedūrą, o būtent CPK 646 straipsnio 3 dalies imperatyviai nustatytą sąlygą, pagal kurią teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.
12.2. Teismas ištyrė tik vienos šalies pateiktus argumentus, o kitos pusės net neinformavo apie gautą prašymą pradėti vykdymo procesą ir nesuteikė apeliantui galimybės pateikti turimus įrodymus, pagrindžiančius, kad tinkamai vykdo taikos sutarties sąlygas. Todėl teismas pažeidė susiformavusią teismų praktiką, pagal kurią, teismas, prieš išduodamas vykdomąjį raštą, tokio pobūdžio bylose, neturi teisės vadovautis išskirtinai tik vienos pusės teiktais dokumentais ir iškart pradėti vykdymo procesą, o privalo išsiaiškinti visas svarbias aplinkybes (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-749-730/2018; Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-869-601/2018).
12.3. Teismas klaidingai nurodė, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, išieškotojas turi teisę bet kada prašyti teismo išduoti vykdomąjį raštą, o teismas šį prašymą privalo tenkinti visais atvejais, jei nėra CPK 646 straipsnio 6 dalyje numatytų aplinkybių, nes tokie pagrindai yra nurodomi ir CPK 646 straipsnio 3 dalyje, tačiau jų teismas net nevertino.
2. Pareiškėja atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai bei išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti suinteresuoto asmens prašymą dėl išduoto vykdomojo rašto panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
6. Apelianto vertinimu, teismas vykdomojo rašto išdavimo klausimą iš esmės turėjo spręsti vadovaudamasis CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo apelianto argumentu.
7. Įsiteisėjęs teismo sprendimas sukelia materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK nustatyta tvarka antstoliui pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Viena iš vykdomųjų dokumentų rūšių yra vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų ir nutarčių pagrindu (CPK 587 straipsnio 1 punktas), kurių išdavimo tvarką reglamentuoja CPK VI dalies XLIV skyrius.
8. CPK 646 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Be to, toje pačioje dalyje nurodyta, kad, kai išieškomas išlaikymas, teismas vykdomąjį raštą išduoda išieškotojui ir be jo prašymo.
9. CPK 646 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytos dvi skirtingos vykdomojo rašto išdavimo procedūros: viena – kai vykdomasis raštas išduodamas teismo sprendimo pagrindu, kita – kai vykdomasis raštas išduodamas teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, pagrindu.
10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vykdomasis raštas pareiškėjai išduotas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimu patvirtintos šalių sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2 punkto, kuriuo aptartas teikiamo išlaikymo nepilnametei šalių dukrai dydis bei mokėjimo tvarka.
11. Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra vienas iš santuokos nutraukimo būdų (CK 3.51 straipsnis). Nutraukiant santuoką bendru sutuoktinių sutarimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią teismas, nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Šioje sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, išlaikymo, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir kitas savo turtines teises bei pareigas.
12. Šie reikalavimai koreliuoja su proceso teisės normomis – pagal CPK 541 straipsnio 1 dalį, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ši sutartis atitinka įstatymo reikalavimus. Tai reiškia, kad šioje sutartyje turi būti aptarti klausimai dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarka bei kitos sutuoktinių tarpusavio turtinės teisės ir pareigos. Taigi, santuokos nutraukimo byloje tvirtinant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį yra sprendžiama tiek dėl turtinių, tiek ir dėl neturtinio pobūdžio klausimų, ir bendroji taisyklė yra tokia, kad santuokos nutraukimo ir jos nutraukimo padarinių klausimai išsprendžiami tuo pat metu. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje yra išsprendžiama dėl viso komplekso reikalavimų, kurių patenkinimas pagal savo pobūdį gali reikšti ir civilinių teisinių santykių modifikavimą (pvz., santuokos nutraukimas), ir ko nors priteisimą (pvz., žalos atlyginimas ar tam tikrų kilnojamųjų daiktų paskyrimas vieno iš sutuoktinių nuosavybėn ir pan.). Nurodyti klausimai santuokos nutraukimo byloje privalomai spręstini nepriklausomai nuo sutuoktinių pasirinkto santuokos nutraukimo būdo, todėl tais atvejais, kai santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tam tikros teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos pagal savo turinį gali reikšti sprendimą dėl priteisimo. Santuokos nutraukimo byloje priimto teismo sprendimo dalis dėl priteisimo atitinka priverstinio teismo sprendimo vykdytinumo požymius ir dėl šios teismo sprendimo dalies gali būti išduodamas vykdomasis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017).
13. Pažymėtina, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų įtraukimas į teismo sprendimą ir jų tvirtinimas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra teismo sprendimo sudėtinė dalis, nekeičianti teismo procesinio dokumento pobūdžio bei esmės, todėl kaip pagrįstai, vadovaudamasis šiuo klausimu aktualia teismų praktika, konstatavo pirmosios instancijos teismas, santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimas sprendimu ir negali būti prilyginamas situacijai, kai šalių sudaryta taikos sutartis tvirtinama teismo nutartimi.
14. Vadovaujantis nurodytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą civilinėje byloje, kurioje šalių santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutarimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagrįstai vadovavosi CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisykle, o ne CPK 646 straipsnio 3 dalimi, kurioje reglamentuotas vykdomojo rašto išdavimas, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis.
15. Apeliantas teigia, kad teismas pažeidė susiformavusią teismų praktiką, pagal kurią, teismas prieš išduodamas vykdomąjį raštą, tokio pobūdžio bylose neturi teisės vadovautis išskirtinai tik vienos pusės teiktais dokumentais ir iškart pradėti vykdymo procesą, o privalo išsiaiškinti visas svarbias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis apelianto nurodyta praktika, suformuota Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-749-730/2018 ir Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-869-601/2018, kadangi minėtose civilinėse bylose ir šioje civilinėje byloje nesutampa faktinės bylos aplinkybės. Abiejose civilinėse bylose buvo nagrinėjamas klausimas dėl taikos sutarčių pagrindu išduoto vykdomojo rašto panaikinimo, o šiuo atveju, kaip nustatyta, vykdomasis raštas išduotas įsiteisėjus vykdytinam teismo sprendimui. Pažymėtina, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2011).
16. Pagal CPK 646 nuostatas ir jas aiškinančią teismų praktiką nutartys išduoti vykdomąjį raštą neskundžiamos atskiruoju skundu (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 646 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-866-330/2022), išskyrus atvejus, kai vykdomasis raštas išduodamas dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo (CPK 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426-969/2021). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustačius, jog įstatymo leidėjas teismo nutarties, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą, apskundimo galimybės expressis verbis neįvardijo, vertinama, ar tokia teismo nutartis, remiantis CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktu, užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019).
17. Vadovaujantis nurodytu reglamentavimu, spręstina, kad šiuo atveju teismui pagrįstai vykdomąjį raštą išdavus pagal CPK 646 straipsnio 1 dalį, nebuvo pagrindo jį panaikinti pagal apelianto prašymą. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad pareiškėjai pateikus vykdymui jai išduotą vykdomąjį raštą, apeliantui nėra užkirstas kelias antstoliui teikti įrodymus apie teiktą išlaikymą arba esant ginčui savo interesus ginti įstatymo nustatyta tvarka.
18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą išdavimą ir pagrįstai netenkino apelianto prašymo dėl vykdomojo rašto panaikinimo, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.